lietuvos bankas
Lietuvos bankas yra Lietuvos Respublikos centrinis bankas, atsakingas už šalies pinigų politikos įgyvendinimą, finansų sistemos stabilumą ir sklandų mokėjimų sistemų veikimą. Jis taip pat prižiūri Lietuvos bankų sektorių, draudimo įmones ir kitas finansų rinkos dalyvius, siekdamas užtikrinti jų veiklos skaidrumą, patikimumą ir stabilumą. Lietuvos bankas išleidžia euro banknotus ir monetas, vykdo statistinius tyrimus, analizuoja ekonomikos raidą ir prognozuoja būsimas tendencijas. Kaip Euro sistemos narys, Lietuvos bankas aktyviai dalyvauja Europos Centrinio Banko veikloje, prisidedant prie bendros euro zonos pinigų politikos formavimo ir įgyvendinimo.
Naujų butų pasiūla augs Vilniuje, biurų – Kaune
Nekilnojamojo turto rinkos dalyviai prognozuoja, kad per ateinančius 12 mėnesių augs naujų butų pasiūla Vilniuje, nors paklausa išliks stabili. Kaune ir Klaipėdoje tiek naujų butų pasiūla, tiek jų paklausa bus stabili, rodo Lietuvos banko apklausos duomenys. Biurų rinkoje tikimasi pasiūlos augimo sostinėje bei Kaune, o Klaipėdoje išliks stabili. Paklausos augimas buvo prognozuojamas Kauno biurų rinkai, o Vilniuje ir Klaipėdoje laukiama stabilumo.
Lietuvos bankas pradeda teikti naujas grynųjų pinigų paslaugas
Lietuvos bankas pradeda teikti naujas grynųjų pinigų paslaugas - banko kasose Vilniuje ir Kaune gyventojai galės nemokamai smulkinti arba stambinti eurų banknotus bei atlikti kitas operacijas, pranešė Lietuvos radijas. Anot centrinio banko, nemokamai keisti eurų banknotus į monetas ir atvirkščiai nuspręsta atsižvelgus į gyventojų prašymus.
Tačiau paslaugos bus ribotos - smulkinant arba stambinant banknotus dienos operacijos limitas yra 500 eurų asmeniui.
Lietuvos bankas: ribota konkurencija stabdo mokėjimo paslaugų plėtrą
Lietuvos mokėjimų rinkoje pastarąjį dešimtmetį susiklostė vartotojams nenaudingos tendencijos - didėjo rinkos koncentracija, dalis mokėjimo paslaugų tapo prieinamos tik daliai klientų, šiuolaikinės mokėjimų inovacijos – bekontakčiai atsiskaitymai, momentiniai mokėjimai – nėra diegiami plačiam vartojimui. „Nepakankama mokėjimo paslaugų plėtra ir ribota konkurencija lemia didesnius nei kitose Baltijos šalyse mokėjimo paslaugų įkainius vartotojams ir didesnes sąnaudas verslui.
Lietuvos didieji bankai sumokėjo baudas
AB SEB ir „Swedbank“, AB sumokėjo Lietuvos banko kovo mėn. skirtas baudas po 4 488 eurus už didesnius, nei leidžiama, kai kurių tarptautinių pervedimų įkainius. AB DNB bankas pats ėmėsi iniciatyvos pašalinti pažeidimą, todėl šiam bankui skirta švelnesnė poveikio priemonė – įspėjimas. Šių bankų klientai, kurie atliko mokėjimo operacijas Švedijos kronomis ir Rumunijos lėjomis, dėl patirtų nuostolių atlyginimo turėtų kreiptis į savo bankus.
Vitas Vasiliauskas Lietuvos bankui vadovaus antrą kadenciją
Centrinio banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas Lietuvos bankui (LB) vadovaus dar penkerius metus. Už, kad jis liktų vadovauti centriniam bankui, ketvirtadienį per slaptą balsavimą pasisakė 59 parlamentarai, prieš - 23, susilaikė 17. Trys biuleteniai pripažinti negaliojantys. „Svarbiausias darbas - finansinio stabilumo užtikrinimas. Tikiuosi, kad taip ir bus“, - po balsavimo žurnalistams sakė V. Vasiliauskas.
Bankai už 2015 metus sumokės daugiau pelno mokesčio
Lietuvoje veikiantys bankai, pernai uždirbę daugiau pelno, turėtų sumokėti daugiau pelno mokesčio, sako centrinio banko vadovas. „Kalbat apie finansinį rezultatą, galiu pasakyti, kad taip, 2015 metai buvo pelningi ir, lyginant trejus krizinio laikotarpio metus ir po to sekusius trejus metus, įskaitant ir 2015 metus, bankai jau konsoliduota prasme viršijo tą (per krizę - BNS) patirtą nuostolį.
Vitas Vasiliauskas sulaukė paramos iš Prezidentūros
Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Renaldas Vaisbrodas tikisi, kad Seime balsuojant dėl Vito Vasiliausko kandidatūros antrai Lietuvos banko valdybos pirmininko kadencijai lems objektyvūs kriterijai, o ne įtempta situacija tarp šalies vadovės ir valdančiosios daugumos. „Tikimės objektyvaus vertinimo, pasiekimų ir patirties, įdirbio, kurį parodė V.Vasiliauskas esamame poste.
Prezidentė įvertino jo profesionalumą: Vitas Vasiliauskas siūlomas antrai kadencijai
Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seimui pateikė Vito Vasiliausko kandidatūrą antrai Lietuvos banko valdybos pirmininko kadencijai, pranešė prezidentūra. V.Vasiliauskas, kurio pirmoji 5 metų kadencija baigiasi balandžio 15 dieną, sako sutikantis antrą kartą vadovauti centriniam bankui.
Prognozuojamas algų didėjimas, tačiau ir lėtas kainų augimas
Mažėjantis nedarbas ir darbuotojų trūkumas kai kuriuose sektoriuose kartu su padidinta minimalia alga lemia vidutinio darbo užmokesčio augimą, teigia Lietuvos bankas (LB). O sparčiau nei tikėtasi mažėjančios energijos išteklių kainos paskatino LB beveik tris kartus sumažinti šių metų infliacijos prognozę. Naujausiomis LB prognozėmis, vidutinis darbo užmokestis šalyje šiemet ir kitais metais turėtų augti po 5,3 procento.
Baudos Lietuvos bankams: taikyti per dideli mokėjimų įkainiai
Lietuvos bankas už per didelius mokėjimų įkainius dviem bankams skyrė baudas, vieną įspėjo Lietuvos bankas atliko tyrimą ir nustatė, kad trys šalyje veikiantys bankai pažeidė Europos Sąjungos (ES) teisės reikalavimus dėl tarptautinių mokėjimų. Šie trys bankai už tarptautinius pervedimus Švedijos kronomis taikė didesnius įkainius, nei leidžiama. Dviejuose bankuose pažeidimai nustatyti ir dėl tarptautinių pervedimų Rumunijos lėjomis.
REKLAMA
REKLAMA
Kokie pokyčiai laukia banko klientų?
Lietuvos banko vadovas mano, kad reguliuojama komercinių bankų paslaugų kainodara galėtų padidinti jų klientų skaičių. Pasak Vito Vasiliausko, bazinių bankų paslaugų kaina turėtų siekti dabartinį jų vidurkį - 1,5 euro per mėnesį. „Mes manytumėm, kad iš tikrųjų krepšelis galėtų padėti tolimesnei plėtrai elektroninės erdvės ir padidintų prieinamųmą. Praeitų metų rudenį padarėme tyrimą dėl sąskaitų turėjimo bankuose, ir įdomi tendencija, kad palyginti su 2013 metais, kai 6 proc.
Vitas Vasiliauskas neatskleidžia, ar nori likti Lietuvos banko vadovu
Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas, kurio kadencija netrukus baigiasi, neatskleidžia, ar sieks likti poste antrai kadencijai. „Matote, šiuo klausimu kažkokių svarbių naujienų aš neturiu, ir kolegos, kaip ne kartą esate įsitikinę, kai turime svarbių naujienų, jas pranešdavome“, - antradienį paklaustas, ar norėtų, kad prezidentė jį vėl siūlytų Seimui skirti į šį postą, sakė centrinio banko valdybos pirmininkas V.Vasiliauskas.
Bankų skolinimas – didžiausias per pastaruosius septynerius metus
Lietuvoje veikiančių bankų ir užsienio bankų filialų paskolų portfelis padidėjo 3,9 % ir pasiekė 16,3 mlrd. eurų. Tai didžiausias skolinimo prieaugis nuo 2008 m., tačiau bankai turi ruoštis naujiems iššūkiams, kurių gali kilti ateityje. „Po laikinų blykstelėjimų, kuriuos fiksavome pastaruosius kelerius metus, 2015-ieji yra tie metai, kai bankų skolinimas grįžo į tvaraus augimo vėžes.
Lietuvos bankas įpareigojo „Nordea Bank“ taikyti neigiamas palūkanas
Didžiausia Šiaurės ir Baltijos šalių finansų grupė „Nordea“ savo klientams Lietuvoje turi taikyti neigiamas palūkanas, kai neigiama bazinė palūkanų norma tampa didesnė už jiems taikomą banko maržą, konstatavo Lietuvos bankas. Tokį sprendimą Lietuvos banko Priežiūros tarnyba, išnagrinėjusi vartotojų ginčus su „Nordea Bank“. Tačiau Lietuvos banko sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio, o „Nordea Bank“ jau pareiškė, kad juo vadovautis neketina.
Greitųjų kreditų rinka tampa tvaresnė ir atsakingesnė
Praėjusių metų pabaigoje greitųjų kreditų rinkoje užfiksuoti pirmieji ženklai, leidžiantys teigti, kad ši rinka tampa tvaresnė, taigi ir atsakingesnė, skelbia Lietuvos bankas (LB). Pernai per paskutinį ketvirtį dešimtadaliu sumažėjo vartojimo kredito davėjų suteikiamų naujų vartojimo kreditų skaičius ir suma, lėčiau augo pradelsti mokėjimai. „Akivaizdu, kad greitųjų kreditų rinka pradeda suprasti jau kurį laiką siunčiamą aiškią žinutę – neatsakingas skolinimas nebuvo ir nebus toleruojamas.
Draudimo rinkoje – nesustabdomas augimas
Skatinama atsigaunančio privataus sektoriaus ir per 2015 metais daugiau kaip 7 proc. išaugusi draudimo rinka šiemet turėtų išlaikyti panašų plėtros tempą, prognozuoja Lietuvos bankas. „Draudimo rinkos augimą šiuo metu labiau skatina atsigaunantis privatusis sektorius.
Gyventojų mokėjimo įpročiai keičiasi: mažiau grynųjų, daugiau – mokėjimo kortelių
Gyventojai už pirkinius ir paslaugas rečiau atsiskaito grynaisiais pinigais, taip pat sumenko ir grynaisiais išleidžiama suma. Kartu augo gyventojų, turinčių mokėjimo kortelę, skaičius, tačiau didelė jų dalis dar nesinaudoja mokėjimo kortele kasdieniams atsiskaitymams, rodo Lietuvos banko užsakymu atlikta gyventojų apklausa.
Nacionalinės valiutos – Lito įvedimas
1918 m. vasario 16 d. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, pradėta rūpintis šalies vidaus ūkiu. Siekiant šio tikslo, Steigiamasis Seimas (svarbiausia valdžios institucija, kurios nariai buvo išrinkti 1920 m. per pirmuosius visuotinius rinkimus Lietuvoje) 1922 m. vasario 15 d. priėmė Žemės reformos įstatymą. Norint normalizuoti vidaus ūkį, reikėjo žengti dar vieną žingsnį – įvesti savą valiutą.
„4finance“ atnaujina veiklą Lietuvoje
Prieš daugiau nei mėnesį veiklą Lietuvoje buvusi priversta nutraukti tarptautinė skolinimo internetu bendrovė „4finance Group” ją atnaujina ir dirbs per įmonę „Credit Service“. Lietuvos banko atstovas teigia, kad nauja įmonė griežčiau vertins klientų mokumą, negu sankcijų sulaukusi „4finance“. „Lietuvos bankas atidžiai įvertino „Credit service“ dokumentus apie tai, kaip bus vertinamas klientų mokumas.
Lietuvos bankas: vienai mokėjimo įstaigai – bauda, dviems – įspėjimai
Lietuvos banko Priežiūros tarnyba už mokėjimo įstaigų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nesilaikymą mokėjimo įstaigai UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ skyrė baudą, o UAB „Mažeikių butų ūkis“ ir UAB „Visagino būstas“ – po įspėjimą. Nustatyta, kad visos trys mokėjimo įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė priežiūros institucijai apie numatomus vadovų pakeitimus.
Gyventojų skolinimosi apimtys auga: ar verta sunerimti?
Per tris praėjusių metų ketvirčius šalies finansinių institucijų suteiktos naujos būsto paskolos savo verte (0,74 mlrd. eurų) viršijo per visus 2014 metus išduotų būsto paskolų vertę. Pirminiais Lietuvos banko duomenimis, augantis gyventojų skolinimosi aktyvumas išliko ir baigiantis praėjusiems metams.
Lietuviai nori išmokti taupyti: finansų patarėjų reikia daugiau
Jei sveikatą prižiūrėtume kaip finansus, beveik pusė Lietuvos gyventojų į aukštą temperatūrą numotų ranka – sunkiai uždirbami pinigai lengvai palieka dažno lietuvio piniginę. Visgi dalis gyventojų, saugodami savo darbo vaisius, ieško profesionalų pagalbos.
Gyventojai asmeninę patirtį bankuose vertina gerai
Lietuvos bankų asociacijos užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad bankų reikšmė ekonomikai didelė ir nekinta. 64 proc. apklaustųjų bankus įvardijo kaip vieną svarbiausių sektorių Lietuvos ekonomikai. Labiausiai bankais pasitiki jaunimas (18-29 m.), studentai, žmonės su aukštuoju išsilavinimu. Tuo tarpu mažiausiai pasitiki senjorai (60-74 m.), pensininkai, žmonės su pagrindiniu arba pradiniu išsimokslinimu.
Nuo 2016-ųjų pradžios litus į eurus nemokamai keis tik Lietuvos bankas
Nuo 2016 metų pradžios litus į eurus nemokamai išsikeisti bus galima tik Lietuvos banke (LB) - litų banknotus ir monetas nemokamai ir neribotą laiką keis trys LB kasos. Galimybę toliau keisti litus svarsto Medicinos bankas, tačiau jis už paslaugas taikytų tam tikrą mokestį. Iki šių metų pabaigos litų banknotus nemokamai dar galima išsikeisti ir 89-iuose komercinių bankų padaliniuose.
Trumpųjų kreditų bendrovės sugalvojo, kaip apeiti Lietuvos banko sankcijas
Didžiausia Lietuvoje greitųjų kreditų bendrovė „4finance“, kurios veiklą penktadienį sustabdė Lietuvos bankas, sugalvojo, kaip išsisukti nuo sankcijų. „SMSCredit.lt“ ir „Vivus“ prekės ženklus valdančios įmonės vadovas pareiškė, kad savo verslą perdavė kitai įmonei – UAB „Credit Service“. Tuo tarpu Lietuvos bankas teigia esą pasiruošęs „katės ir pelės žaidimui“, kurį pradėjo šalies greitųjų kreditų lyderė.
Lietuvos bankas paskaičiavo kiek augs Lietuvos ekonomika
Ateinančiais metais Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas turėtų siekti 2,9 proc., sako Lietuvos banko atstovas. Pasak Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktoriaus Gedimino Šimkaus, šalies ūkio plėtrą skatins augantis vartojimas bei atsigaunančios pagrindinių prekybos partnerių ekonomikos. „Šiais metais Lietuvos ekonomika augs 1,7 proc., o kitąmet numatome jau 2,9 proc. augimą - kone dvigubai greičiau.
Policija: įtarimų sukėlusios eurų monetos – tikros
Ekspertai nustatė, kad praėjusią savaitę įtarimų sukėlusios visos eurų monetos yra tikros, pirmadienį informavo policija. Lapkričio 9 dieną pirmą kartą po euro įvedimo Lietuvoje policijos pareigūnai inicijavo ir pradėjo tirti padirbtų euro monetų bylą. Įtarta, kad beveik 2 tūkst. vieno ir dviejų euro nominalo monetų, aptiktų sostinės įmonėje, - padirbtos. Policija buvo pateikusi Lietuvos bankui įtariamas padirbtomis 1 ir 2 eurų nominalo monetas su prašymu atlikti tikrumo tyrimą.
Greitieji kreditai – piestu prieš Lietuvos banką
Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija kyla į kovą su Lietuvos banku. Pasak asociacijos, centrinis šalies bankas pateikia tendencingą informaciją – esą greitųjų kreditų bendrovės neatsakingai vertina klientų kreditingumą, neva įkandin daugėja prasiskolinusių gyventojų. Asociacija pasipiktinusi, kad tokiomis kalbomis siekiama įvesti dar griežtesnį Vartojimo kreditų reguliavimą. Tuo tarpu Lietuvos bankas atšauna – dėl griežtesnio reguliavimo smulkios kreditų bendrovės neišnyks.
Lietuvos bankas sumažino šių metų BVP augimo prognozę iki 1,6 proc.
Lietuvos banko ekonomistai, atsižvelgdami į naujausias vidaus ir užsienio rinkų raidos tendencijas, prognozuoja, kad šiemet šalies ekonomika augs lėčiau, nei prognozuota. Vis dėlto užimtųjų skaičius ir vidutinis darbo užmokestis toliau didės, o mažėjant bendram kainų lygiui, gyventojų perkamoji galia augs. „Kylantis darbo užmokestis ir vartotojams palankūs kainų pokyčiai skatina vartojimą, kuris kartu su investicijomis tebėra pagrindiniai šalies ūkio varikliai.
Prognozė: ekonomika augs lėčiau, numatoma didesnė defliacija
Lietuvos banko ekonomistai, atsižvelgdami į naujausias vidaus ir užsienio rinkų raidos tendencijas, prognozuoja, kad šiemet šalies ekonomika augs lėčiau, nei prognozuota. Vis dėlto užimtųjų skaičius ir vidutinis darbo užmokestis toliau didės, o mažėjant bendram kainų lygiui, gyventojų perkamoji galia augs. „Kylantis darbo užmokestis ir vartotojams palankūs kainų pokyčiai skatina vartojimą, kuris kartu su investicijomis tebėra pagrindiniai šalies ūkio varikliai.
Gineso rekordai: Lietuvos banko milijono centų piramidė – didžiausia pasaulyje
Pasaulio Gineso rekordų knygos sudarytojai patvirtino, kad Lietuvos banko Pinigų muziejuje Vilniuje stovi didžiausia piramidė iš 1 milijono 935 centų. Pasaulio rekordų fiksavimui skirtoje svetainėje rašoma, kad piramidė buvo pastatyta iš lietuviškų 1 cento monetų prieš euro įvedimą pagerbiant buvusią Lietuvos valiutą litą. „Tai džiugi žinia visiems, padėjusiems surinkti milijoną monetų ir iš jų pastatyti didžiausią monetų piramidę, dabar garsinančią Lietuvą.
Paminklas pirmajam Lietuvos banko valdytojui – iš lietuviškų centų lydinio
Iš 600 kilogramų lito centų monetų Vilniaus senamiestyje numatyta pastatyti paminklą prieškario akademikui, pirmajam Lietuvos banko valdytojui Vladui Jurgučiui, trečiadienį rašo „Lietuvos rytas“. Skulptūra bus liejama iš nebenaudojamų centų monetų, kurias Lietuvos bankas įpareigotas sunaikinti. Paminklui prireiks 100 tūkst. 50-ies centų monetų. Jau šią savaitę turėtų paaiškėti, kas iš dešimties pakviestų dalyvauti konkurse skulptorių šį paminklą kurs.
Ar realu, kad bankas jums primokėtų už paimtą paskolą?
Kai kurie komerciniai bankai gyventojus ir toliau spaudžia į kampą, šįkart dėl neigiamų palūkanų. Būsto paskolas pasiėmę klientai sulaukė laiškų iš banko su siūlymu pasikeisti paskolos sutartį. Tarp pakeitimų netikėtai atsirado ir viena banko vingrybė. „Euriborui“ persiritus į neigiamą pusę, komercinis bankas šį dydį siūlo skaičiuoti kaip nulinį. Klientų interesus ginanti asociacija tvirtina, kad bankai gelbėja savo kailį neatsižvelgdami į klientus.
Komerciniai bankai lietuvius spraudžia į kampą dėl neigiamų palūkanų
Kelerius metus prieš krizę didžiulėmis palūkanomis, vienu metu siekusiomis net iki 10 proc., džiaugęsi komerciniai bankai pastaraisiais mėnesiais nebežino ką daryti. „Euriborui“ nusiritus į neregėtas žemumas, o dabar persiritus į neigiamą pusę, jie turi primokėti žmonėms, kurie yra paėmę iš jų būsto ar kitas paskolas.
Lietuvos bankas į mokėjimų rinką įves naujų žaidėjų
Lietuvos centrinis bankas nori paskatinti ne bankinio sektoriaus atėjimą į mokėjimų rinką, „Žinių radijui“ antradienį sakė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas. Pasak jo, Lietuvos bankas irgi aktyviai imasi veiksmų, veikdamas kaip katalizatorius naujų rinkos žaidėjų atėjimui į šią rinką.
„Dabar ne bankininkystės sektoriaus žaidėjų mokėjimų rinkoje procentas yra labai mažas.
Jaunimui bus sunkiau pasiskolinti būstui?
Lietuvos bankui patvirtinus atnaujintus Atsakingojo skolinimo nuostatus, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius mano, jog pakeitimai yra per ankstyvi, be to, dar labiau apsunkins sąlygas jauniems žmonėms įsigyti būstą:
„Galbūt dar nėra laikas griežtinti, ypač, kai rinka yra pakilime, skolinimasis iš bankų pozicijos yra griežtesnis nuo to, kas buvo anksčiau ir atsakingiau vertinami skolinimai.
Ketina leisti progines eurų monetas Nepriklausomybei, laisvės kovoms ir kalbai
Lietuvos bankas ieško dailininkų, kurie galėtų sukurti proginių ir kolekcinių monetų dizainą - geriausių darbų autoriai bus apdovanoti piniginiais prizais. Ketinama kaldinti sidabrines 20 eurų kolekcines monetas, skirtas kovoms už laisvę atminti, Nepriklausomybės įtvirtinimo 25-mečiui (4 tūkst. monetų), Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms (7 tūkst. monetų), taip pat auksines 5 eurų nominalo serijos „Lietuvos mokslas“ monetas (5 tūkst. vienetų). Visos jos bus leidžiamos 2016-aisiais.
Būsto paskolų gavėjų laukia permainos
Lietuvos bankas rinkos dalyviams pateikė pasiūlymus dėl Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimų. Jais būtų įtvirtintas reikalavimas atsakingai vertinti kliento riziką dėl galimo palūkanų kilimo, o siūloma trumpesnė maksimali būsto paskolos trukmė spartintų paskolos grąžinimą ir mažintų perteklinio įsiskolinimo galimybę. „Dabartinės palūkanų žemumos didina riziką pervertinti savo paskolos grąžinimo galimybes.
Lietuvos Bankas: reikia sugriežtinti paskolų išdavimo tvarką
Lietuvos bankas (LB) siekia sugriežtinti paskolų išdavimo tvarką. Norima trumpinti paskolos laiką, mažinti jos maksimalų dydį. Taip siekiama apsaugoti vartotojus nuo palūkanų augimo šoko, nes šiuo metu jos yra rekordiškai žemos, todėl kai kurie gyventojai nepakankamai įvertina savo galimybes mokėti įmokas bankui, kai palūkanos išaugs. Ekspertai sako, kad palūkanos ateityje vis tiek augs, todėl pasiskolinusieji gali susidurti su problemomis, grąžinant kreditus.
Kas šventė, o kas dirbo: euras startavo sėkmingai
Žinių radijas Naujųjų metų naktis ne visiems buvo nerūpestinga šventė. Nemažai žmonių, ypač bankininkų pasiraitoję rankoves plušėjo, kad Lietuvoje euras būtų sėkmingai įvestas ir pradėtų funkcionuoti.
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė taip pat Naujųjų naktį sutiko ne kur kitur, o banke. Nepaisant to, ji džiaugėsi, jog viskas pavyko sėkmingai ir dar su kaupu.
Politike išlaidūne, neliesk šeimos sidabro!
Rūta Vainienė Pagal dabar galiojantį Lito patikimumo įstatymą, kuriuo litas yra fiksuotu kursu susietas su euru, Lietuvos bankas privalo apyvartoje esančius litus padengti užsienio valiutos ir aukso atsargomis. Kaip skelbia Lietuvos bankas, lapkritį šios oficialiosios atsargos sudarė 22,4 milijardo litų. Kai nuo kitų metų įsivesime eurą, dalį šių atsargų Lietuvos bankas skirs įmokoms į Europos centrinio banko kapitalą, rezervus bei užsienio atsargas.
Ingrida Šimonytė: subalansuotas biudžetas 2016 m įmanomas
2016 metais Lietuvai suformuoti subalansuotą biudžetą įmanoma, sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė. „Vyriausybė, kiek suprantu, atsisakė tikslo siekti subalansuoto biudžeto 2016 metais. Dėl pablogėjusios aplinkos šį tikslą pasiekti kiek sunkiau, nei atrodė prieš metus, bet nėra neįmanoma ar nepakeliamai sunku - tereikia šiek tiek apriboti išlaidų didėjimą. Tai, kaip ir visada, yra prioritetų klausimas.
LB patvirtino: Lietuvą sėkmingai pasiekė pirmoji eurų siunta
Vykdant pasirengimo euro įvedimui darbus, vakar į Lietuvą atgabenta pirmoji eurų banknotų siunta.
Eurai buvo atskraidinti į Vilniaus oro uostą ir sėkmingai pasiekė Lietuvos banko saugyklas. Gabenant banknotus, būtina laikytis numatytų griežtų saugumo procedūrų ir reikalavimų, įskaitant banknotų skraidinimą šviesiu paros metu, eismo ribojimus gabenant juos į saugyklas ir kitas apsaugos priemones.
Lietuvos bankas: tikimės, kad mokestis už bankų operacijas mažės
Žinių radijas Lietuvos bankas tikisi, kad nuo Naujųjų metų mažės mokestis už bankų operacijas. Pasak centrinio banko vadovo, nuo sausio 1 dienos beveik penkis kartus sumažės komercinių bankų mokėjimai už naudojimąsi centrinio banko sistema, tad tikimasi, kad mažės ir paslaugų kainos bankų klientams. „Užskaitymai tarp bankų bus vykdomi gerokai dažniau negu, kad dabar yra. Mes tai planuojame daryti maždaug kas valandą po sausio 1 dienos.
V. Vasiliauskas: likus 100 dienų iki euro įvedimo, LB parengiamieji darbai – pagal numatytą grafiką
Šaliai rengiantis įsivesti eurą, Lietuvos bankui šiame procese tenkančios užduotys vykdomos tiksliai laikantis numatyto darbų grafiko. Svarbiausi apsirūpinimo grynaisiais eurais, pasirengimo litų keitimui, mokėjimo sistemų pertvarkymo darbai atlikti, kiti veiksmai – tiksliai suplanuoti ir vykdomi. „100 dienų – simbolinė riba prieš didįjį „egzaminą“, labai tinkama įvertinti atliktus ir ypač – dar likusius nuveikti darbus“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Lietuvos Bankas išdavė kompanijai ,,Alternative Payments“ neribotą mokėjimo įstaigos licenciją
Lietuvos Bankas suteikė Lietuvoje planuojančiai įsikurti JAV bendrovei ,,Alternative Payments“ neribotą mokėjimo įstaigos licenciją veikti visoje ES rinkoje. 2014 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos Bankas išdavė JAV kompanijai ,,Alternative Payments“ neribotą mokėjimo įstaigos licenciją. “Alternative Payments, Inc.” centrinė buveinė yra įsikūrusi Pasadenoje, Kalifornijoje, JAV. Savo būstinę Europai JAV bendrovė įsteigs Vilniuje.
Skolinimosi būstui mastas priklausys nuo sezoniškumo
Gyventojų būsto paskolų portfelis po truputį didėja nuo pavasario pradžios, o naujų būsto paskolų vertė šių metų antrą ketvirtį buvo beveik trečdaliu didesnė negu atitinkamą pernai metų laikotarpį. Bankas prognozuoja, kad artimiausiu metu skolinimosi būstui mastas daugiausiai priklausys nuo sezoniškumo. Lietuvos banko duomenimis, antrą ketvirtį paskolų portfelio vertė ūgtelėjo 133 mln. litų, arba 0,5 proc. Šį padidėjimą daugiausia lėmė 96,1 mln. litų padidėjusi būsto paskolų vertė.
Lietuvos bankas bitkoinų nerekomenduoja
JAV pradėtas skaitmeninės valiutos bitkoinų teisinis reguliavimas. Europos Sąjunga (ES) laikosi požiūrio, kad bandomuoju triušiu geriau tegul pabūna JAV, todėl Briuselis kol kas tik stebi padėtį.
Kredito unija „Vilniaus kreditas“ pirmąjį pusmetį uždirbo pelno
Kredito unija „Vilniaus kreditas“ antrąjį metų ketvirtį sėkmingai tęsė veiklą: uždirbo pelno, buvo vykdomi visi Lietuvos banko nustatyti veiklos riziką ribojantys normatyvai. Antrąjį 2014 metų ketvirtį kredito unija „Vilniaus kreditas“ uždirbo 798 tūkst. litų pelno. Daugiausiai pajamų gauta iš vertybinių popierių pardavimo operacijų ir palūkanų. Kredito unijos turtas šių metų liepos pirmai dienai sudarė 112,71 mln. litų, pajinis kapitalas – 6,409 mln. litų.
Atnaujintos Lietuvos banko magnetinės duomenų saugyklos
IT bendrovė BAIP pranešė atnaujinusi Lietuvos banko magnetinių juostų bibliotekas. Bendrovė darbus atliko laimėjusi atvirą konkursą kompiuterinei įrangai pirkti. Projekto vertė - 1,755 mln. litų. BAIP atstovų teigimu, magnetinių juostų bibliotekos yra patikimas ir nebrangus būdas informacijai saugoti. Dažniausiai tokia įranga naudojama archyvavimui ir rezerviniam kopijavimui. Juostų bibliotekos suteikia galimybę centralizuotai valdyti ir internetu pasiekti didelius duomenų kiekius.
