mityba

Tarp tėvų, o taip pat močiučių bei senelių, dažnai vyrauja nuomonė, kad vaiko organizmas pats pasirenka jam trūkstamas maistines medžiagas ir, nekreipiant dėmesio į ankstyvą mažylio mažių, jie neapsiriboja produktų pasirinkime. Neretai tėvai klaidingai įsitikinę, kad būtent delikatesai, savo „ypatingo“ maistinio vertingumo, padeda sustiprinti vaiko sveikatą po susirgimo. Tačiau, visa tai yra įsitikinimai.

Vykdant Vaikų sveikatos metų sveikatos stiprinimo priemonių planą organizuojama Lietuvos mokinių konferencija-paroda „Kelionė į sveikos mitybos šalį“. Šio renginio tikslas – formuoti sveikos gyvensenos įgūdžius, vertybines nuostatas, spręsti šiandienines jaunimo sveikatinimo problemas.

Gerai žinomame posakyje teigiama, kad katės galvoja, jog jos yra dievai, nes žmogus jas glosto, šeria, atsuka vonioje čiaupą, kad šios galėtų palakti tekančio vandens, ir pildo kitus įnorius. Tuo tarpu tas pats posakis sako, kad šuo galvoja, jog žmogus yra vienintelis jo dievas, kuris jį išveda į lauką pasivaikščioti, šeria, glosto, su juo žaidžia.

Kasmet pasaulio gyventojų skaičius padidėja 70 mln. Jei šis augimas išliks, 2050 m. mūsų planetoje gyvens jau apie 9 mlrd. žmonių. Tam, kad visi gyventojai būtų sotūs, reiks dvigubai daugiau maisto nei dabar, rašoma iflscience.com Šiuo metu maisto gamybai pasaulyje jau yra naudojama net 70 proc. derlingos žemės. Žuvų vandenynuose taip pat likę mažiau nei bet kada, o gamtos užterštumas ir vis ryškėjanti klimato kaita prognozuoja prastą ateitį grūdų derliams.

Išskirtiniuose „Velomaratono“ mokymuose savo žiniomis bei patirtimi dalinsis Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas Andrius Ramonas. Rugpjūčio 18 dieną gydytojas, kuris ir pats treniruojasi tokiose ištvermės reikalaujančiose sporto šakose, kaip važiavimas dviračiu, triatlonas ar bėgimas, papasakos apie mitybą, energijos atstatymą intensyvių treniruočių bei varžybų metu ar po jų, teigiama pranešime spaudai.

Kanadiečių mokslininkas Hansas Selye, sukūręs streso terminą, stresą įvardijo kaip organizmo reakciją tiek į neigiamus, tiek į teigiamus dirgiklius. Vis dėlto žodis „stresas“ daugeliui asocijuojasi tik su neigiamomis emocijomis. Šiuolaikinėje visuomenėje neigiamas stresas yra įprastas reiškinys, tad žmonės ieško būdų, kaip jį malšinti – alkoholiu, vaistais ar kitais būdais, tačiau specialistai teigia, kad pirmiausia reikėtų įsiklausyti į savo organizmą ir sureguliuoti mitybą.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Produktai Lietuvoje yra saugūs, tačiau reikia išlikti sąmoningiems ir pakoreguoti savo mitybos planus, kad produktai, turintys vėžį sukeliančių medžiagų, nebūtų vartojami nuolat. Taip teigia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėjos pavaduotoja Aurelija Drumstienė.

Visi, kas yra triūsę prie viryklės gamindami savo vaikams skanų ir vertingą maistą, žino, kaip apmaudu, kai vaikai atsisako valgyti. Vaikų maitinimas ir auginimas yra glaudžiai susiję ir valgis sudaro kasdienio rūpinimo vaiku ašį. Tačiau valgis dažnai gali tapti panašus į mūšio lauką, nes vaikai čia, kaip ir kitose srityje, gali imtis priešintis. Negalite priversti jų valgyti, nebent maitintumėte per prievartą. Vaikų maitinimas ir auginimas – neatsiejami.

Žinių radijas Gydytoja - dietologė Jūratė Dobravolskienė „Žinių radijui“ sakė, kad karščių metu žmogaus organizmas patiria stresinę situaciją, į kurią reaguoja ne tik širdies kraujagyslių sistema, bet ir virškinimo sistema, judėjimo tempas. Specialistės teigimu, patarimus, kaip maitintis karštomis dienomis reikėtų išskirti į dvi dalis: bendro pobūdžio ir tiems, kurie daug juda, laisvalaikį leidžia aktyviai arba gamtoje. ​ „Bendro pobūdžio pagrindinė rekomendacija būtų skysčiai.

Kaip jaustis energingam, kaip atrodyti sveikam - per gyvenimą esame girdėję daugybę patarimų, kurie  tampa nenuginčijamais mitais. Palengvindami mūsų gyvenimą, mokslininkai paneigė dalį teiginių, kuriais metai iš metų vadovaujamės. 12 mitų sąrašą pateikė dienraštis mirror.co.uk. 7. MITAS: Miego niekada nebus per daug. NETIESA. Žmonės, kurie miega daugiau nei 10 valandų, žaloja sveikatą taip pat, kaip miegantys mažiau nei šešias.

Amerikiečių mokslininkai skelbia, kad nutukimą, diabetą bei širdies ligas labiau sukelia angliavandeniai nei riebalai, todėl nebereikia labai bijoti tokių produktų, kaip sviestas ar nenugriebtas pienas. Tačiau, pasak gydytojos dietologės Jūratės Dobrovolskienės, toks patarimas lietuviams netinka, nes jie ir taip maitinasi per riebiai. „[...] pacientams mes sakome, kad reikia mažinti gyvūninės kilmės riebalų suvartojimą.

„Laikas – pinigai,“ – šių dienų kasdienybę atspindintis posakis. Žmonės nuolat visur skuba ir bėga, dažnai pamiršdami pasirūpinti savo sveikata, o, svarbiausia, mityba. Restoranai, kavinės, greito maisto užkandinės tampa užimtų žmonių kasdienybe. Deja, tai nėra pati geriausia alternatyva visavertiškai rūpintis savo sveikata, kadangi šiose įstaigose maistas ne visuomet būna kokybiškas ir ne visada padeda žmogui apsirūpinti visomis būtinomis maisto medžiagomis.

2014-uosius metus Lietuvos Respublikos Seimas yra paskelbęs Vaikų sveikatos metais. Tai reiškia, kad vaikų sveiktos problemoms visos šioje srityje veikiančios valstybinės institucijos, visuomeninės organizacijos, mokslo įstaigos įsipareigojusios skirti ypatingą dėmesį. Žmogaus sveikata neatsiejama nuo jo mitybos, o vaikų mityba yra vienas svarbiausių veiksnių, įtakojančių vaikų sveikatą ir padedančių formuoti sveikos gyvensenos įpročius.

Kas penkerius metus Lietuvoje atliekamo Gyventojų faktinės mitybos tyrimų išvada kiekvieną kartą ta pati: mūsų mityba nėra sveika ir nėra sveikatinanti. Nors lietuviai, rodos, turi pakankamai žinių, kaip sveikai maitintis ir ką daryti, kad mityba būtų įvairi, visavertė, teorija su praktika labai smarkiai prasilenkia. Pakankamai vaisių valgo tik kas ketvirtas lietuvis Lietuviai niekaip neįpranta vartoti reikiamo kiekio šviežių vaisių, daržovių ir grūdinių produktų.

Žinių radijas Dabartinė medicinos tikslas yra padaryti žmones ne sveikus, o darbingus, sako natūraliosios medicinos gydytoja Aiva Vaivariene. „Jums duodamas ne sveikatingumo lapelis, o nedarbingumo lapelis. Kada nedarbingumas baigiasi, jūs tikrai ne sveikas, jūs tik darbingas. (...) Kiekviena tabletė sukelia maždaug 7 pašalinius poveikius, kuriems reikia dar 7 tablečių, kurios vėl sukelia 7 pašalinius poveikius“,- „Žinių radijo“ laidoje „Mano sveikata“ sakė A. Vaivarienė.

Vasara ne tik puikus laikas pailsėti, bet ir sustiprinti sveikatą. Sužaliuoja laukai, prisirpsta uogos, lysvėse gausu gėrybių, tačiau Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai teigia, kad lietuviai vis dar pamiršta šiuo gėriu pasinaudoti.

„Nebevalgyti gyvūnų mane paskatino šuo. Prieš metus įsigijau vokiečių aviganį, susidomėjau žaliavalgiška šunų mityba, t.y. šuns šėrimu žalia mėsa, gyvūnų organais. Kadangi šuo per dieną suėsdavo po 2 kg mėsos, teko ja rimtai apsirūpinti. Mėsą gaudavau iš skerdyklos, kur dirba mano draugės mama. Pirkdavau dideliais kiekiais, nemažai laiko sugaišdavau, kol ją sutvarkydavau, sudėdavau į šaldymo dėžę, išplaudavau didžiulius kibirus, pilnus kraujo“, – pradeda pasakojimą lyg iš siaubo filmo Lina.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiaus kavalierius, ultra ir superultra bėgimų Lietuvos ir pasaulio čempionas bei rekordininkas, apibėgęs Žemaitiją, Baltijos jūrą ir Europą, Petras Silkinas birželio 15 d. startuos Kauno maratone. Pirmieji paros bėgimai Vienas ištvermingiausių Lietuvos bėgikų įrašytas į pasaulio Gineso rekordų knygą, mat 1998 m. Australijoje pasiekė 1 000 mylių bėgimo pasaulio rekordą.

„Mano šeimoje visada buvo stengiamasi sveikai maitintis, dar kai buvau mokykloje, o tai buvo prieš gerus 15 metų, mano mama buvo vegetarė. Aš ir tėvas kartais valgydavom mėsą, tačiau nebuvom dideli jos mėgėjai. Nei tėtis, nei aš nesiverždavom kepti kepsnių. Laikui bėgant atsisakiau mėsos, tai vyko labai natūraliai, tiesiog nebenorėjau jos valgyti, mėsa man sukeldavo nemalonių jausmų, prastą virškinimą ir dar prastesnes emocijas“, – taip savo pasakojimą pradeda vilnietis teisininkas Marijus.

Pateikiame jums 9 maisto produktus, kurių turėtumėte vengti, jei norite išlikti sveiki. 1. Balta duona, rafinuoti miltai. Balta duona ir rafinuoti miltai yra toksiški jūsų organizmui, nes iš jų yra pašalinti beveik visi vitaminai, mineralai, skaidulos ir kitos svarbios maistinės medžiagos. Dėl to organizmas nežino, kaip tinkamai turėtų virškinti ir įsisavinti šiuos vadinamuosius maisto produktus, kurie gali sukelti nemažų sveikatos problemų.

Rasa Pekarskienė, LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Senovėje podagra buvo vadinama „karalių liga“, nes ji dažniausiai pasirenka geriausius 35–45 metų vyriškos lyties atstovus. Tokie vyrai moka džiaugtis gyvenimu, t. y. pirmiausia – skaniai pavalgyti. Podagra pažeidžia sąnarius, vėliau – inkstus ir sukelia jų nepakankamumą. Paprastai pirmą kartą liga pajuntama, kai įvyksta pirmasis priepuolis: kuris nors sąnarys sutinsta, tampa labai skausmingas. Dažnai tai – didžiojo pėdos piršto sąnarys.

Kodėl vieniems senatvė – tai suprastėjusi sveikata ir užklupęs apmaudas bei liūdesys, o kiti sendami ir toliau lieka gyvybingi, mėgaujasi gyvenimu? Dažnai stebimės, kodėl vieni iš mūsų miršta labai jauni, o kiti sulaukia ir šimtmečio ar netgi daugiau. Kiekvienas nori sužinoti, kur slypi ta jaunatviškumo ir ilgaamžiškumo paslaptis. Genai, gyvenimo būdas, mityba – visi šie faktoriai vaidina itin svarbų vaidmenį kiekvieno jūsų gyvenime.

Žinių radijas Vilniaus universiteto (VU) Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas sako, kad mityba ir gyvensenos įpročiai lemia net 50 proc. mūsų sveikatos būklės. Būtent todėl kasdien labai svarbu tinkamai rinktis produktus iš siūlomo maisto raciono. „Apie naudą sveikatai rinkdamiesi maistą galvoja tik penktadalis Lietuvos gyventojų. Maždaug 21 proc. Pagrindinis kriterijus šiandienai išlieka produkto kaina (37 proc.). Galbūt ta dalis gyventojų neturi pakankamai lėšų. 28 proc.

Mitybos įpročiai net 25-30 proc. lemia sveikatą, bet Vilniaus universiteto medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto medikų atlikto tyrimo duomenimis, tik penktadalis Lietuvos gyventojų rinkdamiesi maistą galvoja apie jo naudą organizmui.

Subjurusi nuotaika, nesugebėjimas suvaldyti stresinių situacijų, ištvermės sumažėjimas, suprastėjusi potencija ir imunitetas, raumenų masės mažėjimas...Vyrai pakankamai dažnai susiduria su šiomis problemomis, tačiau dažniausiai ima kaltinti greitą gyvenimo ritmą, senėjimą bei nuovargį ir tiesiog laukia, kol negalavimai išsispręs savaime.

 Justina Mitkaitė, LRT radijas, LRT.lt Lietuvos sveikatos mokslų universitetas tiria, kaip keičiasi moksleivių gyvenimo būdas ir jų sveikata. Pasaulio sveikatos organizacijos inicijuotas tyrimas vyksta kas ketverius metus. Iki šiol Lietuvos vaikai tarp beveik pusšimčio tyrime dalyvaujančių valstybių pirmauja pagal žalingus įpročius, tačiau turi mažiau bėdų dėl mitybos.

„Maistas – vienas didžiausių gyvenimo malonumų. Negalėčiau savęs kankinti badavimu ar kitomis baisiomis dietomis“, - sako grupės „Naujos Pupytės“ narė Oksana Pikul-Jasaitienė. Šiuo metu Krasnodare esanti moteris teigia dėl sveikatos problemų sumažinusi vartojamų produktų racioną. „Man teko atsisakyti duonos gaminių, paprikos, kitų produktų. Priėmus šį sprendimą, sumažėjo virškinamojo trakto problemos, bėrimai ant veido”, - pasakojo Oksana.

Puikiai suvokiame, kad maistas daro milžinišką poveikį mūsų organizmui, bet ne visi žino, kad aktyvumą, gerą savijautą labiausiai skatina ne konkretūs produktai, kad ir kokie naudingi jie bebūtų, o tinkami mitybos įpročiai.

Garsios merginų grupės „Pop ladies“ narė Liepa Mondeikaitė sukasi kaip vijurkas - koncertai, sportas ir įvairiausi projektai. Kaip gražuolei ne tik pavyksta viską suspėti, bet ir visada atrodyti nuostabiai? Apie grožį, mitybą ir laiko planavimą – atvirai su pačia Liepa. Kaip tau pavyksta viską suspėti? Koks tavo receptas? Esu pastebėjusi tokį dalyką – kuo daugiau turi veiklos gyvenime, tuo geriau pavyksta viską susiplanuoti ir suspėti padaryti.

Artėjant egzaminų maratonui abiturientai bei studentai susiduria ne tik su organizmo išsekimu ir miego trūkumu, bet ir skrandžio bei galvos skausmais, dėmesio sutrikimu, svorio svyravimais. Tam nemažai įtakos turi ilgas ir įtemptas protinis darbas, nedidelis judrumas, neteisinga mityba, pagrįsta riebiu maistu, užkandžiais ir gaiviaisiais ar energiniais gėrimais arba priešingas veiksmas – organizmą sekinantis badavimas.

Tarp mamų visąlaik aktualios diskusijos, nuo kada vaikui galima duoti karvės pieno. Šiuo klausimu nuomonės labai skiriasi. Vienos mamos pradeda jį duoti labai anksti, tvirtindamos, kad taip užaugo jos pačios ir jų tėvai. Kitos iš karto, kai jau nebeturi savo pieno, vaikučius ima maitinti mišiniais. Kas yra geriau? Teiraujamės gydytojos pediatrės Eugenijos Nazimovienės.

Sporto būrelius lankančių vaikų tėvai turėtų atkreipti dėmesį į tai, ką valgo jų sportuojantys vaikai. „Vaikai skuba po pamokų į būrelį, dažnai nespėdami pavalgyti. Tai yra didelė klaida, nes sportuojantiems reikia energijos fiziniams pratimams atlikti, kūnui augti ir stiprėti, o tinkamas maistas ir yra energijos šaltinis“, – dėmesį atkreipia gydytoja dietologė Lina Viniarskaitė.

Darbe vėl jaučiatės mieguistas, nepavyksta susikaupti? Regis, labai nepervargote, bet kažkodėl svaigsta galva, jaučiate silpnumą? Mitybos specialistai teigia – tai gali lemti ir netinkamai pasirinktas maistas bei žalingi valgymo įpročiai.

Per šventes daugelis lietuvių, susėdę prie gausiai įvairiais patiekalais nukrautų stalų, praranda saiko jausmą. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad sveikos mitybos principų reikėtų laikytis ne tik kiekvieną dieną, bet ir švenčiant Velykas. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad šventiniai patiekalai greitai genda. Neapkraukite skrandžio Vienu metu suvalgyti skirtingi produktai skrandyje išbūna iki 8 valandų, o žarnyne – net iki 30 valandų.

„Ji padeda geriau atsistatyti organizmui po treniruočių ir rungtynių, gerina medžiagų apykaitą, traumų atveju paspartina gijimą.Maistas – svarbiausias energijos šaltinis. Valgant netinkamus produktus, apkraunamas organizmas, nes energija sunaudojama maistui pašalinti“, - teigia Vilniaus miesto futbolo draugijos „Žalgiris“ vyriausiasis kineziterapeutas Dainius Pavilonis. Futbolininkų mityba skiriasi prieš treniruotes ir rungtynes bei po jų.

Pupelės. Pupelių nepatartina valgyti prieš mylintis, aišku, dėl dujų faktoriaus. Pupelėse yra cukraus, kuris nesuvirškinamas, parodė Mitybos žurnalo tyrimai, todėl patekusios į skrandį jos tave tiesiog išpučia.     Sintetiniai saldikliai. Nors jie turi nulį kalorijų, sintetiniai saldikliai gali turėti sunkiai perdirbamų ingredientų, tolkių kaip sorbitolis, kuris sukelia didelį vidurių putimą.     Brokoliai. Šie taip pat pučia vidurius.

Saulei pradėjus kopti aukštyn ir dienoms ilgėjant ne tik Kristijono Donelaičio „Metuose“ išvardyti vabalai ir kitokie gyviai sukrunta. Tamsaus ir šalto periodo išvargintas žmogus šaukte šaukiasi gamtos syvais pritvinkusių žalumynų – organizmui reikia atgauti per žiemą išeikvotas jėgas Žalumynų ilgesys pavasariop Atrodo, šiais laikas paprasta nusipirkti daržovių visus metus, tačiau žiemą jos gerokai skiriasi nuo tų, kurios tikruoju kvapu ir skoniu puikuojasi būtent šiltuoju metų laiku.

Rasa Pekarskienė, LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Neorganinis kalcis, kurio daugiausia gauname su baltais miltais ir pienu, organizmui daro ypač didelę žalą ir sukelia skausmus, sako sveikos gyvensenos propaguotoja Nijolė Degutienė. „Kad pašalintume jį iš organizmo, reikia didelių pastangų. Bet galime tiesiog nevalgyti arba valgyti labai mažai produktų, kurie turi daug neorganinio kalcio. Be to, juos valgyti būtina su žaliomis daržovėmis“, – tikina ji.

22 metų Brittoni iš Ohajo valstijos mėgaujasi neįprastu skanėstu. Moteris kosmetikos priemones vartoja kaip maistą. „Žinau, kad elgiuosi negerai, tačiau nenoriu pirkti to, ko nevalgyčiau ar nedėvėčiau“ – tvirtina Brittoni, pripažindama, kad jos priklausomybė valgyti makiažą atsirado, kuomet jai tebuvo 6 – eri. Merginai buvo pripažintas širdies nepakankamumas. Gydytojai neatmetė galimybės, kad taip atsitiko dėl cheminės sudėties maisto produktų.

„Nuo kitos savaitės pradėsiu lieknėti!“ Esama žmonių, kurie tokius pažadus sau žarsto nuolat. O dabar, kai pavasaris jau ant nosies, figūros pagražinimas tampa dar didesniu galvos skausmu. Ką daryti, kad lieknėjimo procesas būtų malonus, o ištirpę kilogramai nesugrįžtų? Į šį klausimą gali atsakyti Ieva Gerčienė, mitybos ir svorio kontrolės konsultantė, programos „Lieknėju Paskutinį Kartą“ autorė.

  Be abejo, įtakos jūsų vaiko elgesiui turi ir genai, ir auklėjimas, ir mokytojai, pagaliau televizorius ir kompiuteris. Visgi, pradžiai atkreipkite dėmesį į savo vaiko dienos režimą. Labai daug vaikų šiais laikais aprūpinti, ko gero, visais būtiniausiais daiktais.

Kiekviena mama nori, kad jos vaikelis būtų gražus, gabus, sveikas ir laimingas, tačiau kaip to pasiekti? Labai svarbu tai, ką valgote! Grūdų ir miltų produktai, troškintos daržovės siejamos su ramiu, santūriu vaiko būdu. Žalios daržovės palengva formuoja mažylio pažiūrų lankstumą ir šiokį tokį skepticizmą. Jei nėščioji negali gyventi be sulčių ir riešutų – formuojasi polinkis į sentimentalumą ir neurotiškumą. Pernelyg daug pieno produktų nėščiosios racione gali lemti vaikučio lėtapėdiškumą.

LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Sriuba tėra kaulų ar mėsos nuoviras, kurio maistingumas priklauso nuo papildomų produktų, todėl jos valgyti tikrai nebūtina, pastebi dietologė Eglė Kliukaitė. „Sriuba nėra labai vertingų maistinių medžiagų šaltinis, nes verdant suyra ir didžioji daržovėse esančių vitaminų bei mineralų dalis“, – sako ji. Anot E. Kliukaitės, sriubos neprivalo valgyti ir vaikai: „Dažnai vaikai pasisotina vien sriuba, nes jų skrandžio tūris mažesnis.

Juozas Dapšauskas Šiandien, be alkoholio ir tabako į baisiai ardančių žmonių sveikatą, Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, kaip pagrindinės žmonijos žudikės stoja nesveika mityba ir fizinio aktyvumo trūkumas. Tad šįkart apie vieną iš jų – sveiką maitinimąsi. Pirmiausia su humoru pradėsiu, kad vienas leidinys apie mane, gaila, parašė netiesą, kad aš visada gyvenu sveikai. Tikrai ne visada, o to ir nereikia. Svarbiausia, kad didžiąją gyvenimo dalį gyventume sveikai.

Rasa Pekarskienė, LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Jei nuolat šąla rankos ir kojos, tai gali signalizuoti ligą, sako šeimos gydytojas Renatas Dainius. Tačiau, jei galūnės šąla nuo vaikystės, ligos čia veikiausiai niekuo dėtos. Gydytojas pataria: tuomet nerūkykite, nesiaukite ankštų batų, nesijuoskite diržų ir valgykite aštriai. „Labai svarbu mityba. Maiste turėtų būti daugiau vitaminų, baltymų, pageidautini aštrūs prieskoniai.

Šiandien jau niekam nekyla noras prieštarauti išgirdus teiginį, jog mūsų gera savijauta priklauso nuo subalansuotos mitybos ir produktų maistinės vertės. Nors žmonių mitybos įpročiai ir poveikis organizmui priklauso nuo vartojamo maisto įvairovės, tačiau gali skirtis, atsižvelgiant į lytį. Puikus pavyzdys šioje situacijoje yra riebalai, kurių poreikis vyrams ir moterims yra nevienodas.

Didesnis daržovių ir vaisių vartojimas gali iki 50 proc. sumažinti savižudybių skaičių, teigia Japonijos mokslininkai. Japonijos Nacionalinio tarptautinės sveikatos apsaugos ir medicinos centro Tokijuje tyrėjai su kolegomis iš kitų šalies mokslo institucijų daugiau nei 8 metus tyrė maždaug 90 000 šalies gyventojų mitybos įpročius. Skelbiama, kad šių asmenų amžius siekė nuo 45 iki 74 metų.

Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkai neabejoja – kiekvienas sportuojantis žmogus, siekiantis kuo geresnių rezultatų, turi suvokti mitybos svarbą. Per treniruotes išlieti prakaito upeliai dar negarantuoja sėkmės. Sportuojantiems žmonėms siekiant tikslo didelė reikšmę turi ir sveika mityba, teigiama pranešime spaudai.

Mano sūnus trylikametis sūnus pradėjus mokslo metams vis dažniau pasiskundžia skrandžiu. Pietų mokykloje nevalgo, nes sako, kad neskanu. Iš kurinės vis dažniau matau ištraukiantį tuščią traškučių pakelį. Beje, nors sūnus skundžiasi skrandžio skausmu, apetitas jo neprastas. Kai skauda, duodu „angliuko“. Kelias dienas valgo „naminį“ maistą, o paskui viskas kartojasi iš naujo.