macronas

Rinkėjų aktyvumas Prancūzijos prezidento rinkimų antrajame ture 17 val. Paryžiaus laiku (18 val. Lietuvos laiku) siekė 63,2 proc. ir buvo daugiau kaip dviem procentiniais punktais mažesnis nei tuo pat metu per 2017-ųjų prezidento rinkimų antrąjį turą, pranešė Vidaus reikalų ministerija.

Sekmadienio vidurdienį (13 val. Lietuvos laiku) rinkėjų aktyvumas antrajame Prancūzijos prezidento rinkimų ture siekė 26,4 proc. – buvo beveik dviem procentiniais punktais mažesnis nei 2017 metų antrajame prezidento rinkimų ture tuo pačiu metu, pranešė Vidaus reikalų ministerija. Tačiau rinkėjų aktyvumas yra didesnis nei balandžio 10 dieną vidurdienį fiksuoti 25,5 procento.

Prancūzijoje sekmadienį vyksta prezidento rinkimų antras turas, kuriame dėl valstybės vadovo posto varžosi centristas Emmanuelis Macronas ir kraštutiniųjų dešiniųjų lyderė Marine Le Pen. Balsavimas vyksta po įnirtingos kampanijos, per kurią Prancūzijos kraštutiniai dešinieji labiausiai priartėjo prie valdžios.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį per televizijos transliuotus prezidento rinkimų debatus pliekė savo varžovę, kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen, už jos ryšius su Rusija ir tvirtino, kad ji yra „priklausoma“ nuo Kremliaus.

Prancūzijos premjeras Jeanas Castexas antradienį pareiškė, kad Emmanuelio Macrono pergalės prezidento rinkimuose atveju jo vyriausybė pateiks atsistatydinimo prašymą, kad suteiktų „naują postūmį“ valstybės vadovo centristų partijai prieš birželį vyksiančius rinkimus. Sekmadienį E. Macrono laukia įtempta kova su kraštutinių dešiniųjų politike Marine Le Pen.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad jo dialogas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu įstrigo po to, kai Ukrainoje užfiksuotos masinės civilių žudynės. „Nuo žudynių, kurias atradome Bučoje ir kituose miestuose, karas pasisuko kita linkme, todėl nuo to laiko daugiau su juo tiesiogiai nekalbėjau, bet neatmetu galimybės, kad tai darysiu ateityje“, – Prancūzijos televizijai pirmadienį sakė E. Macronas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad pakvietė Prancūzijos lyderį Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną) į savo šalį, kad jis savo akimis išvystų įrodymus, jog Rusijos pajėgos vykdė genocidą. „Kalbėjausi su juo vakar, – sakė V. Zelenskis CNN per interviu, kuris buvo įrašytas penktadienį, bet parodytas sekmadienį. – Tiesiog pasakiau jam, kad noriu, jog jis suprastų, kad tai ne karas, o ne kas kita kaip genocidas. Pakviečiau jį atvykti, kai turės galimybę.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad kaltinimai Rusijai vykdant genocidą Ukrainoje gali paskatinti Maskvą dar labiau išplėsti karą, aiškindamas savo sprendimą nevartoti šio termino. „Žodis genocidas turi reikšmę“ ir ji „turi būti apibrėžta teisiškai, o ne politikų“, – radijui „France Bleu“ sakė E. Macronas, lankydamasis šiaurės Prancūzijoje. „Valstybės, kurios tai laiko genocidu, privalo įsikišti pagal tarptautinę teisę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė Prancūzijos prezidento poziciją dėl karo Ukrainoje nevadinimo genocidu. Trečiadienį JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje yra genocidas, tačiau E. Macronas sakė nenorintis svaidytis tokiomis sąvokomis. Be to, E. Macronas pridūrė, kad Ukraina ir Rusija yra broliškos tautos. „Tokie dalykai mus labai skaudina. Darysiu viską, kad su juo tai aptarčiau“, – sakė V. Zelenskis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį atsisakė pakartoti JAV prezidento Joe Bideno kaltinimą, kad Rusija vykdo ukrainiečių genocidą, ir įspėjo, kad žodinis eskalavimas nepadės užbaigti karo. J. Bidenas antradienį apkaltino Vladimiro Putino pajėgas Ukrainoje vykdant genocidą. „Tampa vis aiškiau ir aiškiau, kad Putinas tiesiog bando išnaikinti idėją, kad gali būti ukrainietis“, – sakė jis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pradėjo dvi savaites truksiančią lemiamą kampaniją, ruošdamasis valstybės vadovo rinkimų antrajam ratui, kuriame susigrums su kraštutinės dešiniosios stovyklos lydere Marine Le Pen. Sekmadienį įvykusio rinkimų pirmojo turo galutiniai rezultatai rodo, kad E. Macronas pirmauja, surinkęs 27,85 proc. balsų, o M. Le Pen liko antra, gavusi 23,15 proc. balsų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir jo varžovė kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Marine Le Pen ruošiasi dvi savaites truksiančiai sudėtingai kampanijai, jiems patekus į prezidento rinkimų antrąjį turą, kuris žada būti kur kas įtemptesnis nei ankstesnė jų dvikova, įvykusi prieš penkerius metus. Suskaičiavus daugiau kaip 90 proc. balsų sekmadienį vykusiame pirmajame ture, prognozės rodo, kad E. Macronas surinks 28–29 proc., o M. Le Pen – 22–24 proc. balsų.

Prancūzijoje – prezidento rinkimų intriga, kurios baigties laukia visa Europa. Dar neseniai apklausose užtikrintai pirmavęs dabartinis šalies vadovas Emanuelis Macronas prieš pat pirmąjį turą savo pranašumą išbarstė, tad kaip niekad gerus šansus rinkimuose įgavo Putino simpatikė, kraštutinių dešiniųjų atstovė Marine Le Pen. Remiantis naujausiomis apklausomis, pirmąjį turą laimi dabartinis prezidentas.

Prancūzija sekmadienį balsuoja pirmajame prezidento rinkimų ture, po kurio, kaip prognozuojama, antrajame ture vėl susirungs dabartinis šalies vadovas Emmanuelis Macronas ir kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen. Rinkimų apylinkės Žemyninėje Prancūzijoje duris atvėrė 6 val. Grinvičo (9 val. Lietuvos) laiku ir rinkėjų lauks iki 18 val. (21 val. Lietuvos) laiku.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį sakė manantis, kad Rusijos pajėgos ateinančiomis savaitėmis intensyvins atakas Ukrainos rytiniame Donbaso regione, todėl po pranešimų apie žiaurius nusikaltimus prieš civilius netoli Kyjivo bus ir daugiau „sunkių scenų“. „Šis karas, deja, artimiausiomis dienomis nesiliaus“, – radijui RTL sakė E. Macronas. Pasak jo, tikimybė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas greitu laiku padarys kokių nors „diplomatinių nuolaidų“, yra maža.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį atmetė Lenkijos ministro pirmininko kritiką dėl reguliariai vykstančių derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis pirmadienį pareiškė, kad ištisas valandas trukę E. Macrono pokalbiai telefonu su V. Putinu, kurį jis dėl brutalaus karo prieš Ukrainą lygino su Adolfu Hitleriu, nedavė jokios naudos.

Prancūzija sekmadienį balsuos pirmajame valstybės vadovo rinkimų ture, prezidentui Emmanueliui Macronui viliantis atremti savo pozicijas sustiprinusios kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen iššūkį ir užsitikrinti antrą kadenciją.   Šių rinkimų baigtis turės didžiulės reikšmės krypčiai, kuria ateityje judės Prancūzija ir visa Europa. Po sekmadienio balsavimo paaiškės, kurie du kandidatai susirungs balandžio 24 dieną vyksiančiame antrajame rinkimų ture.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen mažina atsilikimą nuo prezidento Emmanuelio Macrono prieš galimą jų dvikovą kitą mėnesį vyksiančiuose valstybės vadovo rinkimuose, rodo dvi naujos viešosios nuomonės apklausos. E. Macronas seniai laikomas aiškiu favoritu rinkimuose, kurių du turai vyks balandžio 10-ąją ir 24-ąją. Prezidento darbas sprendžiant diplomatinę krizę, išprovokuotą Rusijos agresijos prieš Ukrainą, dar padidino jo šansus laimėti.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, ketvirtadienį pristatydamas savo rinkimų manifestą, pažadėjo toliau mažinti mokesčius, reformuoti socialinės apsaugos sistemą ir vykdyti dideles valstybės investicijas. 44 metų E. Macronas, kuris aktyviai dalyvavo Vakarų diplomatinėse pastangose stabdyti Rusijos invaziją Ukrainoje, savo rinkimų manifestą paskelbė iki prezidento rinkimų likus mažiau nei mėnesiui. Apie tai, kad sieks antros kadencijos, jis paskelbė tik kovo 3 dieną.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kurio populiarumas šiuo metu yra didelis, savo dėmesį nukreipia į rinkimus ir ketvirtadienį per pirmą didelį kampanijos renginį pristatys manifestą. Prezidento rinkimai Prancūzijoje vyks balandžio 10 dieną, bet 44 metų E. Macronas iki paskutinės įmanomos minutės neskelbė, ar sieks antros kadencijos, ir dabar turi aktyviai bendrauti su rinkėjais bei varžovais.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį surengė naujas telefonines derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, pranešė Eliziejaus rūmai. Pokalbis, pasak prezidentūros pareigūno, truko 1 val. 45 min. ir buvo surengtas E. Macrono prašymu. Tai buvo ketvirtas kartas nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario 24 dieną, kai jiedu kalbėjosi.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį oficialiai paskelbė kandidatuosiantis antrai kadencijai per balandį vyksiančius valstybės vadovo rinkimus. Laiške prancūzams, paskelbtame šalies žiniasklaidos tinklapiuose, E. Macronas pabrėžė: „Vėl siekiu jūsų pasitikėjimo. Esu kandidatas, kuris kartu su jumis sugalvos išskirtinį Prancūzijos ir Europos atsaką į šio šimtmečio iššūkius.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną neatakuoti civilių Ukrainoje, sakoma prezidentūros pareiškime. Jame nurodoma, kad per pusantros valandos trukusį pokalbį telefonu E. Macronas paprašė Rusijos lyderio nutraukti atakas prieš civilius ir civilinę infrastruktūrą Ukrainoje, ir apsaugoti svarbius kelius, ypač kelią į pietus nuo Kijevo.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį paprašė Baltarusijos autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos užtikrinti „Rusijos pajėgų išvedimą“ iš Baltarusijos, pranešė Eliziejaus rūmai. Prezidentas sakė paprašęs A. Lukašenkos „pareikalauti kuo anksčiau išvesti Rusijos pajėgas iš jo teritorijos“, taip pat paraginęs jį bendradarbiauti su tarptautine bendrija, kad Ukrainos žmonėms būtų galima teikti humanitarinę pagalbą, sakoma pranešime.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas telefonu pasikalbėjo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kad „pareikalautų nedelsiant sustabdyti“ Maskvos puolimą Ukrainoje, ketvirtadienį pranešė Eliziejaus rūmai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį perspėjo Rusiją, kad jos laukia bekompromisis atsakas į sprendimą užpulti Ukrainą, kurį jis pavadino lūžio tašku Europos istorijoje. „Į šį karo aktą atsakysime be silpnumo, ramiai, ryžtingai ir vieningai“, – kreipdamasis į tautiečius pabrėžė E. Macronas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį griežtai pasmerkė Rusijos karinius veiksmus prieš Ukrainą ir pažadėjo, kad Paryžius drauge su sąjungininkėmis sieks užbaigti šį karą. „Rusija privalo nedelsdama nutraukti savo karines operacijas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė E. Macronas. Pasak jo, Rusija priėmė sprendimą „kariauti su Ukraina“. „Prancūzija solidarizuojasi su Ukraina.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pasmerkė Kremliaus sprendimą pripažinti Maskvos remiamų separatistinių regionų Rytų Ukrainoje nepriklausomybę ir paragino Europos Sąjungą (ES) pritarti naujoms sankcijoms Maskvai. „Prezidentas smerkia sprendimą (...). Jis reikalauja neeilinio JT Saugumo Tarybos susitikimo ir tikslinių europinių sankcijų priėmimo“, – pranešime spaudai paskelbė Prancūzijos prezidentūra.

Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas atidėjo pranešimą apie savo kandidatūros prezidento rinkimuose iškėlimą, nes dabar visos jo pastangos skirtos spręsti krizę dėl numanomų Rusijos planų įsiveržti į Ukrainą, pranešė televizija BFM, cituodama gerai informuotus šaltinius. „Visą energiją jis skiria planus keičiančios krizės aplink Ukrainą (sureguliavimui). Sunku kelti kandidatūrą, kai prie Europos vartų – karas“, – sakė šaltinis.

Nors Paryžius tvirtino, kad pasiekta diplomatinė pažanga, Rusija metė provokuojančius kaltinimus, dėl kurių daugelis baiminasi, nes jie gali būti panaudoti karui pateisinti, rašo politico.eu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prancūzų lyderiui Emmanueliui Macronui (Emaniueliui Makronui) teigė ketinąs išvesti Rusijos karius iš Baltarusijos, kai tik baigsis ten vykstančios karinės pratybos, sekmadienį pranešė Prancūzijos prezidentūra.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį paragino Kijevo vyriausybės pajėgas  ir prorusiškus separatistus nutraukti artilerijos apšaudymus Rytų Ukrainoje, didėjant nuogąstavimams, kad Rusija gali pasinaudoti padidėjusia įtampa kaip dingstimi įsiveržti į kaimyninę šalį. „Padėtis Donbase pastarosiomis valandomis buvo labai neraminantis. Akivaizdu, kad jau esama aukų“, – po Europos Sąjungos ir Afrikos valstybių viršūnių susitikimo Briuselyje sakė E. Macronas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį pareiškė savo kolegai rusui Vladimirui Putinui, kad „nuoširdus dialogas“ nesuderinamas su įtampos tarp Maskvos ir Vakarų šalių eskalavimu, pranešė Eliziejaus rūmai. Tokį pareikšimą per 40 minučių trukusį abiejų lyderių pokalbį E. Macronas padarė, augant susirūpinimui, kad Rusija ruošiasi potencialiam įsiveržimui į kaimyninę Ukrainą. Vakarai diplomatinėmis priemonėmis siekia atgrasyti V. Putiną nuo invazijos.

Amerikos prezidentas Joe Bidenas ragina amerikiečius tuoj pat palikti Ukrainą ir įspėja, kad padėtis ten greitai gali tapti beprotiška. Tiesa, Bidenas viliasi, kad jei Putinas bus pakankamai kvailas įsiveržti į Ukrainą, gal turės proto neliesti amerikiečių. Beje, aiškėja ir neįtikėtina priežastis, kodėl Putinas su Macronu derėjosi prie keturių metrų ilgio stalo. Šaltiniai teigia, Macronas atsisakė darytis PGR testą, kad jo DNR neatsidurtų rusų rankose.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas susitikimo metu sėdėjo didžiuliu nuotoliu vienas nuo kito dėl to, kad pastarasis atsisakė Rusijoje daryti PGR testą. „Reuters“ skelbiama, kad šią informacijai patvirtino du Prancūzijos prezidento aplinkos žmonės.

Saugumo situaciją regione su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu trečiadienį aptaręs Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda paragino stiprinti rytinį NATO flangą. Kaip pranešė Prezidentūra, prezidentas kartu su Latvijos ir Estijos vadovais telefonu kalbėjosi Prancūzijos vadovo iniciatyva po jo vizito Maskvoje ir Kijeve.

Kremlius trečiadienį pareiškė po Prancūzijos ir Ukrainos lyderių susitikimo Kijeve matantis „teigiamų signalų“ dėl Ukrainos krizės. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu susitiko antradienį, Europai dedant intensyvias diplomatines pastangas nuogąstavimams dėl galimos rusų invazijos į Ukrainą išsklaidyti.

Po šešias valandas trukusių derybų ir vakarienės su Putinu Prancūzijos prezidentas išskubėjo pas Zelenskį į Ukrainą. Macrono aplinka sako, kad jis išgavo Putino pažadą nesiimti karinių veiksmų prieš Ukrainą. Tačiau Kremlius tai neigia. Savo ruožtu Amerikos prezidentas pareiškė, kad Rusija atsisveikins su „Nord Stream" 2 dujotieku, jei įsiverš į Ukrainą. Visgi Baltuosiuose Rūmuose viešėjęs Vokietijos kancleris to pasakyti neišdrįso.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė sugebėjęs įtikinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną „neeskaluoti“ krizės dėl Ukrainos, Vakarų šalims perspėjant, kad Rusija galėtų ruoštis įsiveržti į savo kaimynę. E. Makronas sakė, kad per ilgiau kaip penkias valandas pirmadienį Kremliuje vykusias derybas pasiūlė V. Putinui „konkrečių saugumo garantijų“. „Buvo kalbama apie stabdžio paspaudimą, apie padėties deeskalaciją ir galimybę atverti naujas perspektyvas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad aktyvus dialogas su Rusija ir pirmadienį numatytas jo vizitas į Maskvą skirti sutrukdyti kilti galimam ginkluotam Rusijos ir Ukrainos konfliktui. „Jau kelias savaites skaitau ar girdžiu aukšto rango pareigūnų pareiškimus apie bet kurią savaitę įvyksiančias operacijas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas ketvirtadienį per savo trečią pokalbį telefonu per pastarąją savaitę aptarė įtampą Ukrainoje ir Maskvos reikalavimą suteikti jai saugumo garantijų, pranešė Kremlius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad ketvirtadienį aptarė su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, kaip pastūmėti į priekį taikos procesą tebesitęsiančiame Ukrainos konflikte, Europai stengiantis sumažinti įtampą su Rusija.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas trečiadienį pažadėjo koordinuoti savo atsaką į Rusijos kariuomenės telkimą prie Ukrainos sienų, pranešė Baltieji rūmai. Netrukus po to, kai E. Macronas pareiškė, kad gali aplankyti Rusiją ieškoti diplomatinio sprendimo, Prancūzijos lyderis ir J. Bidenas kalbėdami telefonu „patvirtino remiantys Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, nurodė Baltieji rūmai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas pirmadienį telefonu aptarė įtampą dėl Ukrainos ir susirūpinimą dėl saugumo Europoje, pranešė Kremlius. „Lyderiai išsakė savo požiūrį į situaciją dėl Ukrainos, taip pat klausimus, susijusius su ilgalaikių ir teisiškai privalomų saugumo garantijų suteikimu Rusijai“, – sakoma Kremliaus pranešime.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį savo kolegai prancūzui Emmanueliui Macronui pareiškė, kad Vakarų šalys ignoruoja Maskvos susirūpinimą dėl NATO plėtros, pranešė Kremlius. „JAV ir NATO atsakymuose neatsižvelgiama į pagrindinius Rusijos nuogąstavimus – be kita ko, susijusius su NATO plėtros užkardymu ir atsisakymu dislokuoti smogiamąsias ginkluotės sistemas prie Rusijos sienų“, – sakė V. Putinas E. Macronui, remiantis Kremliaus paskelbtu pranešimu apie jųdviejų pokalbį telefonu.

Nuo ES reformatoriaus, didžiojo kovotojo su antivakseriais Emmanuelio Macrono iki ES triukšmadario Viktoro Orbano, 2022-aisiais Europoje vyks ne viena kieta kova dėl valdžios, nuo kurios priklausys ir viso žemyno politinis tonas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen penktadienį paragino nutraukti smurtą, šią savaitę prasiveržusį per masinius protestus Kazachstane. „Piliečių teisės ir saugumas yra esminiai ir turi būti užtikrinti. Raginu nutraukti smurtą ir laikytis santūrumo. ES yra pasirengusi padėti, kuo tik gali“, – Paryžiuje žurnalistams sakė L. von der Leyen. Su ją susitikęs E. Macronas pareiškė visiškai pritariantis jos pozicijai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sukėlė šalyje milžinišką kalbų bangą, kuomet pareiškė, kad valdžios vakcinacijos strategija yra „užknisti“ žmones, kurie nepasiskiepijo nuo koronaviruso viruso ir „toliau jų gyvenimus versti vis sudėtingesniais“. „Aš nesiruošiu užknisti Prancūzijos žmonių, – aiškino jis interviu „Le Parisien“. – Tačiau, kalbant apie nevakcinuotus, aš iš tiesų noriu juos užknisti. Ir mes tęsime tai daryti, iki pat pabaigos.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sako norintis kandidatuoti antrai kadencijai balandį vyksiančiuose valstybės vadovo rinkimuose, tačiau apie savo ketinimus žada paskelbti tik tada, kai bus dėl jų tikras. Apie tai jis kalbėjo antradienį paskelbtame interviu laikraščiui „Le Parisien“. „Nėra jokios netikros įtampos. Noriu to, – leidiniui sakė E. Macronas, paklaustas, ar planuoja kandidatuoti.