macronas

Emmanuelis Macronas apsilankė Kinijoje, glėbesčiavosi su Pekino autoritaru Xi Jinpingu ir į Europą grįžo su ne vienu Prancūzijai naudingu verslo sandoriu. „Naujųjų laikų Napoleonas“ taip pat kalba apie strateginę Europos autonomiją nuo Jungtinių Valstijų ir Kinijos būtinybę dalyvauti tiesiant taikos tiltus.

Šimtai tūkstančių žmonių ketvirtadienį vėl išeis į gatves visoje Prancūzijoje protestuoti prieš prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą – paskutinę demonstracijų dieną prieš lemiamą teismo sprendimą dėl šio teisės akto. Policija tikisi, kad visoje šalyje protestuose dalyvaus apie 400–600 tūkst. žmonių, tai yra mažiau nei pusė beveik 1,3 mln. žmonių, kurie kovo mėnesį dalyvavo pačiame demonstracijų prieš siekį padidinti pensinį amžių nuo 62 iki 64 metų įkarštyje.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono netikėtas pasiūlymas Europai nesivadovauti JAV politika Taivano atžvilgiu šią savaitę Kinijoje sulaukė pagyrų. Prancūzijos prezidentas sukėlė sumaištį tarptautinėje bendruomenėje ir privertė Vakarų sąjungininkus pasipiktinti, kai po praėjusią savaitę įvykusios kelionės į Kiniją, kur jis susitiko su prezidentu Xi Jinpingu, paragino laikytis strateginės autonomijos kalbant apie Taivaną.

Prancūzijos vadovui Emmanueliui Macronui vėl sukursčius diskusijas apie Europos „strateginės autonomijos“ koncepciją, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog transatlantinis ryšys yra esminis Europos saugumo elementas. „Transatlantinis ryšys yra esminis Europos saugumo elementas. Kartu su sąjungininkais turime ginti mūsų bendras vertybes, demokratiją ir laisvę. Turėtume siekti toliau stiprinti NATO visose srityse. Mūsų vienybė nekelia abejonių“, – trečiadienį tviteryje teigė šalies vadovas.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono netikėtas pasiūlymas Europai nesivadovauti JAV politika Taivano atžvilgiu šią savaitę Kinijoje sulaukė pagyrų. Prancūzijos prezidentas sukėlė sumaištį tarptautinėje bendruomenėje ir privertė Vakarų sąjungininkus pasipiktinti, kai po praėjusią savaitę įvykusios kelionės į Kiniją, kur jis susitiko su prezidentu Xi Jinpingu, paragino laikytis strateginės autonomijos kalbant apie Taivaną.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pradėjo dviejų dienų valstybinį vizitą Nyderlanduose ir ketina pasakyti kalbą apie savo Europos ateities viziją. Hagos teatre antradienio popietę planuojama kalba nuskambės po to, kai E. Macronas po neseniai įvykusio vizito į Kiniją savo komentarais apie Taivaną sukėlė ažiotažą.

Šią savaitę Kinijos lyderis Xi Jinpingas savo kolegai prancūzui Emmanueliui Macronui pasakė vieną svarbią žinią: neleiskite Europai įsitraukti į Amerikos žaidimą. Pekinas trokšta, kad ES nepatektų į JAV įtakos zoną, tuo metu, kai Baltieji rūmai vykdo ryžtingesnę politiką Kinijos atžvilgiu. Tiesa, tokios idėjos nepatinka daliai Europos politikų, taip pat ir lietuviams.

Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė ragina „taip stipriai“ neakcentuoti Europos strateginės autonomijos nuo Jungtinių Amerikos Valstijų. Taip ji kalbėjo po Prancūzijos vadovo Emmanuelio Macrono komentarų žiniasklaidai, jog blogiausia būtų manyti, kad Europa Taivano klausimu turėtų „būti pasekėjai ir prisitaikyti prie amerikiečių tempo bei Kinijos perdėtos reakcijos“. Jis taip pat pabrėžė, kad Europa „neturėtų būti įtraukta į pasaulio netvarką ir krizes, kurios mums nepriklauso“. Anot Prancūzi...

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir jo kolega iš Kinijos Xi Jinpingas ketvirtadienį paragino kuo greičiau surengti Rusijos ir Ukrainos taikos derybas. Pekino Didžiojoje liaudies salėje vykusiose derybose prezidentai taip pat dar kartą patvirtino, kad nepritaria branduolinių ginklų naudojimui konflikto metu.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį Pekine susitiko su Kinijos kolega Xi Jinpingu, Prancūzijos vadovui siekiant atkalbėti Kiniją nuo paramos Rusijos invazijai į Ukrainą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį, pradėdamas trijų dienų vizitą Pekine pareiškė, kad Europa neturi ekonomiškai atsiskirti nuo Kinijos.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį atvyko į Pekiną vizito, kurio metu jis tikisi atkalbėti Kiniją nuo paramos Rusijos invazijai į Ukrainą ir užmegzti glaudesnius ryšius su svarbia prekybos partnere. Per derybas su Xi Jinpingu E. Macronas sieks tvirtai laikytis pozicijos Ukrainos klausimu ir siūlys „kitą kelią“, o ne tiesioginį konfrontacinį toną, kuris dažnai girdimas iš Vašingtono, prieš tris dienas truksiančią kelionę žurnalistams sakė jo biuro pareigūnas.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybei ketvirtadienį parlamente be balsavimo prastūmus prieštaringai vertinamą pensijų reformą, žemuosiuose rūmuose kilo triukšmas, o Paryžiuje ir kituose šalies miestuose – pikti protestai. Sprendimas pasinaudoti specialia konstitucine vyriausybės teise priimti įstatymą be balsavimo prilygo pripažinimui, kad vyriausybė neturėjo daugumos paramos savo planui pensinį amžių padidinti nuo 62 iki 64 metų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį sulaukė parlamento aukštųjų rūmų – Senato – pritarimo savo prieštaringai vertinamai pensijų reformai. Senatas, kuriame dominuoja konservatoriai, pritarė reformai 193 balsais prieš 114, tačiau manoma, kad žemuosiuose rūmuose balsų persvara bus daug mažesnė, ir tai bus svarbus išbandymas E. Macronui. Balsavimas žemuosiuose rūmuose – Nacionalinėje Asamblėjoje – turi įvykti vėliau ketvirtadienį.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni penktadienį dar kartą sukritikavo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono sprendimą pakviesti Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį į Paryžių, kur, anot jos, trūko kitų Europos vadovų. „Jei būčiau buvusi pakviesta į Eliziejaus rūmus susitikti su V. Zelenskiu, būčiau patarusi nerengti šio susitikimo“, – po Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimo Briuselyje surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė G. Meloni.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį perspėjo, kad net jei Ukrainos sąjungininkai Europoje nuspręstų atsiųsti Kyjivui naikintuvų, jie negalėtų to padaryti „artimiausiomis savaitėmis“. „Nieko neatmetu... bet tai neatitinka šiandienos reikalavimų“, – sakė E. Macronas po Europos Sąjungos viršūnių susitikimo Briuselyje, kuriame dalyvavo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Į Paryžių po vizito Londone atvykęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pateko į netikėtą kuriozą, kurį užfiksavo vaizdo kameros.   Paryžiuje V. Zelenskis susitiko su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu. Vadovams nuvykus į spaudos konferenciją, nutiko kurioziška situacija: V. Zelenskis ir O. Scholzas supainiojo savo tribūnas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį po derybų su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu pasmerkė Irano branduolinės programos „neapgalvotą skubinimą“. B. Netanyahu Paryžiuje lankėsi siekdamas Europos griežtesnės pozicijos Teherano atžvilgiu.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė neatmetantis galimybės, kad Ukrainai galėtų būti perduota naikintuvų, bet įspėjo apie konflikto eskalacijos riziką. „Iš principo niekas neatmetama“, – pareiškė jis po susitikimo su Nyderlandų ministru pirmininkui Marku Rutte, paklaustas apie galimybę prieš Rusijos invaziją kovojančiam Kyjivui atsiųsti naikintuvų.

Prancūzijos vyriausybė antradienį paskelbė planus padidinti pensinį amžių iki 64 metų ir modernizuoti pensijų sistemą, o šie sprendimai greičiausiai sulauks didelės priešpriešos iš profsąjungų pusės ir net gali paskatinti naują protestų bangą. Net kai kurie artimiausi šalies prezidento Emmanuelio Macrono sąjungininkai nesijaučia ramūs dėl siūlomų pakeitimų, kurie, kaip manoma, būtų priimti itin nepatogiu metu – netrukus po COVID-19 pandemijos ir esant didelei infliacijai.

Kada ir kaip baigsis karas Ukrainoje, yra esminis ir beveik neatsakomas klausimas. Kai kuriems atrodo, kad karas Ukrainai klostosi gerai, o Rusijos pajėgumai yra smarkiai apgadinti. Visgi pergalės ir pralaimėjimai mūšio lauke anksčiau ar vėliau ves prie taikos derybų. Tiesa, kokios ir kada jos bus – neaišku. Vakarai turi vienokį matymą ir supratimą, Ukraina ir jos artimiausi draugai – kitokį. Kol kas vyrauja sutarimas, kad nevalia Ukrainos spausti derėtis.

Prancūzijos prokurorai trečiadienį pranešė, kad prezidento Emmanuelio Macrono partijos „Atgimimas“ (Renaissance), anksčiau besivadinusios „Respublika, pirmyn“ (La Republique en Marche, LREM), būstinėje buvo atlikta krata atliekant tyrimą dėl vyriausybės naudojimosi konsultacinių įmonių paslaugomis nuo 2017 metų.

Lietuva prisidėjo prie regioninio demaršo Prancūzijai, reaguojant į jos vadovo pareiškimus dėl saugumo garantijų į Ukrainą įsiveržusiai Rusijai. Tai antradienį patvirtino Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Mano žiniomis, taip, prisidėjo. (...) Tikslas buvo išsakyti susirūpinimą ir vertinimą nuolatiniams pasiūlymams derėtis su Maskva, suteikti kokias nors saugumo garantijas“, – žurnalistams Seime sakė diplomatijos vadovas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmadienį su vizitu išvyksta į Prancūziją, kur dalyvaus paramos Ukrainai konferencijoje. Kaip šeštadienį pranešė pirmininkės atstovė spaudai, Paryžiuje vyksiančią paramos Ukrainai konferenciją sušaukė ir jai pirmininkaus Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis. Teigiama, jog konferencijoje numatomas nuotolinis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio sveikinimas.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel sako, kad metus prieš Rusijos įsiveržimą į Ukrainą siekė surengti europines derybas su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu, bet galiausiai suprato neturinti galimybių jį paveikti iki savo kadencijos pabaigos, rašo „The Guardian“. Anot A. Merkel, 2021-aisiais, paskutinę jos kadencijos vasarą, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas planavo surengti nepriklausomo formato pokalbį EVT su V. Putinu.

Tą naktį, kai Lenkijoje netoli sienos su Ukraina nukrito raketa, Lenkijos prezidentui Andrzejui Dudai paskambino du rusų apgavikai, praneša prezidento biuras. Rusai apsimetė Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, skambutis truko septynias su puse minutės. Rusų apgavikai, Vovanas ir Lexusas, internete paviešino skambučio įrašą. Jame, kaip rašo „The Guardian“, girdėti, kaip A. Duda angliškai kalbasi su skambinusiuoju.

Ramiojo vandenyno regiono valstybių lyderiai ketvirtadienį atskrenda į Bankoką, kur vyks viršūnių susitikimas, skirtas aptarti atsigavimo nuo pandemijos strategiją ir pasaulinės ekonomikos suirutės, išprovokuotos karo Ukrainoje, valdymą. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Saudo Arabijos sosto įpėdinis Mohammedas bin Salmanas kartu su kitais Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) forumo narių vadovais, kurių bus 21, dalyvaus aukšto lygio derybose.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskambins savo kolegai Vladimirui Putinui po Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo Balyje, kur Rusijos lyderis, kaip tikimasi, patirs didelį spaudimą, pirmadienį pranešė vienas pareigūnas. E. Macronas „paskambins jam po G-20 susitikimo“, sakė aukšto rango Paryžiaus pareigūnas, kurio tapatybė nebuvo atskleista. Jis apgailestavo dėl V. Putino „izoliacijos“, išprovokuotos jo invazijos į Ukrainą.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį per pirmąjį pokalbį nuo tada, kai R. Sunakas pradėjo eiti pareigas, susitarė dėl glaudesnio bendradarbiavimo siekiant užkirsti kelią migrantams perplaukti Lamanšo sąsiaurį, pranešė Dauningo gatvė.

Popiežius Pranciškus pirmadienį Vatikane susitiko su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir aptarė karą Ukrainoje. 85 metų Pranciškus dėl skaudančio kelio ramsčiavosi lazdele, tačiau atrodė linksmas, kai bendravo su E. Macronu ir pozavo nuotraukoms su Prancūzijos vadovu ir jo žmona Brigitte. Jie aptarė „konfliktą Ukrainoje, ypatingą dėmesį skirdami humanitarinei padėčiai“, sakoma Vatikano pareiškime. Taip pat „atsižvelgta buvo į Kaukazo regioną, Vidurio Rytus ir Afriką“, teigiama jame.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį paragino Vokietiją pademonstruoti europinį „solidarumą“ sparčiai didėjančių energijos kainų fone, perspėdamas, kad Berlyno milijardinės vertės planas, skirtas padėti savo šalies vartotojams, gali lemti ES rinkos „iškraipymų“.  „Negalime laikytis nacionalinių politikų, nes tai sukuria iškraipymų Europos žemyne“, – teigė Prancūzijos vadovas prancūzų dienraščiui „Les Echos“ duotame interviu, kuris turėtų pasirodyti pirmadienį.

Tūkstančiai protestuotojų, tarp kurių buvo ir šių metų Nobelio literatūros premijos laureatė, sekmadienį išėjo į Paryžiaus gatves, demonstruodami pyktį dėl kylančių kainų ir didindami spaudimą prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybei. Eitynes už darbo užmokesčio didinimą ir kitus reikalavimus organizavo kairiojo sparno E. Macrono oponentai prieš prasidedant savaitei, kuri žada būti nemaloni jo centristinei vyriausybei.

Rusijos Užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį nepriimtinais pavadino Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono komentarą, kad Maskva destabilizuoja Armėnijos ir Azerbaidžano taikos procesą. „Emmanuelio Macrono pareiškimus, kad Rusija neva naudojasi Kalnų Karabacho konfliktu Pietų Kaukazui destabilizuoti, laikome piktinamais, absoliučiai nepriimtinais“, – per platformą „Telegram“ pareiškė Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pažymėjo, kad šalies karinės doktrinos nenumato branduolinio ginklo panaudojimo, jeigu Rusija nuspręstų panaudoti branduolinį ginklą Ukrainoje. „Mūsų doktrina remiasi fundamentaliais tautos interesais, ir jie labai aiškiai deklaruoti. Jeigu Ukrainos teritorijoje būtų panaudotas branduolinis užtaisas, tai tie interesai nebūtų pažeisti“, – cituojamas jis interviu „France 2“ metu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi „grįžti prie derybų stalo“ aptarti taikos sudarymą Ukrainoje, trečiadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir pridūrė, kad Kyjivui taip pat ateis laikas derėtis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė, kad kalbėjosi su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.  V. Zelenskis Vokietijos ir Prancūzijos lyderius ragino griežtai reaguoti į Maskvos raketinius smūgius, suduotus Ukrainos miestams pirmadienį ryte.

Pranzūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sureagavo į okupantų žiaurumus Iziume, kur buvo rasta masinė kapavietė su kankintais žmonėmis, praneša UNIAN.  Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas žada patraukti atsakomybėn asmenis, atsakingus už šiuos žiaurumus/ JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sako, kad pranešimai apie masinį laidojimą Iziume turėtų atgaivinti paramą Ukrainai išlaisvinti savo žemes.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį telefonu su Prancūzijos vadovu Emmanueliu Macronu aptarė Rusijos karo Ukrainoje eigą, paramą Kyjivui, situaciją Zaporižios atominėje elektrinėje ir galimus Europos Sąjungos (ES) veiksmus didėjančių energijos kainų problemai spręsti. Pokalbyje dalyvavo ir Estijos premjerė Kaja Kallas, apie tai Lietuvos Prezidentūros pranešime neminima.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį gynė savo politiką palaikyti dialogą su Rusija, nepaisant Maskvos surengtos invazijos į kaimyninę šalį. E. Macronas pabrėžė, kad Turkija neturėtų būti vienintelė su Kremliumi besikalbanti galingoji valstybė ir kad jau reikėtų ruoštis galimybei užbaigti konfliktą taikos derybomis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį perspėjo, kad prasidėjusi nauja era su klimato kaita ir nestabilumu, sukeltu Rusijos invazijos į Ukrainą, gali pareikalauti aukų.   Kreipdamasis į savo ministrų kabinetą E. Macronas sakė: „Manau, kad šiuo metu išgyvename lūžio momentą arba didžiulį sukrėtimą. Pirmiausia dėl to, kad išgyvename... tai, kas gali atrodyti kaip pertekliaus laikotarpio pabaiga.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas po ilgos pertraukos paskambino Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Jis išsakė būtinybę kuo sparčiau įgyvendinti TATENA ekspertų misiją Zaporižios AE, o V. Putinas patvirtino jam, kad yra pasirengęs bendradarbiauti. Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas penktadienį paprašė, kad Rusijos okupuota Zaporižios atominė elektrinė nebūtų atjungta nuo Ukrainos elektros tinklo, Ukrainos žiniasklaidai paskelbus, kad Maskva planuoja tai padaryti.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Saudo Arabijos sosto įpėdinis princas Mohammedas bin Salmanas (Mohamedas bin Salmanas) per derybas Paryžiuje sutarė dirbti, kad būtų mažinami karo Ukrainoje padariniai, penktadienį paskelbė prancūzų prezidentūra. „Prezidentas ir Saudo Arabijos sosto įpėdinis akcentavo būtinybę nutraukti šį konfliktą ir intensyvinti savo bendradarbiavimą, siekiant mažinti padarinius Europoje, Viduriniuose Rytuose ir plačiau pasaulyje“, – sakoma pareiškime.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį Paryžiuje šiltai priėmė Saudo Arabijos sosto įpėdinį princą Mohammedą bin Salmaną, nepaisydamas pasipiktinimo bangos, kilusios dėl to, kad jo susitikimas su prieštaringai vertinamu karalystės faktiniu valdytoju surengtas praėjus mažiau nei ketveriems metams žurnalisto Jamalo Khashoggi nužudymo.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį per darbo vakarienę su Saudo Arabijos sosto įpėdiniu princu Mohammedu bin Salmanu kels žmogaus teisių klausimus ir kalbės apie „individualius atvejus“, sakė aukšto rango padėjėjas. „Prezidentas iškels žmogaus teisių klausimą, kaip ir kiekvieną kartą, kai [susitinka] su Mohammedu bin Salmanu“, – sakė padėjėjas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Brutaliai nužudyto Saudo Arabijos žurnalisto Jamalo Khashoggi sužadėtinė ketvirtadienį išreiškė pasipiktinimą Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono sprendimu susitikti derybų su karalystės sosto įpėdiniu Mohammedu bin Salmanu. „Esu šokiruota ir pasipiktinusi, kad Emmanuelis Macronas iškilmingai sutinka mano sužadėtinio Jamalo Khashoggi žudiką“, – naujienų agentūrai AFP sakė Hatice Cengiz.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas planuoja ketvirtadienį priimti Saudo Arabijos sosto įpėdinį princą Mohammedą bin Salmaną Eliziejaus rūmuose ir pavaišinti jį vakariene. Tai bus dar vienas žingsnis Saudo Arabijos lyderio diplomatinės reabilitacijos kelyje, praėjus mažiau nei ketveriems metams po Stambule įvykdyto žurnalisto ir disidento Jamalo Khashoggi nužudymo.

Benine viešintis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį Rusiją pavadino „viena paskutinių imperinių kolonijinių galybių“ dėl Maskvos karinės invazijos į Ukrainą. „Rusija pradėjo puolimą prieš Ukrainą. Tai teritorinis karas – toks, kokie, kaip manėme, jau išnyko iš Europos teritorijos“, – sakė E. Macronas, pradėjęs kelionės po Afriką antrąjį etapą. Jo kelionės tikslas – sustiprinti Paryžiaus ryšius su žemynu, kur Prancūzija turėjo daug savo kolonijų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pradėdamas kelionę po tris Afrikos valstybes paskelbė, kad jo šalis liks įsipareigojusi dėl šio žemyno saugumo. „Mes neatsisakysime Afrikos žemyno saugumo“, – sakė E. Macronas Kamerūne, buvusioje Prancūzijos kolonijoje ir artimoje sąjungininkėje, susiduriančioje su išpuolių problema.

Palestiniečių prezidentas Mahmoudas Abbasas kitą savaitę Paryžiuje surengs derybas su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, kuriose daugiausia dėmesio bus skiriama taikos procesui ir rinkimams, ketvirtadienį pranešė palestiniečių užsienio reikalų ministerija. M. Abbasas su E. Macronu liepos 20 dieną taip pat aptars, kaip „daryti spaudimą Izraeliui, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos palestiniečių rinkimams, ypač Jeruzalės mieste, surengti“, sakoma pareiškime.