lietuvos bankas
Lietuvos bankas yra Lietuvos Respublikos centrinis bankas, atsakingas už šalies pinigų politikos įgyvendinimą, finansų sistemos stabilumą ir sklandų mokėjimų sistemų veikimą. Jis taip pat prižiūri Lietuvos bankų sektorių, draudimo įmones ir kitas finansų rinkos dalyvius, siekdamas užtikrinti jų veiklos skaidrumą, patikimumą ir stabilumą. Lietuvos bankas išleidžia euro banknotus ir monetas, vykdo statistinius tyrimus, analizuoja ekonomikos raidą ir prognozuoja būsimas tendencijas. Kaip Euro sistemos narys, Lietuvos bankas aktyviai dalyvauja Europos Centrinio Banko veikloje, prisidedant prie bendros euro zonos pinigų politikos formavimo ir įgyvendinimo.
Vasiliauskas apie Karbauskio replikas dėl algos mažinimo: būtų įdomi logika
Kai kuriems Seimo nariams, premjerui bei valdančiųjų lyderiui prakalbus, kad Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko atlyginimas yra neadekvačiai didelis ir galbūt vertėtų jį sumažinti, centrinio banko vadovas sako, kad politikai gali keisti jo algą nustatantį įstatymą, tačiau perspėja, kad jo sutartis remiasi dabartiniu reglamentavimu.
„Atlyginimas yra labai aiškiai numatytas įstatyme, jei įstatymų leidėjas mano, kad atlyginimas turėtų būti kitoks, tegul keičia įstatymus.
Kaip padėti verslui: pinigus dalyti, skolinti ar per mokesčius?
Dauguma šiuo metu Lietuvoje taikomų pagalbos verslui priemonių yra teikiamos skolos finansinių priemonių forma, pavyzdžiui, likvidumo paskolos ir garantijos finansų tarpininkų paskolų portfeliams. Tiek buvusių krizių, tiek šių dienų praktika rodo, kad tokia pagalbos forma neveikia taip greitai ir nepasiekia tokių apimčių, kaip tikimasi.
Lietuvoje pradeda veikti pinigų pervedimų pagal telefono numerį paslauga
Dviejų didžiausių Lietuvos bankų SEB ir „Swedbank“ klientai jau gali naudotis itin greitais ir patogiais mokėjimais – lėšas pervesti į kitą banką vien žinodami pinigų gavėjo telefono numerį, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Tokiai paslaugai kelią atvėrė Lietuvos banko sukurta ir valdoma telefono numerio susiejimo su mokėjimo sąskaitos numeriu sistema. Ji yra atvira ir naujiems dalyviams – mokėjimo paslaugų teikėjams.
Lietuvos bankas prašo kredito įstaigas susitarti dėl paskolų atidėjimo
Lietuvos bankas primygtinai ragina komercinius bankus ir kitas kredito įstaigas kartu susitarti dėl paskolų moratoriumo sąlygų savo klientams.
Europos bankininkystės institucijos gairių nuostatas atitinkantis susitarimas reikštų, kad skolininkams turės būti pasiūlytas maksimalus įmokų atidėjimo terminas, o sutarčių sąlygos liks tos pačios, teigiama Lietuvos banko pranešime.
Etikos komisija nusprendė: ekonomistas Kuodis neišvengė interesų konflikto
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis neišvengė interesų konflikto, pasirašydamas valdybos nutarimą dėl jo paties elgesio, paskelbė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).
VTEK pranešė vienbalsiai nusprendusi, kad R. Kuodis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatą vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.
Lietuvos bankas skyrė 9 tūkst. eurų baudą „Majestic Financial“
Lietuvos bankas (LB) skyrė 9 tūkst. eurų baudą mokėjimo įstaigai „Majestic Financial“, kuri dalį klientų lėšų saugojo netinkamai.
„Majestic Financial“ pažeidė Mokėjimo įstaigų įstatymo reikalavimus – nors klientų lėšas laikė kredito įstaigose, tačiau dalį jų – ne klientų lėšoms saugoti skirtose sąskaitose, kaip tai nustato įstatymas, teigiama LB pranešime.
Pasak LB, šiuo metu bendrovė teisės akto reikalavimą jau vykdo.
Lietuvos bankas nurodė užblokuoti dvi investicines paslaugas siūlančias svetaines
Lietuvos bankas nurodė užblokuoti interneto svetaines bitcoins-era.net ir marketssoft.net, nelegaliai siūlančias ir reklamuojančias investicines paslaugas.
Sprendimas priimtas, gavus teismo leidimą, o nurodymas pateiktas tinklo paslaugų teikėjams – jie turės kuo skubiau panaikinti galimybę pasiekti svetaines, pranešė LB.
Lietuvos bankas: Jungtinė centrinė kredito unija turi pašalinti pažeidimus
Lietuvos bankas (LB) įpareigojo Jungtinę centrinę kredito uniją (JCKU) iki vasaros pabaigos pašalinti pažeidimus ir veiklos trūkumus, pranešė centrinis bankas.
Lietuvos banko valdyba apsvarstė pirmą kartą atlikto unijos bei JCKU grupės inspektavimo rezultatus.
Lietuvos bankas: įprastiniams pinigų pervedimams – keturių dienų pertrauka
Dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų šventiniu laikotarpiu galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje per kelias sekundes. Įprastinius pavedimus vykdantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi ne tik savaitgalį, bet ir balandžio 10 d. (Didįjį penktadienį) bei balandžio 13 d. (antrąją šv. Velykų dieną), rašoma pranešime žiniasklaidai.
Seimas: Lietuvos bankas gali kredituoti visas finansų įmones
Lietuvos bankas (LB) galės kredituoti ne tik bankus ir kredito unijas, bet ir kitas finansų įmones, jeigu jos patirtų sunkumų dėl koronaviruso sukeltos krizės. Tai padėtų efektyviau spręsti lėšų trūkumo problemas.
Už tokias Lietuvos banko įstatymo pataisas antradienį balsavo 97 Seimo nariai.
REKLAMA
REKLAMA
COVID-19 Lietuvoje: kiek susistrauks ekonomika?
Koronaviruso įtaka pasaulio ekonomikai akivaizdi – užsidaro įmonės, krenta akcijų ir naftos kainos. Ekonomistų prognozės dėl ūkio traukimosi keičiasi labai greit, o Lietuva šiuo atveju – ne išimtis. Vos prasidėjus karantinui blogiausias prognozuojamas Lietuvos ekonomikos smukimo scenarijus buvo 3 proc., tačiau naujausiais duomenimis ekonomika gali susitraukti ir 7 kartus daugiau nei prognozuota.
Iki paskelbto karantino, Lietuvai šiemet buvo prognozuojamas stabilus ekonomikos augimas.
Vasiliauskas: ieškoma būdų efektyvinti verslo kreditavimą
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tikisi, kad jau šią savaitę bus rasti papildomi sprendimai dėl verslo kreditavimo per koronaviruso krizę.
„Prekybinio kredito finansavimo problemai spręsti kol kas mechanizmas neveikia.
DIENOS PJŪVIS. Kuodis apie tai, kaip ekonominė krizė paveiks Lietuvą
Lietuvos bankas paskaičiavo, kiek Lietuvos ekonomika gali smukti dėl koronaviruso pandemijos keliamos žalos ir karantino.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet, priklausomai nuo karantino trukmės, gali smukti nuo 3,4 iki 20,8 proc. Centrinis bankas ketvirtadienį atnaujino ankstesnes prognozes pateikdamas tris ūkio raidos scenarijus.
„U formos, tai yra centrinio scenarijaus atveju, susitraukimas ekonomikos prognozuojamas daugiau kaip 10 proc. – 11,4 proc.
Lietuvos bankas: blogiausias scenarijus – ekonomikos smukimas 21 proc.
Koronavirusas daro didelę įtaką viso pasaulio ekonomikai, Lietuva šiuo atveju – ne išimtis. Ekonomistai svarstė, kad šiais metais dėl susiklosčiusios situacijos Lietuvos BVP sumažės daugmaž 3 proc. Lietuvos bankas taip pat regi niūresnį vaizdą nei anksčiau.
Ketvirtadienį šalies centrinio banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas apžvelgė COVID-19 poveikį šalies ūkiui ir finansų sistemai bei galimas priemonės poveikiui sušvelninti.
LB: neturime įtarimų, kad Lietuvos „Swedbank“ buvo plaunami pinigai
Estijos ir Švedijos tyrėjams bankui „Swedbank“ skyrus 4 mlrd. Švedijos kronų (358,7 mln. eurų) baudą už nepakankamą pinigų plovimo kontrolę, Lietuvos bankas sako neturįs įtarimų, kad Lietuvos „Swedbank“ būtų įsivėlęs į stambaus masto pinigų plovimo operacijas.
„Lietuvos bankas neturi įtarimų, kad Lietuvos „Swedbank“ buvo įsivėlęs į stambaus masto pinigų plovimo operacijas“, – pranešime sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.
SEB taip pat žada atidėti mokėjimus susiduriantiems su finansiniais sunkumais
SEB bankas primena, kad susidūrę su nenumatytomis aplinkybėmis gyventojai, turintys būsto ar vartojimo kreditus ar lizingą, turėtų kreiptis į banką su prašymu dėl kredito grąžinimo atidėjimo, kiekvienas atvejis bus nagrinėjamas individualiai.
„Swedbank“ leis atidėti paskolų įmokas ir gyventojams ir verslui
Reaguodamas į situaciją dėl koronaviruso ir su tuo susijusį klientų susirūpinimą, „Swedbank“ yra pasiruošęs padėti savo klientams įveikti iškilusias problemas, tinkamiausio sprendimo su kiekvienu klientu ieškodamas individualia tvarka, trečiadienį paskelbė bankas.
Ir verslo įmonėms, ir gyventojams bankas gali pritaikyti paskolų įmokų atidėjimą iki 6 mėn. trukmės laikotarpiui, o būsto paskolas turintiems klientams paskolos įmokas bus galima atidėti iki 12 mėn.
Lietuvos bankas: finansiškai nukentėjusiems paskolų turėtojams – papildomos išlygos
Gyventojai, kurie neteko darbo arba ne mažiau nei trečdalio įprastai gaunamų pajamų, tačiau turi būsto ar vartojimo paskolą, gali kredito davėjo prašyti atidėti įmokų mokėjimą 3 mėnesiams.
Tai numatyta naujuose vartojimo ir būsto kredito teikimo veiklą reglamentuojančių įstatymų pakeitimuose, siekiant padėti gyventojams, kurie dėl paskelbto karantino patiria ar patirs finansinių sunkumų.
Ligoninėse trūkstant priemonių, respiratoriais apsirūpino Lietuvos bankas
Pasaulyje siaučiant koronavirusui visi ieško būdų, kurie padėtų apsisaugoti, tačiau jaučiamas įvairių priemonių trūkumas. Medikai kreipėsi į verslininkus, prašydami pagalbos ligoninėse, nes ir čia trūksta medicininių ir apsaugos priemonių. Lietuvos baku (LB), siekdamas prireikus apsaugoti savo darbuotojus, įsigijo 600 respiratorių, tačiau socialiniuose tinkluose dėl tokio LB sprendimo kilo pasipiktinimas.
Lietuvos bankas prognozuoja, kiek dėl koronaviruso trauksis šalies ekonomika
Lietuvos banko (LB) ekonomistų vertinimu, dėl koronaviruso poveikio šalies ekonomika šiemet susitrauks mažiausiai 1,2 procento. Pasak LB valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, tai yra optimistinis scenarijus.
„Galvojame, kad ekonomikos susitraukimas galėtų būti 1,2 proc., tai reiškia, kad buvęs bazinis scenarijus keičiasi beveik 4 procentais. Vėlgi, sakyčiau, kad tai yra optimistinis scenarijus“, – pirmadienį Vyriausybėje sakė V. Vasiliauskas.
Tada ir dabar: sunku patikėti, kokios buvo algos ir kainos
Iš šių dienų perspektyvos žvelgiant į sitauciją Lietuvoje prieš 30 metų, stebina daug dalykų: 1990-ųjų atlyginimas dabar nebūtų vertas net euro, darbuotojams kartu su atlyginimu buvo siūlomas ir gyvenamasis plotas, o neįtikėtinos kainos ir eilės prie visko buvo bene kiekvieno kasdienybė. Šie ir daugelis kitų dalykų dabar sunkiai suprantami, tačiau buvo visiškai įprasti atkuriant nepriklausomybę.
Už nedidelę sumą siūlo pelningą investiciją ir NT Kipre – specialistai įspėja neįkliūti
Skirkite vos kelias valandas per dieną ir bonusinės-investicinės programos pagalba uždirbsite ne tik solidžias sumas, bet turėsite ir galimybę įsigyti nekilnojamojo turto be jokių paskolų. Taip socialiniuose tinkluose reklamuojama veikla, kuri po kiek laiko į piniginę, pasak pranešėjų, gali atnešti apie 109 tūkst. JAV dolerių (beveik 100 tūkst.
Sukčiai žmonių kišenes tuština vis moderniau: štai 4 populiariausios aferos
Melagingi skambučiai ir SMS žinutės, pirkiniai internete, kurių pinigus sumokėję gyventojai taip ir nesulaukia – kasdienė sukčių duona ir patiklių gyventojų galvos skausmas. Tačiau policija ir Lietuvos bankas įspėja, kad sukčiai darosi vis gudresni ir gyventojus mulkina pasitelkdami naujus sukčiavimo būdus, pavyzdžiui, viliones investuoti ir taip greitai užsidirbti.
2020 m. vasario viduryje viena Plungės gyventoja sulaukė SMS žinutės, pranešančios apie neva jos laimėtus 1 tūkst.
PLIUS MINUS. 1 tūkst. eurų išmokos ir kitos priemonės dėl koronaviruso
Visame pasaulyje plintantis koronavirusas kelia vis daugiau nerimo dėl naujos ekonominės krizės. Siekiant išvengti jos padarinių kai kuriose šalyse gyventojams skiriamos vienkartinės 1 tūkst. eurų viršijančios išmokos.
Kada ir kokių priemonių gali imtis Europos centrinis bankas? Ar jos padės išgyventi sunkmetį verslui ir gyventojams? Kiek gali tęstis mažų palūkanų ir pinigų spausdinimo politika?
Diskusijoje apie tai – Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus vadovas Sigitas Šiaudinis.
Susirūpino naujausiomis tendencijomis – bankai stabdo skolinimą verslui
Pastebėję, kad keičiasi smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimo sąlygos, Lietuvos bankas su Konkurencijos taryba kartu analizuoja tokių pokyčių priežastis.
Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, darbą jau pradėjo bendra ekspertų grupė, kuri, atlikusi tyrimą, pateiks rekomendacines gaires, kaip reikėtų tobulinti teisinį reglamentavimą, kad smulkieji verslininkai gautų geresnį priėjimą prie finansavimo šaltinių.
Lietuviai prarado šimtus tūkstančių eurų: jiems susigrąžinti pinigus beveik neįmanoma
Daugiau nei šimtas Lietuvos gyventojų prarado šimtus tūkstančių eurų investuodami per Kipro įmonę „Royal Forex LTD“ ir jos investavimo platformą „GMO Trading“, tačiau Lietuvos bankas pripažįsta, kad susigrąžinti pinigus galimybė yra menka, skelbia LRT tyrimų skyrius.
Lietuvos bankas parengė naują sprendimą – sumažins administracinę naštą
Lietuvos bankas (LB), kartu su bendrovėmis „Columbus Lietuva“ ir „Peekdata“, parengė ir pristatė išmaniojo reguliavimo sprendimo (regtech) prototipą, leisiantį automatizuoti finansų rinkos dalyvių atskaitomybę ir mažinti administracinę naštą, o priežiūros institucijai suteiksiantį visiškai naujo lygio stebėsenos ir analizės galimybes.
Vartotojo teisės: kada galite gauti pakaitinį automobilį po eismo įvykio?
Jei jūsų automobilis pateko į eismo įvykį, kuris įvyko dėl kito vairuotojo kaltės, jūs turite teisę prašyti pakaitinio automobilio arba kompensuoti transporto išlaidas tuo laikotarpiu, kai jūsų automobilis yra remontuojamas.
Dauguma draudimo bendrovių pakaitinio automobilio skyrimo klausimą su suinteresuotu žmogumi yra pasirengusios aptarti bet kuriame žalos administravimo etape, tačiau nė vienas draudikas atskirai apie tokią galimybę neinformuoja.
Lietuvos bankas įspėja: saugokitės „gelbėtojų“ ir venkite netikrų el. parduotuvių
Lietuvos bankas susiduria su atvejais, kai po nesėkmingų investicijų pinigus praradę gyventojai sulaukia siūlymų už tam tikrą mokestį atgauti bent dalį lėšų. Iliuzijų turėti neverta – tai tėra dar viena sukčiavimo forma, rašoma Lietuvos banko pranešime spaudai.
„Vadinamieji gelbėtojai ciniškai bando pasinaudoti žmonių viltimi atgauti nors kažkiek prarastų pinigų.
Yra tik kelios vietos Lietuvoje, kur grynųjų nerasite 10 km spinduliu, tikina bankai
Tautiečiai vis rečiau lankosi bankų skyriuose. Tam paprasčiausiai nebėra poreikio. Vis daugiau bankinių paslaugų keliasi į internetinę erdvę.
Lietuvos bankų asociacija (LBA) pristatė interaktyvų finansinių paslaugų prieinamumo žemėlapį – www.piniguzemelapis.lt. Naudodamasis šiuo žemėlapiu vartotojas gali susirasti artimiausią banko skyrių ar bankomatą ir atlikti norimus veiksmus – išsiimti ar įnešti grynuosius pinigus, apsilankyti banko skyriuje.
Sukčių įžūlumas Lietuvoje: išvilioję pinigus mėgina apgauti ir siūlydami „pagalbą“
Socialiniuose tinkluose neretai galima susidurti su reklamomis ar pranešimais, kuriuose siūloma pelningai investuoti, pateikiamos sėkmės istorijos, kaip greitai užsidirbti. Visgi į tokius pranešimus reikėtų žvelgti atsargiai – dažnu atveju iš žmonių taip bandoma išvilioti pinigus.
Europos komisija siūlo naikinti 1 ir 2 centų monetas
Jau greitai euro zonos gyventojų piniginės taps lengvesnės. Sausio 28 dienos Europos komisijos (EK) darbų programoje – įtrauktas smulkiųjų centų atsisakymo projektas, rašo įtakingas Vokietijos leidinys „Süddeutsche Zeitung“.
Pasak pranešimų, sprendimą atsisakyti 1 ir 2 centų monetų iniciavo EK pirmininkė Ursula von der Leyen.
Laura Mociūnaitė. Kainų ir atlyginimų lenktynėse ryški persvara
Vartotojai šiemet galės įpirkti daugiau prekių ir paslaugų, kadangi prognozuojama, jog atlyginimų augimo tempas beveik triskart viršys infliaciją. Vis dėlto, lėtėjant ekonomikos apsukoms, gyventojų perkamoji galia taip pat didės lėčiau.
Jei naftos žaliavų rinka nepateiks staigmenų, šiemet infliacija turėtų būti panaši, tačiau šiek tiek didesnė nei pernai ir sudaryti 2,3 proc. Energijos produktų kainas reikšmingai veiks valdžios sprendimai. Daugiau kaip 6 proc.
PLIUS MINUS. Kaip atskirti pelningą pasiūlymą uždirbti ir sukčiavimą
Pastaruoju metu Lietuvoje ne kartą plačiai nuskambėjo istorijos, kai gyventojai nusvyla susivilioję itin patraukliais pasiūlymais uždirbti pinigų beveik nieko neveikiant, o tik pelningai juos investuojant.
Pinigai išviliojami ne tik iš pagyvenusių žmonių, kurie kalbėdami telefonu su sukčiais, patiki pačiomis keisčiausiomis istorijomis.
Skolintis dabar ar dar palaukti – kokias prognozuoja palūkanas šiemet
Lietuvoje paskolų palūkanos augo jau kurį laiką – nuo 2017 m. pabaigos. Šiuo metu Lietuvoje paskolų palūkanos, palyginti su vidutiniu Europos Sąjungos (ES) šalių palūkanų dydžiu, yra daug didesnis. Nepaisant to, specialistai teigia, kad palūkanų normų lygis Lietuvoje stabilizavosi ir šiais metais žymiai kilti nebeturėtų.
Per 2019 m. paskolų palūkanų normos kito nevienodai.
Kuodis įspėja: rizikuojame įstrigti pakeliui į Vakarų Europos lygį
Pragyvenimo lygio atotrūkį nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio Lietuva per pastaruosius du dešimtmečius sumažino daugiau nei perpus. Lietuvos banko analizė rodo, kad tai geriausias rezultatas tarp visų naujųjų ES narių. Visgi ekspertai teigia, kad norint pasivyti ES ekonominės gerovės vidurkį, Lietuvai reikės įveikti dar nemažai iššūkių.
Bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui pagal perkamosios galios standartus Lietuvoje 1995 m. siekė tik 33 proc. ES vidurkio.
Darius Imbrasas. Kas galėtų padėti Lietuvos regionams praturtėti?
Nors per pastaruosius 20 metų Lietuvoje pragyvenimo lygis padidėjo daugiau nei pustrečio karto, tačiau atotrūkis tarp Lietuvos apskričių vis dar yra didelis. Sostinėje pragyvenimo lygis jau viršija Europos Sąjungos vidurkį, bet regionų dar laukia ilgas kelias iki europietiško gyvenimo lygio.
Viena iš alternatyvų, galinčių sutrumpinti šį kelią ir sparčiau kelti regionų gyventojų pragyvenimo lygį ir gerovę – eksportuojančiojo sektoriaus, ypač apdirbamosios gamybos, plėtra mažosiose apskrityse.
Krizės apraiškos blėsta – bankai kritiniu atveju turėtų būti saugūs
Lietuvos komerciniams bankams toliau galios 1 proc. dydžio anticiklinio kapitalo rezervo (AKR) norma, taikoma nuo šių metų birželio 30 dienos.
Taip nutarė Lietuvos banko (LB) valdyba, įvertinusi pastarojo meto šalies finansų sistemos ir ekonomikos raidą, teigiama centrinio banko pranešime.
Anot LB, Iš naujausių skolinimo ir nekilnojamojo turto (NT) rinkų tendencijų matyti, kad susiformavusių reikšmingų disbalansų finansų sistemoje nėra.
Šiaulių bankui – beveik milijono eurų bauda
Patikrinęs Šiaulių banką dėl nustatytų pažeidimų Lietuvos bankas jį nubaudė didžiule pinigine bauda.
Pranešime žiniasklaidai Lietuvos bankas nurodo atlikęs tikslinį planinį Šiaulių banko veiklos inspektavimą.
Jo metu vertino, kaip bankas laikosi kredito rizikos valdymo bei pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų.
Siūlo atsisakyti smulkių pinigų – tos pačios prekės kainuotų skirtingai
Daugelis lietuvių smulkias vieno ir dviejų centų monetas kaupia, bet retai jomis atsiskaito parduotuvėse ar turguose. Todėl siūloma smulkių monetų nebekaldinti, o prekių kainą apvalinti iki 5 centų. Tiesa, tokie siūlymai priimtini ne visiems.
Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento direktorius Deivis Stankevičius teigia, kad tokia kainų apvalinimo taisyklė jau yra taikoma Airijoje, Belgijoje, Suomijoje, Italijoje. Taip pat apie ją svarstoma Latvijoje ir Estijoje.
Lietuvos bankas apklausė dėl 2020-ųjų: nerimas kyla dėl NT ir programišių atakų
Finansų sistemai kylančios grėsmės per pastarąjį pusmetį šiek tiek padidėjo, tačiau ir toliau neviršija vidutinio lygmens, rodo naujausia Lietuvos banko (LB) atlikta finansų įstaigų apklausa. Kaip didžiausias rizikas apklausos dalyviai įvardijo kibernetinius nusikaltimus ir galimus disbalansus nekilnojamojo turto (NT) rinkoje.
Kasmet po 50 eurų šeimai. Ar pajutote juos, kai nuo lito pereita prie euro?
Per penkerius metus, kai Lietuva perėjo nuo lito prie euro, prekių ir paslaugų kainos gerokai išaugo, tačiau gyventojų pajamos ir bendrai šalies ūkis stiebėsi sparčiau. Be to, atpigo skolinimasis.
Tokias įžvalgas apie pastarąjį penkmetį gyvenimo su euru pirmadienį pristatė Lietuvos bankas.
„Įsivesdami eurą įstojome į aukščiausią finansinę lygą – euro zoną. Lietuvai ji suteikia ne tik didesnį finansinį patikimumą ir saugumą, bet ir labai konkrečią ekonominę naudą.
LB: skaitmeninės valiutos gali tapti nauja centrinių bankų leidžiamų pinigų rūšimi
Lietuvos bankas, kitų metų pradžioje planuojantis išleisti pirmąją pasaulyje blokų grandinės technologijos pagrindu kuriamą skaitmeninę kolekcinę monetą LBCOIN, teigia, kad ateityje skaitmeninės valiutos galėtų tapti nauja centrinių bankų leidžiamų pinigų rūšimi.
Nubausta elektroninių pinigų įstaiga: už netinkamą klientų lėšų laikymą susimokės 23 tūkst. eurų baudą
Elektroninių pinigų įstaigai „SatchelPay“ už netinkamą dalies klientų lėšų laikymą Lietuvos banko Priežiūros tarnyba skyrė 23 tūkst. eurų baudą.
Pagal Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymą, bendrovė, klientų lėšų apsaugai pasirinkusi atskyrimo būdą, privalo jas laikyti Lietuvos ar kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių kredito įstaigose, centriniuose bankuose ar investuoti į saugų, likvidų ir mažos rizikos turtą.
Lietuvos bankas švęs: kalėdinio vakarėlio sąskaita – beveik 30 tūkst. eurų
Artėjant šventėmis vis daugiau įmonių ir įstaigų rengia nuosavus vakarėlius. Kaip ir kasmet, šiemet jį organizuoja ir Lietuvos bankas. Šįkart darbuotojų gėrimams, maistui ir pramogoms jis išleis beveik 30 tūkst. eurų.
Sprendžiant iš Viešųjų pirkimų tarnybos skelbiamų dokumentų, centrinis bankas dar rugsėjo 3 d. sudarė sutartį su bendrove „Digralis“, kad kalėdiniame vakarėlyje gruodžio 6 d. pasirodys atlikėjas Jurgis Didžiulis.
Už 1 val. trukmės pasirodymą tarp 20 ir 22 val.
Bankų turto mokesčio nebus: valdantieji siūlo papildomai apmokestinti pelną
Valdantieji nusiteikę palaidoti bankų turto mokestį ir vietoj jo siūlo papildomą 7 proc. pelno mokestį. Tokiu būdu bankai mokėtų 22 proc. pelno mokestį.
Išimtis būtų taikoma pelno daliai iki 2 mln. eurų – taip esą siekiama, kad neaugtų paskolų palūkanos ar kitos bankų paslaugų kainos.
Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad „šis variantas yra geresnis“ negu anksčiau siūlytas bankų turto mokestis.
Lietuvos bankas įspėja: kai kurie gyventojai skolindamiesi būstui rizikuoja
Investicijai arba nuomai įsigyti antriniai butai sudaro maždaug penktadalį visų butų Lietuvoje, ir ši dalis, ypač didmiesčiuose, toliau didėja. Tai suteikia papildomą postūmį nekilnojamojo turto (NT) rinkai, pasiekusiai istorines aktyvumo aukštumas. Šios ir kitos naujausios NT rinkos tendencijos bei ekspertų įžvalgos aptariamos metinėje Lietuvos banko NT konferencijoje Vilniuje, rašoma Lietuvos banko pranešime spaudai.
„Gyventojai būstą renkasi kaip suprantamą ir saugią investiciją.
Bankų skyrių tuštėjimo metas: reikalingi tik jūsų pinigai, bet ne jūs?
Jau kurį laiką Lietuvoje sparčiai mažėja kredito įstaigų – bankų ir kredito unijų – padalinių skaičius. Tyrimas rodo, kad beveik pusė gyventojų savo kailiu pajuto skyrių mažėjimą. Tačiau bankai jiems nieko gero nežada – ir toliau gyvą bendravimą su bankų darbuotojais keis bendravimas su kompiuteriu arba bankomatu.
Lietuvos banko duomenimis, per pastaruosius metus buvo uždarytos 35 kredito įstaigų klientų aptarnavimo vietos.
Bankai Lietuvoje: ar konkurencija yra pakankama?
Lietuvoje veikia keli didieji bankai, kurie teikia paslaugų tiek verslui, tiek gyventojams, tačiau jiems žeriama ir kritikos: pirmiausia dėl mažinamo fizinių padalinių skaičiaus, antra – dėl paslaugų kainų.
LB Priežiūros tarnybai turėtų vadovauti Govina
Lietuvos banko (LB) Priežiūros tarnybos, prižiūrinčios finansų įstaigas, vadove ketinama skirti centrinio banko valdybos nario Mariaus Jurgilo patarėją Jakateriną Goviną.
Tai BNS patvirtino du nesusiję šaltiniai. Pati J. Govina ir LB šios informacijos BNS nei patvirtino, nei paneigė.
„Konkursas į Priežiūros tarnybos direktoriaus vietą yra baigtas, tačiau sprendimai bus priimti ir viešinami baigus visas procedūras“, – BNS nurodė centrinis bankas.
