nekilnojamojo turto rinka

Lietuvos demografiniai pokyčiai nuolat daro stiprią įtaką nekilnojamojo turto (NT) rinkai, gerokai mažina paklausą, keičia pirkėjų įpročius ir bendras šios srities tendencijas. Statistikos departamento duomenimis, nuo 2013 m. iš Lietuvos išvyko ir negrįžo beveik 100 tūkstančių žmonių. Didžioji dalis būsto pirkėjų yra 25-45 metų. Būtent šios amžiaus grupės piliečių ir yra daugiausia emigrantų gretose.

Lietuva kol kas neišnaudoja viešbučių sektoriaus potencialo, tačiau per artimiausius dvejus-trejus metus vien sostinės rinką turėtų papildyti dar 1,8 tūkst. naujų kambarių. Vis dėlto norint auginti atvykstančių turistų skaičių, reikia ir daugiau investicijų į infrastruktūrą, teigia nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Newsec Advisers LT“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Baltijos regione Mindaugas Kulbokas. „Viešbučių versle Lietuva yra nykštukė, net lyginant su kitomis Baltijos šalimis.

Nekilnojamojo turto rinkoje ir toliau fiksuojamas nuosaikus kainų augimas. Tačiau skirtingi miestai atskleidžia skirtingas tendencijas. Sostinėje sparčiau brango senos statybos, Kaune ir Klaipėdoje – naujos statybos butai. „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2016 metų spalio mėnesio reikšmė išaugo 0,3 proc.

Aktyvi nekilnojamojo turto (NT) rinka, augantys būsto paskolų portfeliai lemia pokyčius ne tik būsto įsigijimo kainose, bet ir nuomos. Įprastai šią rinką veikdavo tik sezoniškumo veiksniai, tačiau dabar aišku – auganti pasiūla bandantiems savo būstą išnuomoti tikrai nepadės. „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada pasakoja, kad visuomet nuomos rinkoje didžioji duobė yra sausio mėnuo.

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkos aktyvumas birželį smuko dėl prasidėjusio vasaros sezono, tačiau vis dar išliko didesnis nei pernai. Preliminariais Registrų centro duomenimis, birželį pirkimo sandoriais perleista 10,72 tūkst. NT objektų - 7 proc. mažiau nei gegužę, tačiau 8,5 proc. daugiau nei pernai birželį. „Būsto rinkoje vasara labiau juntama individualių gyvenamųjų namų prekyboje.

Žinių radijas Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos aktyvumas pirmąjį šių metų pusmetį gali sumažėti, o tam daugiausiai įtakos turės valiutos pasikeitimas, teigia Registrų centras. Esą tokias prognozes leidžia daryti kitų Baltijos šalių patirtis. Kalbėdamas apie galimus NT kainų pokyčius, Registrų centro atstovas Aidas Petrošius teigia, kad preliminarūs skaičiavimai didelių permainų šiemet nežada.

Žinių radijas Nekilnojamojo turto bendrovės „Hanner" valdybos pirmininkas Arvydas Avulis „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ teigė, jog kitų metų pradžioje didelis aktyvumas nekilnojamojo turto rinkoje neprognozuojamas: „Metų pradžioje, kovo ir balandžio mėnesiais, nekilnojamojo turto rinkoje buvo kilusi tokia emocinė banga. Tuomet buvo paskelbta apie euro įvedimą. Net sunku buvo paaiškinti tokį didelį aktyvumą. Po to viskas atslūgo, grįžo į įprastą vagą.

Esame įsikalę į galvą, kad mokesčiai turi nuolatos mažėti, tačiau kalbame apie Europinį viešųjų įstaigų finansavimą, Ekonomika.lt pasakojo buvusi Finansų ministrė ekonomistė Ingrida Šimonytė. Ekspertė taip pat dalinosi nuomone apie milžinišką Vilniaus skolą, bei dažnai viešojoje erdvėje pasireiškiančius politikus, kiek per drąsiai sau suteikiančius ekonomisto titulą. Lietuvos darbo jėgos apmokestinimas ir darbo santykių reguliavimas neabejotinai kenkia investiciniam šalies patrauklumui.

S. Kropas: pasaulio ekonomistai piešia niūrius ateities vaizdus, tačiau Lietuvos ekonomikos rodikliai yra geri Garsiausi pasaulio ekonomistai ir finansininkai piešia niūrius ateities – antrosios krizės bangos – vaizdus, o situacija Europoje tarsi patvirtina blogiausio scenarijaus galimybę, tačiau fundamentalūs Lietuvos ekonomikos rodikliai yra geri ir rodo priešingą prognozėms kryptį, įsitikinęs Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas.

Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober Haus“ ekspertai tikina, kad šiais metais būsto kainų kilimas nėra tikėtinas, o brangsiantis šildymas didmiesčių nekilnojamojo turto rinkas paveiktų nebent nežymiai. Paprašytas pakomentuoti galimas būsto rinkos permainas nekilnojamojo turto bendrovės „Ober Haus“ vertinimo ir rinkodaros skyriaus vadovas Saulius Vagonis teigė, jog artimiausiu metu būsto kainų kaitos tikėtis neverta. Anot jo, per metus būsto kainos didmiesčiuose sumažėjo tik 0,1 proc.

Birželį, lyginant su gegužės mėnesiu, verslo įsiskolinimų portfelis padidėjo nežymiai ir siekė 4,2 mlrd. litų. Šiuo metu šalyje yra užregistruota daugiau nei 30 tūkst. įmonių, kurios turi pradelstų finansinių įsipareigojimų. Per birželį verslas padengė 70 mln. litų skolų arba 20 mln. litų mažiau nei praėjusį mėnesį. „Labiausiai verslo pradelsti įsipareigojimai sumažėjo telekomunikacijų ir komunalinių paslaugų kompanijoms, tačiau jie didėjo bankams, kredito unijoms ir lizingo bendrovėms.

Tūkstančiai žmonių lieka apgauti, kai įsigyja produktą iš įmonių, kurios iškart bankrutuoja. Ypač dažnai apsigauna naujos statybos būstų pirkėjai, mat krizė iš įmonių žemėlapio išbraukė ne vieną šimtą statybos bendrovių, rašo „Vakaro žinios“. Per statybų bumą būstai buvo masiškai „kepami“, nepaisant kokybės. O dabar palikto broko nebėra kam ištaisyti. Ketvirtus metus iš eilės didžiausia bankrotų banga ritasi per statybų bendroves.

Statistika rodo, kad 2010 metai, lyginant su 2009-aisiais, buvo palankesni tiek būsto pardavėjams, tiek ir pirkėjams.Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober–Haus“ apibendrinti 2010 m. statistiniai duomenys rodo, kad būsto rinka ima atsigauti. Pardavėjai 20010-aisiais galėjo džiaugtis išaugusiu pirkėjų aktyvumu, gerokai stabilesnėmis kainomis. Pirkėjus domino po truputį atsirandanti nauja pasiūla (ypač sostinėje), gerėjančios būsto paskolų sąlygos ir vis dar patrauklios būsto kainos.

Prancūzijos ekonomika pasaulyje yra penktoji pagal dydį – iš karto už Vokietijos – ir generuoja maždaug penktadalį visos eurozonos BVP, rašoma „Danske Bank“ analitikų apžvalgoje. Šios šalies ekonomika pasaulinės krizės laikotarpį išgyveno geriau nei kai kurios stipresnės ekonomikos – pagrindine to priežastimi tapo ne tokia atvira (lyginant su ta pačia Vokietija) šalies rinka. Taip pat prisidėjo ir solidus šalies valstybinis sektorius, išplėtotas viešasis sektorius bei fiskalinė stimuliacija.

Honkongo vyriausybė planuoja priimti naujas priemones nuraminti nekilnojamo turto rinką, rašo „Bloomberg“. Nuo praeitų metų pradžios namų kainos šiame mieste išaugo beveik 50 proc. ir taip aplenkė 1997 metais pasiektą rekordą, po kurio sekė 6 metus trukęs defliacinis nuosmukis.

Sunkmetis sumažino bendrą kilnojamųjų namelių pirkėtų būrį, tačiau, anot importuotojų ir pardavėjų, būtent dabar randasi vis daugiau žmonių, kurie tokius namukus perka kaip nuolatinį būstą. Patys pirkėjai, įprastus butus ar namus iškeitę į šiuos, pabrėžia, kad norint namelyje gyventi nuolat dar reikia į jį investuoti. Bet užtat ateityje bus taupu.

Laikas – pinigai. Šis posakis puikiai atspindi kelerių pastarųjų metų padėtį Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje. Nesuskubę pardavėjai patyrė dvigubą nuostolį – ne tik dėl užvilkinto projekto, bet ir dėl nusiritusios į bedugnę bei apmirusios rinkos. Tačiau pirkėjai tik išlošė, nes krito būsto kainos ir iškilo norimo įsigyti turto defektai. Lėtai, bet juda Šių metų antrojo ketvirčio pabaigoje šalyje savo pirkėjo laukė apie 4 tūkstančiai pastatytų, bet neparduotų butų.

Preliminariais Registrų centro duomenimis, per pirmąjį 2010 metų pusmetį Klaipėdoje įregistruota virš 900 butų įsigijimo sandorių. Tiesiogiai iš nekilnojamojo turto (NT) vystytojų parduota arba rezervuota apie 100 naujos statybos butų, kurie sudaro vos 11 proc. visų būsto pardavimo sandorių. Pirmąjį 2010 metų pusmetį naujo būsto pardavimai Klaipėdoje vyko stabiliai – kiekvieną ketvirtį tiesiogiai iš NT plėtotojų buvo parduodama apie 50 butų.

Nekilnojamojo turto (NT) vystytojai teigia įžvelgiantys rinkos stabilizacijos ženklų, bet prieškrizinio lygio augimo nesitiki. Kas galėjo paskatinti NT sandorių padaugėjimą, turint omenyje, kad nei atlyginimai, nei vartojimas pastarąjį pusmetį nedidėjo, o nedarbas augo? Ir ar šios rinkos augimas būtų ekonomikai geras, ar nauju burbulu grasinantis ženklas? Apie tai Balsas.lt klausė NT vystytojų bendrovės „Eika“ Plėtros direktoriaus Domo Dargio.

Apie penktadalį būsto ieškančiųjų nori gyventi nuosavame name, todėl šiuo metu aktyviai domisi įsigyti jau pastatytą namą arba sklypą, kuriame namą galėtų statytis. Aruodas.lt atlikto tyrimo rezultatai sukonkretina, kokie pastatai labiausiai domina pirkėjus, kam jie patikėtų namo statybas, kokio sklypo norėtų ir kt. Daugiau norinčiųjų statytis, o ne pirkti jau pastatytą Daugiau nei pusei norinčiųjų gyventi name tiktų abu variantai – ir pirkti jau pastatytą namą, ir statytis pačiam.

Meškerė užmesta, dabar lieka laukti, ar kas nors užkibs. Nekilnojamojo turto (NT) vystytojai, statytojai ir būstų pirkimą finansuojantys bankai po truputį kelia galvas ir vos ne kiekvieną savaitę praneša apie naujus gyvybės ženklus NT rinkoje. Tačiau pastaroji vis dar primena komos ištiktą žmogų, kurį vis bando prakalbinti, išjudinti artimieji, nors pats ligonis po sunkios traumos blaškosi tarp dviejų pasaulių.

Apžvelgus pastarojo pusmečio rezultatus matyti, jog Lietuvos būsto rinkoje atsiranda ne tik daugiau stabilumo, bet ir pirmųjų atsigavimo požymių, skelbia nekilnojamojo turto vystytojai „Ober-Haus“. Antrąjį 2010 m. ketvirtį Lietuvos didmiesčiuose užfiksuotas mažiausias butų kainų sumažėjimas nuo būsto kainų kritimo pradžios – tik 0,5%. Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius butų kainos sumažėjo 3,3%. Atsižvelgiant į pokyčius, užfiksuotus nuo 2008 m. III ketv. iki 2009 m. III ketv.

Internetinis būsto nuomos skelbimų tinklalapis Easyroommate.co.uk atskleidė Britanijos miestus, kuriuose yra geriausios sąlygos nuomotis būstą. Pirmąją vietą užima Jorkas (York), toliau atitinkamai išsidėsto Lafboras (Loughborough), Sent Olbansas (St Albans), Kardifas (Cardiff) ir Svonsis (Swansea). Į tyrimą buvo įtraukti 55 didžiausi Britanijos miestai. Pagrindiniais tyrimo kriterijais – vidutinė būsto nuomos kaina ir vidutinės nuomotojų pajamos per mėnesį.

Nekilnojamojo turto ekspertai sako, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose pagyvėjo butų nuomos rinka. Specialistų teigimu, rinką suaktyvino į didžiuosius miestus pradėję plūsti būsimieji studentai ir ieškantys, kur apsigyventi ateinančiais mokslo metais. Dalis abiturientų, sužinoję bendrojo priėmimo rezultatus, jau savaitgalį suvažiavo į didžiuosius miestus pasirašyti sutarčių su aukštosiomis mokyklomis.

Žurnalo „Investuok“ surengtame seminare, skirtame situacijai nekilnojamojo turto rinkoje aptarti, ekspertai konstatavo, kad ilgai trukęs rinkos nuosmukis baigiasi. Tačiau entuziazmo, jog artimiausiu metu turto kainos ir sandorių skaičius ims augti prieškriziniu tempu, taip pat nėra. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Robertas Dargis sako, kad situacija NT rinkoje vis dar neapibrėžta.

Banko „Snoras“ grupės įmonė „Snoras Investment Management“, kuri perka po 51 proc. trijų Vilniaus nekilnojamojo turto (NT) įmonių akcijų, neketina valdyti šių objektų. Atsiradus tinkamam pirkėjui, jau pastatytus ir dar tik planuojamus biurų pastatus rengiamasi parduoti, rašo „Lietuvos rytas". „Investicijas į nekilnojamąjį turtą mes vertiname kaip gerą galimybę užsidirbti.

Palangos nekilnojamojo turto agentūras užplūdo iš bankų indėlius atsiėmę pirkėjai, pasiryžę įsigyti būstą be jokios paskolos. Tiesa, už jų turimus pinigus pardavėjai kurorte nedaug ką gali pasiūlyti. 1,5-2 procentus siekiančiomis indėlių palūkanomis nusivylę taupytojai dairosi į nekilnojamojo turto rinką, rašo „Lietuvos rytas“. Pardavėjai Palangoje dabar sulaukia tokių klientų, kurie už būstą siūlo sumokėti visą sumą iš karto.

Registrų centro duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį naujų butų įsigyta trečdaliu daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Finansų analitikai sako, kad būstų rinka pamažu atsigauna. Tačiau apklausos rodo, kad didžioji gyventojų dalis nekilnojamojo turto pirkti neketina. Per pirmąjį šių metų pusmetį sudaryta daugiau nei 10 tūkst. būsto pirkimo-pardavimo sutarčių. Pernai per tą patį laikotarpį parduota apie 7 tūkst. butų. Trečdalis visų parduodamų būstų, Registrų centro duomenimis, yra Vilniuje.

Būsto paieškos šiuo metu aktualios daugeliui: vieni ieško tinkamo varianto įsigyti savo būstą, kiti domisi patraukliais nuomos pasiūlymais. Skelbimų statistikos duomenys rodo, kad nors pasiūla ir auga, tačiau kainos jau nebekinta sparčiais tempais. Baigiantis praėjusiems metams, pasiūlymų pirkti butą buvo šiek tiek sumažėję.

Preliminariais Registrų centro duomenimis, per pirmąjį 2010 metų pusmetį Vilniuje jau įregistruota virš 2,5 tūkst. butų įsigijimo sandorių. Tiesiogiai iš nekilnojamojo turto (NT) vystytojų parduota arba rezervuota apie 670 naujų butų, tai 47 proc. daugiau nei per 2009 metų I pusmetį. Naujų butų pasiūla per metus baigtuose projektuose Vilniuje sumažėjo 33 procentais. Pirmąjį 2010 metų pusmetį 68 proc.

Bendrovės ,,CREalty Advisors“, bendradarbiaujant su bendrove ,,ICA Real Estate“ parengtoje 2010 metų antrojo ketvirčio komercinio nekilnojamojo turto (NT) apžvalgoje pristatomos atskirų rinkos segmentų naujienos, pokyčiai ir tendencijos.

Pastaruoju metu Estijos nekilnojamojo turto (NT) rinka gyvena neįtikėtino optimizmo nuotaikomis, teigiama„Re&Solution group“ trumpoje Baltijos šalių NT rinkos apžvalgoje. Pastaruosius keletą mėnesių nekilnojamojo turto investuotojų kiekis Estijoje, ypač iš Skandinavijos šalių, gerokai padaugėjo. „Nors dar vos prieš keletą mėnesių niekas net nepagalvodavo apie nekilnojamojo turto įsigyjimą esant 10 proc.

Vasarą nuomos rinka pakankamai aktyvi – dalis nuomininkų palieka nuomotus butus, grįžta į savo gimtuosius miestus, taip pat atsiranda naujų būsto nuomos ieškančiųjų, kurie ypač didžiuosiuose šalies miestuose nori susirasti gyvenamąjį plotą. Ar įpusėjus vasarai buvo kokių nors butų nuomos kainų pokyčių ir kokią sumą reikėtų orientuotis mokėti, jei domina nuomotis būstą? Remiantis nekilnojamojo turto portalo Aruodas.

Pirmą kartą nuo 2007 metų gruodžio mėnesio užfiksuotas teigiamas butų kainų pokytis Lietuvos didmiesčiuose, rodo „Ober-Haus“ sudaromas Lietuvos butų kainų indeksas (OHBI). Šių metų birželio mėnesio indekso, fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė išaugo 0,4 proc. (2010 metų gegužės mėnesį buvo užfiksuotas 0,2 proc.

Daugiabučių gyventojams gali tekti kas mėnesį mokėti tam tikrą sumą būsimiems namo remontams. Vyriausybė turėtų nustatyti, kaip bus apskaičiuojamas minimalus privalomos kaupiamosios įmokos dydis. Tai numatyta Aplinkos ministerijos parengtose Civilinio kodekso pataisose, kurias ketinama svarstyti trečiadienio ministrų kabineto posėdyje, rašo delfi.lt.

Ieškančiųjų įsigyti būstą šiuo metu netrūksta, kainoms nukritus daugelis žvalgosi, kokio nekilnojamojo turto galėtų įsigyti, kokie šiuo metu pateikiami pasiūlymai. Tačiau į ką labiausiai dabar kreipiamas dėmesys, renkantis būstą? Pasak daugumos nekilnojamojo turto tarpininkų, padedančių parduoti ar įsigyti nekilnojamojo turto, šiuo metu beveik pusė būsto ieškančiųjų norėtų įsigyti savo būstą, apie 40 proc. domisi ir parduodamo, ir nuomojamo būsto pasiūlymais.

Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2009 metų atitinkamu laikotarpiu, vėlavimo atsiskaityti rizika labiausiai augo statybos, nekilnojamo turto, prekybos ir paslaugų sektoriuose. Teigiami pokyčiai užfiksuoti tik akmens ir rusvųjų anglių kasybos, durpių gavybos segmente – jame vėlavimo atsiskaityti rizika sumažėjo 15 proc.

Kinijos vyriausybės patarėjai teigia, kad dabartinės priemonės, kuriomis siekiama suvaldyti spartų nekilnojamojo turto kainų augimą, gali nepasiteisinti dėl per mažo pareigūnų ryžto ir dėl visuomeninio apgyvendinimo nekilnojamojo turto stygiaus, praneša China Securities Journal. Vyriausybei rekomenduojama priimti nekilnojamojo turto mokestį, kuris būtų skaičiuojamas kasmet, ir taip pat vietinėms vyriausybėms užtikrintų papildomų pajamų.

Būsto pardavėjai Londone, bandydami pasipelnyti iš atsigaunančios nekilnojamojo turto rinkos, prašomas būsto kainas pakėlė iki rekordinių aukštumų, praneša didžiausia Didžiosios Britanijos nekilnojamojo turto svetainė Rightmove Plc.Vidutinė prašoma būsto kaina Londone birželio mėnesį išaugo 2,2 proc. iki 429,597 svarų. Būsto kainos visoje šalyje augo šeštą mėnesį paeiliui ir pakilo 0,3 proc.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį Kinija aplenkė Honkongą ir tapo karščiausia pasaulio nekilnojamojo turto rinka, kainos šalyje augo dvigubai daugiau nei bet kur kitur, teigia nekilnojamojo turto agentūra Knight Frank LLP. Būsto kainos pagrindiniuose Kinijos miestuose, palyginti su praėjusiais metais, išaugo 68 proc. Būsto kainų augimas Honkonge, Indijoje, Singapūre, Australijoje, Malaizijoje ir Indonezijoje vidutinę būsto kainą Azijos regione pakėlė beveik 18 proc.

Finansų ministerija neseniai pateikė tris alternatyvas, kaip galėtų atrodyti 2011 metais įvestas visuotinis nekilnojamojo turto (NT) mokestis. Jis sudarytų nuo 0,3 iki 1 procento dydžio turto vertės. NT mokestis būtų mokamas kasmet, o pajamos iš jo papildytų savivaldybių biudžetus. Neaiškūs tikslai Nors naujasis mokestis buvo numatytas šių metų Vyriausybės programoje, tačiau vos tik apie jį prabilta garsiau, buvo sulaukta visuomenės kritikos bangos.

Šių metų balandžio mėnesį Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos užsakymu buvo atlikta NT rinkos dalyvių – NT agentūrų – apžvalga. Ji patvirtino asociacijos keltą prielaidą, jog „realių“ NT objektų tarpininkavimo rinkoje skaičius yra mažesnis už skaičių, kuris pateikiamas specializuotose NT ar agentūrų portaluose bei pasiteiravus agentūros atstovo tiesiogiai.

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį 2010 metų ketvirtį statybos įmonės savo jėgomis atliko darbų už 706 mln. litų to meto kainomis, t. y. 40,8 proc. mažiau nei pirmąjį 2009-ųjų ketvirtį. Šalies teritorijoje atliktų darbų vertė sudarė 661 mln. litų (94 proc. visų darbų), ne šalies teritorijoje atlikti darbai sudarė 6 proc. darbų, arba 45 mln. litų. Daugiausia (už 394 mln. litų) šalyje atlikta pastatų statybos darbų, tai sudarė 60 procentų visų darbų vertės.

Finansų ministerija, parengusi nekilnojamojo turto (NT) mokesčio bazės praplėtimo gaires, diskusijai teikia  alternatyvas dėl gyventojų apmokestinimo: 1) vienam gyvenamajam būstui (sąvoka gyvenamasis būstas suprantama kaip apimanti butus, kotedžus, individualius namus) taikyti neapmokestinamąją vertę, artimą brangiausioje atitinkamos savivaldybes zonoje esančio buto vidutinei vertei; 2) vienam gyvenamajam būstui taikyti neapmokestinamąją vertę, artimą brangiausioje atitinkamos savivaldy...

Atsinaujinusi diskusija dėl nekilnojamojo turto mokesčio tik dar kartą įrodo, kad ministro pirmininko pažadais ir Nacionaliniu susitarimu, kuriame teigiama, kad nauji mokesčiai nebus įvedami, tikėti negalima – įsitikinęs Liberalų ir centro frakcijos narys, Finansų ir biudžeto komiteto narys Žilvinas Šilgalis. Jo nuomone, nekilnojamojo turto mokesčio įvedimas valstybei padarytų daugiau žalos nei duotų naudos, o ypatingai šiuo laikotarpiu.

Būsto pradavimo priežastys šių metų pradžioje, palyginti su praėjusiais metais, pakankamai ženkliai pasikeitė, teigia nekilnojamojo turto (NT) bendrovės „Akorus Real Estate“ specialistai. Jų teigimu, sumažėjo dėl finansinių sunkumų parduodamų gyvenamųjų būstų. NT bendrovės vertinimu, šiuo metu pardavimo pasiūloje esančių būstų, kuriuos savininkai parduoda dėl finansinių sunkumų, yra apie 20–25 proc. Pernai vasaros pradžioje dėl finansinių problemų būstą pardavinėjo 40-45 proc. namų ūkių.

Nekilnojamojo turto kainos Kinijoje balandžio mėnesį, lyginant su ankstesniais metais, išaugo rekordiniais 12,8 proc. ir metė iššūkį valdžios priemonėms, kuriomis siekiama sustabdyti kainų augimą ir sumažinti spekuliaciją. Balandį nekilnojamojo turto kainų augimas buvo didesnis nei kovą, kai būstas pabrango rekordiniais 11,7 proc.

Šių metų balandžio „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indeksas (OHBI) rodo, kad penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje) butų kainos sumažėjo tiek pat, kiek ir šių metų kovą – 0,6 proc. Metinis butų kainų pokytis ir toliau mažėjo. Per paskutinius 12 mėnesių butų kainos nukrito 17,9 proc. (2010 metų kovą metinis kainų sumažėjimas siekė 19,9 proc.

Respondentai iš Baltijos šalių, atsakydami į „Colliers International“ 2010 metų pasaulinio investuotojų nuotaikų tyrimo klausimus, įvardino rinką esant dugne ar netoli dugno, o laukiamą rinkos atsigavimą Nekilnojamojo turto laikrodyje pažymėjo ties 07:00 - 08:00 val. Respondentai taip pat tikisi, kad Baltijos šalių rinkos turi atsigauti per 12 mėnesių ciklą. Nekilnojamojo turto laikrodyje rinkos ciklai prilyginti konkrečiam laikui: 12:00 val. reiškia rinkos pakilimą, o 06:00 val.