lietuvos bankas
Lietuvos bankas yra Lietuvos Respublikos centrinis bankas, atsakingas už šalies pinigų politikos įgyvendinimą, finansų sistemos stabilumą ir sklandų mokėjimų sistemų veikimą. Jis taip pat prižiūri Lietuvos bankų sektorių, draudimo įmones ir kitas finansų rinkos dalyvius, siekdamas užtikrinti jų veiklos skaidrumą, patikimumą ir stabilumą. Lietuvos bankas išleidžia euro banknotus ir monetas, vykdo statistinius tyrimus, analizuoja ekonomikos raidą ir prognozuoja būsimas tendencijas. Kaip Euro sistemos narys, Lietuvos bankas aktyviai dalyvauja Europos Centrinio Banko veikloje, prisidedant prie bendros euro zonos pinigų politikos formavimo ir įgyvendinimo.
Lietuvos bankas kurs vietinę mokėjimų sistemą, skatins konkurenciją ir reikšmingai mažins mokėjimų įkainius
Šių metų pavasarį Lietuvos banko pateiktas pasiūlymas dėl mokėjimų rinkos naujovių sulaukė mokėjimo paslaugų teikėjų palaikymo. Taigi jau nuo kitų metų bus sudarytos sąlygos mokėjimus atlikti sparčiau ir pigiau. „Į Lietuvos banko kvietimą atsiliepė nemažai rinkos dalyvių, todėl jau nuo kitų metų pradės veikti mažmeninė elektroninių mokėjimų eurais sistema.
I.Šimonytė: centrinis bankas ragina žvelgi plačiau į greitųjų kreditų rinkos sugriežtinimą
Lietuvos bankas pritaria siūlymui dar labiau sugriežtinti greitųjų kreditų rinkos reguliavimą, tačiau reikia diskutuoti ne tik apie palūkanų mažinimą, bet ir apie paskolų prieinamumą, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė. „Šiuo metu Seime svarstomas senas projektas, kuriame yra kreditų maksimalios kainos ribos sumažinimas nuo 200 proc. iki 36 procentų.
Lietuvos banko vadovas: dėl euro tikiuosi pozityvių sprendimų
LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Europos Komisijos ir Europos centrinio banko sprendimai dėl euro įvedimo, kurie bus priimami trečiadienį, turėtų būti palankūs Lietuvai, LRT radijui sako Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas. Jis teigia nesitikintis staigmenų, nes Lietuva, jo žodžiais, atliko namų darbus. „Be jokios abejonės, rytoj mes laukiame žinių iš Briuselio ir Frankfurto.
Susitinka centrinių bankų vadovai aptarti euro įvedimo
LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos banke antradienį susitinka Baltijos šalių centrinių bankų vadovai. Susitikime Lietuvos centrinio banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, Estijos – Ardo Hanssonas ir Latvijos – Ilmaras Rimševičius aptars euro įvedimą, pasirengimą dalyvauti Bankų sąjungoje, ekonomikos raidos perspektyvas. Lietuva eurą ketina įsivesti 2015-aisiais.
Draudimo rinka ir toliau sparčiai auga
Šalyje registruotos draudimo įmonės ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių Lietuvoje įsteigti draudimo įmonių filialai 2014 m. pirmąjį ketvirtį pasirašė 486,9 mln. Lt draudimo įmokų – tai dešimtadaliu daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. „Šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos draudimo rinkos apimtis buvo rekordinė ir 2 proc. viršijo penkerius metus nepasiektą iki šiol buvusią didžiausią 2008 m. pirmąjį ketvirtį pasirašytą draudimo įmokų sumą.
A. Butkevičius: Lietuva pasirengusi įsivesti eurą nuo 2015 m. pradžios
Penktadienį Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius dalyvavo Lietuvos banko organizuojamoje ekonomikos konferencijoje, skirtoje konvergencijos pokyčiams po Europos Sąjungos (ES) finansų krizės aptarti. Renginyje premjeras apžvelgė ES ir Lietuvos ekonominės politikos tendencijas, pristatė šalies siekį įsivesti eurą.
Lietuvos bankas ir policija bendradarbiaus įvedant eurą
Lietuvos bankas ir Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos susitarė bendradarbiauti siekiant užtikrinti saugų eurų ir litų banknotų ir monetų pervežimą. „Rengiantis grynųjų pinigų pakeitimui ir jo metu svarbu užtikrinti turto ir asmenų saugumą ir apsisaugoti nuo galimo sukčiavimo.
T. Garbaravičius: siūlymai perduoti Lietuvos banko atsargas biudžeto reikmėms tenkinti prieštarauja tiek Lietuvos, tiek ES teisės normoms
Lietuvai tapus euro zonos nare, Lietuvos bankas privalės išsaugoti sukauptą finansinį turtą. Tai svarbi sąlyga siekiant užtikrinti šalies ekonominį ir finansinį stabilumą bei įgyvendinti centrinio banko nepriklausomumo principą.
Ginčuose su komerciniais bankais vis dažniau kreipiasi į LB
Vartotojams ginčuose su finansų rinkos dalyviais opiausios tebėra draudimo problemos, tačiau sparčiai daugėja klientų ginčų su komerciniais bankais. Kaip matyti iš Lietuvos banko išnagrinėtų ginčų praktikos apžvalgos, bankų klientai į centrinį banką dažniausiai kreipiasi būsto paskolų, indėlių ar mokėjimo kortelių klausimais.
Lietuvos bankui suteikta kvota investicijoms į Kiniją
Lietuvos bankas pirmasis iš Europos centrinių bankų sistemos narių gavo kvalifikuoto užsienio institucinio investuotojo Kinijoje statusą. Mūsų šalies centriniam bankui taip pat suteikta kvota tiesioginėms investicijoms į Kinijos vertybinius popierius.
REKLAMA
REKLAMA
Ekspertai: kreditų unijų ateitis – kooperatiniai bankai
Lietuvos banke sudaryta ekspertų darbo grupė atliko kredito unijų sektoriaus tyrimą ir parengė siūlymus dėl esminių unijų stiprinimo priemonių. Lietuvos bankas pirmą kartą kviečia viešai diskutuoti dėl ekspertų vertinimų, kaip padidinti unijų konkurencingumą, sustiprinti jų kapitalą ir valdymo kokybę. „Ir ekspertų tyrimas, ir Tarptautinio valiutos fondo rekomendacijos rodo, kad tiesiausias kelias į kredito unijų sektoriaus stiprinimą – kooperacija.
V. Vasiliauskas pristatys Lietuvos bankų sektoriaus rezultatus
LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Antradienį Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatys 2013 metų viso Lietuvos bankų sektoriaus rezultatus, apžvelgs šių metų prognozes ir atkreips dėmesį į finansų sistemos laukiančius iššūkius. Antradienį Nacionalinio banko valdybos pirmininkas pateiks informaciją, kiek bankų pernai dirbo pelningai, o kiek patyrė nuostolių. Taip pat bus pristatyti duomenys, kaip keitėsi komercinių bankų indėlių ir paskolų portfeliai.
R. Kuodis: konkurencija šilumos ūkyje – absurdas
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis sveikina premjero Algirdo Butkevičiaus iniciatyvą šilumos ūkį iš savivaldybių perduoti valstybės žinion. Anot jo, dabartinė sistema, kai kurioms savivaldybėms išnuomavus šilumos ūkius privačiam verslui, yra pati blogiausia. „Jau kiek metų kalbėjau, kad reikėtų panaikinti rezultatus tos nevykusios reformos, padarytos prieš keliolika metų, kai energetika Lietuvoje buvo išskaidyta: atskirtas elektros ūkis, šilumos ūkis.
Euras – Lietuvos ekonomiką stabilizuosiantis inkaras
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako, kad euro įvedimas Lietuvai yra ilgalaikis ir ne tik piniginis projektas. Pasak jo, tai yra investicija, kuri ilgalaikėje perspektyvoje atsipirks. „Euras yra ilgalaikis projektas. Ta nauda, kurią mes kaip Centrinis bankas, ekonominių tyrimų kompetenciją turintis subjektas, esame paskaičiavę, – kad vidutiniu laikotarpiu euro įvedimas darys teigiamą poveikį BVP.
Siekiant euro skubama suteikti laisvių Lietuvos bankui
Rengiantis nuo 2015 mtų Lietuvoje įvesti eurą, Seimas neeilinėje sesijoje siekia apsvarstyti, o esant politinei valiai - ir priimti dalį pataisų, reikalingų šalies stojimui į eurozoną. Parlamentarai ketvirtadienį antrame neeilinės sesijos posėdyje svarstys įstatymų pakeitimus, leidžiančius Lietuvos centriniam bankui laisvai disponuoti savo turtu, bei nustatančius Valstybės kontrolės (VK) galias atliekant Lietuvos banko (LB) veiklos auditą. Parlamentarai planuoja šias pataisas priimti.
LCKU: licencijos atėmimas „Vilniaus taupomajai kasai“ neturės įtakos kitų 62 unijų veiklai
Lietuvos bankui nusprendus atšaukti „Vilniaus taupomosios kasos“ licenciją, 62 kredito unijos, priklausančios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) sistemai, toliau dirba ir dirbs įprastine tvarka, teikdamos finansines paslaugas ir vykdydamos sutartinius įsipareigojimus savo nariams bei klientams. „Kiekviena kredito unija yra atskiras juridinis vienetas, vykdantis savarankišką veiklą.
Kitą savaitę pristatys euro įvedimo planą
Finasų ministerija ir Lietuvos bankas kitą savaitę valdančiųjų politinei tarybai pristatys euro įvedimo planą. Į posėdį taryba Seime rinksis antradienį. "Bus agitacinė medžiaga pristatyta, bus nubrėžti euro įvedimo privalumai ir trūkumai", - ketvirtadienį po susitikimo su Seimo vadove "darbiete" Loreta Graužiniene žurnalistus informavo premjeras Algirdas Butkevičius.
Parengtas euro įvedimo įstatymo projektas
Lietuvos bankas parengė euro įvedimo Lietuvoje įstatymo projektą, kurį Finansų ministerija pateikė derinti institucijoms ir visuomenei. Jame nurodoma, kad Lietuvos bankas litus į eurus nemokamai keis neribotą laiką, komerciniai bankai - pusmetį, o Lietuvos paštas - 60 dienų nuo euro įvedimo. Įstatymo projektas taip pat numato, kad nuo euro įvedimo litais bus galima atsiskaityti dar 15 dienų.
Kredito unijos privalės kaupti privalomąsias atsargas
Lietuvos banko valdyba pakeitė Kredito įstaigų privalomųjų atsargų taisykles, nustatydama, kad privalomųjų atsargų reikalavimai turi būti taikomi ir kredito unijoms. Privalomąsias atsargas kredito unijos apskaičiuos pačios, o Lietuvos bankas jas tvirtins. Numatyta, kad kredito unijos nuo 2014 metų liepos 1 dienos tik teiks ataskaitas Lietuvos bankui, o privalomąsias atsargas turės pradėti laikyti nuo 2015-ųjų pradžios, pranešė centrinis bankas.
V. Vasiliauskas nori mandato ekonomikos burbulų sprogdinimui
Lietuvos bankas ateityje bus atsakingas ne už atskirų finansinių institucijų priežiūrą, bet už visos šalies finansų stabilumą. Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko teigimu, bankas imsis galimų problemų prevencijos. Vyriausybė sutinka, kad šalies centrinis bankas būtų paskirtas už makroprudencinės politikos formavimą ir vykdymą - posėdyje trečiadienį ji pritarė tai numatantiems Lietuvos banko įstatymo pakeitimams. Jie bus teikiami svarstyti Seimui.
Sustabdyta „Būsto paskolų draudimas“ licencija
Lietuvos banko valdyba sustabdė UAB „Būsto paskolų draudimas“ draudimo veiklos licencijos galiojimą. Priimdama sprendimą, Lietuvos banko valdyba atsižvelgė į tai, kad bendrovė faktiškai nevykdo aktyvios draudimo veiklos (nesudarinėja naujų draudimo sutarčių), todėl šis apribojimas neturėtų neigiamai paveikti draudimo sistemos saugumo, stabilumo ir patikimumo.
Bankai ir gyventojai palankiau vertina nekilnojamojo turto rinkos perspektyvas
Nors didžiausia dalis bankų ir namų ūkių vis dar nesitiki reikšmingų nekilnojamojo turto (NT) rinkos pokyčių, daugėja manančiųjų, kad rinkos sąstingis baigėsi ir kainos ilgainiui nuosaikiai kils, – rodo Lietuvos banko užsakymu atliktos apklausos.
„Daugiau negu pusė apklaustų bankų tikisi, kad per ateinantį pusmetį iki dešimtadalio kils naujos statybos būsto kainos.
Mokėjimo įstaigos ir kredito unijos išstumia bankus
Gyventojai ir verslas mokėjimams grynaisiais komercinių bankų skyriuose atrado alternatyvą: didžiąją šių paslaugų rinkos dalį atsiriekė bankų konkurentai – mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigos bei kredito unijos, teigiama Lietuvos banko išplatintame pranešime.
Rugsėjį Lietuvos banko išorės turtas padidėjo 188,2 mln. litų
2013 m. rugsėjo mėn. Lietuvos banko išorės turtas padidėjo 188,2 mln., o išorės įsipareigojimai sumažėjo 74,3 mln. litų. Mėnesio pabaigoje šie rodikliai sudarė atitinkamai 20,4 mlrd. ir 118,2 mln. litų. Rezidentų indėliai Lietuvos banke per mėnesį padidėjo 363,5 mln. ir rugsėjo pabaigoje sudarė 6,7 mlrd. litų. Centrinės valdžios indėliai ir kitų pinigų finansinių institucijų (PFI) indėliai padidėjo atitinkamai 192,4 mln. ir 173,4 mln. litų.
LB pristatys pristatys euro įvedimo poveikio šalies ekonomikai kiekybinį vertinimą
LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ketvirtadienį Lietuvos bankas spaudos konferencijoje pristatys euro įvedimo poveikio šalies ekonomikai kiekybinį vertinimą. Centrinis bankas ėmėsi iniciatyvos objektyviai įvertinti, kokią naudą šalies ekonomikai gali turėti euro įvedimas ir kokio dydžio galėtų būti su euro įvedimu susijusios sąnaudos.
Ūkio banko lizingas nubaustas už reklamą
Už Vartojimo kredito įstatymo reikalavimus pažeidžiančią reklamą Lietuvos banko Priežiūros tarnyba skyrė vartojimo kredito davėjui UAB Ūkio banko lizingui 7,5 tūkst. litų baudą. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba šių metų liepą–rugpjūtį atliko tyrimą ir nustatė tris UAB Ūkio banko lizingo vartojimo kredito reklamos atvejus, pažeidžiančius minėto įstatymo reikalavimus.
V. Vasiliauskas smogs greitųjų kreditų palūkanoms ir reklamai
Lietuvos bankas tikisi, kad jam pavyks suvaldyti greitųjų kreditų rinką, ribojant maksimalias paskolų kainas bei jų prieinamumą, sako Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. „Lietuvos bankas ketina pasitvirtinti trejų metų veikos strategiją, ir vienas iš strateginių tikslų yra greitųjų kreditų bumo suvaldymas”, - interviu BNS ketvirtadienį sakė V.Vasiliauskas. Centrinio banko vadovas teigė, jog problemą ketina spręsti, peržiūrint kreditų kainos lubas bei jų prieinamumą.
Lietuvos įmonėms gauti finansavimą vis sudėtingiau
Lietuvos bankas paskelbė pirmojo pusmečio ataskaitą, kurioje apžvelgė ir bankų paskolų portfelio tendencijas. Pastarasis per pirmus du ketvirčius ūgtelėjo 2%, o bankų apklausos rezultatai ataskaitoje rodo, jog bankai tikisi paskolų portfelio augimo ir toliau. Nepaisant to, jog bankai švelnina skolinimo sąlygas, o verslo paskolų portfelio augimo prognozė yra teigiama, dideliai daliai įmonių bankinis finansavimas ir kredito unijų paskolos nėra prieinamos.
Pavasarį buvo skaičiuojamas šalies einamosios sąskaitos perviršis
Antrąjį ketvirtį 1,5 mlrd. litų dydžio šalies mokėjimų balanso einamosios sąskaitos perviršio susidarymą lėmė gerokai padidėję paslaugų ir einamųjų pervedimų balansų perviršiai. Šiuo laikotarpiu nedaug didėjo užsienio prekybos ir pajamų balansų deficitai. 2013 m. pirmąjį pusmetį irgi užfiksuotas einamosios sąskaitos balanso perviršis, jis sudarė 784,8 mln. litų (2012 m. pirmąjį pusmetį buvo susidaręs 546,9 mln.
Lietuvos banko IT įranga – „Technologijų ir inovacijų centro“ duomenų centre
Bendrovės „Technologijų ir inovacijų centras“ duomenų centre, specialiai pritaikytose patalpose, bus saugoma šalies centrinio banko IT įranga. „Technologijų ir inovacijų centrui“ laimėjus konkursą, sutartis su Lietuvos banku pasirašyta 10-ies metų laikotarpiui, sakoma bendrovės pranešime. „Finansų sektoriaus organizacijos kelia ypač aukštus reikalavimus IT įrangos ir duomenų saugumui, todėl džiaugiamės šiuos standartus atitikę.
Lietuvos banke – simbolinis Lietuvai auksą grąžinusio buvusio Prancūzijos centrinio banko vadovo vizitas
Lietuvos banke viešėjo buvęs Prancūzijos centrinio banko vadovas Žakas de Larozjeras (Jacques de Larosière), Prancūzijos centriniam bankui vadovavęs tuo metu, kai jis 1992 m. Lietuvai grąžino prieškariu šioje šalyje saugotą jos auksą.
„Mūsų šalyje didžiai vertinamas Prancūzijos banko atsakingumas ir sugebėjimas sudėtinguose istorijos verpetuose išsaugoti jam patikėtą Lietuvos auksą, kurį grąžinote mūsų valstybei atkūrus Nepriklausomybę.
Sukčiai apsimetinėja Lietuvos banku
Lietuvos bankas perspėja kredito kortelių turėtojus neužkibti ant sukčių meškerės – jie internetu mėgina apgaule išgauti asmeninius gyventojų duomenis ir pasisavinti lėšas iš jų sąskaitų. „Lietuvos bankas neaptarnauja mokėjimo kortelių turėtojų ir nerenka jų duomenų. Bet kokie mėginimai tokią informaciją išgauti interneto svetainėse, turinčiose Lietuvos banko svetainės dizaino elementų, yra apgaulė.
Internetiniai sukčiai suklastojo Lietuvos banko svetainę
Lietuvos bankas (LB) perspėjo kredito kortelių turėtojus neužkibti ant sukčių meškerės – jie internetu mėgina apgaule išgauti asmeninius gyventojų duomenis ir pasisavinti lėšas iš jų sąskaitų. „Lietuvos bankas neaptarnauja mokėjimo kortelių turėtojų ir nerenka jų duomenų. Bet kokie mėginimai tokią informaciją išgauti interneto svetainėse, turinčiose Lietuvos banko svetainės dizaino elementų, yra apgaulė.
Rugpjūtį mažėjo Lietuvos tarptautinės atsargos
Rugpjūčio pabaigoje oficialiosios tarptautinės atsargos sudarė 20,3 mlrd. litų (5,9 mlrd. eurų). Rugpjūčio mėn. jos sumažėjo 327,1 mln. litų, arba 1,6 proc., praneša Lietuvos bankas. Oficialiųjų tarptautinių atsargų mažėjimui rugpjūtį įtakos turėjo 611,3 mln. litų sumažėję centrinės valdžios indėliai Lietuvos banke. Oficialiųjų tarptautinių atsargų sumažėjimo dalį kompensavo 157 mln. litų išaugę Lietuvos banko išorės įsipareigojimai, 69,2 mln.
Finansinių institucijų turtas padidėjo 963,3 mln.
Per 2013 m. liepos mėn. pinigų finansinių institucijų (PFI) grynasis išorės turtas padidėjo 963,3 mln. ir buvo lygus 9,8 mlrd. litų. Pinigai P3 per mėnesį padidėjo 300,3 mln. litų, o jų metinis augimo tempas mėnesio pabaigoje buvo lygus 4,5 procento. Pinigų P3 padidėjimui didžiausią įtaką turėjo padidėję vienadieniai indėliai (326,8 mln. Lt) ir grynieji pinigai apyvartoje (41,2 mln.
Vidutinė smulkaus kredito suma II ketvirtį sumažėjo iki 379 litų
Lietuvos banko II ketvirčio duomenimis, mažųjų vartojimo kreditų (iki 1000 litų) rinka sumažėjo apie 11,5 proc. iki 79,4 mln. litų. Sudarytų sutarčių skaičius sumenko 8,7 proc. iki 210 tūkstančių. Vidutinė smulkiojo vartojimo kredito suma paskutinio ketvirčio duomenimis buvo 379 litai – 2,5 proc.
Palankios kainos lemė mažesnę infliaciją Lietuvoje
Mažesnė, nei tikėtasi, pastarųjų mėnesių infliacija, taip pat ribotas vienetinių darbo sąnaudų augimas ir palankios pasaulinių žaliavų kainų tendencijos skatina reikšmingai mažinti infliacijos prognozę. Bendra šalies ūkio plėtra iš esmės atitinka ankstesnius vertinimus, todėl realiojo BVP augimo perspektyva tebėra nepakeista.
LB: apynasris kredito unijoms duoda vaisių
Šiemet įsigalioję sugriežtinti kredito unijų veiklos riziką ribojantys normatyvai, kai kurioms kredito unijoms taikomos poveikio priemonės sumažino neatsakingą kredito unijų kreditavimą ir padėjo užtikrinti tvaresnę viso sektoriaus plėtrą. Vis dėlto kai kuriose kredito unijose rizika valdoma nepakankamai konservatyviai. 2013 m. antrąjį ketvirtį kredito unijų turtas beveik nepasikeitė ir liepos 1 d. siekė 2 mlrd. Lt.
Gausėja klientų ginčų su bankais
Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus nagrinėjantis Lietuvos bankas šių metų pirmąjį pusmetį gavo 343 vartotojo prašymus išspręsti ginčą su finansinių paslaugų teikėju – tai maždaug dešimtadaliu daugiau nei pernai per tokį laikotarpį (306). Sparčiausiai daugėjo ginčų dėl bankų paslaugų: jų kiekis šiemet per pusmetį pasiekė 128 (pernai buvo 101). Vien šių metų antrąjį ketvirtį vartotojų ginčų su bankais skaičius pasiekė 78, ankstesniais ketvirčiais – apie 50. „Ginčų su bankais skaičius veja...
LB neleido įsteigti 4 kredito unijų
Lietuvos banko valdyba atsisakė išduoti leidimus steigti keturias kredito įstaigas: Uosto kredito uniją, Vilniaus krašto kredito uniją, Panevėžio krašto kredito uniją, Sūduvos krašto kredito uniją.
Išnagrinėjus pateiktus dokumentus, padarytos išvados, kad steigiamos kredito unijos neužtikrins saugios ir patikimos veiklos, pateikta ne visa teisės aktuose nustatyta informacija apie steigiamų kredito unijų vadovus.
Brangsta grynųjų pinigų operacijos, pinga elektroninės perlaidos
„Swedbank“ pabranginus kai kuriuos mokėjimus, kuriems atlikti įmokami grynieji pinigai, ir kredito pervedimus atliekamus banko skyriuje, rinkoje didėjo pastarųjų paslaugų kainų atotrūkis nuo elektroniniu būdu inicijuojamų mokėjimų, teigiama Lietuvos banko Mokėjimo paslaugų įkainių apžvalgoje.
LB ragina pasitikrinti savo kredito istoriją
Nuo šiol Lietuvos gyventojai gali daug paprasčiau pasitikrinti informaciją apie savo finansinius įsipareigojimus kredito įstaigoms ir sužinoti savo kredito istoriją – tereikia per elektroninės bankininkystės sistemą prisijungti prie Lietuvos banko valdomos Paskolų rizikos duomenų bazės.
Teismas: LB buvusį Kredito įstaigų priežiūros departamento vadovą K. Ramoną atleido pagrįstai
Galutine ir neskundžiama nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patvirtino, kad Lietuvos bankas pagrįstai skyrė griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo buvusiam Kredito įstaigų priežiūros departamento direktoriui Kazimierui Ramonui.
Lietuvos bankas neleido parduoti „Finastos“
Lietuvos banko valdyba nepatenkino kartu veikiančių „EurEst Capital“ OU ir kitų juridinių bei fizinių asmenų prašymo įsigyti 100 % AB banko „Finasta“ akcijų.
Pranešimą apie ketinimą „EurEst“ Capital“ OU ir kartu veikiantys juridiniai bei fiziniai asmenys Lietuvos banko priežiūros tarnybai pateikė 2013 m. balandžio 29 d. Lietuvos bankas potencialius investuotojus ir siūlomus banko vadovus vertino pagal įstatyme numatytus finansinio patikimumo, nepriekaištingos reputacijos ir kitus kriterijus.
Birželį didėjo Lietuvos kapitalas ir atsargos
Birželį Lietuvos banko išorės turtas sumažėjo 178,0 mln., o išorės įsipareigojimai padidėjo 70,4 mln. litų. Mėnesio pabaigoje šie rodikliai sudarė atitinkamai 19,3 mlrd. ir 130,5 mln. litų. Rezidentų indėliai Lietuvos banke per mėnesį sumažėjo 547,0 mln. ir birželio pabaigoje sudarė 5,5 mlrd. litų. Kitų pinigų finansinių institucijų (PFI) indėliai sumažėjo 1,6 mlrd., o centrinės valdžios indėliai padidėjo 1,1 mlrd. litų. Birželio pabaigoje šie indėliai buvo lygūs atitinkamai 2,6 mlrd.
LCKU: Lietuvos bankas diskriminuoja kredito unijas
Nuolat griežtinami reikalavimai kredito unijų veiklai kelia abejonių, ar Lietuvos bankas nesiekia įteisinti nevienodų konkurencinių sąlygų finansų rinkos dalyviams. Tokį klausimą kelia Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), kurios sistemai priklauso 63 iš 74 Lietuvoje veikiančių kredito unijų. LCKU svarsto galimybę kreiptis į Europos kooperatinių bankų asociaciją dėl kredito unijų diskriminavimo Lietuvoje kitų finansų rinkos dalyvių atžvilgiu.
Dauguma kredito unijų vadovais siūlytų asmenų neįveikė LB egzaminų
Per šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvos bankas surengė 5 specialius egzaminus, kuriuos laikė 13 kandidatų į kredito unijų vadovus ir 7 jau esantys kredito unijų vadovai, kurių kvalifikacija ir patirtis kėlė abejonių. Egzamino neišlaikė 10 kandidatų ir 4 esami vadovai, dar 3 vadovai į egzaminus neatvyko. „Siekdami, kad kredito unijoms, kurioms indėlininkai patiki savo pinigus, vadovautų šią sritį puikiai išmanantys asmenys, pakėlėme jų kvalifikacijos ir patirties kartelę.
V. Vasiliauskas: Mūsų pirmininkavimo portfelyje – 27 ES bankų priežiūros iniciatyvos
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas liepos 3 d. Varšuvoje pristatys ES ekonomikos ir finansų srities prioritetus Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai. Su Lietuvos pirmininkavimo darbotvarkės akcentais bus supažindinti Lenkijos valdžios institucijų vadovai, verslo ir akademinės visuomenės atstovai, taip pat Varšuvoje reziduojantys užsienio šalių diplomatai ir žiniasklaida.
Lietuvos bankas imasi priemonių: greitieji kreditai nebus tokie greiti
Lietuviai skolinasi vis daugiau, o vadinamųjų greitųjų vartojimo kreditų portfelis pastaraisiais metais pučiasi itin sparčiai. Taip pat sparčiai daugėja greitųjų paskolų firmų klientų. Lietuvos banko (LB) surinkti duomenys atskleidžia, kad nuo 2011 metų vartojimo kredito gavėjų, kurie daugiausia teikė mažuosius – iki 1 tūkst. litų – kreditus, bendras paskolų portfelis išaugo nuo kiek daugiau negu 83 mln. litų iki beveik 207 mln. litų, arba 2,5 karto.
Lito istorija – antroji pradžia
Pernai rudenį sukako 20 metų, kai atkūrusi nepriklausomybę Lietuva galutinai pasitraukė iš sovietinio rublio zonos, o birželio 25-ąją sukanka 20 metų, kai mūsų rankose sušiugždėjo pirmieji litai. Tiesa, sakyti „pirmieji“ – ne visai tikslu, nes pirmą kartą nepriklausoma Lietuva tarpukariu taip pat turėjo savo pinigus – litus. Tada naujieji pinigai apyvartoje pasirodė 1922 spalio 2 dieną ir pakeitė iki tol apyvartoje buvusius rublius bei pirmojo pasaulinio karo metais cirkuliavusias markes.
