nato
NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija)
Tarptautinė karinė-politinė organizacija, kurią sudaro 31 valstybė (nuo 2023 m.), daugiausia iš Šiaurės Amerikos ir Europos. Ji buvo įkurta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, siekiant užtikrinti kolektyvinę gynybą prieš galimas grėsmes, ypač Šaltojo karo laikotarpiu Sovietų Sąjungai.
Pagrindiniai NATO tikslai:
Kolektyvinė gynyba: NATO remiasi pagrindiniu principu, kad puolimas prieš vieną iš Aljanso narių laikomas puolimu prieš visas nares (pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį).
Taikos palaikymas ir stabilumo skatinimas: NATO vykdo misijas ir operacijas visame pasaulyje, siekdama užtikrinti taiką ir stabilumą.
Konsultavimas ir bendradarbiavimas: Organizacija skatina politinį dialogą ir bendradarbiavimą tarp narių, taip pat su kitomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis.
Ministras paprieštaravo Rusijos ambasadoriui dėl „Iskander“ raketų
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pareiškė, kad Rusijos ketinimai Kaliningrado srityje dislokuoti mažo nuotolio balistines raketas „Iskander“ neturi nieko bendra su Maskvos atsaku į NATO veiksmus Europoje. Taip Linas Linkevičius komentuoja Rusijos ambasadoriaus Aleksandro Udalcovo pareiškimą, kad raketų dislokavimas būtų rimtas atsakas į JAV ir NATO veiksmus Europoje.
Rusijos ambasadorius: „Iskander“ dislokavimas Kaliningrade taptų rimtu atsaku NATO
Galimas mažo nuotolio balistinių raketų „Iskander“ dislokavimas Kaliningrado srityje taptų rimtu Maskvos atsaku į NATO veiksmu Europoje, pareiškė Rusijos ambasadorius Aleksandras Udalcovas. „Reikia pripažinti, kad tai rimtas ginklas.
Sukrėstai Suomijai – grėsmingi Putino perspėjimai
Rusija perkeltų daugiau savo ginkluotųjų pajėgų prie sienos su Suomija, jeigu ši įstotų į NATO,pareiškė penktadienį Suomijoje viešintis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Taip jis kalbėjo per spaudos konferenciją po susitikimo su Suomijos prezidentu Sauli Niinisto pastarojo vasaros rezidencijoje Nantalyje. V.Putinas pirmą kartą apsilankė Europos Sąjungos šalyje po Britanijoje įvykusio referendumo, kuriame britai nusprendė išstoti iš ES.
Nyderlandai žada prisidėti prie NATO bataliono Lietuvoje
Nyderlandai ketina prisidėti prie Lietuvoje kuriamo Vokietijos vadovaujamo NATO bataliono, kuris dislokuojamas siekiant atgrasyti Rusiją. Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sakė, kad tokie planai paskelbti praeitą mėnesį vykusiame NATO gynybos ministrų susitikime. „Šiai dienai turime labai aiškų signalą iš Olandijos, kad jie yra pasiruošę. Tai buvo aiškiai išsakyta per gynybos ministrų susitikimą“, - BNS sakė ministras.
Pažadai virsta realybe: Kanada siunčia NATO karius į Latviją
Otava pasiųs tūkstantį karių į Latviją, kur bus suformuotas vienas iš keturių NATO batalionų Rytų Europoje, reaguojant į Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją, ketvirtadienį pranešė Kanados žiniasklaida.
NATO: Britanija liks „stipri sąjungininkė“
Didžioji Britanija išliks stipri sąjungininkė ir atliks vieną iš pagrindinių vaidmenų NATO netgi nubalsavusi pasitraukti iš Europos Sąjungos, penktadienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas. „Jungtinė Karalystė išliks stipri ir ištikima NATO sąjungininkė bei toliau atliks vadovaujamą vaidmenį mūsų aljanse“, – sakoma J.Stoltenbergo pranešime. Pasak jo, NATO gali suteikti pagrindą tolesniam Britanijos bendradarbiavimui su ES narėmis, randantis naujiems saugumo iššūkiams.
NATO generolas: Baltijos šalių apginti nespėtume
JAV ginkluotosioms pajėgoms Europoje vadovaujantis generolas sako, kad, esant dabartinei padėčiai, Rusijos kariai galėtų užimti šiaurės rytines Baltijos šalis anksčiau negu NATO spėtų reaguoti. Per karines pratybas Lenkijoje, pabrėždamas mobilumą, generolas leitenantas Benas Hodges'as Vokietijos laikraščiui „Die Zeit“ trečiadienį sakė, kad Lietuva, Latvija ir Estija gali būti užimtos greitai.
NATO viršūnių susitikimui artėjant: „davė aiškų signalą“ Rusijai
NATO užsienio reikalų ministrai sutarė dėl „paties galingiausio pajėgų stiprinimo prie Rusijos sienų nuo Šaltojo karo laikų“. Tai yra ir bus „aiškus signalas“ dėl aljanso planų palaikyti Baltijos šalis, kurias neramina Rusijos agresijos išraiška. Briuselyje vakar baigėsi pirmoji gynybos ministrų susitikimo diena, kurio metu buvo „šlifuojamos“ paskutinės detalės prieš liepos 8-9 dienomis Varšuvoje vyksiantį NATO šalių vadovų susitikimą.
Ministras: NATO sprendimas dėl batalionų – istorinis
NATO sprendimas dislokuoti keturis tarptautinius sąjungininkų batalionus Baltijos šalyse ir Lenkijoje yra istorinis, sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. „Manau, kad iš tikrųjų tai yra istorinis sprendimas, kuris finalizuosis, aišku, Varšuvoje“, - žurnalistams Briuselyje antradienį sakė J.Olekas, dalyvavęs Aljanso gynybos ministrų susitikime. „Tai reali kovinė parama, sausumos parama, kuri iš tikrųjų gali atlikti apginamumo ir atgrasymo funkcijas“, - pridūrė jis.
Šis NATO žingsnis Baltijos šalyse kaip reikiant įpykdys Rusiją
NATO gynybos ministrai antradienį sutarė Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje dislokuoti po tarptautinį sąjungininkų batalioną, siekiant atgrasyti Rusiją, paskelbė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas. „NATO dislokuos keturis rotuojamus tvirtus tarptautinius batalionus Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje“, - žurnalistams Briuselyje sakė NATO generalinis sekretorius.
REKLAMA
REKLAMA
NATO vadovas: sutarsime dėl batalionų Baltijos šalyse
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį paskelbė, kad Aljanso šalys sutars įsteigti po tarptautinį batalioną Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. „Sutarsime dislokuoti keturis rotuojamus stiprius tarptautinius batalionus Baltijos šalyse ir Lenkijoje“, - žurnalistams Briuselyje sakė J.Stoltenbergas prieš NATO gynybos ministrų susitikimą. Vieną batalioną paprastai sudaro nuo penkių šimtų iki tūkstančio karių.
Kaip užpildyti Ukrainos saugumo vakuumą?
Patirianti fundamentalų saugumo vakuumą Ukraina susiduria su vis didėjančiais iššūkiais, kylančiais iš rytų. Ukraina nėra tarptautinių organizacijų, kurios galėtų padėti Kijevui užtikrinti šalies teritorinį vientisumą ir politinį suverenitetą, narė.
Lietuvoje – įšpūdingiausia NATO technika ir kariai
Lietuvoje tęsiasi NATO sąjungininkų perdislokavimo pratybos „Dragoon Ride II" (liet. „Dragūnų žygis II").
Birželio 12 d. JAV 2-asis kavalerijos pulkas ir Vokietijos kariuomenės žvalgų kuopa sustos Lietuvoje ir pademonstruos visuomenei turimus pajėgumus: techniką (šarvuočius „Stryker“), ginkluotę ir ekipuotę. Taip pat su kariais bus galima pabendrauti Biržuose, Kėdainiuose ir Kupiškyje.
Lenkijoje per NATO pratybas žuvo vienas civilis
Lenkijoje trečiadienį žuvo vienas lenkų vairuotojas, kai jo mašina rėžėsi į JAV karinį sunkvežimį plente šalies vakaruose, kur vyksta didelio masto NATO karinės pratybos. „Automobilio vairuotojas žuvo, o keleivis sužeistas“, – sakė Wojciechas Kaliszczakas, manevrų „Anaconda-16“ atstovas spaudai; šiuose karo žaidimuose dalyvauja apie 31 tūkst. karių iš 24 NATO šalių ir partnerių. „Didžiulis (JAV) sunkvežimis važiavo vilkstinėje per „Anaconda“ pratybas“, – pridūrė jis.
Tvyrant įtampai su Rusija – didžiausios karinės pratybos Lenkijoje
Lenkijoje kariai antradienį pradėjo aktyvius manevrus per didžiausias kada nors Varšuvos organizuotas bendras karines pratybas su NATO sąjungininkais, turinčias padidinti saugumą regione tuo metu, kai tarp Vakarų šalių ir Rusijos tebetvyro didžiausia įtampa nuo Šaltojo karo pabaigos.
JAV generolas nurodė, kaip galima atgrasyti Rusiją nuo Baltijos šalių
Vidurio ir Rytų Europai reikalingi ne simboliniai, o realūs Rusijos atgrasymo pajėgumai, sako Vilniuje viešintis Jungtinių Valstijų generolas Benas Hodgesas. „Nespekuliuosiu, kokie sprendimai bus priimti dėl sustiprinto sąjungininkų buvimo, bet galiu pasakyti, jog esu pataręs ir manau, kad yra reikalinga pasiekti realų atgrasymą.
Ne vieni: čekai į Baltijos šalis planuoja atsiųsti karių kuopą
2017 metais čekai planuoja atsiųsti kuopą karių į Baltijos šalis. Tai patvirtino penktadienį Vilniuje viešėjęs Čekijos gynybos ministras Martinas Stropnickis, pranešė Krašto apsaugos ministerija. M.Stropnickis vizito metu susitiko su Lietuvos ministru Juozu Oleku. „Čekijos parama Lietuvai yra labai svarbi, ji parodo Čekijos solidarumą ir pasirengimą stovėti kartu sprendžiant mūsų regiono saugumo grėsmes“, - pranešime cituojamas J.Olekas.
NATO kariai džiaugiasi lietuvių draugiškumu
Seime penktadienį apsilankę Lietuvoje dislokuoti sąjungininkų kariai džiaugėsi šiltu priėmimu Lietuvoje. „Mes Lietuvoje esame jau keli mėnesiai, buvome labai gerai sutikti, netgi vykstant iš Ruklos į Pabradę traukiniu žmonės mums šypsojosi, mojavo, fotografavo, tai buvo labai malonu.
NATO kariai susitinka su Lietuvos parlamentarais
Lietuvoje dislokuotų NATO karių delegacija penktadienį lankysis Seime. Kariai čia susipažins su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo istorija, aplankys svarbiausias istorines Seimo sales ir Sausio 13-osios memorialą, diskutuos saugumo ir gynybos klausimais. Seime svečiuosis apie 70 karių iš NATO pajėgų integravimo vieneto, JAV, Liuksemburgo, Portugalijos, Vokietijos, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.
Lietuvoje – NATO greito reagavimo pajėgų atstovai
Šią savaitę Lietuvoje lankosi NATO ypač greito reagavimo pajėgų atstovai. Krašto apsaugos ministerija pranešė, kad trečiadienį svečiai susitiko su tarptautinio NATO štabo Vilniuje, Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės vienetų atstovais. NATO pajėgų integravimo vieneto vado pulkininko Jacobo Larseno (Jakobo Larseno) teigimu, tokie vizitai yra labai svarbūs užtikrinant nepertraukiamą veiksmų tarp NATO pajėgų ir Lietuvos koordinavimą.
Ekspertai rado galimybę išgelbėti Baltijos šalis nuo Rusijos
Baltijos šalių kreipimasis į NATO dėl saugumo dabar skamba jau ne tik garsiau, bet ir kur kas aiškiau ir detaliau. Keturi ekspertai - buvęs Estijos atstovas prie NATO ir ambasadorius Rusijoje Jurijus Luikas, buvęs NATO Jungtinės pajėgų vadavietės vadas Egonas Ramsas, buvęs NATO vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado pavaduotojas Richardas Shirreffas ir buvęs vyriausias NATO pajėgų vadas Europoje Wesley Clarkas – parengė atskaitą, parodančią, kad Baltijos šalys yra lengvas kąsnelis Rusijai, o NATO y...
Baltijos šalis saugos ir keturių vidurio Europos šalių kariai
Keturios vidurio Europos šalys trečiadienį pareiškė, kad galėtų nuo kitų metų atsiųsti savo karių į tris Baltijos šalis, NATO nares, kai įtampa santykiuose su buvusia sovietine tų šalių šeimininke Rusija pakilo iki lygmens, neregėto nuo šaltojo karo laikų. Čekijos Respublika, Vengrija, Lenkija ir Slovakija nurodo, kad iki liepos, kai Varšuvoje vyks NATO viršūnių susitikimas, turėtų suderinti kas ketvirtį rotuojamų savo pajėgų, apie 600 karių, dislokavimą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
NATO generolai pripažino: Rusijai puolant, mūsų pajėgos Lietuvos neapgins
Lietuvai itin nemaloni žinia. NATO generolas pareiškė, kad jei prasidėtų karas su Rusija, aljanso itin greito reagavimo pajėgos negalėtų būti dislokuojamos Rytų Europoje dėl savo pažeidžiamumo. Tai reikštų, kad jos nepajėgs gintis Baltijos šalių ir Lenkijos. Tačiau ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis tvirtina, kad šio pajėgos vis tik galėtų veikti dėl visos NATO ir mūsų regiono paramos.
Linas Linkevičius išvyko į istorinį susitikimą: Juodkalnija bus pakviesta į NATO
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ketvirtadienį vyksta į NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą, per kurį bus diskutuojama apie Rusiją, o Juodkalnija pakviesta į NATO. Briuselyje ministrai turėtų pasirašyti protokolą dėl Juodkalnijos pakvietimo į Aljansą. Nuo šio pasirašymo Juodkalnija formaliai pradės stojimo į NATO procesą. Ministrai nusprendė pakviesti šią Balkanų šalį į Aljansą praėjusių metų pabaigoje.
Prezidentė: mes suprantame Rumunijos situaciją Juodojoje jūroje dėl Krymo
Lietuva ir Rumunija bendradarbiaus, siekdamos didesnio sąjungininkų indėlio į atgrasymo priemones Rytų Europoje, trečiadienį pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Mes suprantame tiek Rumunijos situaciją Juodojoje jūroje dėl Krymo okupacijos ir ten kaupiamų puolamųjų karinių pajėgumų, taip pat kaip ir mes turime panašią situaciją Kaliningrado srityje“, - bendroje spaudos konferencijoje su Vilniuje viešinčiu Rumunijos prezidentu Klausu Iohanissu sakė D.Grybauskaitė.
Premjeras žino, kada pakilsime iš autsaiderių
Gynybos finansavimo didinimas kasmet pridedant po 150 mln. eurų - šios Vyriausybės ambicingas planas, leisiantis iš autsaiderių pakilti į pirmąjį NATO valstybių dešimtuką pagal išlaidas gynybai, sako premjeras, socialdemokratų vadovas Algirdas Butkevičius. „Mes pirmiausiai turime užtikrinti mūsų valstybės, žmonių saugumą ir yra priimti sprendimai, kad kasmet (gynybos finansavimą) didinam po 150 mln.
Klaipėdos uoste – NATO koviniai laivai
Gegužės 16-18 d. Klaipėdos uoste lankosi NATO nuolatinės parengties jūrinės grupės kovinių laivų junginio laivai (angl. Standing NATO maritime group 1, SNMG 1) fregatos „Alvaro de Bazan“ (Ispanija) ir HMS „Iron Duke“ (Jungtinė Karalystė).
Pirmadienį laivai prisišvartavo Klaipėdos uoste. SNMG1 junginio vadas admirolas Jose Enrique Delgadas (Ispanija) ir laivų vadai taip pat svečiavosi pas Klaipėdos miesto merą ir Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vadą.
Rusų orlaiviai NATO naikintuvams ramybės neduoda
Praėjusią savaitę Baltijos šalyse budintys NATO naikintuvai du kartus kilo palydėti virš Baltijos jūros skridusių Rusijos karinių orlaivių. Ketvirtadienį NATO oro policijos funkcijas vykdantys naikintuvai kilo identifikuoti ir palydėti į Karaliaučiaus sritį tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros skridusius orlaivius.
NATO generolas: nematau galimybės įsiplieksti karui su Rusija
NATO generolas Salvatore Farina sako, kad Rusijos pavojingas elgesys Baltijos jūros regione gali sukelti incidentų, tačiau plataus masto karo tikimybė yra maža. „Kol kas aš nematau galimybės įsiplieksti plataus masto karui tarp NATO ir Rusijos“, - interviu BNS sakė Vilniuje viešėjęs Brunsume įsikūrusios Jungtinių pajėgų vadavietės vadas.
Nuo NATO sąjungininkų atsiliekanti Lietuva išsikėlė svarbų tikslą
Lietuvos krašto apsaugos biudžetą kitąmet siūloma didinti dar 150 mln. eurų iki 725 mln. eurų. Tai numatyta Finansų ministerijos parengtame 2017 - 2019 metų valstybės biudžetų išlaidų projekte, kuris pirmadienį bus svarstomas Vyriausybės pasitarime. Šių metų biudžete gynybai skirti 575 mln. eurų, tai sudaro 1,48 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, jeigu kitąmet krašto apsaugos biudžetas sieks 725 mln. eurų, jis sudarys 1,77 proc. BVP.
Klaipėdoje lankosi NATO nuolatinės parengties laivų junginio laivai
Klaipėdos uoste pirmadienį lankosi NATO nuolatinės parengties jūrinės grupės kovinių laivų junginio laivai. Junginio SNGM 1 laivai - Ispanijos Karinių jūrų pajėgų fretaga „Alvaro de Bazan“ bei Didžiosios Britanijos fregata „Iron Duke“ Klaipėdoje viešės iki trečiadienio. Vizito metu numatyti SNMG1 junginio vado Admirolo Jose Enrique Delgado (Chosė Enrikės Delgado) ir laivų vadų susitikimai su Klaipėdos meru, Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vadu.
Lenkija reikalauja lygaus gynybos statuso visoms NATO narėms
Lenkija nori, kad NATO per liepą vyksiantį viršūnių susitikimą Varšuvoje susitartų, jog užtikrinant Aljanso narių saugumą visos šalys būtų laikomos vienodai svarbios, šeštadienį pareiškė Estijoje viešintis Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis (Vitoldas Vaščykovskis). „Manau, svarbi NATO problema, kad lig šiol tebėra du saugumo statusai.
Sutikti iš tarptautinės operacijos Turkijoje sugrįžę Lietuvos kariai
Iš NATO operacijos Turkijoje „Aktyvi užtvara“ grįžo Lietuvos kariai ryšininkai, dirbę su raketinėmis oro gynybos sistemomis. Penktadienį vyko šių karių pasitikimo ceremonija, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Septyni 3-iajam NATO ryšių batalionui priskirto Perdislokuojamojo ryšių ir informacinių sistemų modulio (PRISM) Lietuvos kariai Turkijos pietinėje dalyje tarnavo daugiau nei keturis mėnesius.
Naujasis NATO vadas: vienas didžiausių iššūkių Aljansui – Rusija
Naujasis NATO vyriausiasis vadas, JAV generolas Curtisas Scaparrotti, trečiadienį pareiškė, kad „stiprins“ Aljanso poziciją Rytų Europoje prieš atsigaunančią Rusiją. Per vadovavimo NATO sąjungininkų pajėgoms Europoje perėmimo iš savo pirmtako Philipo Breedlove'o ceremoniją buvęs JAV pajėgų Pietų Korėjoje vadas taip pat sakė, kad NATO turėtų svarstyti, ar aprūpinti Ukrainą ginklais jai kovojant su prorusiškais separatistais. C.Scaparrotti sakė, kad Ph.
Sąjungininkų pajėgoms pradėjo vadovauti naujasis NATO vyriausiasis vadas
JAV sausumos pajėgų generolas Curtisas Scaparrotti trečiadienį perėmė vadovavimą NATO sąjungininkų pajėgoms Europoje per ceremoniją, kuri vyko NATO karinėje būstinėje Belgijoje. Sausumos pajėgų generolas Curtisas Scaparrotti, anksčiau vadovavęs JAV pajėgoms Pietų Korėjoje ir yra sakęs, kad Šiaurės Aljansas turi stoti prieš Rusiją ir duoti ginklų Ukrainai, kad ši galėtų apsiginti pati, bus atsakingas už bendrą 28 šalių Aljanso kryptį ir karines operacijas visame pasaulyje.
NATO karių Baltijos šalyse išsigandusi Rusija bandys „imti skaičiumi“
Rusijos gynybos ministras trečiadienį paskelbė, kad Maskva iki šių metų pabaigos suformuos tris naujas divizijas šalies vakaruose ir pietuose, reaguodama į NATO pajėgų artėjimą prie jos sienų. „Gynybos ministerija imasi priemonių, turinčių atsverti NATO pajėgų stiprinimui arti Rusijos sienų“, – ministrą Sergejų Šoigu citavo Rusijos naujienų agentūros.
Baltijos šalių oro policijos misiją Lietuvoje perims portugalai
Trečiadienį Baltijos šalių oro policijos misiją Lietuvoje oficialiai perims Portugalijos kontingentas su naikintuvais „F-16“, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Portugalai pakeis ispanus, kurie nuo sausio budėjo Aviacijos bazėje, įsikūrusioje Šiauliuose. Portugalijos Karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijoje Baltijos valstybėse dalyvaus jau trečią kartą.
Baltijos šalys ir Lenkija sulauks NATO sausumos pajėgų apsaugos?
NATO aljansas svarsto rotacinių sausumos pajėgų Baltijos šalyse ir galbūt Lenkijoje idėją, toliau nerimaudamas dėl Rusijos karinio aktyvumo, pirmadienį pranešė JAV gynybos sekretorius Ashas Carteris. „Tai viena iš idėjų, dėl kurios vyksta diskusijos“, – sakė A.Carteris žurnalistams, skrendantiems kartu su juo iš Vašingtono į Vokietijos Štutgarto miestą, kur jis antradienį pirmininkaus naujo JAV Europos vadovybės vado prisaikdinimo ceremonijai.
Neramios dienos padangėje: Rusijos kariniai orlaiviai „įsismagino“
Praėjusią savaitę Baltijos šalyse budintys NATO oro policijos naikintuvai penkis kartus lydėjo Rusijos karinius orlaivius, skridusius tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros. Balandžio 26 dieną Šiauliuose dislokuoti naikintuvai buvo pakelti atpažinti Rusijos orlaivį, pakilusį iš Karaliaučiaus srities. Naikintuvas „Su - 27“ skrido nepateikęs skrydžio plano, išjungęs radiolokacinį atsakiklį ir nepalaikė ryšio su skrydžių valdymo centrais.
Kaip NATO gali išgelbėti Lietuvą nuo Rusijos?
Dar lankydamasis Estijoje prieš pat 2014 metų NATO viršūnių susitikimą Velse, prezidentas Barackas Obama pabrėžė kolektyvinės gynybos svarbą. „Talino, Rygos ir Vilniaus gynyba yra tokia pat svarbi, kaip ir Berlyno, Paryžiaus bei Londono“, - tuomet sakė jis, rašo nationalinterest.org. Velso viršūnių susitikimas pradėjo procesą, kurio tikslas – sustiprinti NATO pozicijas Rytų ir Centrinės Europos valstybėse.
NATO planuoja dislokuoti keturis batalionus Baltijos šalyse ir Lenkijoje
Vakarų šalys ruošiasi dislokuoti keturis batalionus, iš viso apie 4 000 karių, Lenkijoje ir Baltijos šalyse, NATO negailint pastangų sustiprinti savo rytinį sparną, kai Rusija didina savo karinį aktyvumą, penktadienį pranešė pareigūnai. Jungtinės Valstijos tikriausiai skirs du batalionus, dar po batalioną tikriausiai skirs Vokietija ir Didžioji Britanija, rašo JAV dienraštis „The Wall Street Journal“, cituodamas Amerikos ir Europos pareigūnus.
Suomija Baltijos šalių gynyboje dalyvautų tik ribotai
Jeigu Suomija įstotų į NATO, aljansas konflikto atveju norėtų jos dalyvavimo kolektyvinėje gynyboje ir ne tik Baltijos regione, pažymima penktadienį Helsinkyje paskelbtame raporte apie potencialias Suomijos stojimo į NATO pasekmes. Baltijos šalys pačios nesugebėtų apsiginti. Jų gynybos pajėgumų stiprinimas dabartiniu įtampos laikotarpiu yra rimtas iššūkis aljansui, – ši tema bus svarstoma NATO šalių viršūnių susitikime vasarą Varšuvoje.
Vokietija svarsto galimybę siųsti karius į Lietuvą
Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį pareiškė, kad jos šalis svarsto galimybę pasiųsti karių į Lietuvą pagal NATO misiją, turinčią sustiprinti Aljanso rytinį sparną šalia Rusijos. Tačiau A. Merkel pabrėžė, kad sprendžiant dėl bet kokio dislokavimo turėtų būti siekiama vengti didinti įtampą su Maskva. „Šiuo metu iš naujo svarstome, kaip galėtume tęsti savo įsipareigojimus ir galbūt netgi juos padidinti ... kad užtikrintume visų (NATO) valstybių saugumą, ypač rytuose“, – sakė ji.
Vokietija planuoja siųsti daugiau karių ir į Lietuvą
Artimiausiu metu NATO turėtų siųsti daugiau karių į valstybes, esančias prie Rusijos sienos, rašo vokiečių portalas „Spiegel“. Tai reikštų, kad Vokietija planuoja siųsti daugiau karių ir į Lietuvą. Kaip rašo portalas, Vokietija siekia dalyvauti kovoje, kuri turėtų atgrasyti Rusiją nuo galimos agresijos Baltijos šalyse. Pagal gautą informaciją, vokiečių kariai galėtų būti siunčiami ir į Lietuvą, tačiau tai bus nuspręsta NATO viršūnių susitikime Varšuvoje liepos mėnesį.
Gynybos ekspertas: naikintuvų vizitas – žinia apie JAV įsipareigojimus Baltijos šalims
Atsiųsdami modernius naikintuvus į Lietuvą amerikiečiai demonstruoja savo įsipareigojimus Baltijos šalių gynybai, tačiau Rusija tai mėgins išnaudoti savo ginklavimuisi pateisinti, sako saugumo politikos ekspertas Ignas Stankovičius. „Tai įvykis, siunčiantis žinią, kad taip, amerikiečiai tokiais vizitais dalyvauja mūsų saugumo sistemoje. (...) Tai yra tolimesnė tąsa amerikiečių demonstravimo, kad jie yra pasiruošę dalyvauti stiprinant Baltijos šalių saugumo sistemas“, – BNS sakė I.Stankovičius.
Po ilgo išsiskyrimo: ką pavyks nutarti NATO ir Rusijai?
NATO ir Rusija trečiadienį surengė aukščiausio lygio derybas per beveik dvejus pastaruosius metus, siekiant sumažinti karinę įtampą Baltijos jūroje ir teberusenantį smurtą Rytų Ukrainoje. Šis NATO ir Rusijos tarybos susitikimas buvo pirmasis nuo 2014 metais Maskvos įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo aneksijos, kai Aljansas protestuodamas nutraukė beveik visus ryšius su šia šalimi.
NATO ir partneriai vėl treniruosis Baltijos regiono oro erdvėje
Balandžio 19 – 20 d. Baltijos regiono šalių oro erdvėje vyks pirmosios NATO šalių ir partnerių pratybos „Ramšteino lydinys“ (angl. Ramstein Alloy), kurių tikslas – stiprinti Baltijos regiono karinių oro pajėgų bendradarbiavimą ir sąveiką.
Kas naujo oro erdvėje virš Baltijos jūros?
Balandžio 11-17 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai 2 kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.
Ministras neslepia skeptiškos nuomonės dėl NATO ir Rusijos derybų
NATO šią savaitę rengiantis surengti pirmąsias oficialias derybas su Rusija po beveik dvejų metų pertraukos, Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius neslepia savo skeptiškos nuomonės dėl šio susitikimo. Ministras sakė manantis, kad Maskva NATO ir Rusijos tarybos posėdį išnaudos propagandiniais tikslais. „Išsakiau skepticizmą dėl tokio susitikimo prasmės, bet jei mūsų sąjungininkai nori tokio susitikimo, mes tikrai neprieštaraujame“, - BNS sakė ministras.
JAV ir Vokietija Lenkijai dėl NATO bazės sako „Ne“
Vokietija nedviprasmiškai pareiškė, jog NATO nestatys naujų bazių Lenkijoje, ir nurodė taktines bei politines priežastis, rašo nepriklausoma Briuselio naujienų svetainė EUobserver. „NATO nekalba apie bazių steigimą ... Mes remiame sustiprintą buvimą, bet galime daryti tai be bazių, bazių, bazių“, – penktadienį Bratislavoje sakė Pentagono aukšto rango pareigūnas Jamesas Townsendas.
