pabėgėliai

Aštuoni irakiečiai, sulaikyti Lietuvos pasieničių, perduoti Lenkijai, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Migrantus pareigūnai sulaikė, kai šie neteisėtai į šalį pateko iš Lenkijos, įtariama, bandydami nukakti iki Suomijos. Ketvirtadienį Lietuvos ir Lenkijos kontaktiniame punkte, veikiančiame dviejų šalių pasienyje, įvykusio susitikimo metu VSAT pareigūnai Lenkijos pasieniečiams perdavė 8 irakiečius.

Išvaikiusi pabėgėlius ašarinėmis dujomis ir vandens patrankomis, Vengrija sulaukė tarptautinio pasmerkimo. Tačiau šalies valdžia aiškina, kad tik gynė sieną nuo sužvėrėjusių migrantų. Riaušių policijai pabėgėlius raminti teko ir Graikijos Lezbo saloje. Tiesa, priešingai nei Vengrijoje, aukų ten išvengta. Tikra karo zona. Taip galima pavadinti Serbijos – Vengrijos pasienio postą tarp Roszkės ir Horgoso.

Latvijos vyriausybė ketvirtadienį per neeilinį posėdį pritarė savo šalies lyderių požiūriui į Europos Komisijos pirmininko Jeano Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) planą migrantų krizei Europoje išspręsti – pritarta sprendimui priimti iš viso 776 pabėgėlius, sužinojo naujienų agentūra BNS Ministrų kabinete.

Įvairiose Europos šalyse prieglobsčio siekiantys žmonės gali tikėtis gauti maisto, ar pinigų jį pirkti, pastogę ir medicinos paslaugas, mokymo įstaigą jų vaikams ir galimybę bendrauti su teisininkais savo gimtąja kalba per vertėjus, praneša „Reuters“. Leidinys taip pat pateikia įvairiose šalyse suteikiamų teisių ir naudų sąrašą, kurias pabėgėliai gali gauti be būtiniausių priemonių.

Pranešimai apie pabėgėlius liejasi po visą Čekiją pilnu greičiu ir primena visišką paniką – čekai pradėjo bombarduoti policiją pranešimais apie tariamus migrantus, kurie tariamai šmirinėja po šalį ir būna potencialiai nelegalūs, praneša vietos leidinys „Právo“. Anot policijos pranešimų, čekai sunerimę skambindavo ir pranešdavo, kad pabėgėliai slapstosi bulvių laukuose ar statosi bunkerį, rašoma vietos žiniasklaidoje.

Šią vasarą į Europą per Viduržemio jūrą plūstančių migrantų srautas yra rekordinio dydžio. Vien rugpjūčio mėnesį laivais per Viduržemio jūrą į Europos Sąjungą atvyko apie 130 000 žmonių, t.y keturis kartus daugiau negu per tą patį laikotarpį pernai. Šiuo metu į ES jau atvyko beveik 400 000 žmonių. Jungtinių Tautų duomenimis, apie 51 procentą į Europą atvykstančių migrantų skaičiaus sudaro asmenys su Sirijos piliečių pasais.

 Šiandien vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis susitiko su Vilniaus arkivyskupu metropolitu Gintaru Grušu. Susitikime buvo aptartas galimas bendradarbiavimas pabėgėlių atrankos bei integracijos srityse. Ministras svečiui pristatė Vidaus reikalų ministerijos planus organizuojant prieglobsčio prašytojų patikrą bei atranką, taip pat numatytas integracijos Lietuvoje priemones, kurias vykdys kitos institucijos.

Europos Parlamentas ketvirtadienį didele persvara parėmė planus paskirstyti 120 tūkst. pabėgėlių Bendrijos šalyse, kad būtų sumažintas migrantų krizės spaudimas Graikijai, Vengrijai ir Italijai. Europarlamentarai patvirtino skubos tvarka pateiktą priemonę 372 balsais prieš 124. Dar 53 ES asamblėjos deputatai susilaikė. Šis sprendimas papildo jau anksčiau Europos Parlamento pritarimo sulaukusį siūlymą per ateinančius dvejus metus iš Italijos ir Graikijos į kitas ES šalis perkelti 40 tūkst.

Ketvirtadienį Europos Parlamentas (EP) skubos tvarka pritarė Italijoje, Graikijoje ir Vengrijoje prisiglaudusių 120 tūkst. prieglobsčio prašytojų paskirstymui po kitas ES šalis. Į Lietuvą siūloma papildomai perkelti 780 asmenų. Rezoliucijai šiuo klausimu pritarė 372 EP nariai, nepritarė 124, o susilaikė 54. Šis sprendimas papildo jau anksčiau EP pritarimo sulaukusį siūlymą per ateinančius dvejus metus iš Italijos ir Graikijos į kitas ES šalis perkelti 40 tūkst. prieglobsčio prašytojų.

Pabėgėlių integracija vyks lygiai taip pat kaip dabar, tik didesniu mastu. Taip valdžia apibūdina jau po trijų mėnesių prasidėsiantį pabėgėlių apgyvendinimą Lietuvoje. Pirmieji čia gali pasirodyti jau šių metų pabaigoje. Tačiau pirmiausia jie turės įveikti atranką. „Mes tikrai norime, kad jie savo noru čia atvyktų, kad norėtų čia gyventi, dirbti, gerbti mūsų kultūrą ir kurtų pridėtinę vertę.

Žymus Rusijos rašytojas ir karo žurnalistas Arkadijus Babčenka savo feisbuko paskyroje skyrė dėmesio pabėgėlių temai. Žurnalistas šiuo metu lankosi Vengrijoje ir pranešė paskutines naujienas iš „pabėgėlių antplūdžio skandinamo“ Budapešto. Jis pažymėjo, kad, galbūt pasienyje ir kita situacija, tačiau šalies sostinė „migrantų antplūdžio“ nejaučia.

Danijos vyriausybė, kuri priimant įstatymus yra priklausoma nuo antiimigracinės partijos, laikosi griežtos pozicijos pabėgėlių klausimu, nepaisydama augančio visuomenės palaikymo atviresniam požiūriui.

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis teigia, kad dėl nelegalių migrantų srauto reikia stiprinti valstybės sienos apsaugą. Jo teigimu, Lietuvoje sulaikomi nelegalūs migrantai iš Pietų šalių yra vienas „iš argumentų, kad iš tikrųjų mes turime mūsų Valstybės sienos apsaugos tarnybą sustiprinti iš esmės“. „Norint griežtinti reikia statyti daugiau pareigūnų, yra vidinė siena, mes negalime tvoros spygliuotos tverti, turime kontroliuoti tik žmogiškųjų išteklių dėka ir moderniųjų technologijų dėk...

 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) kitų metų biudžete prašo numatyti 5,5 mln. eurų pabėgėliams perkelti. Preliminariai planuojama, kad pirmieji 95 pabėgėliai Lietuvą pasiektų kitų metų sausį. „2016 metais perkėlimo išlaidoms reikėtų 5,5 mln. eurų, nes europiniai pinigai ateina tik po to“, - trečiadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis.

 Negalima pasakyti Lietuvos galimybės priimti pabėgėlius, nes Vyriausybė dar nėra pasiruošusi priimti net pusės iš 1105 šaliai paskirtų pabėgėlių, trečiadienį „Žinių radijui“ sakė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. „Vyriausybė turi turėti sisteminę, kompleksinę programą su aiškiomis priemonėmis, ne įsakymais, ne numeriais įsakymų <...>. Kiekvienas savivaldybės vadovas, į kurią planuojama integruoti tuos žmones, jau turi taip pat turėti tą programą ir aptarti su savo taryba.

Praėjusi savaitė Lietuvoje išsiskyrė dviem, iš pirmo žvilgsnio atskirais, bet iš tikro labai susijusiais įvykiais. Sužinojome, kad Lietuvai gali tekti priimti virš 1000 migrantų - pabėgėlių iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė prisipažino, kad integruoti pabėgėlius nebus lengva - bus susidurta su dvejomis didelėmis problemomis. Viena – trūksta lėšų. Antra didele bėda bus pabėgėlių užimtumo užtikrinimas.

Vengrijos policija areštavo 174 asmenis antradienį, kai įsigaliojo griežtas naujas įstatymas, baudžiantis įkalinimu iki kelerių metų už „neteisėtą sienos kirtimą“,pranešė pareigūnai. Pagal štį įstatymą, įsigaliojusį 22 val pirmadienį Grinvičo (1 val. antradienį Lietuvos) laiku, policija sulaikė 60 asmenų už spygliuotos vielos užtvaro „karpymą ir gadinimą“ palei Serbijos sieną. Dar 114 areštuota pešią dieną, pareigūnai iš karto pradėjo baudžiamuosius procesus.

Nepaprastąją padėtį prie pietinės sienos su Serbija antradienį paskelbusi Vengrija sulaiko nelegaliai į šalį mėginančius patekti migrantus, siekdama užkirsti kelią į šalį plūstančių atvykėlių srautui, šimtams jų susispietus niekieno žemėje ir augant Serbijos pareigūnų pasipiktinimui. Kelio atkarpoje tarp abiejų šalių pasienio kontrolės punktų įstrigę nuo smurto savo šalyse bėgantys pabėgėliai ten įsirengė palapines.

Kai kurioms ES šalims griežtinant pasienio apsaugą, Lietuva to daryti kol kas nemato reikalo. Taip teigia iš Briuselio grįžęs vidaus reikalų ministras. Tuo metu valdantieji didelio ryžto spręsti pabėgėlių problemą nedemonstruoja. Seime teikiami vienas kitam prieštaraujantys įstatymų projektai ir nežinoma, kiek pinigų prireiks pabėgėlių integracijai. Pareigūnai darbuojasi Lietuvos-Lenkijos pasienyje. Pastarosiomis savaitėmis čia jaučiamas migrantų suaktyvėjimas.

Mohammed Median Tiba arba tiesiog Medianas Lietuvoje gyvena jau septynerius metus. Atvykęs čia 18 metų, jaunuolis išmoko lietuvių kalbos, ėmė studijuoti informatiką, o vėliau ir susirado darbą pagal specialybę. Medianui čia patinka, lietuviai atrodo jam draugiški, tad jis ir savo šeimą norėtų čia atsivežti. „Kai tik baigiau mokyklą Sirijoje, norėjau išvažiuoti.

 Mes galėsime efektyviau prisidėti prie problemos sprendimo, jei šalys galės savanoriškai apsispręsti dėl galimybės dalyvauti šiose perkėlimo programose, kalbėdamas apie pabėgėlių priėmimą, „Žinių radijui“ sakė prezidentės užsienio politikos patarėjas Renaldas Vaisbrodas. „Lietuvos nuostata yra pakankamai aiški. Nuolatiniam mechanizmui Lietuva nepritaria. Nepritaria dėl to, kad jis neišsprendžia esminių [pabėgėlių] krizės sukeltų padarinių.

Vokietija antradienį pareiškė pritarianti pasiūlymui naudoti Europos Sąjungos narių finansavimą kaip priemonę spausti tas šalis sutikti su privalomomis kvotomis, pagal kurias turėtų būti perkelti 120 tūkst. pabėgėlių, kai kelios Bendrijos rytinės valstybės atsisakė paremti planą dėl migrantų perskirstymo. „Padėtis derybose tokia, kad šalims, kurios atsisako, nieko nenutinka. Mums reikia kalbėti apie spaudimo priemones.

Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrai pirmadienį nesugebėjo vieningai priimti susitarimo dėl 120 tūkst. pabėgėlių perkėlimo pagal įpareigojančias kvotas, kad būtų sumažinta našta Graikijai, Italijai ir Vengrijai, nurodė pareigūnai. „Taip, šiuo metu pritaria ne visi“, – Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas sakė per spaudos konferenciją po nepaprastojo susitikimo Briuselyje.

Kodėl visi tie leftistų pagraudenimai dėl Vidurio ir Rytų Europos nenoro įsileisti iš Arabijos ir Šiaurės Afrikos plūstančią migrantų bangą skamba neįtikimai? Nes jie meluoja. Meluoja įžūliai, meluoja įsijautę, meluoja įsitikinę, kad per meinstryminę žiniasklaidą paskleistas melas nutildys kitaip manančius. Leftistai meluoja, nes neturi jokių argumentų, pagrindžiančių, kodėl Vidurio ir Rytų Europa privalėtų prisijungti kuopiant svetimą mėšlą.

 Užsienio reikalų viceministras Raimundas Karoblis rugsėjo 14 dieną Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų tarybos susitikime Briuselyje pasisakė už visapusišką požiūrį į migracijos valdymą. „Svarbu suteikti pagalbą nuo karo bėgantiems žmonėms ir ją Lietuva suteiks. Kartu svarbu kovoti su migracijos krizės ištakomis, priimti strateginius tvarius sprendimus, turinčius ilgalaikį poveikį ES ateičiai.

 Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrams pirmadienį pradedant derybas dėl imigrantų naštos pasidalijimo, Lietuva ir kitos Vidurio bei Rytų Europos šalys ketina priešintis nuolatinei privalomų migrantų kvotų sistemai. Susitikimas Briuselyje gali išryškinti Vakarų ir Rytų Europos susiskaldymą dėl to, kaip spręsti didžiausią migrantų krizę Europos Sąjungoje (ES) nuo Antrojo pasaulinio karo.

Miunchenas pasiekė savo galimybių priimti į Vokietiją masiškai atvykstančius pabėgėlius ribą, sekmadienį perspėjo policija – kitą dieną po to, kai šį Pietų Vokietijos miestą pasiekė 12,2 tūkst. prieglobsčio prašytojų. „Šeštadienį turėjome iš viso 12 200 pabėgėlių ... Šiandien matome kelis šimtus. Atsižvelgiant į vakar dienos skaičius labai aišku, kad mes pasiekėme viršutinę savo galimybių ribą“, – sakė policijos atstovas.

Šeštadienio popietę Vilniaus centre surengtoje pabėgėlių palaikymo akcijoje pristatyta, kad paprasti žmonės nori prisidėti prie pabėgėlių priėmimo Lietuvoje. „Tai, kad mes visi susirinkome šiandien čia, kad mes turime visą būrį savanorių, yra kuo puikiausias įrodymas, kad žmonėms rūpi, žmonės nori prisidėti, žmonės nėra priešiškai nusiteikę“, - žurnalistams sakė viena iš akcijos rengėjų Vilma Vaitiekūnaitė.

Daugiau kaip 430 tūkst. migrantų ir pabėgėlių pasiekė Europą per Viduržemio jūrą nuo šių metų pradžios, paskelbė penktadienį Tarptautinė migracijos organizacija (TMO), pažymėdama, kad beveik 2 750 žmonių žuvo per šią kelionę. TMO nurodė nuo sausio 1 dienos užregistravusi 432 761 atvykimą, iš kurių Graikijai tenka 309 356, Italijai – 121 139, Ispanijai – 2 166 ir Maltai – 100. Per praėjusią savaitę TMO užregistravo 364 tūkst.

Artėjant savaitgaliui Vokietijoje apie 4 tūkst. karių nurodyta būti pasirengus padėti tvarkytis su atvykstančiais pabėgėliais, sakė penktadienį gynybos ministrė Ursula von der Leyen. Kariai galės „padėti ypatingais atvejais“, prireikus, galima jų skirti dar daugiau, sakė ministrė, kaip nurodoma žurnale „Der Spiegel“. Jų šūkis – rodyti „maksimum geros valios“ prieglobsčio prašytojams, sakė U.von der Leyen. Lig šiol, per šiuos metus, į Vokietiją atvyko daugiau kaip 450 tūkst.

Artėjant savaitgaliui Vokietijoje apie 4 tūkst. karių nurodyta būti pasirengus padėti tvarkytis su atvykstančiais pabėgėliais, sakė penktadienį gynybos ministrė Ursula von der Leyen. Kariai galės „padėti ypatingais atvejais“, prireikus, galima jų skirti dar daugiau, sakė ministrė, kaip nurodoma žurnale „Der Spiegel“. Jų šūkis – rodyti „maksimum geros valios“ prieglobsčio prašytojams, sakė U.von der Leyen. Lig šiol, per šiuos metus, į Vokietiją atvyko daugiau kaip 450 tūkst.

Nors daugiau nei pusė lietuvių nusiteikę prieš imigrantus, nemaža dalis žmonių jau rengiasi patys jiems padėti. Gyventojai internete dalijasi informacija, kas ir kaip galėtų padėti pabėgėliams. Vieni sako galintys paremti drabužiais, žaislais, namų apyvokos daiktais, kiti net savo namų stogą virš galvos ar darbą dalintis pasiryžę. Gyventojų aktyvumu neatsidžiaugianti, mat pripažįsta, kad be šalies gyventojų pagalbos valstybė pasirūpinti pabėgėliais vargu ar išgalės.

Vengrijos prokurorai ketvirtadienį pranešė pradėję baudžiamą tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo, pasklidus vaizdo įrašui, kuriame viena operatorė apspardė migrantus. Pasipiktinimą visame pasaulyje sukėlusiame įraše, kuris padarytas netoli Serbijos sienos esančiame Reskės mieste, matyti, kaip Petra Laszlo pakiša koją vaiką ant rankų laikančiam vyrui, kuris pargriūva, o paskui spiria kitam pro šalį bėgančiam vaikui.

Didysis sostinėje vykęs profsąjungų mitingas praėjo ramiai, tačiau prieš jam prasidedant prie Seimo vyko ir kitas susirinkimas. Čia policijai situaciją teko stebėti kur kas akyliau, mat jame virė tikros emocijos ir skambėjo visai ne geresnių darbo sąlygų reikalaujantys lozungai. Šustausko vadovaujamas būrys čia teroristais, negrais ir margais vadino migrantus, keikė Europą, o NATO vadino okupantais... viskas kaip iš Kremliaus valdomos televizijos ekrano.

Į Europą plūstant migrantams, daugiau nei tūkstantį pabėgėlių turės priimti ir Lietuva. Šiandien irakiečių šeimas lankiusi Prezidentė sako, kad dabartinė pabėgėlių sistema yra objektyvesnė nei pavasarį siūlyta ir kad reikia solidarizuotis su užverstomis migrantais kitomis ES šalimis. Tačiau lietuviai migrantų – net ir pabėgėlių nuo karo – atžvilgiu yra ypač priešiški. tai rodo naujausi visuomenės tyrimai.

Vyriausybė ketvirtadienį pritarė, kad į Lietuvą pagal Europos Sąjungos siūlomą planą būtų perkelti 1105 pabėgėliai iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ir Eritrėja. Pagal Vyriausybės nutarimą, šie pabėgėliai į Lietuvą turėtų būti perkeliami iki 2017 metų gruodžio 31 dienos. Premjeras posėdyje sakė, kad toliau šį klausimą svarstys Seimo Europos reikalų komitetas.

Europos Parlamentas ketvirtadienį triuškinama dauguma balsų pritarė Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) pasiūlytam planui, turinčiam palengvinti Europos Sąjungos pietinių valstybių naštą dėl pabėgėlių, daugiausiai atvykstančių iš Sirijos, antplūdžio. Deputatai taip pat ragino surengti tarptautinę konferenciją, kurioje dalyvautų ES, Jungtinės Tautos, JAV ir arabų valstybės, siekiant suvaldyti didžiausią tokio pobūdžio krizę nuo Antrojo pasaulinio karo.

Danija ketvirtadienį tapo naujausiu Europos migrantų krizės židiniu, žemyno lyderiams nesutariant, kaip susitvarkyti su daugybe pabėgėlių, besiveržiančių per Europos Sąjungos sienas. Vokietijos dosnumas išprovokavo jos rytinių kaimynių pyktį; dar apie 3 000 migrantų praeitą naktį atvyko iš Vengrijos į Austriją, o dar daugiau jų išsilaipino perpildytose Graikijos salose Egėjo jūroje arba traukė į Makedoniją.

Dabartinis bėglių antplūdis, ko gero, yra didžiausias iššūkis Europos Sąjungai (ES) visoje jos istorijoje. Reikia viltis, kad bus galima išspręsti krizę nepakenkiant bendram Europos projektui. Reikia priimti bėglių. To reikalauja mūsų istorijos patirtis – nėra žemyno, kuris nebūtų priglaudęs lietuvių. Ir Sibiro tremtinių kančias lengvino užjaučiantys vietos gyventojai, kurie patys itin vargingai gyveno. To reikalauja eilinis solidarumas.

Parlamentinių partijų lyderiai nesutaria dėl trečiadienį Europos Komisijos pateikto siūlymo Lietuvai per dvejus metus priimti ne 325, o 1105 pabėgėlius. Socialdemokratų, Liberalų sąjūdžio ir konservatorių lyderiai pritaria, kad Lietuva turi solidariai prisidėti sprendžiant migracijos krizę Europoje, tuo metu Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, „tvarkiečių“ ir „darbiečių“ pirmininkai į Europos Komisijos kvotas žiūri kritiškai.

Keli Darbo partijos atstovai siūlo priimti nutarimą, kad Lietuvos priimamų pabėgėlių skaičių tvirtintų Seimas ir sprendimui priimti reikėtų ne mažiau kaip 71 balso „už“. Tokį projektą įregistravo Kęstutis Daukšys, Mečislovas Zasčiurinskas, Raimundas Markauskas ir Vilija Filipovičienė.

Visa Europa šiurpsta nuo pabėgėlių. Graikija imasi už galvos, Vengrija jų nenori nei matyti nei girdėti. Tik ne vokiečiai, kurie kiekvienoje grėsmėje sugeba įžvelgti galimybę. Turbūt dėl to Vokietija galingiausia ekonomika Europoje. Vokietija praėjusiais metais bendrąjį vidaus produktą (BVP) padidino 1,6 proc. ir to pakako, kad metus baigtų su 18 milijardų eurų biudžeto pertekliumi. Palyginimui visas Lietuvos metų išlaidų biudžetas sudaro 8,3 mlrd. eurų.

Į Europą plūstant migrantams iš trečiųjų šalių, o Europos Komisijai Lietuvai siūlant priimti 1105 pabėgėlius apžvalgininkas Audrius Bačiulis tv3.lt nurodė, kad reikia atskirti tikruosius pabėgėlius nuo ekonominių migrantų, pastaruosius pasiunčiant ten, iš kur jie atvyko. „Labai didelė dalis jų (migrantų – red.) nėra jokie pabėgėliai – tai yra žmonės, kurie atkeliauja jau iš esamų saugių šalių, kerta kelias paeiliui saugias valstybes Europos Sąjungoje, verždamiesi į Vokietiją, Britaniją, Švediją.

Europos Komisija siūlo Lietuvai papildomai priimti 780 pabėgėlių, kurie šiuo metu yra Vengrijoje, Graikijoje ir Italijoje, BNS trečiadienį pranešė diplomatiniai šaltiniai. Lietuvai iš Vengrijos siūloma perkelti 351 asmenį, iš Graikijos - 328, iš Italijos - 101. Daugiausia tai turėtų būti pabėgėliai iš Sirijos, Irako ir Eritrėjos. Anksčiau Lietuva jau įsipareigojo priimti 325 pabėgėlius. Tai reiškia, kad, įgyvendinusi Briuselio pasiūlymą, Lietuva per dvejus metus turėtų priimti 1105 pabėgėlius.

Vilniuje šeštadienį rengiama pabėgėliams draugiška demonstracija, kurioje organizatoriai tikisi sulaukti apie 200 dalyvių. „Savivaldybė informuota, kad bus 200 žmonių“, - BNS antradienį sakė viena iš renginio organizatorių Akvilė Lukošė. Jos teigimu, demonstracija Lietuvoje yra visoje Europos Sąjungoje (ES) gimusios iniciatyvos dalis. Šeštadienį ne tik įvairūs Europos, bet ir Australijos, Šiaurės Amerikos miestai parodys solidarumą su pabėgėliais, pasakojo A.Lukošė.

Vokietija kelerius ateinančius metus bus pajėgi priimti po 500 tūkst. pabėgėlių per metus, pirmadienį pareiškė kanclerės Angelos Merkel pavaduotojas Sigmaras Gabrielis, Europą krečiant precedento neturinčiai migracijos krizei. „Manau, kad kelerius metus tikrai galėtume susitvarkyti su maždaug puse milijono“ priimamų atvykėlių per metus, vicekancleris pirmadienio vakarą sakė visuomeninei televizijai ZDF.

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis racionaliu vadina Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės siūlymą, kad dėl Lietuvos priimamų pabėgėlių skaičiaus turėtų spręsti visas šalies parlamentas. „Aš manau, kad tai tikrai svarstytinas klausimas ir pakankamai racionalus (...). Bet kokiu atveju ir šiandien Seimas nustato tam mandatą arba poziciją - Seimo komitetai, bet yra tokia galimybė, kad tą galėtų išreikšti ir visas Seimas.

Pažadėtus priglausti 300 pabėgėlių Lietuva priimtų nesunkiai, tačiau prakalbus apie tūkstantinius srautus reikėtų esminių migracijos politikos pokyčių, taip pat būtina atsigręžti į žmonių siūlomą pagalbą, sako Etninių tyrimų instituto mokslo darbuotojas Karolis Žibas. „Jei priimtume 325 pabėgėlius, koks yra sutarimas, jokių klausimų apie jų integracijos iššūkius neturėtų būt, nes tai nedidelis žmonių skaičius, vienas pabėgėlis 100 tūkst.

Gal ne vyrą, nes gyvenu viena su vaikais, bet moteriai su vaikais vietos rasčiau. Iš Sirijos, Irako, Libijos, Afganistano ar Ukrainos. Bet aš puikiai suprantu, kad tai nėra taip paprasta. Keli tūkstančiai pabėgėlių, kuriuos turėsim priglausti pagal bejausmę kvotų sistemą, dar nebus pabaiga. Mums teks priprasti, kad šalia mūsų gyvens kitos kultūros žmonės. Lietuviai labai bijom, kad arabai ar afrikiečiai labai prišiukšlins, kad nesusirinks po savęs. Kad bus gausu vaikų.