liga

Kate McGinley, kuriai 35, kenčia nuo sutrikimo, kuris jos smegenis tempia žemyn į nugaros smegenis. Vaikystėje Kate atlikdavo triukus, kurie priversdavo jos šeimą ir draugus aikčioti. Ji buvo be galo lanksti ir panorusi sugebėdavo išsinarinti pečius, klubus ar pirštus. Vis dėlto ji nežinojo, kad jos neįprastas talentas yra labai retos, gyvybei pavojingos ligos pasekmė, kuri vėliau jai sukėlė daug skausmo. 2017 metais Kate buvo diagnozuota Ehlers-Danlos sindromas.

COVID-19 liga yra SARS-CoV-2 viruso sukelta ūmi virusinė infekcija, kuri gali pasireikšti besimptome, lengva, vidutine, sunkia ar kritiškai sunkia ligos forma. Paprastai lengva ir vidutinio sunkumo COVID-19 liga yra gydoma ambulatoriškai, o pasireiškus sunkiai ar kritiškai sunkiai ligos formoms, gydymas tęsiamas stacionare.

Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis pranešė penktadienį  atleidžiantis Kėdainių ligoninės direktorių Stasį Skauminą, kuris nuo pareigų nušalintas nuo kovo 3-sios, pranešė portalas kedainietis.lt. S. Skauminas mero sprendimą gali apskųsti. Pagal galiojančius įstatymus ligoninės direktoriui bus išmokėta kompensacija už 36 nepanaudotas kasmetinių atostogų dienas. Kėdainių ligoninės vadovas atleidžiamas dėl skandalingo korupcijos tyrimo.

Nuo pirmadienio, balandžio 12 d., griežtesnės izoliacijos sąlygos bus taikomos keliautojams, atvykstantiems į Lietuvą iš Kroatijos ir Turkijos, o atvykstantiems iš Italijos ir Moldovos galios įprasti izoliacijos reikalavimai. Atnaujinus paveiktų šalių sąrašą taip pat pakoreguotos taisyklės vežėjams, COVID-19 liga persirgusiems keliautojams, diplomatines atstovybes aptarnaujančiam personalui bei atvykstantiems humanitariniais tikslais.

Europos vaistų agentūra (EVA) penktadienį pranešė, kad pradėjo aiškintis galimus ryšius tarp „Johnson & Johnson“ vakcinos nuo koronaviruso ir neįprastų kraujo krešulių po pranešimų apie keturis atvejus, kurių vienas buvo mirtinas. EVA nurodė, kad jos saugumo komitetas „pradėjo saugos signalo peržiūrą, kad įvertintų pranešimus apie tromboembolinius atvejus“, pasireiškusius žmonėms, kurie buvo paskiepyti šia vakcina.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras primena, kad kiekvienas žmogus, kuriam patvirtinta COVID-19 liga, gali prisidėti prie viruso plitimo sustabdymo, užpildydamas anketą. Kuo greičiau žmogus pateiks epidemiologinę informaciją, tuo greičiau bus izoliuoti su užsikrėtusiuoju bendravę ir kitiems riziką užsikrėsti galintys kelti žmonės.

Santaros klinikos prognozuoja, kad į ligonines guldomų COVID-19 pacientų pikas išsilaikys apie dvi savaites. Kaip nurodoma gydymo įstaigos pranešime, pastarąsias tris paras Vilniaus regione į ligonines paguldoma jau ne po 50, o po 70–80 pacientų. „Vadinamoji trečioji banga, kurios tikėjomės ir kuriai rengiamės, auga ne palaipsniui, o didesniu nei įprasta pacientų skaičiumi“, – pranešime cituojama Santaros klinikų direktorė valdymui Aušra Bilotienė Motiejūnienė.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL), koordinuojanti koronaviruso sekoskaitos tyrimus Lietuvoje, informuoja, kad nustatyti dar 147 B.1.1.7 (iš Jungtinės Karalystės kilusio) viruso linijos atvejai. Naujų B.1.351 („Pietų Afrikos“) viruso linijos sukeltų atvejų nenustatyta. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) laboratorijoje šią savaitę ištirti 46 ėminiai, iš kurių – 26 priklauso B.1.1.7 atmainai.

Per praėjusią parą šalyje nustatyta 985 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė septyni žmonės, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą šalyje atlikti 9970 molekulinių (PGR) ir 4839 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 364 atvejus. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,2 procento.

Vyresnių nei 80 metų senjorų skiepijimą reikia „gerinti dramatiškai“, sako prezidento patarėjas Simonas Krėpšta. „Mūsų skiepijimo procesas yra pakankamai spartus, bet ne visai taiklus. Turime keisti strategiją, ieškoti būdų, kaip galima pasiekti tuos senjorus. Galbūt ne visi atsiliepia į skambutį, žinutę, su jais reikia kontaktuoti kitais būdais. Šį rodiklį reikia gerinti ir reikia gerinti dramatiškai“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė šalies vadovo patarėjas.

Moteris iš Esekso prisipažino, kad ji gyvena „skolintu laiku“, kai 2018 metais jai buvo diagnozuotas nepagydomas piktybinis smegenų vėžys ir kad gyventi jai liko daugiausia pusantrų metų. Ria Melvin iš Brentwoodo Esekse buvo 23 metai, ji mėgo sportą ir aktyvų gyvenimo būdą, nejuto jokių simptomų, kai gydytojai jai nustatė mirtiną diagnozę. Pirmą kartą ji įtarė, kad gali turėti sveikatos problemų, kai nualpo 2018 metų gruodį per kalėdines atostogas su tėvais Devone.

Šienlige sergantys žmonės netrukus gali pastebėti, kad šiais metais alerginiai simptomai stipresni, nes dėl karantino sumažėjo imunitetas žiedadulkėms, o kai kurie tokias reakcijas patirs pirmą kartą. Nuo koronaviruso pandemijos pradžios praėjo daugiau nei metai, ir daugelis žmonių beveik visą laiką leidžia namuose. Todėl ir išėjimas pasivaikščioti į parką tapo didele pramoga – žinoma, nebent sergate šienlige.

„Toliau matome dviejų greičių Lietuvą: Vilniaus ir Marijampolės apskrityse auga tiek naujų atvejų, tiek mirčių, susijusių su COVID-19, skaičius, o kitose apskrityse naujai nustatomų atvejų skaičius tik pradeda augti“, – rašoma Vyriausybės pranešime spaudai.  Praeitą savaitę kasdien buvo fiksuojama daugiausiai atvejų per pastarąsias 5–8 savaites. Kovo 29 d. pandemijos pagreitis siekė +27 proc. ir buvo teigiamas daugumoje Lietuvos savivaldybių.

Pakistano prezidentas Arifas Alvi po pirmos skiepo nuo COVID-19 dozės užsikrėtė koronavirusu. „Mano testo dėl COVID-19 rezultatas pasirodė esąs teigiamas. Tegul Dievas pasigaili visų nuo COVID-19 nukentėjusių žmonių. Pasiskiepijau pirmąja vakcinos doze, bet antikūnai ima gamintis tik po antrosios dozės, o ši buvo paskirta ateinančiai savaitei“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė A. Alvi. Prezidentas kovo 15-ąją skiepijosi kinų kompanijos „Sinopharm“ vakcina.

Bendrovių „Pfizer/BioNTech“ ir „Moderna“ vakcinos nuo COVID-19 90 proc. veiksmingumu apsaugo nuo bet kokių koronavirusinės infekcijos simptomų, rodo pirmadienį paskelbti realiomis sąlygomis atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo beveik 4 000 amerikiečių sveikatos apsaugos darbuotojų. Dar viena vilčių teikianti žinia – kad žmonėms, kuriems buvo suleista tik viena iš dviejų reikalingų šių vakcinų dozių, pirmąsias dvi savaites po paskiepijimo apsaugojo nuo infekcijos simptomų 80 proc. veiksmingumu.

Statistikos departamentas pirmadienį pranešė sukūręs interaktyvų žemėlapį, kuriame pateikiami COVID-19 ligos protrūkiai. Žemėlapis sukurtas remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologų atliktų tyrimų rezultatais. Švieslentėje galima matyti, kokios veiklos įmonėse yra fiksuoti protrūkiai, kiek juose nustatyta užsikrėtimo atvejų, kaip seniai registruotas naujausias užsikrėtimas, kiek žmonių izoliavosi dėl didelės rizikos kontakto, kiek nustatyta mažos rizikos kontaktų.

Visoje šalyje prastėjant koronaviruso atvejų rodikliams, Vilniuje bus grąžinamas COVID-19 skyrius bei plečiamos skiepijimo apimtys. Kviečiami skiepytis bus ne tik pedagogai, bet ir abiturientai, lėtinėmis ligomis sergantys gyventojai. Tuo metu grįžtantieji dirbti kontaktiniu būdu raginami atlikti vienkartinį privalomąjį antigenų testą.

2011 m. spalio mėnesį vienoje Niujorko valstijos mokykloje nutiko kai kas keisto. Per kelis mėnesius apie 18-ai žmonių Le Roy‘aus vidurinėje mokykloje išsivystė nekontroliuojami trūkčiojimai, spazmai ir verbaliniai tikai – Tureto sindromą primenantys simptomai. Išskyrus vieną berniuką ir vyresnio amžiaus moterį, visi paveikti asmenys buvo mokyklą lankiusios paauglės. Dabar aiškėja, kas nutiko iš tiesų. Jau 2012 m. pradžioje ši sensacinga istorija pateko į žiniasklaidos akiratį.

Mažiausiai vieną vakcinos nuo koronaviruso dozę yra gavę beveik 40 proc. 70-ies ir vyresnių gyventojų, poroje savivaldybių paskiepyta penktadalis visų gyventojų, rodo penktadienio Statistikos departamento duomenys. 80-ies ir vyresnių žmonių amžiaus grupėje mažiausiai vieną skiepą gavo 38,9 proc. gyventojų, o 70–79 metų grupėje – 39,1 proc. gyventojų. Jaunesnių paskiepytų žmonių procentinė dalis yra gerokai mažesnė ir siekia kelis ar keliolika procentų.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė šeši žmonės, jie priklausė nuo 40 iki 99 metų grupėms, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Trims mirusiesiems buvo nuo 90 iki 99-erių, taip pat po vieną žmogų mirė 40–49, 60–69 ir 70–79 metų grupėse. Visi šie žmonės mirė ligoninėse. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3529 žmonės.

Per praėjusią parą šalyje nustatyta 816 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė šeši žmonės, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą šalyje atlikti 8496 molekuliniai (PGR) ir 765 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 297 atvejus. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 7,8 procento.

Vakar, kovo 25 d., sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys susitiko su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) laikinąja vadove Giedre Aleksiene. Susitikimo metu buvo aptarta NVSC darbo organizavimo principai ir lūkesčiai, įvertinti pastarojo meto veiklos pokyčiai, jau matomi rezultatai.  Pasak ministro, susitikimas teikia vilties ateityje dar labiau įgalinti NVSC atlikti reikšmingas funkcijas, kurios itin svarbios ekstremaliosios situacijos metu.

Antrą savaitę iš eilės Lietuvoje auga sergamumas koronaviruso (COVID-19) infekcija, o anksčiau bangavęs pandemijos pagreitis jau kurį laiką yra pakilęs. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) epidemiologai pastebi, kad sergamumo rodikliai savivaldybėse primena praėjusių metų rudenį, kai šalyje stebėta antrosios epidemijos bangos pradžia. Pernai spalį du trečdaliai Lietuvos savivaldybių fiksavo didėjanti naujų COVID-19 ligos atvejų skaičių.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 769 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė keturi žmonės, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą šalyje atlikti 7694 molekuliniai (PGR) ir 902 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 278,8 atvejų. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 7,4 procento.

Hemofilija sergantys asmenys susiduria su kraujo krešėjimo problemomis – tai vyksta itin lėtai arba nevyksta visai, nes šia liga sergantys žmonės neturi kraujo krešėjimui itin reikalingo aštuntojo (hemofilija A) arba devintojo (hemofilija B) faktoriaus – baltymo, kuris itin reikšmingas kraujo krešėjime. Sunkią ligos formą turintiems asmenims gali pasireikšti kraujavimas, neturintis jokios priežasties.

Daugiausia COVID-19 protrūkių kovo mėnesį Lietuvoje fiksuojama įvairiose pramonės įmonėse, taip pat židiniai fiksuojami darželiuose bei kitose įstaigose, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) BNS pateikti duomenys. Epidemiologų teigimu, 46 atvejai siejami su Vilniuje veikiančia elektros instaliacijos įmone, 28 – su atliekų perdirbimo įmone Vilniaus rajone, 25 – su plastiko gaminių gamybos įmone sostinėje.

Lietuvos regionai, kuriuose vyrauja B.1.1.7 – „britiškoji“ – viruso atmaina, pirmauja ir pagal susirgimų, ir hospitalizacijos atvejus šalyje. Nuo praeito pirmadienio susirgimai Vilniaus apskrityje sudarė 54 proc.  visų Lietuvos atvejų ir nuo vasario nustatomų atvejų skaičius išaugo dvigubai. Vilniaus regione taip pat intensyviai auga COVID-19 ligonių užimtų lovų skaičius – užvakar reanimacijos lovų užimtumas Vilniaus mieste buvo pasiekęs 90 proc.

Lenkijoje per praėjusią parą nustatyti 29 978 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai – daugiausiai nuo COVID-19 pandemijos pradžios, taip pat mirė 575 anksčiau užsikrėtę pacientai, visuomeninis radijas trečiadienį citavo šalies sveikatos apsaugos tarnybų informaciją. Ankstesnę dieną skelbta apie 16 741 naują užsikrėtimo koronavirusu atvejį ir 396 mirusius pacientus.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 768 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė devyni žmonės, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą šalyje atlikti 7694 molekuliniai (PGR) ir 765 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 272,3 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 7,1 procento.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) primena, kad tuberkuliozė yra viena grėsmingiausių ir plačiai pasaulyje paplitusių lėtinių ligų, kuri lemia didelį mirtingumą. Kiekvienais metais nuo šios ligos miršta beveik tiek pat žmonių, kaip ir nuo ŽIV. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, trečdalis pasaulio gyventojų yra infekuoti tuberkuliozės mikobakterijomis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vilniaus regiono ligoninės ruošiasi COVID-19 pacientų augimui, tačiau dėka testavimo ir vakcinacijos tikimasi užkirsti kelią viruso plitimui tarp darbuotojų, sako  Santaros klinikų direktorė valdymui Aušra Bilotienė-Motiejūnienė. „Neabejotinai rengiamės, turime planus, esame turėję ir antrąją bangą, kur iš tikrųjų turėjome turbūt maksimalų įmanomą lovų skaičių“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė ji. „Taip pat mes esame nusimatę, kur galėtume plėsti regione ir kokių lovų skaičių.

Nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui iš naujo 180 mln. eurų pagalbos paketo jau patvirtinta beveik 47 mln. eurų paramos. Iki antradienio įmonėms patvirtinta 27,33 mln. eurų subsidijų, suteikta 18,34 mln. eurų lengvatinių paskolų, dar 1,07 mln. eurų skirta turgavietės mokesčio kompensacijoms, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Dar 2,7 mln.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL), koordinuojanti koronaviruso sekoskaitos tyrimus Lietuvoje, informuoja, kad pastarąją savaitę Lietuvoje tęsiant koronaviruso (COVID-19) plataus masto epidemiologinę sekoskaitą Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VULSK) laboratorijoje pirmą kartą nustatyti 2 B.1.351 („Pietų Afrikos“) SARS-CoV-2 viruso atmainos atvejai.

Varėnos rajono merui Algiui Kašėtai antradienį nustatyta koronavirusinė infekcija COVID-19, per dešimt atvejų nustatyta ir savivaldybės administracijoje. „Vakar pasidariau testą ir jis buvo teigiamas, simptomų nejaučiu“, – BNS sakė Varėnos rajono vadovas. Jis teigė neturėjęs kontakto su užsikrėtusiaisiais bei šiuo metu laukiantis nurodymų iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 855 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 12 žmonių, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą šalyje atlikta 6910 molekulinių (PGR) ir 1159 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 260,2 atvejų. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,8 procento.

Vidaus reikalų ministerija paprašė Sveikatos apsaugos ministerijos į skiepijimo prioritetų sąrašą įtraukti 3 tūkst. pareigūnų, kurie turi didžiausią riziką užsikrėsti koronavirusu, pranešė vidaus reikalų ministrė. „Pateikėme dar vieną sąrašą žmonių, kurie buvo išgryninti, tai tie, kurie turi didžiausią riziką, apie 3 tūkst.

Šalčininkų rajono meras Zdzislavas Palevičius pasiskiepijo „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso, ragindamas gyventojus sekti jo pavyzdžiu. „Labai džiaugiuosi, kad medicinos laimėjimus galime panaudoti kovai su COVID-19. Didžiulė sėkmė, kad atsirado vakcina. Tai trumpiausias grįžimo prie normalaus gyvenimo kelias ir būdas sulaikyti šią baisią pandemiją“, – pranešime spaudai teigė meras. Kartu su meru taip pat pasiskiepijo vietos policijos vadovas, kiti aukšti pareigūnai.

Kinijos bendrovė „Sinovac“ pirmadienį paskelbė, kad jos sukurta vakcina nuo pandeminio koronaviruso „CoronaVac“ yra saugi ir veiksminga 3-17 metų amžiaus vaikams.  Vakcinos saugumą ir veiksmingumą apsaugant vaikus nuo COVID-19 patvirtina ankstyvojo ir vidurinio etapų klinikinių bandymų su 500 subjektų rezultatai, per spaudos konferenciją sakė „Sinovac“ medicinos direktorius Geng Zengas.

Baltarusijoje per pastarąją parą nustatyti 983 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, taip pat mirė devyni anksčiau užsikrėtę žmonės, pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 1 152 naujus užsikrėtimo atvejus. Nuo pandemijos pradžios šalyje patvirtinti 311 428 COVID-19 atvejai, 2 166 koronavirusu užsikrėtę žmonės mirė. Ministerijos duomenimis, lig šiol pasveiko 302 168 užsikrėtusieji. Per pastarąją parą išrašyti 726 pasveikę pacientai.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė aštuoni žmonės, jiems buvo nuo 40 iki 89-erių metų, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Keturiems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, dviem – nuo nuo 70 iki 79-erių metų. Vienas mirusysis priklausė 60–69 metų, kitas – 40–49 metų grupei. Visi šie žmonės mirė ligoninėse. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.

Per praėjusią parą šalyje nustatyta 318 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė aštuoni žmonės, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą šalyje atlikti 2988 molekuliniai (PGR) ir 157 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 246,6 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,5 procento.

Latvijoje nustatyta pirmųjų užsikrėtimo naujos atmainos koronavirusu, pirmąkart atrastu Pietų Afrikoje, atvejų, pirmadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras Danielis Pavliutas. Ministras sakė visuomeniniam radijui, kad dabartinės vakcinos gali prasčiau apsaugoti nuo šios koronaviruso atmainos, todėl jos plitimą reikia kiek įmanoma riboti. Pasak D. Pavliuto, ekspertai jau rengia išsamių veiksmų planą, ruošdamiesi atvejui, jeigu afrikinio varianto koronavirusas pradėtų sparčiau plisti.

Prasidėjus COVID-19 pandemijai Lietuvoje sparčiai išaugęs mirčių perviršis buvo pastebimas ir visoje Europos Sąjungoje: Eurostato duomenimis, praėjusiais metais mirė per pusę milijono europiečių daugiau nei įprastai. Europos Sąjungos statistikos tarnyba skelbia, kad, palyginti su ankstesnių metų vidutiniu mirtingumu, kai kuriose Europos valstybėse mirčių skaičius buvo ypač didelis, rašo Statistikos departamentas.

Europos gyventojai iki liepos gali įgyti bendrą visuomenės imunitetą, sekmadienį pareiškė vienas Europos Komisijos narys, stiprėjant viltims, kad Europos Sąjungoje lėtai prasidėjusi skiepijimo kampanija greitai paspartės. Nors šis pasisakymas nuskambėjo optimistiškai, kelios Europos šalys pradėjo vėl griežtinti suvaržymus dėl didėjančio sergamumo COVID-19, taip pat tvyrant nerimui dėl vienos iš pagrindinių vakcinų saugumo.

Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydoma 811 COVID-19 pacientų, 83 iš jų – reanimacijoje, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Deguonis papildomai tiekiamas 680 ligonių, 41 pacientui taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 77 žmonės. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 209 tūkst. 11 žmonių. Pagal deklaruojamus duomenis, tebeserga 50 tūkst.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 11 žmonių, jiems buvo nuo 50 iki 99-erių metų, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Keturiems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, trims – nuo nuo 70 iki 79-erių metų, dviem – nuo 60 iki 69-erių. Vienas miręs žmogus priklausė 90–99 metų, kitas – 50–59 metų grupei. Visi šie asmenys mirė ligoninėse.

Per praėjusią parą šalyje nustatytas 321 naujas COVID-19 atvejis, nuo šios infekcinės ligos mirė 11 žmonių, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą šalyje atlikta 6001 molekulinis (PGR) ir 198 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 242,5 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,4 procento.

Per praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 12 asmenų, praneša Statistikos departamentas. Vienas mirusiųjų priklausė 40–49 m. amžiaus grupei. Trys mirę žmonės buvo 70–79 m. grupėje. Net po 4 mirusiuosius priklausė 80–89 ir 90–99  metų amžiaus grupėms.

Šiuo metu vis labiau įsibėgėjant COVID-19 vakcinacijos tempams Lietuvoje, vis daugiau kalbų pasigirsta ir apie vakcinų galimas šalutines ir nepageidaujamas reakcijas. Tarp dažniausiai pastebimų nepageidaujamų reakcijų yra temperatūros pakilimas, galvos, raumenų ir injekcijos vietos skausmas. Natūralu, kad žmonės, siekdami jų išvengti ar bent jau sumažinti sukeliamą diskomfortą, ieško tam tinkamiausių būdų.