nato
NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija)
Tarptautinė karinė-politinė organizacija, kurią sudaro 31 valstybė (nuo 2023 m.), daugiausia iš Šiaurės Amerikos ir Europos. Ji buvo įkurta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, siekiant užtikrinti kolektyvinę gynybą prieš galimas grėsmes, ypač Šaltojo karo laikotarpiu Sovietų Sąjungai.
Pagrindiniai NATO tikslai:
Kolektyvinė gynyba: NATO remiasi pagrindiniu principu, kad puolimas prieš vieną iš Aljanso narių laikomas puolimu prieš visas nares (pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį).
Taikos palaikymas ir stabilumo skatinimas: NATO vykdo misijas ir operacijas visame pasaulyje, siekdama užtikrinti taiką ir stabilumą.
Konsultavimas ir bendradarbiavimas: Organizacija skatina politinį dialogą ir bendradarbiavimą tarp narių, taip pat su kitomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis.
NATO turėtų paskelbti sankcijas Rusijai dėl Ukrainos krizės
NATO lyderiai penktadienį tikriausiai paskelbs naujas sankcijas Rusijai dėl jos veiksmų Ukrainoje, nors lieka vilčių, kad pavyks susitarti dėl paliaubų per taikos derybas Minske, kurios vyks tą pačią dieną. Lyderiai ruošiasi tęsti derybas Velso mieste Niuporte antrąją ir paskutinę Aljanso viršūnių susitikimo dieną. Per šį susitikimą, laikomą labiausiai įtemptu Vakarų šalių kariniam blokui nuo Šaltojo karo pabaigos, svarstoma daug krizių – nuo Ukrainos iki Irako ir Afganistano.
A. F. Rasmussenas: Rusija nežengė „nė vieno žingsnio“, kad taika Ukrainoje taptų įmanoma
Rusija tik kalbėjo apie taiką Ukrainoje, tačiau nežengė „nė vieno žingsnio“, kad ji taptų įmanoma, ketvirtadienį pareiškė NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas). Vietoje to Rusija atakuoja Ukrainą, sakė A.F.Rasmussenas prieš penktadienį turinčias įvykti derybas dėl galimų paliaubų. „Nors ir kalbėdama apie taiką Rusija nežengė nė vieno žingsnio, kad taika taptų įmanoma. Užuot deeskalavusi krizę, Rusija tik gilina ją“, - sakė jis.
Politologas: nieko nedarymas yra didžiausia provokacija
Žinių radijas Politologas Arvydas Cesiulis mano, kad NATO nepasiekus bendros nuomonės, yra labai didelė grėsmė, jog Ukrainos krizė virs įšaldytu konfliktu: „Rizika išlieka labai didžiulė, nes visgi Vakarų pasaulis, konkrečiai Europos valstybės, neturi vieningo požiūrio ir politikos dėl įvykių Ukrainoje. Daug lemia finansiniai ir kitokie interesai, tradiciniai saitai ir tokių valstybių kaip Prancūzija, Vokietija su Rusija, anksčiau buvusia Sovietų sąjunga.
L. Linkevičius: NATO greitojo reagavimo pajėgos atlieptų Lietuvos interesus
NATO viršūnių susitikimas turėtų atliepti Lietuvos saugumo interesus, nes šalys narės sutaria dėl aukštos parengties greitojo reagavimo pajėgų sukūrimo ir atitinkamos infrastruktūros joms kūrimo, portalui delfi.lt sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Tokios greitojo reagavimo pajėgos visiškai atlieps mūsų interesus. Tokios saugumo garantijos yra patikimos“, - telefonu iš Kardifo delfi.lt sakė L.Linkevičius.
NATO vadovas atvirai apkaltino Rusiją karine agresija prieš Ukrainą
NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) ketvirtadienį tiesiogiai apkaltino Maskvą atakuojant Ukrainą, Aljanso lyderiams susirinkus į viršūnių susitikimą, kuriame reiškiamas palaikymas Kijevui ir žadama stiprinti gynyba nuo Rusijos, kurią sąjungininkai pirmąkart nuo Šaltojo karo pabaigos vertina kaip priešišką valstybę. „Susiduriame su dramatiškai pakitusia saugumo aplinka, – NATO vadovas sakė žurnalistams, atvykęs į susitikimą.
Prancūzijos generolas: naujieji NATO planai – už šimtus milijonų eurų
NATO plano suformuoti greitojo reagavimo karinius dalinius, kuris turėtų būti patvirtintas šią savaitę Velse vyksiančiame Aljanso viršūnių susitikime, įgyvendinimas kainuotų „kelis šimtus milijonų eurų“ per metus, trečiadienį nurodė vienas Prancūzijos generolas. „Žmonių laikymas parengtyje reikalauja tam tikrų išlaidų“, – generolas Jeanas-Paulis Palomeros (Žanas Polis Palomero), vadovaujantis vienam iš dviejų NATO strateginių štabų, sakė duodamas interviu naujienų agentūrai AFP.
A. Butkevičius: jau perkame karinę techniką iš Lenkijos
Žinių radijas Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius interviu „Žinių radijo“ laidai „Pozicija“ labai teigiamai vertina Prancūzijos sprendimą neperduoti Rusijai karinių laivų „Mistral“, kalba apie NATO saugumo garantijas, artėjantį Aljanso viršūnių susitikimą Velse ir gynybos finansavimo reikalus, taip pat apie suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybos eigą ir sprendimą didinti minimalią mėnesinę algą.
Rimti JAV ir Didžiosios Britanijos pažadai Rytų Europai
Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ir Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) ketvirtadienį pareiškė, kad NATO turi užtikrinti nuolatinį karinį buvimą Rytų Europoje. Prieš NATO viršūnių susitikimą paskelbtame bendrame pareiškime jie pabrėžė, kad tokie sprendimai būtini siekiant atgrasyti Rusiją.
Lietuvos premjerą stebina Vokietijos kanclerės pareiškimai
Žinių radijas Prancūzijos prezidentas Fransua Olandas (Francois Hollande'as) trečiadienį pranešė, kad šiuo metu „nėra tinkamų sąlygų“, kad Prancūzija galėtų perduoti Rusijai du „Mistral“ klasės jūrų desanto laivus. Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė, kad toks Prancūzijos sprendimas yra viena realesnių sankcijų Rusijai: „Aš šį sprendimą vertinu teigiamai.
NATO lyderiai kurs vieningą frontą prieš Rusiją dėl Ukrainos krizės
NATO lyderiai ketvirtadienį sieks pademonstruoti vienybę prieš Rusiją dėl konflikto Ukrainoje, kai Prancūzija pareiškė atidėsianti Maskvai statomų karo laivų perdavimą, nors Kremlius netikėtai pateikė taikos planą. Ukraina ir naujos grėsmės, keliamos islamo ekstremistų Irake, Sirijoje ir kitur, taip pat rūpesčių keliantis sąjungininkų pajėgų išvedimas iš Afganistano dominuos per dviejų dienų susitikimą Niuporto mieste Didžiojoje Britanijoje.
REKLAMA
REKLAMA
Branduolinės pratybos: Rusija surengs strateginių raketinių pajėgų mokymus
Rusija rugsėjį surengs savo strateginių raketinių pajėgų, atsakingų už ilgojo nuotolio branduolinių ginklų arsenalą, dideles pratybas, pranešė valstybinė žiniasklaida, remdamasi šaltiniais Gynybos ministerijoje. Apie šias pratybas buvo paskelbta tuo metu, kai įtampa tarp Rusijos ir NATO yra smarkiai padidėjusi dėl krizės Ukrainoje. Kaip nurodo naujienų agentūra „RIA Novosti“, tuose manevruose dalyvaus per 4 000 karių ir apie 400 karinės technikos vienetų, įskaitant aviaciją.
NATO Oro policijos misiją baigę JK kariai: jei pakviesite – iškart atskrisime
LRT.lt „Šiandien Jungtinės Karalystės ir Lenkijos kariai baigia keturis mėnesius trukusią NATO Oro policijos misiją Baltijos šalyse. Įgijome labai daug vertingos patirties. Ir, nors dabar mūsų kariai išvyksta, galiu drąsiai sakyti – esame labai arti. Jums tereikia pakviesti ir mes iškart atskrisime“, – Baltijos šalių oro erdvės saugumo perdavimo ceremonijoje sakė Jungtinės Karalystės karališkųjų oro pajėgų vadavietės vado pavaduotojas generolas leitenantas Gregas Bagwellas.
Portugalai ir kanadiečiai perėmė Baltijos šalių oro policijos misiją
Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose pirmadienį įvyko NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija. Keturis mėnesius Baltijos erdvę saugoję lenkų ir britų kariai simbolinį medinį oro saugumo raktą perdavė Portugalijos ir Kanados kontingentams.
Kova už tikrą Lietuvą: pusiau ES, pusiau SSRS
Neseniai vienos partijos išplatintoje rezoliucijoje siūlomos genialios idėjos, kaip grįžti prie tikrosios Lietuvos. Kovotojais už Lietuvą save vadinantys partiniai pernelyg nesikuklindami siūlo neįvesti euro, „išvesti okupacinę jankių kariuomenę iš Lietuvos teritorijos“, nepirkti karinės technikos, uždrausti pederastijos propagavimą, nekelti kainų, sumažinti atlyginimus valdininkams, o buvusias „permokas“ grąžinti į biudžetą, grąžinti „pavogtas“ pensijas, nesikišti į Ukrainos įvykius, padėti smu...
Šiauliuose keičiasi NATO oro policijos misijos
Pirmadienį Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose vyks NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija. Keturis mėnesius Baltijos erdvę saugojusius lenkų ir britų karius pakeis Portugalijos ir Kanados kariai.
Vokietijos dienraštis: NATO planuoja naujas bazes Rytų Europoje
NATO planuoja įsteigti penkias karines bazes Rytų Europoje, sekmadienį pranešė Vokietijos dienraštis „Frankfurter Allgemeine Sonntagszeitung“. Numatoma, kad naujos bazės bus įsteigtos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje. Kaip skelbia portalas lrytas.lt, anot dienraščio šaltinių, kiekvienoje bazėje bus dislokuota iki 600 karių. Daugiau detalių nepateikiama, tik pridedama, kad tokie planai bus aptarti per artėjantį NATO viršūnių susitikimą rugsėjo 4-5 dienomis.
Į Šiaulius atskrido Portugalijos naikintuvai
Penktadienį Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose nusileido šeši Portugalijos karinių oro pajėgų naikintuvai F-16 „Fighting Falcon”. Nuo rugsėjo 1 dienos Portugalija ir jos misiją sustiprinanti Kanada pradės 36-ąją NATO oro policijos misijos rotaciją Baltijos šalyse.
Ar A. Merkel gali išgelbėti Ukrainą?
Eufemizmais karo sąvoką dangstantys Europos lyderiai pagaliau turėtų atsibusti ir pamatyti, kas iš tiesų vyksta Ukrainoje, greitai ir stipriai griežtinti sankcijas Rusijai, NATO turėtų stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje su Ukraina, mano Carnegie centro vyresnioji bendradarbė Judy Dempsey. Tvirtesnei Vakarų pozicijai impulsą turėtų duoti Angela Merkel bei Barackas Obama, savo tekste „Ar A. Merkel gali išgelbėti Ukrainą“ rašo analitikė.
Lietuvos ambasadoje apžvelgta Švedijos bendradarbiavimo su NATO pažanga
NATO kontaktinės ambasados funkcijas vykdančioje Lietuvos ambasadoje Švedijoje surengtas NATO šalių diplomatinių atstovų Stokholme ir karo atašė susitikimas su NATO pajėgų transformacijos vadavietės Vyriausiojo vado pavaduotoju generolu Marco Zulianiu, kurio metu buvo pristatyta Švedijos ir Aljanso bendradarbiavimo pažanga. Po įvykusių konsultacijų su Švedijos gynybos institucijų atstovais M. Zulianis pristatė Švedijos partnerystės su NATO pažangą bei perspektyvas.
ES svarstys naujas sankcijas Rusijai dėl krizės Ukrainoje
Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai penktadienį renkasi svarstyti 28 šalių bloko pozicijos dėl krizės Ukrainoje, garsėjant raginimams dar labiau sugriežtinti ekonomines sankcijas Rusijai. Ministrų susitikimas Milane įvyks kitą dieną po to, kai NATO pareiškė, jog Rusija pasiuntė į pagalbą rytų Ukrainoje veikiantiems prorusiškiems separatistams apie tūkstantį savo karių ir daug sunkiosios ginkluotės.
Lietuvai neparanki italė – finišo tiesiojoje
Vykintas Pugačiauskas, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt NATO šalių ambasadoriai penktadienio rytą renkasi į skubų posėdį ir su Ukrainos atstovu aptars padėtį šioje šalyje, kai prezidentas pripažino Rusijos pajėgų invaziją, o premjeras paprašė karinės pagalbos. Ukrainos padėtį šiandien Milane aptars ir Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai.
JAV kariškai atsiųs tankų į manevrus Baltijos šalyse ir kitur Rytų Europoje
JAV karinės pajėgos, pastiprintos tankais, netrukus vyks į Rytų Europą, kad dar kartą užtikrintų NATO sąjungininkes, nerimaujančias dėl Rusijos intervencijos Ukrainoje, parnešė ketvirtadienį Pentagono pareigūnai.
Prezidentė: NATO viršūnių susitikimas – gyvybiškai svarbus
LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Trijų Baltijos valstybių prezidentų susitikimas su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentu Baracku Obama reiškia, kad regionas turi stiprų palaikymą, o jo problemos suvokiamos rimtai. Taip interviu LRT radijui teigia Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak jos, po šio susitikimo vyksiantis NATO viršūnių susitikimas dabartinėje geopolitinėje situacijoje tampa gyvybiškai svarbus.
Atsisveikindami NATO kariai atnaujino pavėsinę kūdikių namuose
NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse atlikę Jungtinės Karalystės karališkųjų oro pajėgų kariai prieš išvykdami Šiaulių sutrikusio vystymosi kūdikių namams paliko dovaną – savo rankomis, negailėdami laisvo laiko, atnaujino pavėsinę. Visą mėnesį NATO kariai po tarnybos lankydavosi kūdikių namuose ir tvarkė seną pavėsinę, į kurią esant lietingam orui vaikiškais vežimėliais atvežami kūdikiai, kad jie galėtų pakvėpuoti grynu oru.
NATO negalėtų sustabdyti Rusijos invazijos į Rytų Europą, sako aukšto rango britų generolas
NATO negalėtų sustabdyti Rusijos invazijos į Rytų Europą dėl ilgus metus karpytų išlaidų gynybai, perspėjo vienas aukšto rango britų generolas, kurį cituoja www.dailymail.co.uk. Generolas seras Richardas Shirreffas (Ričardas Širefas), kuris šiemet atsistatydino iš NATO sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiojo vado pavaduotojo posto, sakė, kad Aljansui reikia persiginkluoti, jeigu jis rimtai nori apsiginti ateityje.
NATO ruošia atsaką galimai Rusijos agresijai mūsų regione
Reaguodama į Ukrainos krizę NATO ruošiasi imtis skubių priemonių, kurios leistų greitai dislokuoti kariuomenę rytinei Europai sustiprinti ir atgarsintų Rusiją nuo padėties destabilizavimo regione, trečiadienį pareiškė Aljanso vadovas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas). Interviu dienraščiui „The Guardian“ A.F.Rasmussenas sakė, kad NATO įveiks savo nesutarimus Aljanso viduje kitą savaitę Kardife vyksiančiame viršūnių susitikime ir patvirtins priemones, kurios leis greitai įve...
Į Lietuvą pirmą kartą atvyksta Kanados naikintuvai
Į Lietuvą vykdyti oro policijos misiją antradienį pirmą kartą atvyksta Kanados naikintuvai. Keturi F-18 naikintuvai Karinių oro pajėgų aviacijos bazėje Šiauliuose turėtų leistis prieš vidurdienį. Vėliau šią savaitę į Šiaulius taip pat atskris Portugalijos naikintuvai. Kanadiečiai ir portugalai per oficialią ceremoniją rugsėjo 1-ąją pakeis šiuo metu misiją vykdančius britų ir lenkų karius.
NATO kelia nerimą Rusijos pajėgų telkimas netoli Ukrainos
NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) penktadienį sakė, kad Aljansas stebėjo nerimą keliantį Rusijos sausumos ir oro pajėgų telkimą netoli Ukrainos. „Taip pat matėme didelio kiekio modernių ginklų, tarp jų – tankų, šarvuočių ir artilerijos, pervežimą separatistų grupėms Rytų Ukrainoje“, – sakoma A.F.Rasmusseno pareiškime.
Susitikime su JAV kongresmenais L. Linkevičius pabrėžė JAV paramos regiono saugumui svarbą
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius rugpjūčio 22 dieną Vilniuje susitiko su JAV kongresmenų delegacija, su kuria aptarė saugumo situaciją regione Rusijos prieš Ukrainą vykdomos agresijos akivaizdoje. Iš respublikonų ir demokratų partijų narių sudarytai JAV Kongreso Atstovų rūmų delegacijai vadovavo respublikonas iš Ohajo valstijos Steve‘as Chabotas.
Keli pastebėjimai Baltijos kelio 25-ąsias metines pasitinkant
Dalia Kuodytė, LR Seimo narė, LR liberalų sąjūdis Kaip visada, jubiliejaus proga bus pasakyta daug gražių ir teisingų žodžių apie tai, kaip mes siekėme laisvės, kokie buvome drąsūs ir vieningi, tuo stebindami pasaulį. Visi, kurie ten buvome, galime daug pasakoti apie tai, kokie nepakartojami jausmai bei potyriai liko visam gyvenimui. Išties – tai gali nutikti tik kartą gyvenime (geriausiu atveju). Tačiau aš ne apie tai.
Lietuvos ir NATO kariai Afganistane – nežinioje
Algirdas Acus, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Šių metų pabaigoje baigiasi aktyvesnius veiksmus numačiusi tarptautinė paramos operacija Afganistane, ją turėtų pakeisti daugiau afganų mokymams skirta NATO misija. Tačiau šalyje pagrindinėms politinėms jėgoms nesutariant, kas laimėjo rinkimus, vyriausybė delsia pratęsti NATO operaciją. Iš dabartinių 30 tūkst. NATO karių Afganistane iki metų pabaigos liks 12 tūkst.
Ambasadorius: NATO buvimą Rytų Europoje reikėtų stiprinti
Jungtinės Karalystės ambasadorius Lietuvoje Davidas Huntas (Deividas Hantas) teigia, kad NATO turi daryti daugiau saugumui Rytų Europoje užtikrinti. Interviu dienraščiui „Lietuvos žinios“ diplomatas sakė, kad Rytų Europos saugumo klausimui bus skiriamas ypatingas dėmesys Velse vyksiančiame NATO viršūnių susitikime. „Sutinkame, kad reikėtų stiprinti buvimą šioje pasaulio dalyje, siekiant reaguoti į pastaraisiais mėnesiais išaugusią grėsmę saugumui.
L. Linkevičius pakvietė JAV aktyviau išnaudoti Lietuvos transporto ir logistikos infrastruktūrą
„Aktyvių Lietuvos ir JAV verslo bei politinių ryšių dėka sėkmingai vykdomas NATO ISAF krovinių tranzitas per Lietuvą ateityje turi tapti postūmiu plėtojant naujas bendradarbiavimo su JAV formas logistikos infrastruktūros srityje“, – akcentavo ministras Linas Linkevičius šiandien Užsienio reikalų ministerijoje surengtame susitikime su Lietuvoje besilankančiu JAV gynybos departamento Transportavimo vadovybės (USTRANSCOM) vadu generolu Paulu J. Selva.
Prezidentė telefonu kalbėjosi su Gruzijos Prezidentu
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė telefonu kalbėjo su Gruzijos Prezidentu Giorgi Margvelashvili, su kuriuo aptarė regioninį saugumą ir pasirengimą NATO viršūnių susitikimui, kuris įvyks rugsėjo 4-5 d. Velse. Pasak šalies vadovės, NATO viršūnių susitikime planuojama priimti solidų Gruzijos gynybinių pajėgumų stiprinimo paketą. Taip pat Velse NATO ketina patvirtinti savo poziciją dėl Gruzijos ateities aljanse.
NATO Energetinio saugumo centro vadovu skiriamas G.Bagdonas
Energetinio saugumo kompetencijos centre Vilniuje antradienį oficialios ceremonijos metu pulkininkas Gintaras Bagdonas bus paskirtas eiti šio centro direktoriaus pareigas. G.Bagdonas direktoriaus pareigose keičia pulkininką Romualdą Petkevičių, kuris NATO Energetinio saugumo kompetencijos centrui vadovavo nuo pat jo įsteigimo 2012 metų liepą.
NATO rengiasi kovai su „žaliaisiais žmogeliukais“
NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas ir Aljanso karinių pajėgų vadas Europoje generolas Philipas Breedlove'as mano, kad dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą Šiaurės Atlanto aljansas turi būti pasirengęs reaguoti greitai ir lanksčiai.
Ar Lietuvai saugu po NATO skėčiu
Ar Lietuvai kyla karo grėsmė? Toks klausimas, užduotas dar praėjusią vasarą, daugeliui turbūt būtų pasirodęs absurdiškas, bet dabar vis nauji pranešimai apie tolydžio stiprėjančią Rusijos ir Vakarų konfrontaciją verčia susimąstyti apie galimą įvykių mūsų kaimynystėje eigą. Tarptautinę teisę šiurkščiai pamynusio Kremliaus įvykdyta Krymo aneksija ir nepaskelbtas karas Rytų Ukrainoje, jau nusinešęs šimtus gyvybių, tarsi per vieną naktį pakeitė pokarinės Europos saugumo realijas.
NATO: Putino ambicijos apima „ne vien Ukrainą“
NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) trečiadienį išsakė susirūpinimą, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino ambicijos susijusio su „ne vien Ukraina“, kurioje jis yra kaltinamas kurstantis Kremlių palaikančių separatistų kruviną sukilimą. „Matėme neteisėtą Krymo aneksiją, matėme stiprią Rusijos ranką destabilizuojant rytų Ukrainą“, – A.F.Rasmussenas sakė žurnalistams per vizitą Islandijoje.
NATO nutraukia bendradarbiavimą su Rusija
Lankydamasis su vizitu Kijeve ir susitikęs su Ukrainos Aukščiausiosios Rados vadovu Aleksandru Turčynovu, NATO generalinis sekretorius Andersas F. Rasmussenas pareiškė, kad NATO nutraukia bendradarbiavimą su Rusija, praneša itar-tass. "Šiaurės atlanto aljansas nutraukia bendradarbiavimą su Rusijos Federacija, stiprina kolektyvinę gynybą siekdamas apginti visus NATO narius ir priima sprendimą padidinti pagalbą ir bendradarbiavimą su Ukraina", - akcentavo A. Rasmussenas.
NATO: Rusija prie Ukrainos sienos yra sutelkusi 20 tūkst. karių
Rusija liepos pabaigoje padidino Ukrainos pasienyje sutelktą savo kontingentą nuo 12 000 iki 20 000 karių, sukurdama „pavojingą situaciją“ ir pakurstydama būgštavimus, kad jėga gali įsiveržti į kaimyninę valstybę, trečiadienį nurodė NATO. Šiaurės Atlanto aljanso atstovė spaudai Oana Lungescu (Oana Lungesku) sakė, kad Rusijos pastarojo meto veiksmai padidino krizę ir pakenkė pastangoms rasti diplomatinį sprendinį. „Rusija (pasienyje) sutelkė apie 20 tūkst. kovinės parengties karių.
JAV karinių pajėgų atstovams pristatyti Lietuvos prioritetai NATO šalių vadovų susitikime Velse
Užsienio reikalų ministerijoje rugpjūčio 6 dieną apsilankiusiems naujai paskirtų JAV generolų bei admirolų lyderystės kursų „Capstone“ klausytojams užsienio reikalų viceministras Andrius Krivas pristatė Lietuvos prioritetus rugsėjo 4–5 dienomis vyksiančiame NATO šalių vadovų susitikime Velse. „Rusijos agresijos prieš Ukrainą kontekste svarbu iš naujo įvertinti pasikeitusią saugumo situaciją Europoje ir imtis atitinkamų ilgalaikių priemonių NATO šalių saugumui užtikrinti“, – sakė viceministras.
A. F. Rasmussenas: dėl Ukrainos krizės NATO parengs naujus gynybos planus
NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) interviu, kuris buvo paskelbtas sekmadienį, sakė, kad Aljansas, susidūręs su „Rusijos agresija“ Ukrainos atžvilgiu, parengs naujus gynybos planus, ir paragino valstybes nares didinti savo išlaidas gynybai.
NATO turi būti pajėgi reaguoti į Rusijos grėsmę
NATO privalo iš naujo apsvarstyti savo ilgalaikius ryšius su Rusija ir sustiprinti aljanso gebėjimus greitai reaguoti į bet kokią grėsmę, šeštadienį pareiškė Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas). NATO privalo palaikyti „tvirtas“ gynybos pozicijas Rytų Europoje, D.Cameronas rašo laiške aljanso generaliniam sekretoriui Andersui Foghui Rasmussenui (Andersui Fouhui Rasmusenui) ir kitų 27 šio bloko šalių lyderiams.
Dauguma gyventojų pritaria nuolatiniam NATO pajėgų buvimui šalyje
Dauguma - 68 proc. - Lietuvos gyventojų pritaria nuolatiniam NATO sąjungininkų buvimui šalies teritorijoje, parodė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. Kaip penktadienį pranešė KAM, 85 proc. apklaustųjų visiškai arba iš dalies sutinka su tuo, kad NATO pajėgumų dislokavimas Baltijos regione padidino Lietuvos saugumą. Apklausa taip pat patvirtino, kad Lietuvos narystę NATO palankiai vertina didžioji dalis visuomenės – 83 proc. gyventojų.
Maskva „ginsis nuo NATO“: Kryme bus sutelktos kariuomenės pajėgos
Maskva turi adekvačiai ir proporcingai reaguoti į NATO plėtrą ir šio aljanso karinės infrastruktūros artėjimą prie Rusijos sienų, antradienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. „Turime adekvačiai ir proporcingai reaguoti į NATO karinės infrastruktūros artėjimą prie mūsų sienų“, – šalies vadovas sakė per Rusijos saugumo tarybos posėdį.
Prezidentė: Europos politikos mistralizacija privalo liautis
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) privalo keisti savo poziciją Rusijos atžvilgiu, ir perspėjo, kad delsimas imtis griežtų priemonių gali tik paskatinti agresiją. „Kol kas matome europinės politikos „mistralizaciją“, (...) kada vertybės ir saugumas paminamas vardan pelno“, - antradienį paskelbtame interviu LRT radijui sakė prezidentė, turėdama mintyje dviejų Prancūzijos karo laivų „Mistral“ pardavimą Rusijai už daugiau nei milijardą eurų.
Rudenį Lietuvoje – šeši Kanados naikintuvai
LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vykdyti NATO oro policijos misijos rugsėjį į Lietuvą atvyks šeši Kanados naikintuvai. Šios šalies gynybos ministras Robas Nicholsonas sako, kad Kanada toliau rems NATO sąjungininkus, skatindama saugumą ir stabilumą Vidurio ir Rytų Europoje. Misija sustiprinta dėl Rusijos agresijos Ukrainoje. Šiuo metu oro policijos misiją Lietuvoje vykdo britų ir lenkų naikintuvai, Estijoje – danų lėktuvai.
Prezidentė: JAV vykdo pažadus dėl Baltijos šalių gynybos
Amerikiečių kariniame laive Klaipėdoje penktadienį apsilankiusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Jungtinės Valstijos vykdo pažadus įsitraukti į Baltijos valstybių gynybą. „Tai rodo, kad Jungtinių Valstijų pažadas pilnai įsijungti į mūsų regiono gynybą yra pildomas ir žodžio yra laikomasi (...). Mes esame apginti ir būsime apginti tiek ore, tiek žemėje, tiek vandenyje“, - sakė prezidentė, kalbėdama su žurnalistais eskadriniame minininke USS OSCAR AUSTIN.
L. Linkevičius dalyvaus NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje
Briuselyje birželio 24–25 dienomis vyksiančiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime dalyvaus Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičius. Ministrai aptars santykius su Rusija, krizę Ukrainoje, Vidurio ir Rytų Europos saugumo užtikrinimo priemones ir kitas aktualijas rengiantis Aljanso viršūnių susitikimui Velse rugsėjo 4–5 dienomis.
D. Grybauskaitė: Rusija Baltijos šalių politikams siūlo išstoti iš NATO
Kai kurių Baltijos šalių politikai iš Rytų sulaukia pasiūlymų, kad jeigu jų šalis išstotų iš NATO, gautų pigesnės naftos ar dujų. Tai interviu vienam vokiečių savaitraščiui sakė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Rusija bando daryti įtaką vadinamosioms postsovietinėms teritorijoms ir mėgina išlaikyti Baltijos valstybes priklausomas ekonomiškai, energetiškai, politiškai. Taip pat priversti jas būti ne itin aktyviomis ir lojaliomis NATO bei ES narėmis.
