llri

2022 m. Lietuvos ekonomika pradėjo didžiausią vargą patiriančių valstybių penketuke, skelbia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).  2022 m. I ketv. duomenimis, Lietuvos pozicija Ekonomikos vargo indekse pasikeitė: šalis atsidūrė penktoje didžiausią ekonominį vargą patiriančių valstybių sąrašo vietoje.

Daugiau kaip pusė įstatymų priimami neapgalvojus jų poveikio, teigia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).  Išanalizavęs beveik 200 teisės aktų projektų, LLRI teigia, kad įstatymų rengėjai išpildo ne visus teisės aktų projektui keliamus reikalavimus: neigiamos pasekmės nedetalizuotos daugiau kaip pusėje, poveikis verslui – daugiau kaip trečdalyje įstatymų projektų.

Antrasis karantinas kartoja pirmojo scenarijų: aiškių paramos principų nėra, atskiros grupės kovoja už savo interesus, Vyriausybė priversta gesinti vis naujus karantino padarinius.

Žalią koridorių stambioms investicijoms pažadėjo dar buvusi Vyriausybė. Ekonomikos ir Inovacijų ministerija paskelbė investuotojus viliojančią schemą. Schema – puiki. Nes ji nušviečia ne tik lengvesnį ir tiesesnį kelią, kurį valdžia žada stambiems investuotojams. Schema atskleidžia ir esmines investicijų kelyje slypinčias kliūtis.

Kaip žmogui, taip ir visai visuomenei, krizės kerta per silpnąsias vietas. Mums geriausiai pažįstama, nes skersai išilgai išnagrinėta – finansų krizė – atskleidė silpnąsias to meto finansų sistemos vietas: neatsakingą skolinimą ir skolinimąsi, skatinimo politiką. Pamokos buvo išmoktos ir situacija smarkiai pasikeitė. Finansų grandies veikėjai, visų pirma, komerciniai bankai ir juos reguliuojantys centriniai bankai pakeitė savo elgesį.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidente dirbs viena jo įkūrėjų ir tarybos pirmininkė Elena Leontjeva. Pokalbis su ja naujienų portalo tv3.lt studijoje apie tai, kokius pokyčius Lietuvos ekonomika išgyveno ir kokie dar laukia ateityje. Ekonomistė E. Leontjeva institutui vadovavo iki 2001-ųjų metų, prisidėjo kuriant nepriklausomos Lietuvos ekonomikos pamatus.

Paskutinėmis gruodžio dienomis eilinį kartą paskubomis ,,prasukta” mokesčių sistemos ,,reforma” užgesino ne visų Seimo narių iniciatyvą. Naujausią ,,šedevrą” įregistravo Seimo narys Paulius Saudargas. Pagal pasiūlymą, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas Lietuvoje būtų apskaičiuojamas pagal įstatymo projekte numatytą „logistinės funkcijos formulę“. Tai yra, Lietuvoje nebebūtų fiksuoto pajamų mokesčių tarifo, o jis būtų kaskart apskaičiuojamas pagal formulę.

Seime jau pradėti pateikti įstatymai, kurie keis Lietuvos žmonių gyvenimą jau kitąmet: siūloma didinti vaiko pinigus, pensijas, tačiau mainais žadama įvesti naujų mokesčių. Visgi, ne visiems naujiems mokesčiams sėkmingai sekėsi prasiskinti kelią Seime: tiek žadėtas platesnis nekilnojamojo turto apmokestinimas, tiek automobilių taršos mokestis grąžinamas iniciatoriams tobulinti.

Penktadienį vyksta Prezidento inicijuotas Vietos savivaldos dienai pažymėti skirtas forumas. Į šventės emocinį foną niūresnių spalvų įneš tarp Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybės įsiplieskęs konfliktas, Kaunui vienašališkai nutarus prisijungti dalį Kauno rajono. Kauno miesto noras atsignybti dalį sėkmingiausių Kauno rajono seniūnijų – tikrai neeilinis reiškinys Lietuvos administraciniame žemėlapyje.

Kauno miesto savivaldybės sumanymai sulaukė nemažai dėmesio: pirmiausia siūlyta inicijuoti Kauno rajono seniūnijų prisijungimą prie miesto, nes miestas jaučiasi aptarnaujantis rajono gyventojus, ilgai netrukus pasiūlyta ir kita idėja, kad rajonuose gyvenamąją vietą deklaravę tėvai už vaikų Kaune lankomus darželius turėtų mokėti visą kainą, t.y. be nuolaidos.

Nors didelę šios kadencijos dalį Seimo nariai skyrė 2008-ųjų metų ekonominės krizės priežasčių analizei, panašu, kad mokytis nei iš savų, nei iš svetimų klaidų jie nelinkę. Jau kitą antradienį šventinėms nuotaikoms dar neišsivadėjus iš galvų, valdančiosios partijos pasirašinės koalicinę sutartį. Joje – ne tik ministrų portfelių dalybos, bet ir prioritetiniai darbai.

Kai kurių ekspertų kritikos nuolat sulaukianti kvitų loterija nuo pirmadienio, vasario 18 d., keičiasi. Valdžia skelbia, kad nuo šiol loterijoje dalyvaus ir apsiperkantieji prekybos tinkluose. Tiesa, ne visuose, o tai kelia ekspertų nuogąstavimus dėl galimos diskriminacijos. Šešių didžiulių prekybos tinklų pirkėjai iš loterijos išbraukti.

Per pastaruosius ketverius metus atlyginimai šalies savivaldybėse išaugo vidutiniškai 36 procentais, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizė. Dalyje savivaldybių, pavyzdžiui, Trakų r., Pakruojo r., Plungės r., Širvintų r., atlyginimai augo ypač sparčiai – daugiau kaip 45 procentais. Mažiausiai nuo 2015 m. piniginės pilnėjo Visagine (18,2 proc.), Pagėgiuose (23,6 proc.), Kėdainių r. (25,4 proc.). 2018 m. mažiausias ir didžiausias vidutinis atlyginimas savivaldybėse skyrėsi 55 proc.

Valstybės valdomai įmonei „Lietuvos geležinkeliams“ paskelbus apie planus atidaryti valdiškų parduotuvėlių tinklą geležinkelio stotyse, kilo daug diskusijų. Vieni užtikrintai kelia nykščius aukštyn, įsivaizduodami kava kvepiantį jaukų kampelį traukinių stotyse. Kiti griebiasi už galvų, kodėl ir vėl plečiami valdiški verslai? Klausantis šios diskusijos, galėjo susidaryti įspūdis, kad svarbiausias jos klausimas – reikia ar nereikia žmonėms galimybės užkąsti geležinkelio stotyje.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas su partneriais Lenkijoje, Slovakijoje, Bulgarijoje Čekijoje ir Estijoje parengė Darbo lankstumo indeksą 2018. Europos Sąjungos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių narių indeksas sudarytas remiantis Pasaulio banko metodologija ir kasmet skelbiamais „Doing business” duomenimis. Lietuva bendrame 41 ES ir EBPO šalies Darbo lankstumo indekse užima 27 vietą pagal duomenis, kurie remiasi dar senuoju Darbo kodeksu.

Darbo užmokestis Lietuvoje tampa vis labiau politizuotas. Dalis Seimo narių reikalauja raštiško susitarimo su verslu dėl darbo užmokesčio Lietuvoje augimo. Vis dėlto, toks manymas, kad dirbančiųjų gyvenimą gali pagerinti tokie susitarimai tėra politinė iliuzija. Ji sukelia nepagrįstų lūkesčių dirbantiesiems ir nukreipia dėmesį nuo reikalo esmės. Kainas rinkos ekonomikoje lemia ekonominiai veiksniai, o ne politikų užgaidos.

22 mln. eurų – mažiausiai tiek per metus būtų galima sutaupyti efektyviau naudojant ir prižiūrint mokyklų infrastruktūrą, atlikę analizę tikina Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekonomistai. Sutaupius perteklinei infrastruktūrai skiriamas lėšas, jas būtų galima panaudoti ugdymo procesui ir mokytojų atlyginimams kelti. 2015 metais mokinių ugdymui buvo iš viso išleista 452 mln. eurų (vidutiniškai – 1429 eurų mokiniui), o mokyklų aplinkos priežiūrai – 179 mln.

Nors gyventojų šalyje mažėja, praėjusiais metais beveik pusė (26 iš 60) savivaldybių dar labiau plėtė administracijas, atskleidė Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizė. Per penkerius metus Lietuvoje žmonių sumažėjo 5,4 proc., o juos aptarnaujančių savivaldybių administracijų darbuotojų daugėjo 2,6 proc. „Praėję metai buvo pirmieji, kai savivaldybių administracijos šiek tiek – 1,4 proc. traukėsi, bet tai neatskleidžia tikrųjų tendencijų.

 Laisvės nuo mokesčių diena šiemet ateis gegužės 15 d. – penkiomis dienomis vėliau, nei buvo pernai. Šios simbolinės dienos nutolimo priežastis – spartus biudžeto išlaidų didinimas, reikšmingai viršijantis šalies ekonomikos augimą. Laisvės nuo mokesčių diena yra simbolinė diena metuose, kai vidutinis mokesčių mokėtojas nustoja dirbti valstybei ir pradeda dirbti sau.

Klaipėda jau ketvirtus metus iš eilės geriausiai vertinama pagal žmonių ekonominę laisvę. Specialiame savivaldybių indekse uostamiestis išliko pirmas, surinkęs 81 balą iš 100 galimų. Antroje vietoje liko Vilnius (75 balai), trečiojoje – Panevėžys (63,6 balo), trečiadienį pranešė Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). „Šių metų indekse lyderio pozicija atitenka, kaip ir daugelį metų iš eilės, Klaipėdos miestui.

Nuo spalio 1 dienos mažiausias algas gaunantys darbuotojai pamaloninti 35 litais didesne minimalia alga. Ar tai suteiks jiems daug džiaugsmo, težino jie patys, o naujienų portalo balsas.lt kalbinti ekonomistai ir rinkos ekspertai minėjo, kad tie 25 litai, kurie po mokesčių pasieks minimalią mėnesinę algą (MMA) gaunančiųjų kišenes jų gyvenimo ženkliai nepagerins.

Žinių radijas Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnysis ekspertas Vytautas Žukauskas tegia, kad 2013 m. ekonominis šešėlis galėjo sudaryti 15 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai būtų apie 18 mlrd. Lt. Pašnekovo teigimu, daugelis gyventojų mano, kad tradicinė šešėlio sritis yra kontrabanda, tačiau reikia nepamiršti ir kitų sektorių. „Didelis šešėlis yra akcizinėje prekių rinkoje.

Politikams svarstant mokesčio už automobilius įvedimą Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) atkreipia dėmesį, kad automobilių savininkai jau dabar sumoka per daug mokesčių. Užuot dar kartą apmokestinus automobilių savininkus, LLRI ragina sumažinti viešojo sektoriaus išlaidas ir sutaupytomis lėšomis kompensuoti pensijas. “Nuo 2009 m. akcizas benzinui buvo padidintas trečdaliu, o pridėtinės vertės mokestis – nuo 18 iki 21 proc.

 Būtiną 32 tūkstančių litų kartelę pensijai iš privačių fondų gauti kol kas pasiekė tik 120 žmonių iš daugiau nei vieno milijono. Valdžios pastangos sugrąžinti gyventojus į „Sodrą“ rugsėjo pabaigoje baigėsi triuškinančia nesėkme, todėl būsimiems pensininkams ji pratęsė apsisprendimo terminą iki lapkričio pabaigos. Privačių pensijų fondų šalininkai kritikuoja valdžią, bet irgi nepasiūlo recepto, kaip reikėtų apsaugoti milijardus litų nuo fondų bankrotų.

Ar laisvės dirbti, prekiauti, investuoti, kurių pagrindu remiasi visas Europos planas, vis dar aktualios? Kodėl mes taip dažnai pamirštame ir laikome jas savaime suprantamu dalyku? Ar dabartiniai ekonominiai pokyčiai kelia grėsmę keturioms pagrindinėms ES laisvėms? Šie klausimai bus aptarti tarptautinėje konferencijoje Vilniuje „Kodėl svarbu išsaugoti 4 laisves“, organizuojamoje Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI). Pasak LLRI prezidento Žilvino Šilėno, Europos gerovė priklauso nuo taikau...

 2013 m. pirmoje pusėje veikusi mokesčių reformos darbo grupė pasiūlė įvesti „Sodros” įmokų „lubas”, kurios sudarytų 5 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžius (7 440 Lt). 2013 m. gegužės 31 d. Darbo partijos (leiboristų) frakcijos nariai įregistravo siūlymą įteisinti 5 000 Lt dydžio „Sodros” įmokų „lubas”. Vis tik ne visi koalicijos partneriai pritaria siūlymui įvesti „lubas”, nuogąstaudami dėl galimų nuostolių ir neigiamų pasekmių viešiesiems finansams.

Ketvirtadienį Mokslų akademijoje organizuotoje konferencijoje apie energetinį saugumą buvo aptarinėjamas energetinis saugumas. Vėl artėjama prie seno gero apibrėžimo, kad energetinis saugumas, paprastai tariant, yra tikimybė, kad energija bus patiekta ir nebus per brangi.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovai kartu su Panevėžio miesto savivaldybės specialistais diskutavo apie investicijų pritraukimą ir jų svarbą. Manoma, kad miestas, palyginti su kitomis savivaldybėmis, atrodo neblogai, tačiau pasitempti dar yra kur. Maždaug per vidurį Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovų teigimu, vizito tikslas – pristatyti savivaldybių indeksą. Šis tyrimas atspindi, kaip savivaldybėms sekasi tvarkytis savo ūkyje, pritraukti investicijas.

Mokėti daugiau nei 1700 Lt per mėnesį pensijos – neteisinga. Ypač jei nežinai, ar tos pensijos sulauksi. O jei ir sulauksi, gali būti garantuotas, kad ji tikrai nebus 1700 Lt. Kai dar pagalvoji, kad po 1700 Lt ir daugiau sumoki kas mėnesį kokius 30 metų, o pensiją gausi tik apie 10–15 metų, net ir 1700 Lt atrodo neteisinga. Ar 1700 Lt per mėnesį pensijai yra daug? Vidutinį atlyginimą uždirbantis žmogus sumoka apie 550 Lt, minimalų – 340 Lt per mėnesį.

 Ar vien fiskalinė drausmė išgelbės Europą? Kaip išsikapstyti iš krizės? Ar Europai reikia daugiau ar, atvirkščiai, mažiau integracijos? Artėjant Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungai, Europos ir kitų šalių ekspertai ir valstybių pareigūnai, verslo ir akademinio pasaulio atstovai šiandien susitiko Vilniuje tarptautinėje konferencijoje „Taupyti ar netaupyti?“.  „Europos Sąjunga iš finansinio nuosmukio gelbėjosi stengdamasi suvienodinti šalių narių fiskalines politikas ir suburti ...

Rūta Vainienė Gerų naujienų ištroškusiai Europai centrinio banko pirmininkas Mario Draghi mestelėjo žinią – euro zonoje „atsirado galimos stabilizacijos požymių ir nuo antrojo šių metų pusmečio prognozuojamas laipsniškas atsigavimas“. Tiesa, čia pat suskubo vardyti išlygas, kad Europos konkurencingumas gali būti atkurtas tik tuo atveju, jei bus vykdomos užsibrėžtos biudžeto ir kitos struktūrinės reformos. Štai čia Europos centrinio banko vadovas yra visiškai teisus.

Lietuvos sveikatos apsaugos sektoriuje gali veikti ir valstybės, ir privačios įstaigos, teigiama Konstitucinio Teismo (KT) nutarime. Taip pat KT nutarime teigiama, kad sveikatos sektorius turi būti reguliuojamas pagal aiškias, nediskriminacines, ir, svarbiausia, privačios nuosavybės, kaip šalies ūkio pagrindo, nepaneigiančias taisykles. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) ragina įsiklausyti į Konstitucinio Teismo sprendimą, kuris aiškiai nubrėžia sveikatos apsaugos sektoriaus gaires.

Šiais metais visos viešojo sektoriaus išlaidos vienam gyventojui sudarys 14 734 litus. Palyginti su 2012 metais, jos pabrango 566 litais, remdamasis biudžetų ir nebiudžetinių fondų įstatymų duomenimis, apskaičiavo Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Instituto skaičiavimais, šiais metais simbolinė diena, kai mokesčių mokėtojas nustoja dirbti valdžiai ir pradeda užsidirbti sau, yra gegužės 15 d. Vidutiniškai vienam gyventojui švietimas ir mokslas kainuoja 1 463 litus, pensijos – 2 759 li...

 Lietuviai vis dar nesuvokia pagrindinių verslininko funkcijų, didžioji dalis jų nėra apsisprendę, ar verslininkus vertina teigiamai, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atliktas tyrimas. LLRI kartu su užsienio partneriais atliko verslininkų įvaizdžio tyrimą keturiose šalyse – Lietuvoje, Gruzijoje, Bulgarijoje, Kirgizijoje. „Visuomenės požiūris Lietuvoje į verslininkus yra geresnis nei tikėjomės. Paklausus gyventojų, kas kuria ekonominę gerovę, 74 proc.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prognozės, jog dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) padidinimo 14 tūkst. žmonių neteks darbo, neturi pagrindo. ,,Tai yra netiesa. Vakar aš pateikiau informaciją konservatorių frakcijos posėdžio metu. Daugiausia žmonių darbo neteko gruodžio mėnesį – daugiau nei 12 tūkst. Aš kalbu apie priėmimą ir atleidimą.

Lietuvos ekonomikos augimas šiemet išliks panašus kaip ir pernai, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atliktas kasmetinis tyrimas. Remiantis apklausos rezultatais prognozuojama, kad 2013 m. Lietuvos BVP turėtų augti panašiu tempu – apie 3,4 proc., nedarbo lygis mažės gana lėtai. Kainos turėtų augti apie 3–4 proc. Ekspertų teigimu, neigiamos minimalios mėnesinės algos (MMA) kėlimo pasekmės gali pakoreguoti nedarbo lygio prognozes.

Dauguma lietuvių kontrabandą ne tik pateisina, bet ir pasitiki nelegalių prekių kokybe. Tai atskleidė Lietuvos laisvosios rinkos instituto antrą kartą atliekamas tyrimas Baltijos šalyse apie gyventojų požiūrį į kontrabandą ir nelegalių prekių pardavimą ir vartojimą. Tyrimas parodė, kad visų trijų Baltijos šalių gyventojai nurodo panašias kontrabandos priežastis ir panašius kovos su ja būdus.

Perpus sumažinus, Europos Sąjungos biudžetas išliktų funkcionalus, skatintų ekonomikos augimą ir, svarbiausia, perpus sumažintų naštą, tenkančią ES mokesčių mokėtojams. Viešosios politikos centras „New Direction“ ketvirtadienį Briuselyje pristatė kartu su Lietuvos laisvosios rinkos institutu (LLRI) parengtą studiją „50:50 iki 2020- ųjų“, kurios autorė yra LLRI vyr. ekspertė Kaetana Leontjeva.

Nuo 2012-ųjų gruodžio 21-iosios Lietuvos laisvosios rinkos institute (LLRI) specialiosios ekspertės pareigų nebeis ilgus metus čia dirbusi Rūta Vainienė. „Rūta nepaprastai daug prisidėjo prie to, koks Institutas yra šiandien, jos buvimas komandos nare – neįkainojamas. Kartu visi dirbome ir siekėme sugrąžinti žmonių tikėjimą žmonėmis, paskatinti žmones likti, dirbti ir kurti Lietuvoje.

Nuo ki­tų me­tų brangs­ta elekt­ra. Var­to­to­jai mo­kės už elekt­ros jung­tis, du­jų ter­mi­na­lą.

Nepaisant emocijų, gamtovaizdžio ar kitų veiksnių, o vertinant vien ekonominį klimatą, nustatyta, kurios savivaldybės palankiausios gyventi ar investuoti. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) antrą kartą pateikė Lietuvos savivaldybių vertinimą – indeksą, identifikuojantį geriausiai ir prasčiau besitvarkančias savivaldybes.

Įsivaizduokite, kad poliklinikoje, eilėje, laukiate specialisto konsultacijos. Ar jums niekada nekilo klausimas, kodėl valstybinėje poliklinikoje už specialistų konsultacijas mokėti nereikia, tačiau už tokią pačią konsultaciją privačioje gydymo įstaigoje be eilių – mokėti reikėtų? Žvelgiant iš paciento pusės, tai – visiškas absurdas. Jei žmogus moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas bent tris mėnesius, jis laikomas apdraustu ir jam sveikatos priežiūros paslaugos jau nebeturi kainuoti.

Žmonėms labiausiai rūpi kas bus su kainomis, ypač per šildymo sezoną. Tai, kad už dujas ir šildymą teks ir vėl daugiau mokėti, jau pranešė Valstybinė kainų ir energetikos komisija. Tai ji apskaičiuoja ir patvirtina kainas. Rinkos kainodaros, pagrįstos pasiūla, paklausa, derybomis ir konkurencija, energetikos sektoriuje apskritai nėra, tik buhalterija. Valdžia siekia įtvirtinti valstybinį monopolį energetikos sektoriuje ir jai tai gerai sekasi.

„Politiką ir programas vertinti ne pagal rezultatus, o pagal ketinimus, yra viena iš didžiųjų klaidų.“ MiltonFriedman, Nobelio premijos laureatas Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) įvertino šios kadencijos Seime esančių politinių partijų frakcijų darbus – balsavimą Lietuvos ekonomikai ir piliečių gerovei svarbiais klausimais.

Dabar, kai jau baigėsi sportinės Londono olimpiados aistros, galima suskaičiuoti ne tik medalius, bet ir finansinius renginio rezultatus. Juk dažną didesnį tarptautinį kultūros ar sporto renginį, kurį finansuoja valdžia, lydi organizatorių įtikinėjimai, kad „tai bus naudinga ne tik miestui, bet ir visai šaliai, ir visiems ekonomikos sektoriams“. Kiek kainavo surengti olimpiadą, tiksliai pasakyti bus sunku. Numatoma 2,4 mlrd. svarų žaidynių kaina jau 2007 metais pasiekė 9,3 milijardus.

Viešojoje erdvėje pasirodo daug įvairių spekuliacijų apie antisistemines jėgas ir jų nesugebėjimą susitarti, tačiau niekas atidžiau nenagrinėja ar tai tikrai antisisteminės jėgos ir ką konkrečiai jos nori pakeisti. Tokia nuomonių „mišrainė“, matyt, labai naudinga visiems, kas bet kokiu būdu siekia išsaugoti jiems naudingą, seniai Lietuvoje nusistovėjusią, sistemą. Šioje terpėje gerai jaučiasi neteisėta antikonstitucinė grupuotė, žinoma „valstybininkų“ klano vardu.

Kas trečias Lietuvos gyventojas taupo, kaupia pensijų fonde, investuoja ar imasi kitų priemonių, kurios palengvintų materialinę padėtį senatvėje. Mažiausiai taupo žemiausias pajamas turintys gyventojai, tad senatvėje jų finansinė priklausomybė nuo „Sodros“ bus didesnė lyginant su kitais gyventojais. Tyrimo rezultatai nurodo būtinybę tęsti pensijų reformą, pažymi Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Lietuvos gyventojų tyrimas Omnibus metodu parodė, kad 32,9 proc.

Ketvirtadienį Seimo plenarinėje sesijoje numatytas Darbo kodekso 187 str. pakeitimo priėmimas. Priėmus šią pataisą, jei Trišalė taryba nepateikia siūlymo, tokiu atveju minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) nustatytų Seimo nariai, atsižvelgdami į infliaciją. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) perspėja, kad toks principas užprogramuos reguliarų MMA didėjimą ir  pareikalaus didinti MMA net ekonominio nuosmukio laikotarpiu.

Reaguodamas į euro zonos patiriamą finansų krizę, Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) parengė ir atsakingosioms institucijoms pateikė planą, kuris padėtų iš euro zonos išeinančioms šalims sukurti stabilius ir stiprius pinigus. LLRI pasiūlymu taip pat gali pasinaudoti pati euro zona, norėdama sustiprinti eurą ir atstatyti žmonių pasitikėjimą vieninga valiuta.