liga

Suvaldytas COVID-19 plitimas globos įstaigose parodė skiepų nuo šios ligos efektyvumą, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė. „Globos įstaigų situacija parodė, kad skiepijimu galima užkirsti kelią sergamumui“, – antradienį LRT radijui sakė Monika Navickienė. Jos teigimu, šiuo metu koronavirusu serga trys globos įstaigų gyventojai ir aštuoni darbuotojai. Pernai gruodį, per piką, sirgo 1800 globotinių ir per 700 darbuotojų.

Tyrimas rodo, kad net viena koronaviruso vakcinos dozė gali sumažinti viruso perdavimą namuose. Tie, kuriems buvo paskirta pirmoji vakcinų „Pfizer“ arba „AstraZeneca“ dozė ir kurie užsikrėtė po trijų savaičių, 38–49% rečiau pernešė virusą nei neskiepyti žmonės, nustatė PHE.

Visuotinė registracijos sistema skiepams nuo koronaviruso šiuo metu baigiama rengti, sako sveikatos apsaugos ministro atstovė Aistė Šuksta. „Šiuo metu vyksta paskutiniai paruošiamieji darbai. (...) Mes galutinę informaciją pateiksime, kai dėl visų dalių bus pasiektas bendras sutarimas“, – BNS pirmadienį sakė A. Šuksta. Anot jos, visuotinė registracijos sistema turėtų būti parengta ir pristatyta „artimiausiu metu“. „Mes tikimės, kad tai įvyks kuo greičiau“, – kalbėjo ministro atstovė.

Nors Šiauliai šią savaitę gauna išskirtinai didelę vakcinos siuntą, per 6 tūkst. dozių, didelę dalį jos teks taupyti, kad būtų užtikrinta revakcinacija „AstraZeneca“, sako miesto meras Artūras Visockas. „Nėra žinoma, kiek ritmiškai galėsime gauti „AstraZeneca“ žvelgiant dvi, tris ar keturias savaites į priekį, todėl mes negalėsime jos aktyviai skiepyti ir turėsime pasilikinėti garantiją antram skiepui“, – BNS pirmadienį sakė meras.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė penki žmonės, jiems buvo nuo 50 iki 89-erių metų, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Dviem mirusiesiems buvo nuo 50 iki 59-erių, po vieną mirusįjį priklausė 60–69, 70–79, 80–89 metų grupėms. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3956 žmonės.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 655 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė penki žmonės, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 5456 molekuliniai (PGR) ir 3653 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 575,3 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,2 procento. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 250 tūkst.

Šimtametis senolis ir jo žmona Indijoje neseniai iš ligoninės parvyko namo. 105-erių Dhenu ir 95-erių Motabai per dešimt dienų sėkmingai įveikė koronavirusą ir, pasak jų daktaro, visiškai pasveiko.  „Noriu visiems pranešti, kad mano tėvai, nors ir seni, įveikė COVID-19. Užsikrėtusiems patarčiau nepanikuoti, pasitikėti savo kūno gebėjimu gyti ir, žinoma, tuoj pat vykti į ligoninę, kur jumis pasirūpins gydytojai.“ – dalijosi poros sūnus, Suresh Chavan.

Aprašyta naujagimių COVID-19 atvejų, tačiau vis dar labai sunku nustatyti, kaip naujagimiai užsikrečia — per placentą (vertikaliu būdu), gimdymo metu (keliaudami gimdymo takais), ar jau gimę nuo motinos, ar nuo medicinos personalo. Naujausi antikūnų tyrimai rodo, jog vertikalus infekcijos perdavimo būdas yra galimas. COVID-19 sirgusių motinų naujagimių kraujyje iš karto po gimimo yra randama IgM ir IgG prieš COVID-19 virusą.

Natalie Sanders, kuriai vos 29, Škotijoje gyvena su vyru Idrees Mohamed ir sūnumi Zeke. Išgirdusi terminalinę vėžio diagnozę ji pradėjo planuoti savo laidotuves, tačiau moteris nepasiduoda. Natalie lenktyniauja su laiku ir nori ištekėti, kol dar ne per vėlu.   „Kai po keletos savaičių žengsiu link altoriaus, už rankos laikysiu savo mažąjį berniuką Zeke. Jam tik treji, bet vestuvėse jis bus svarbiausias svečias.

Praėjusią parą nuo Covid-19 mirė 10 žmonių, jiems buvo 40 nuo iki 89-erių, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Keturiems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89 metų, trims – 70–79 metų. Po vieną mirusįjį priklausė 40–49, 50–59 ir 60–69 metų grupėms. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo Covid-19 Lietuvoje iš viso mirė 3937 žmonės.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 1335 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 10 žmonių, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje per parą atlikti 11 tūkst. 112 molekuliniai (PGR) ir 7119 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 562,8 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,4 procento.

Virusai nuolatos keičiasi, taip pat ir SARS-CoV-2 virusas, sukeliantis COVID-19 ligą. Per tam tikrą laiką įvyksta viruso genetiniai kitimai ir tai gali sąlygoti naujus viruso variantus, kuriems būdingos skirtingos charakteristikos, lyginant su pirminiu virusu. Viruso variantai atsiranda dėl mutacijų viruso genome ir natūralaus virusų dauginimosi proceso. Viruso variantai gali turėti net ne vieną, o keletą mutacijų.

Griežtesnių karantino priemonių kol kas nėra numatoma, nors Vilniuje situacija prastėja. Apie tai Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys kalbėjo ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje, žurnalisto paklaustas, ar dėl įtemptos situacijos sostinėje numatoma griežtinti priemones.  „Griežtesnių priemonių nėra numtoma. Jei testavimo priemones būtume pradėję naudoti dar 2020 metais, būtume išvengę skaudžių pasekmių.

Laisvėjant karantino apribojimams ir Vyriausybės sprendimu daugiau teisių suteikus imunitetą nuo COVID-19 ligos turintiems žmonėms, e.sveikatos sistemoje galima rasti pažymą dėl skiepų nuo COVID-19 arba neigiamą laboratorinio tyrimo dėl šios ligos atsakymą, Šeškinės poliklinika rašo socialiniame tinkle „Facebook“. „Registrų centras informuoja, kad abi šios pažymos yra parengtos lietuvių ir anglų kalbomis. Jas galima išsispausdinti arba išsaugoti skaitmeniniu formatu.

Dėl ypač sudėtingos epidemiologinės situacijos Vilniuje Sveikatos apsaugos ministerija nusprendė perskirstyti vakcinų siuntas ir net 44 proc. visų gautų vakcinų – 46 512 dozių, skirti sostinės vakcinacijos centrams.

Lietuvoje imunitetą nuo SARS-CoV-2 viruso šiuo metu, tikėtina, turi jau virš 30 proc. asmenų, o naujų atvejų augimas pastarąsias 10 dienų buvo nedidelis, rašoma naujausių Vyriausybės skelbiamų duomenų apžvalgoje. Didžiausias įtampos taškas yra Vilniaus regionas, kuriame užimtų reanimacijos lovų skaičius siekia 2020 m. gruodžio mėnesio skaičių. Lovų užimtumas taip pat didėja ir Kauno regione – kartu abiejuose regionuose nustatyta virš 80 proc. visų Lietuvoje atsiradusių naujų atvejų.

SARS-CoV-2 pandemija sukėlė ne tik daug susirūpinimo ir įvairių iššūkių medicinos priežiūroje, bet ir įvairių pasikeitimų ligų išraiškose. Labai svarbūs pokyčiai, kuriuos stebi viso pasaulio medikai, stebimi ir Lietuvoje — tai ūminių kvėpavimo takų ligų, ypač gripo viruso bei tokių virusų kaip respiracinio sincitinio viruso (RSV) sukeltų infekcijų drastiškas sumažėjimas. Žiemos mėnesiai yra šių infekcijų susirgimų pikas.

Dviejų vaikų mama praėjusiais metais manė jau įveikusi vėžį, bet sulaukė liūdnos žinios, kad liga atsinaujino ir išsiplėtė į kepenis, skrandį bei stuburą. Sharon Rooney prisiekė niekada nepasiduoti kovoje su agresyviu vėžiu – 37 metų moteris tikisi pamatyti, kaip užauga jos dabar dar maži vaikai, rašoma mirror.co.uk. Dviejų vaikų mamai kova su vėžiu buvo labai sunki. 2020 metų vasarį Sharon gavo sukrečiančią žinią – kairiojoje krūtyje aptikus guzelį paaiškėjo, kad tai – vėžys.

Vėjaraupiai (lot. Varicella zoster) – tai ūmi virusinė, epidemiškai plintanti liga, sukeliama varicella zoster viruso, priklausančio Herpesviridae šeimai, pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Tai yra dažna vaikų liga. Dažniausiai vėjaraupiais serga 2-8 metų vaikai, tuomet persergama lengva šios ligos forma.

Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo Sveikatos ekspertų tarybos posėdyje. Jame buvo apžvelgta naujausi vakcinų poveikio Covid-19 infekcijai moksliniai tyrimai. Po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovė profesorė Auksė Mickienė pristatė naujausius mokslinius tyrimus, susijusius su koronavirusu.  „Pfizer“ veiksmingumas vaikams – 100 proc.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, 2021 m. 14–15 savaitėmis, palyginti su 13–14 savaitėmis, sergamumas Europos Sąjungos, Šengeno erdvės šalyse ir JK 19-oje šalių mažėjo, 12-oje augo, o Danijoje mažai keitėsi.  Apačioje pateikiami situacijos pokyčiai (ECDC skelbiamais duomenimis, sergamumas 2021 m. 14–15 savaitėmis, palyginti su 13–14 savaitėmis), rašoma pranešime.

Jau daugiau nei metus trunkant COVID-19 pandemijai ir gyvenant griežtų ribojimų ritmu vis garsiau svarstoma ne tik apie išsisėmusias karantino priemones, bet ir tai, kad koronavirusas ilgainiui greičiausiai taps į gripą panašia sezonine liga. Visgi ekspertai įspėja, kad iki to dar – nemažas kelias ir didelį vaidmenį čia turės pačios visuomenės elgesys. Apie tai portalo tv3.lt aktualijų laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Seimo nariu Antanu Matulu ir profesoriumi Sauliumi Čaplinsku.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) minėdamas Pasaulinę maliarijos dieną, balandžio 25-ąją, primena apie šią gyvybei pavojingą ligą ir apsisaugojimo priemones, nes skiepų nuo maliarijos nėra. Lietuvoje kasmet registruojama po keletą įvežtinių šios ligos atvejų. Maliarija plačiai paplitusi tropiniuose ir subtropiniuose regionuose: Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos teritorijose. Lietuvoje registruojami tik įvežtinės maliarijos atvejai.

Nuo šiol prieš sugrįžtant į mokyklas pradinių klasių mokinių namų ūkio nariams nebereikės atlikti tyrimo dėl COVID-19 – išsitirti reikės ugdymo įstaigų darbuotojams ir mokiniams. Taip pat keičiasi tyrimo metodas prieš grįžtant į mokyklas – tyrimas bus atliekamas ne kaupinių metodu, o greitaisiais antigeno testais mobiliuosiuose punktuose.

Kauno regione išliekant sudėtingai epidemiologinei situacijai, nuo penktadienio regiono gydymo įstaigose didinamas COVID-19 lovų skaičius, praneša Kauno klinikos.  Papildomos stacionaro lovos su deguonies tiekimu ir viena reanimacijos lova su deguonies tiekimu bus užtikrintos Prienų ligoninėje, o nuo pirmadienio dar 30 papildomų stacionaro lovų su deguonies tiekimu skiriamos LSMU Kauno ligoninėje.

Vokietija tikisi ne vėliau kaip birželį pradėti skiepyti nuo koronaviruso visus suaugusius piliečius, ketvirtadienį pareiškė sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas. J. Spahnas Bundesrato (parlamento) aukštuosiuose rūmuose sakė, kad Europos didžiausia ekonomika turėtų birželį atsisakyti dabartinių prioritetų sąrašų, pagal kuriuos nustatoma, kurie gyventojai skiepijami pirmiau. Ministras pridūrė, jog atlikti tokį žingsni gali pavykti ir anksčiau.

Lietuvoje nustatyti dar 450 britiškosios ir du Pietų Afrikos Respublikos koronaviruso atmainų atvejai, ketvirtadienį pranešė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL). Tyrimų duomenimis, britiškosios atmainos atvejai kai kur sudaro 80 ir daugiau procentų tirtų atvejų. Santaros klinikų laboratorijoje pastarąją savaitę ištirtas 281 ėminys, dauguma jų – 224 – priskirti britiškajai linijai.  Ši atmaina sudaro 77 proc. (68 ėminiai iš 88) Vilniaus, 83 proc.

Vos Gustui sulaukus dviejų mėnesių, jam buvo diagnozuota abipusė akių retinoblastoma. Tai reiškia, kad abi Gusto akytės nemato. Nepaisant šios baisios ligos, vaiko tėvai Ugnė ir Nerijus džiaugiasi, kad Gustas auga, stiprėja, o akių ligai egzistuoja gydymas. Tiesa, jis nėra lengvas, o garantijų gydytojai neduoda. Apie Gusto ligą ir gydymą portalui tv3.lt pasakoja Gusto mama Ugnė Spancernienė. Gustas gimė mylinčioje šeimoje, jis ilgai lauktas pirmasis Ugnės ir Nerijaus vaikas.

Seimas spręs, ar supaprastinti ligos, reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokų skaičiavimą, kai jų gavėjai dėl karantino ar ekstremalios situacijos buvo prastovose.    Seimas antradienį priėmė svarstyti tai numatančias socialdemokratų inicijuojamas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymų pataisos.

Maskvos, Kijevo ir prorusiškų separatistų atstovai antradienį surengė skubų susitikimą, kuriame ieškoma būdų, kaip sušvelninti įtampą, Rusijai prie Ukrainos sienų sutelkus dešimtis tūkstančių savo karių. Ukrainos delegacijos atstovas Oleksijus Arestovyčius naujienų agentūrai AFP sakė, kad buvo padaryta pažangos siekiant atkurti paliaubas, dėl kurių buvo sutarta pernai liepą.

Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) vadovas antradienį pareiškė, kad oro linijos yra priverstos susidurti su „sukčiavimu“, turėdamas galvoje reikalavimą į Didžiąją Britaniją vykstantiems keliautojams būti pasidariusiems brangius COVID-19 tyrimus. „Niekas neprieštarauja tam, kad būtų įdiegtos sistemos, apsaugančios sveikatą ir užtikrinančios, jog žmonės galėtų saugiai keliauti.

Nors apie koronavirusą dar žinome ne viską, vienas dalykas buvo aiškus jau nuo pat pradžių – šis virusas yra pavojingesnis ne jaunuoliams, o senyviems asmenims. Ir nors vis dar nėra aišku, kodėl taip yra, viename naujame tyrime teigiama, kad mūsų suvokimas apie ligas galimai yra klaidingas. Darbe teigiama, kad ankstesni susirgimai, vietoje to, kad sukurtų nedidelę apsaugą nuo pakartotinio užsikrėtimo, tik pakenkia imuninės sistemos gebėjimui virusą nugalėti.

Dar neseniai buvo žinoma apie du skirtingus diabeto tipus. Vis dėlto egzistuoja trečiasis tipas, ir jis yra kur kas labiau paplitęs, nei žmonės žinojo. Nauji tyrimai rodo, kad daugybė žmonių, turinčių naują 3c tipą, buvo neteisingai diagnozuojami kaip turintys 2 tipą, todėl pritaikytas gydymas buvo neteisingas. Remiantis žurnale „Diabetes Care“ atliktu tyrimu, tik 3 proc. 3c tipą turintiems žmonėms buvo teisingai identifikuota liga. Atskirame tyrime padaryta išvada, kad 5–10 proc.

Daugelis žmonių nuo Covid-19 pasveiksta pakankamai greitai. Taip, pasitaiko sunkių atvejų, tačiau jie nėra labai dažni. Visgi nuo Covid-19 pasveikę žmonės dažnai visiškai neatsigauna net kelis mėnesius. Daug jų susiduria ir su psichinės sveikatos problemomis. Naujame tyrime, į kurį buvo įtraukti 230 tūkstančių Covid-19 pacientų duomenys, Oksfordo universiteto mokslininkai pažvelgė į ligos poveikį žmogaus protinei sveikatai.

Vienam didžiausių istorijoje gyventojų skiepijimų tęsiantis, netyla diskusijos, ar pacientams reikia dviejų skiepo dozių, ką rekomenduoja vakcinų gamintojai, ar užtenka ir vienos dozės. Pastaroji taktika dabar taikoma kai kuriose valstybėse, siekiant paskiepyti kuo didesnę populiacijos dalį. Šefildo ir Oksfordo universitetų atliktas tyrimas parodė, kad 99 proc.

Nauja individualizuota vakcina nuo vėžio nesukėlė jokių problemų dėl saugumo ir parodė potencialią naudą pacientams, sergantiems skirtingais vėžio tipais, įskaitant plaučių ir šlapimo pūslės vėžį, kurių atsinaujinimo tikimybė yra didelė.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė ilgai lauktą pasaulinio Covid-19 kilmės tyrimo ataskaitą. Nors tyrimas atskleidė kai kurias preliminarias išvadas, vis dar lieka neaišku, kaip Covid-19 atsirado ir kas vyko pirmosiomis protrūkio dienomis. Taigi klausimų vis dar lieka. „Daug hipotezių vis dar neatmetamos. Šis pranešimas yra labai svarbi pradžia, bet tikrai ne pabaiga.

Lietuvoje nustatyti dar 323 „britiškosios“ ir du „Pietų Afrikos Respublikos“ koronaviruso atmainų atvejai, ketvirtadienį pranešė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL). Tyrimų duomenimis, „britiškosios“ atmainos atvejai kai kur sudaro 80 ir daugiau procentų tirtų atvejų. Santaros klinikų laboratorijoje ištirti 377 ėminiai, iš jų didžioji dauguma – 294 – priskirti „britiškajai“ linijai. Ši atmaina sudaro 85 proc. (154 iš 182) Vilniaus, 81 proc.

Savikontrolei skirti greitieji antigeno testai nuo šiol bus prieinami visiems šalies gyventojams įvairiose prekybos vietose – testą bus galima atlikti bet kuriuo metu ir pasitikrinti, ar nesergama koronaviruso infekcija. Greitieji antigeno testai pagerins testavimo prieinamumą ir suteiks galimybę asmenims labai greitai – vos per 10 minučių gauti rezultatą. Pasitaiko atvejų, kai žmonės, sergantys COVID-19, jaučia lengvus ar visai neturi simptomų, tačiau vis tiek gali nešioti virusą.

Kanados Naujojo Bransviko provincijoje virš 40 žmonių susirgo paslaptinga smegenų liga. Kanados sveikatos pareigūnai paaiškino, kad yra 43 atvejų grupė (35 patvirtinti atvejai ir 8 įtariami atvejai), susirgusi nežinomos kilmės progresuojančia neurologine liga. Naujojo Bransviko vyriausioji sveikatos priežiūros gydytoja dr. Jennifer Russell pažymi, kad tai „greičiausiai yra nauja liga“. „Turėsime daug darbo, nes reikia nustatyti priežastį“, – pridūrė dr. J. Russell.

Kovai su koronaviruso pandemija medicinos sistemai lėšų trūksta viskam: vakcinų įsigijimui, vakcinacijai, laboratoriniams tyrimams, medikų algoms – iš viso papildomai reikia apie 280 mln. eurų, sako Sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė.  Pasak jos, šią sumą ketinama numatyti gegužę-birželį peržiūrint valstybės biudžetą.

Lietuvoje pirmąją skiepo dozę nuo COVID-19 gavo 508 tūkst. 983 gyventojai, trečiadienį skelbia Statistikos departamentas. Abiem dozėmis šalyje paskiepyti 193 tūkst. 7 žmonės. Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 15 tūkst. 437 žmonės, antrą – 2714. Bent viena vakcinos doze yra paskiepyta 44,8 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 55,6 proc. 70–79-erių metų gyventojų ir 33,2 proc. 60–69 metų gyventojų. Iš viso Lietuva yra gavusi 806 tūkst. 525 vakcinos dozes, 792 tūkst.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 1284 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė keturi žmonės, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 12 tūkst. 458 molekuliniai (PGR) ir 7223 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 471,3 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,5 procento.

Šalies ugdymo įstaigose praėjusios savaitės pabaigoje fiksuoti 87 aktyvūs koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkiai, kai savaitę prieš tai – pusantro karto mažiau, t. y. 49. Dauguma COVID-19 ligos protrūkių registruota ikimokyklinio ugdymo įstaigose, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 1088 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 12 žmonių, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikta 10 tūkst. 211 molekulinių (PGR) ir 7171 antigeno tyrimas dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 452,5 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,6 procento.

Europos sveikatos apsaugos pareigūnai iki pirmadienio 18 val. 30 min. Grinvičo (21 val. 30 min. Lietuvos) laiku užregistravo per milijoną mirties nuo COVID-19 atvejų, rodo naujienų agentūros AFP kaupiami oficialūs duomenys. 52 regiono valstybėse ir teritorijose iki Azerbaidžano ir Rusijos nuo COVID-19 jau mirė mažiausiai 1 000 288 žmonės. Tai didžiausias skaičius pasaulio regionuose. Naujausi prieinami duomenys rodo, kad kone 60 proc.

Sveikatos apsaugos ministerija siūlo Vyriausybei neberiboti vienu automobiliu vykstančiųjų skaičiaus, kai šie važiuoja skiepytis nuo COVID-19. Sveikatos apsaugos ministerija siūlo numatyti tokią išimtį ypač dėl vyresnio amžiaus asmenų, kuriems sunku patiems nuvykti pasiskiepyti.

Latvijoje daugiau kaip 70 proc. koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų susiję su britiškąja koronaviruso atmaina, pirmadienį pranešė šalies vyriausiasis užkrečiamųjų ligų specialistas. Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiasis infektologas Uga Dumpis interviu visuomeniniam radijui sakė, kad hospitalizuojama vis daugiau jaunų žmonių (29-39 metų amžiaus), sergančių sunkia COVID-19 forma.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė devyni žmonės, jiems buvo nuo 50 iki 99-erių metų, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Po tris mirusiuosius priklausė 70–79 ir 80–89 metų grupėms, po vieną – 50–59, 60–69 ir 90–99 metų grupėms. Visi šie žmonės mirė ligoninėse. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3697 žmonės.