miškų kirtimas

Miškų savininkai nori iš valstybės išsireikalauti milijonus siekiančias kompensacijas. Energetikos ministerija po Lietuvą nusiaubusios audros užsimojo plėsti proskynas prie elektros tinklų. Dėl to kasmet planuoja papildomai iškirsti tūkstančius hektarų miško. Miškininkai piktinasi, kad taip nukirsta mediena taptų beverte, tad už kiekvieną hekatarą nori gauti po 15 tūkst. eurų.  Milijonus eurų nuostolių pridrausią, liepos pabaigoje praūžusią audrą Lietuva atsimins dar ilgai.

Dabartinis aplinkos ministras Simonas Gentvilas kadenciją pradėjo skambiai – inicijuotas vadinamasis Nacionalinis miškų susitarimas (toliau NMS), siekiant susitarti dėl svarbiausių miškų politikos aspektų.

Grupė aktyvistų ragina visuomenę pasirašyti peticiją prieš plynuosius miško kirtimus. Esą miškuose yra vykdomas medžių genocidas, sparčiai mažėja medžių, o valstybė prioritetu laiko medienos pramonę, o ne miškų išsaugojimą. Valstybinė miškų urėdija pateikia statistiką: medžių Lietuvoje kasmet daugėja. Anot urėdijos, Lietuvoje miškingumas kasmet didėja – daugiau nei trečdalis Lietuvos teritorijos yra vien tik miškai.

Nors Seimas leido šaudyti žvėris naudojant naktinio matymo taikiklius, Lietuvoje toliau drastiškai naikinama tai, ko reikia ir žvėrims, ir medžiotojams – miškai. Apie tai, ar politikai pradės spręsti miškų naikinimo problemą, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Tomas Tomilinas.

Nuo 2024 metų liepos miškų urėdijoms keisis medienos mokestis – pajamoms iš medienos ir nenukirsto miško valstybiniuose miškuose jis bus tris kartus didesnis negu dabar, o privačių miškų savininkams liks toks, koks galiojo iki šiol.   Seimas įpareigojo valstybinių miškų valdytojus miško ir kitoms valstybės biudžeto reikmėms skirti 15 proc., o privačių miškų – 5 proc. dydžio atskaitymus nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką.   85 proc.

Siekiant paspartinti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ tiesimą, Seimas leido kirsti vėžei trukdančius miškus.   Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Miškų įstatymo pataisas: už balsavo 77 Seimo nariai, susilaikiusių ir balsavusių prieš nebuvo.  „Tiesiamas „Rail Baltica“ geležinkelis, reikia nutiesti kelią, reikia paimti žemę ir paskui ją sutvarkyti, kai bus nutiestas geležinkelis“, – teigė Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.

Seimo opozicija ketvirtadienį pateiks svarstyti nutarimo projektą kitąmet surengti patariamąjį referendumą dėl plynų miškų kirtimo ribojimo. Šį projektą teikia beveik pusšimtis parlamentarų. Referendumą siūloma surengti kitų metų birželio 9 dieną kartu su Europos Parlamento rinkimais. Rinkėjų būtų klausiama, ar pritaria riboti plynuosius miško kirtimus ir visiškai juos uždrausti saugomose teritorijose.

Vilniuje penktadienį rengiamas protestas prieš plynuosius miškų kirtimus saugomose teritorijose. Mitingo „Kieno miškas?“ organizatoriai teigia, kad saugomose teritorijose atliekami plyni sanitariniai kirtimai rodo, jog Lietuvos miškai nėra tinkamai apsaugoti. „Pasauliniame kontekste Lietuva užima antrą vietą tiekiant medieną „Ikea“ prekybos tinklui – pagal šį rodiklį lenkiame tokias šalis kaip Kinija, Rusija, Švedija.

Skandalas dėl iškirstų medžių Verkių regioniniame parke. Prokuratūra pradėjo tyrimą dėl kartu su pažeistomis eglėmis nukirstų sveikų ąžuolų. Po kilusio šaršalo urėdija suskubo keisti taisykles – žmonių poilsiui skirtuose miškuose kirsdama vabalų pažeistas egles ąžuolų ir kitų lapuočių nebepjaus. Nors pripažįsta – nukirsti medžiai neša didžiulius pinigus. Vilnietis Mindaugas pastebėjo, kad Verkių regioniniame parke Vilniuje kertami medžiai. Ir ne po vieną, o kone ištisais hektarais.

Aplinkos ministerija tebenarplioja skandalą, kuomet saugomoje Šimonių girioje neteisėtus kirtimus stabdė ne aplinkosaugos pareigūnai, o visuomenininkai. Aiškėja, jog institucijos neteikia informacijos miško savininkams, kad jų valdose prikūrė saugomų plotų. Valdininkai nori, kad visą naujausią informaciją susirankiotų patys savininkai. Beje, aplinkos ministro nurodymu teisėsaugininkai aiškinsis, kodėl vienas miškų tarnybos darbuotojas išdavė leidimą kirsti saugomą Šimonių mišką.

Šimonių girioje žviegė medkirčių pjūklai, sunkioji technika maurojo mišką, o aktyvistai pasitiesę miegmaišius, susikūrę laužą toliau mėgino juos stabdyti. Po kilusio skandalo dėl kertamo miško į Šimonių girią buvo atvykęs ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Prisistatęs ministras tik paskutinę minutę sustabdė kirtimus girios vietoje. Ministro veikla piktinasi jau ir Nacionalinių parkų vadovai, kaltindami jį ruošiant dirvą naujoms statyboms nacionaliniuose parkuose.

Aplinkosaugininkams priekaištaujant, kad dabartinė valstybinių miškų kirtimo norma nustatyta su jais nederinus, remiantis pasenusia, Vyriausybės programai ir Europos strategijai prieštaraujančia metodika, valdžia artimiausiu metu jos keisti nežada, nors ateityje tokios galimybės neatmeta. Aplinkos ministerijos parengtas Vyriausybės nutarimo projektas numato, kad 2024–2028 metais 12,17 tūkst. hektarų  valstybinių miškų plotuose būtų galima iškirsti iki 3,7 mln.

Lietuvoje vėl prasideda ginčai dėl miškų kirtimo. Aplinkos ministerija tyliai pasiūlė Vyriausybei didinti valstybinių miškų kirtimų normą daugiau nei 2 procentais, dėl ko Lietuvos medkirčiai kasmet galėtų šalyje iškirsti papildomus kelis šimtus hektarų miškų. Valdžia teisinasi, kad didinti kirtimų normą ją verčia augantis valstybinių miškų skaičius.

Kauno apygardos teismas įpareigojo Valstybinę miškų urėdiją atlyginti nuostolius žmonėms, kurių miškus 2014 metais ji iškirto.   Privataus ūkinės paskirties miško savininkams teismas nuostolių atlyginimą paskirstė pagal priklausiusias nuosavybės dalis. Penki savininkai gavo po 605 eurų, o vienas – 2,6 tūkst. eurų.  Civilinėje byloje teismas pripažino urėdiją atsakinga už tai, kad 2014 metais dviejuose sklypuose neteisėtai iškirto beveik 5 tūkst. kvadratinių metrų miško.

Vyriausybė neatšauks nutarimo dėl pernai patvirtintos miškų kirtimų normos. Tokį sprendimą trečiadienį priėmė ministrų kabinetas, nutaręs netenkinti Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko pavaduotojos Ievos Budraitės ir kitų pareiškėjų peticijos reikalavimų. Peticijos autoriai teigė, jog sprendimas 6 proc.

Parlamentinėje opozicijoje esantys socialdemokratai prašo prezidentės Dalios Grybauskaitės ir premjero Sauliaus Skvernelio įvertinti aplinkos ministro Kęstučio Navicko ir kitų ministerijos vadovų, nepasipriešinusių miškų kirtimų didinimui nuo 2019 metų, veiklą. Kai kurie parlamentarai įtaria ministeriją tarnaujant medienos pramonei, o Miškų sąjūdis reikalauja, kad Vyriausybė atšauktų naują, didesnę miškų kirtimo normą.

Lietuvos kariuomenės karinių poligonų Rukloje ir Pabradėje išplėtimo projektą prieš dvejus metus pripažinus ypatingos valstybinės svarbos projektu, šiemet pradėti kirsti nemaži valstybinių miškų plotai. Generalinis miškų urėdas Rimantas Prūsaitis sako, kad procesas bus sudėtingas, nes reikės greitai parduoti daug medienos, kuri nėra labai kokybiška.

Naujausias tyrimas rodo, kad nepaisant daugumai tropinių miškų suteikto saugomų teritorijų statuso biologinė įvairovė juose ir toliau mažėja, pranešė BBC. Pasak mokslininkų komandos, kuriai vadovauja prof. Viljamas Lorencas (William Laurence) iš Australijos, tyrimo išvados kelia susirūpinimą, nes šios teritorijos yra paskutinis nykstančių gyvūnų rūšių prieglobstis.

Seimo komitetai svarsto Miškų įstatymo pataisas, kurios siūlo miškuose leisti statyti nesudėtingus statinius bei keisti valstybės miško žemės paskirtį, už tai sumokant pinigus.