lietuvos bankas
Lietuvos bankas yra Lietuvos Respublikos centrinis bankas, atsakingas už šalies pinigų politikos įgyvendinimą, finansų sistemos stabilumą ir sklandų mokėjimų sistemų veikimą. Jis taip pat prižiūri Lietuvos bankų sektorių, draudimo įmones ir kitas finansų rinkos dalyvius, siekdamas užtikrinti jų veiklos skaidrumą, patikimumą ir stabilumą. Lietuvos bankas išleidžia euro banknotus ir monetas, vykdo statistinius tyrimus, analizuoja ekonomikos raidą ir prognozuoja būsimas tendencijas. Kaip Euro sistemos narys, Lietuvos bankas aktyviai dalyvauja Europos Centrinio Banko veikloje, prisidedant prie bendros euro zonos pinigų politikos formavimo ir įgyvendinimo.
Tyrimas: be grynųjų pinigų niekaip – juos daugybė lietuvių gauna, leidžia ir taupo namie
Grynųjų pinigų naudojimas atsiskaitymams mažėja, tačiau jie vis dar yra populiariausia mokėjimo priemonė prekybos vietose ir tarp fizinių asmenų tiek Lietuvoje, tiek visoje euro zonoje. Mokėjimo kortelės tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje – antra pagal populiarumą atsiskaitymo priemonė.
Tokie rezultatai skelbiami Europos Centrinio Banko (ECB) inicijuotame tyrime, kurio metu buvo apklausta daugiau kaip 41 tūkst. euro zonos šalių gyventojų, praneša Lietuvos bankas.
Ketina reguliuoti įmonių valdybų sudarymo tvarką: pasiūlymas sulaukė kritikos
Siūloma sureguliuoti valstybės ar savivaldybės įmonių valdybų sudarymo tvarką, kai atsilaisvina nepriklausomų narių pareigos ir dėl to valdyba negali priimti sprendimų. Norima tokiais atvejais į valdybą laikinai deleguoti valstybės atstovus.
Įmonių indėlių augimas Lietuvoje – didžiausias Europoje: paaiškino priežastis
Tęsiantis koronaviruso krizei įmonių indėlių augimas Lietuvoje šiemet yra didžiausias Europoje, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. Pasak Jokūbo Markevičiaus, indėlių daugėjo, nes mažėjo vartojimas, buvo atidėtos investicijos, atsisakyta kai kurių žaliavų ir kitų pirkimų.
LB valdybos priminko patarėjas Tomas Garbaravičius mano, kad įmonių indėlių gausėjimą lėmė ir tai, kad bankai atidėjo paskolų mokėjimą.
Bendrovės vadovui Strėliui teismas sumažino baudą 8 kartus
Teismas aštuonis kartus sumažino bendrovės „Biglis“ akcininkui ir vadovui Linui Strėliui už piktnaudžiavimą rinka Lietuvos banko (LB) skirtą 200 tūkst. eurų baudą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) pirmadienį baudą sumažino iki 25 tūkst. eurų.
„Teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais pareiškėjui paskirtą baudą mažina iki 25 tūkst. eurų, kas, teismo vertinimu, pilnai atitinka padaryto teisės pažeidimo proporcingumo principą“, – BNS pranešė teismas.
Lietuvos bankas „Payserai“ skyrė 370 tūkst. baudą, bendrovė sprendimą žada skųsti
Lietuvos bankas skyrė 370 tūkst. eurų baudą lietuviško kapitalo mokėjimų bendrovei „Paysera LT“ dėl pinigų plovimo prevencijos pažeidimų, penktadienį pranešė pati bendrovė.
Ji taip pat informavo skųsianti sprendimą.
„Paysera LT“ nesutinka su Lietuvos banko skirta 370 000 eurų bauda už pinigų plovimo prevencijos įstatymo pažeidimus ir ją skųs teismui. Bauda prilygsta 2020 metų „fintech“ bendrovės trijų mėnesių grynajam pelnui“, – teigia bendrovė.
Tyrimas: pusė bankų ir kitų įstaigų klientų tinkamai neinformuoja apie mokesčius
Tik pusė patikrintų mokėjimo paslaugų teikėjų tinkamai informuoja klientus apie pritaikytus komisinius mokesčius už paslaugas, rodo Lietuvos banko tyrimas. Veikloje užfiksuotus trūkumus jie įpareigoti pašalinti, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
Tiesa, jame neatskleidžiama, kurie bankai ar kitos mokėjimo įstaigos apie taikomus paslaugų mokesčius klientus informuoja netinkamai.
Vasiliauskas: verslas valstybei negrąžins dalies mokesčių
Verslas valstybei negrąžins maždaug ketvirtadalio dėl koronaviruso krizės šiemet atidėtų mokesčių, įspėja Lietuvos banko vadovas. Vitas Vasiliauskas siūlo peržiūrėti DNR plano priemones.
„Mūsų vertinimu, tokia prognozė yra atsargi“, – Biudžeto ir finansų komitete, svarsčiusiame 2021 metų valstybės biudžetą, trečiadienį teigė V. Vasiliauskas.
Lietuvos bankas perspėja: pinigų gali būti mažiau, nei planavo valdžia
Sauliaus Skvernelio Vyriausybės parengtame 2021 metų biudžeto projekte planuojami kitų metų valdžios rodikliai gali būti prastesni, nes kyla rizikų tiek dėl planuojamų pajamų, tiek dėl išlaidų, perspėja Lietuvos bankas (LB).
LB parengtame 2021 metų biudžeto vertinime, kurio kopiją turi BNS, pabrėžiama, kad kitąmet valdžios sektoriaus deficitas gali būti didesnis, jeigu nebus gauta visa numatyta dotacijų iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl.
Vasiliauskas: atsiveria geros galimybės inovacijomis ir žiniomis grįstai ekonomikai
Koronaviruso pandemijos sukeltoms ekonominėms pasekmėms sušvelninti numatomos nacionalinės ir Europos Sąjungos (ES) lėšos atveria didelių galimybių langą Lietuvai sparčiau modernizuoti ekonomiką, tvirtina Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Antrajai Covid-19 bangai pirkėjai ruošiasi kitaip: nebepasikartos jau matytas scenarijus
Tikriausiai visi pamena tą pasiutusią pirkimo karštinę tik karantinui prasidėjus. Tuščios buvo makaronų, kruopų ir konservų lentynos, masiškai buvo išperkamas ir tualetinis popierius. Tačiau dabar, kai koronaviruso atvejų skaičiai kasdien didėja daug sparčiau, regis, tokios pirkimo manijos nenusimato. Prekybos centrai ir bankai spėja, kad net skaičiams dar padidėjus, tuščių lentynų parduotuvėse matyti neturėtume.
REKLAMA
REKLAMA
Lietuvoje bankų apetitas mažėjo, bet vis tiek mokame daugiau už kitus
Retas gali sau leisti nusipirkti brangesnį daiktą ar nuosavą būstą be paskolos. Jų palūkanų dydis lemia, kiek papildomai turėsime sumokėti grąžinę pasiskolintą sumą. Nors šiuo metu Lietuvoje siūlomos bene mažiausios palūkanos per pastaruosius metus, jos gerokai didesnės nei vidutinės visoje Euro zonoje.
Naujausiais Lietuvos banko duomenimis, rugpjūtį vartojimo paskolų vidutinė metinių palūkanų norma sudarė 7,78 proc.
Koronaviruso įtampą lietuviai puolė malšinti apsipirkinėdami: labiau perka 3 kategorijų daiktus
Koronaviruso stresą lietuviai malšina apsipirkinėdami. Parduotuvėse tautiečiai pinigų palieka daugiau nei pernai. Prekybininkai džiaugiasi, o Lietuvos bankas jau atsisako savo ankstesnių pesimistinių ekonomikos prognozių ir pripažįsta, kad mūsų šalis pirmąją koronaviruso bangą atlaikė bene geriausiai visoje Europos Sąjungoje. Visgi, atsipalaiduoti žmonėms ekonomistai nepataria.
Praėjus karantinui lietuviai vis plačiau praveria pinigines.
Sunku patikėti: kitais metais bankams už paslaugas mokėsime mažiau
Lietuvos banko valdyba sumažino pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio maksimalią kainą – nuo 2021 m. sausio 1 d. ji negalės būti didesnė nei 1,45 euro, o socialinę paramą gaunantiems asmenims – ne didesnė kaip 0,72 euro per mėnesį, dabar galiojanti kaina – atitinkamai 1,52 ir 0,76 euro.
Be to, pagrindinė mokėjimo sąskaitos krepšelis papildytas momentinių mokėjimų paslauga, praneša Lietuvos bankas.
Elektroninių pinigų įstaigai „Wallter“ – 90 tūkst. eurų bauda
Elektroninių pinigų įstaiga „Wallter“ netinkamai saugojo savo klientų lėšas ir tai žinodama teikė neteisingą informaciją Lietuvos bankui (LB) apie lėšų likučius. Už šiuos pažeidimus LB Priežiūros tarnyba skyrė bendrovei 90 tūkst. eurų baudą.
„Bendrovė ne tik netinkamai laikė klientų lėšas, bet ir slėpė šį faktą teikdama Lietuvos bankui tikrovės neatitinkančią informaciją. Tai du sunkūs teisės aktų pažeidimai. Tokie atvejai nebuvo, nėra ir nebus toleruojami.
Spręs, kiek mokėsime bankams už pagrindinių paslaugų krepšelį
Jau kelerius metus daugelis gyventojų, turinčių sąskaitas bankuose, už pagrindines jų paslaugas moka nustatytą mėnesinį mokestį. Antradienį sprendžiama, koks maksimalus jo dydis bus nuo kitų metų pradžios.
Maksimalų komisinį atlyginimą už pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą, kasmet tvirtina Lietuvos banko (LB) valdyba.
Kaip informuoja LB, į pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio sudėtį įtrauktos būtiniausios paslaugos, kurios kas mėnesį būtų teikiamos be papildomų mokesčių.
Lietuva žada prisijungti prie skolinti sutinkančių šalių
Lietuvos bankas (LB) su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) ketina pasirašyti dvišalio skolinimo susitarimą, kuriuo įsipareigos prireikus skolinti lėšų TVF, tam panaudojant LB finansinį turtą.
Vyriausybei trečiadienį siūloma suteikti įgaliojimus finansų ministrui Viliui Šapokai pasirašyti sutikimo dokumentą dėl tokio susitarimo.
Lietuvos bankas apie šalies ekonomiką: skubią reanimaciją metas keisti reabilitacija
Nors koronaviruso atvejų skaičius Lietuvoje viršijo naujus rekordus, naujausi rodikliai rodo, kad ekonomikos padėtis nėra tokia bloga, kaip buvo prognozuojama pavasarį. Tikėtina, kad šiemet ir kitais metais darbuotojų algos augs greičiau nei prekių ir paslaugų kainos.
Pirmadienį naujausius rodiklius aptarė Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
„Ignitis grupė“ IPO kainos ribos – nuo 22,5 iki 28 eurų už akciją
Valstybės valdomos energetikos bendrovės „Ignitis grupės“ pirminio viešojo akcijų siūlymo (Initial Public Offering, IPO) kainos ribos yra nuo 22,5 iki 28 eurų už akciją bei tarptautinį depozitoriumo pakvitavimą (angl. global depository receipts, GDR).
Bendrovės vertybinių popierių prospektą patvirtino Lietuvos bankas, prospektas paskelbtas bendrovės interneto svetainėje, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Ignitis grupė“.
Siūlymas apima 20,902 mln. vienetų akcijų arba 27,8 proc.
Lietuvos bankas: elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos atlaikė koronaviruso krizę
Elektroninių pinigų (EPĮ) ir mokėjimo įstaigų (MĮ), kurios sudaro reikšmingą dalį Lietuvos FinTech sektoriaus, skaičius, mokėjimo operacijos ir pajamos šių metų pirmąjį pusmetį toliau didėjo, teigiama Lietuvos banko pranešime.
„Pirmojo pusmečio tendencijos rodo, kad elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sektorius atlaikė koronaviruso krizės išbandymą.
Lietuvos bankas: skolinimo platformos atlaikė koronaviruso krizės spaudimą
Pastaraisiais metais sparčiai augęs gyventojų skolinimasis per tarpusavio skolinimo platformas šių metų balandžio mėnesį buvo sumažėjęs, tačiau nuo gegužės tokių paskolų rinka po truputį vėl grįžta į 2019-aisiais pasiektą aukščiausią lygį, rodo Lietuvos banko atlikta tarpusavio skolinimo platformų operatorių veiklos Lietuvoje analizė.
„Tarpusavio skolinimo platformos pamažu įsitvirtina tarp alternatyvių vartojimo kreditų teikėjų.
Lietuviai prikaupė pinigų – kas bus toliau?
Lietuvos gyventojai nuo pat pavasario ir ypač po karantino bankuose sukaupė daug daugiau pinigų negu turėjo pernai ar užpernai. Tiesa, tai padaryti pavyko ne visoms gyventojų grupėms. Tad kas pinigų sukaupė daugiausia ir kam juos žada išleisti?
Lietuvos banko (LB) Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas Paulius Morkūnas pastebi, kad padidėjus neapibrėžtumui namų ūkiai yra linkę atidėti nebūtinąsias išlaidas.
Koronaviruso poveikis Lietuvos įmonėms: kai kam gali prireikti bent metų finansinei būklei atkurti
Dėl koronaviruso neigiamo poveikio sumažėjus vartojimo paklausai krito dažnos Lietuvos įmonės pelnas, sumenko gamybos apimtis ir daugumai įmonių, kol pasieks iki COVID-19 pandemijos buvusį savo finansinės būklės lygį, tai gali užtrukti mažiausiai metus. Taip teigė daugiau kaip pusė Lietuvos banko užsakymu apklaustų įmonių vadovų ar finansininkų.
Lietuvos banko valdybos nariu paskirtas Gediminas Šimkus
Lietuvos banko (LB) valdyboje pradėjo dirbti Gediminas Šimkus, iki šiol vadovavęs centrinio banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybai.
G. Šimkų į valdybą paskyrė prezidentas Gitanas Nausėda, atsižvelgdamas į LB valdybos pirmininko Vito Vasiliausko teikimą, pranešė LB.
Lietuvos banke G. Šimkus pradėjo dirbti 2002 metais.
Teismas nepasigailėjo elektroninių pinigų įstaigos: susimokės 27 tūkst. eurų baudą
Elektroninių pinigų įstaiga „Paydoo Payments“ netinkamai saugojo klientų lėšas ir teikė neteisingą informaciją Lietuvos bankui (LB), todėl privalo sumokėti jai skirtą 27 tūkst. eurų – ji proporcinga pažeidimams, konstatavo teismas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) rugpjūčio 13 dieną atmetė „Paydoo Payments“ skundą, kuriuo įmonė prašė pakeisti LB sprendimą – vietoje baudos skirti įspėjimą, o jei šis prašymas būtų netenkintas, sumažinti baudą.
Lietuvos banko apklausa: didžiausią riziką kelia COVID-19 pandemijos pasekmės
Pagrindinė rizika Lietuvos finansų sistemai yra besitęsiančios COVID-19 pandemijos pasekmes ekonomikai – prastėjanti įmonių ir namų ūkių finansinė būklė bei blogėjanti ekonomikos padėtis prekybos partnerių šalyse ir dėl to krintantis eksportas, rodo Lietuvos banko (LB) naujausia finansų įstaigų apklausa.
„Nors atšaukus karantiną ir panaikinus buvusius apribojimus verslas daugmaž grįžo į įprastas vėžes, kai kurių sektorių ateities perspektyvas finansų įstaigos vertina labai santūriai.
Lietuvos bankas: investicinio draudimo klientai gauna didesnę naudą
Dauguma Lietuvoje veikiančių ir investicinio gyvybės draudimo paslaugas teikiančių draudimo įmonių atsižvelgė į Lietuvos banko (LB) poziciją dėl valdymo mokesčių susigrąžinimo, dėl to investicinio gyvybės draudimo klientai jau gauna didesnę naudą ir gali sukaupti daugiau lėšų.
Lietuvos bankas: dėl Covid-19 padarytos žalos ekonomikai gali daugėti nusikaltimų
Lietuvos bankas ragina šalies bankus, kredito unijas, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigas atidžiau stebėti didesnės rizikos klientus ir pateikė rekomendacijas, į ką derėtų atkreipti ypatingą dėmesį.
„Koronavirusas smogė ekonomikai, o tai gana palanki terpė nusikaltėliams, bandantiems išvilioti iš žmonių pinigus.
Naujos prognozės: užuot mažėjusios, šiemet algos dar gali pakilti
Kovą paskelbus karantiną ir uždarius daugelį įmonių, buvo nuogąstaujama, kad Lietuvos ekonomika gerokai susitrauks. Tačiau naujausi duomenys nėra tokie blogi. Jeigu prisidėjus krizei buvo prognozuota, kad atlyginimai šiemet sumažės, dabar manoma, kad vis dėlto jie gali padidėti.
Ketvirtadienį nuotolinėje spaudos konferencijoje apie tai kalbėjo Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
„Skaičius tikrai maloniai nustebino.
Aktualu tūkstančiams gyventojų: planuoja keisti palūkanų skaičiavimą
Paskolos palūkanos paprastai susideda iš dviejų dalių: banko maržos ir tarpbankinių palūkanų normos. Netrukus vienos iš jų planuojama atsisakyti. Dėl to dešimtims tūkstančių gyventojų palūkanos bus perskaičiuotos, o jų bankams mokama suma padidės arba sumažės.
Pasiskolinus pinigų, reikia grąžinti ne tik pasiskolintą sumą, bet palūkanas – kažką panašaus į mokestį už galimybę turėti ir naudoti svetimus pinigus.
Jis susideda iš dviejų dalių.
Lietuvos bankas apie „Luminor“: nuolatinis sutrikimų pasikartojimas kelia abejonių
Dėl gedimų Registrų centre iš dalies sutrikus vieno didžiausių šalyje „Luminor“ banko veiklai, Lietuvos bankas (LB) abejoja, ar „Luminor“ tinkamai kontroliuoja padėtį.
LB Priežiūros tarnyba penktadienį nurodė „Luminor“ paaiškinti, kaip jis užtikrina veiklą ir apsaugo klientus nuo galimų sutrikimų, BNS patvirtino centrinis bankas.
Dėl dažnų sutrikimų „Luminor“ turės aiškintis Lietuvos bankui
Dėl gedimų Registrų centre iš dalies sutrikus vieno didžiausių šalyje „Luminor“ banko veiklai, Lietuvos bankas (LB) abejoja, ar „Luminor“ tinkamai kontroliuoja padėtį.
LB Priežiūros tarnyba penktadienį nurodė „Luminor“ paaiškinti, kaip jis užtikrina veiklą ir apsaugo klientus nuo galimų sutrikimų, BNS patvirtino centrinis bankas.
Bankų pelnas smuko iki 65 mln. eurų
Lietuvos bankai pirmąjį ketvirtį uždirbo 65 mln. eurų pelno – 28,5 proc. mažiau negu pernai tuo pat metu.
Pelningai šiemet dirbo 10 bankų ar užsienio bankų filialų, nuostolingai – 5. Tarp pastarųjų dominavo veiklą pertvarkantys, pradedantys ar ją nutraukiantys bankai, pranešė Lietuvos bankas.
Per tris mėnesius bankai uždirbo 129,5 mln. eurų grynųjų palūkanų pajamų – 10,7 proc. daugiau nei prieš metus, grynosios paslaugų ir komisinių pajamos beveik nepakito ir siekė 55,8 mln.
Įvertino lietuvių sukauptą turtą: atrodo, sukaupė nemažai, bet gyvena kaip vargšai
Kiek lietuviai turi sukaupę turto ir kokio daugiausia? Lietuvos banko atliktas tyrimas atskleidžia, kad tautiečiai išsiskiria iš kitų Europos Sąjungos šalių, mat daugiausia turi sukaupę nekilnojamojo turto – įsigiję būstą, sodybą, garažą. Pasak ekonomistų, tokia didžiulė lietuvių meilė nekilnojamajam turtui rodo žemą gyventojų finansinį raštingumą, nemokėjimą taupyti ir investuoti.
Lietuvos bankas: šalies bankų sektorius atlaikė pirmą iššūkį
Šių metų pirmąjį ketvirtį bankai pajuto koronaviruso (Covid-19) sukeltą lėtėjančio ekonomikos aktyvumo poveikį, kuris nulėmė pradėjusius prastėti kai kuriuos bankų finansinius rodiklius, įskaitant pelną. Nors indėliai ir paskolų apimtis pirmąjį ketvirtį augo, bankų laukia su skolinimu ir pajamų mažėjimu susiję iššūkiai.
Lietuvos bankas išleidžia pirmąją pasaulyje skaitmeninę kolekcinę monetą LBCOIN
Lietuvos bankas (LB) ketvirtadienį išleidžia pirmąją pasaulyje skaitmeninę kolekcinę monetą LBCOIN.
Centrinio banko teigimu, taip pradedamas naujas etapas numizmatikos istorijoje, o kartu šis projektas – viena pirmųjų galimybių pradėti svarstyti skaitmeninių pinigų klausimą.
Blokų grandinės technologijos (blockchain) pagrindu sukurtą LBCOIN sudaro šeši skaitmeniniai žetonai ir viena fizinė kolekcinė sidabro moneta. Ketvirtadienį 8 val. ryto el. parduotuvėje lbcoin.lb.
Lietuva įeis į istoriją: išleidžiama pirmoji pasaulyje skaitmeninė kolekcinė moneta LBCOIN
Lietuvos banko išleidžiama pirmoji pasaulyje skaitmeninė kolekcinė moneta LBCOIN pradeda naują etapą numizmatikos istorijoje, o kartu gali prisidėti permąstant pačią pinigų idėją, sako vienas LB vadovų.
„Kai sakome „moneta“, daugiausiai įsivaizduojama kažkas apvalaus, paliečiamo. Bet šiuo atveju taip nėra. Manau, rodome pavyzdį ir kartu verčiame naują puslapį numizmatikos istorijoje“, – antradienį monetai skirtame vebinare kalbėjo Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.
Lietuvos bankas siunčia žinią turintiems investicinį gyvybės draudimą: turite tai žinoti
Draudimo bendrovės ne visais atvejais investicinio gyvybės draudimo kryptis valdo taip, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas klientams, kaip tai įpareigoja Draudimo įstatymas, rodo naujausia Lietuvos banko atlikta analizė.
Šiemet per pusmetį būsimų Lietuvos pensininkų turtas sumažėjo
Pasibaigus karantinui pensijų fonduose kaupiamo turto vertė vėl ėmė augti, tačiau pirmo šių metų pusmečio rezultatas lieka neigiamas. Būsimų pensininkų turto vertė susitraukė daugiau kaip 5 proc., praneša Lietuvos bankas.
Lietuvoje veikiantys II pakopos pensijų fondai per 2020 m. antrąjį ketvirtį uždirbo teigiamas grąžas: bendras svertinis vieneto vertės pokytis balandžio–birželio mėn. sudarė +11,1 proc.
Lietuviai turto turi, tačiau su juo elgtis nemoka – dėl to ne tik neuždirba, bet ir praranda
Lietuvos gyventojai turi sukaupę nemažai turto, tačiau, kitaip nei daugelyje ES šalių, didžiausią jo dalį sudaro nekilnojamas turtas. Lietuviai turi gana nedaug finansinio turto – ir beveik visą jį laiko indėliais bankuose. Ekonomistų teigimu, tai nėra pats geriausias būdas investuoti. Tačiau ką daryti, kad pinigus įdarbintume geriau?
Lietuvos banko tyrimas atskleidė, kad mūsų šalyje vyrauja palyginti maža turto ir gana didelė pajamų nelygybė.
Tyrimas: Lietuvos namų ūkiai yra sukaupę vidutiniškai 84,3 tūkst. eurų vertės turto
Lietuvos namų ūkiai yra sukaupę vidutiniškai 84,3 tūkst. eurų vertės turto – maždaug dviem trečdaliais mažiau už Europos vidurkį, kuris siekia 229,2 tūkst. eurų, tačiau Lietuvos turto nelygybės rodiklis yra vienas mažiausių Europoje, rodo europinio Namų ūkių finansų ir vartojimo tyrimo duomenys.
Istorinis įvykis Lietuvoje – pristatė unikalią, pirmąją pasaulyje skaitmeninę monetą
Istorinis įvykis numizmatams ir ne tik – Lietuvos bankas pristatė unikalią, pirmąją pasaulyje, skaitmeninę kolekcinę monetą LBCOIN. Naujiena skirta pagerbti 1918 metų Nepriklausomybės Akto signatarus. Esą tokie projektai padės ateityje apsispręsti ar galima pereiti prie virtualių pinigų. Tiesa, atsiskaityti parduotuvėje su skaitmenine moneta už prekes bent jau kol kas nepavyks.
Pandemijos poveikis kainoms: vartojimo prekės pinga, paslaugos sparčiai brangsta
Antrąjį šių metų ketvirtį kainų augimas Lietuvoje yra pastebimai sulėtėjęs. Nors infliacija pagal vartotojų kainų indeksą birželio mėn. padidėjo iki 1 proc. (gegužės mėn. siekė 0,3 proc.), ji ir toliau nėra didelė – pastaruosius tris mėnesius Lietuvoje neviršija 1 proc. Šie kainų raidos pokyčiai daugiausia susiję su kritusiomis naftos kainomis.
Aiškėja, kad Valstybinis bankas Lietuvoje gali tarnauti visai ne gyventojams
Prezidentas Gitanas Nausėda su Tarptautinio valiutos fondo atstovais tariasi, koks Lietuvoje bus valstybinis bankas. Siekdami valdžios valstiečiai žadėjo sukurti banką gyventojams, kenčiantiems nuo didžiulių bankų įkainių. Tačiau aiškėja, kad prezidentas ir valdantieji banką kurpia pirmiausia verslininkams, o ne gyventojams.
Lietuviškos bankininkystės realybė. Nors prieš kurį laiką buvo vieno komercinių bankų aptarnavimo padalinys, dabar jis uždarytas.
Perspėja, kad smarkiai išplito padirbti pinigai: tokie naudojami filmavimams
Ši informacija itin svarbi tiems, kas ir per karantiną dažnai atsiskaito grynaisiais pinigais. Lietuvos bankas perspėja atidžiai apžiūrėti eurų kupiūras, nes pastebi, kad smarkiai išaugo butaforinių pinigų cirkuliacija apyvartoje. Dažniausiai tai iš Kinijos parsiųsti į tikrus pinigus labai panašūs popierėliai, skirti tik kinams filmuoti ar žaidimams. Už atsiskaitymą tokiais pinigais gresia net baudžiamoji atsakomybė.
Lietuvos bankas įspėja, kaip gyventojams neprarasti pinigų
Karantino laikotarpiu žmonėms praleidžiant daugiau laiko prie kompiuterių ar internetinėje erdvėje, jie tampa labiau pasiekiami internetiniams sukčiams. Nusikaltėliai, prisidengdami su COVID-19 susijusiomis temomis, taiko naujas sukčiavimo schemas, prašydami paramos netikroms labdaros organizacijoms, siūlydami įsigyti įvairių prekių, dalyvauti lošimuose, investuoti.
Lietuvos bankas prognozuoja algų kritimą, ekonomistai mano kitaip
Kaip Lietuvos žmonės ir šalies ekonomika išgyveno koronaviruso pandemiją? Kada šalies ekonomika grįš į įprastas vėžes? Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tikina, kad Lietuvos ūkis ir finansai pirmąją pandemijos šoko bangą atlaikė. Tiesa, nepaisant atsigavimo ženklų, centrinis bankas prognozuoja, kad dar šiemet darbuotojams mažės atlyginimai.
Spūstys ir pilnos gatvės automobilių signalizuoja, kad pamažu po koronaviruso bangos žmonės grįžta į darbus ir įprastą gyvenimą.
Lietuvos bankas: juodžiausio scenarijaus pavyks išvengti
Koronaviruso sukeltos ūkio krizės pasekmės nebus tokios skaudžios, kaip manyta anksčiau. Lietuvos ekonomikas nesmuks taip smarkiai, o per metus – dvejus turėtų iki galo atsitiesti.
Penktadienį tokiomis prognozėmis pasidalijo Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Jo nuomone, blogiausias scenarijus neišsipildys ir šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) per šiuos metus nesusitrauks tiek, kiek prognozuota tik prasidėjus karantinui.
Elektroninių mokėjimų dalis karantino metu išaugo
Atsiskaitymai kortelėmis karantino piko metu kovo ir balandžio mėnesiais sumažėjo daugiau kaip dešimtadaliu, taip pat krito ir apyvarta, tačiau Lietuvos bankų asociacija (LBA) sako, kad elektroninių mokėjimų dalis šiuo laikotarpiu turėjo išaugti.
LBA duomenys rodo, kad atsiskaitymų kortelėmis skaičius kovo-balandžio mėnesiais smuko 16 proc., apyvarta – 11 proc.
LBA prezidentas Mantas Zalatorius sumažėjimą sieja su įvestu karantinu ir jo pasekmėmis.
Vasiliauskas: blogiausiu atveju Lietuvos ekonomika susitrauks penktadaliu
Šalies centrinis banko prognozėmis, labiausiai tikėtinas scenarijus, kad šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks dešimtadaliu, tačiau blogiausiu atveju kritimas gali siekti ir 21 proc.
Antradienį Seime pristatydamas pranešimą apie Lietuvos banko (LB) pagrindinio tikslo įgyvendinimą, finansų rinkos būklę apie tai kalbėjo banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Lietuvos banko vadovas: išduodamų paskolų srautas pastebimai sumenkęs
Karantino metu Lietuvos komercinių bankų teikiamų naujų paskolų srautas yra pastebimai sumažėjęs, teigia Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas. Vitas Vasiliauskas sako, kad tam įtakos turi ir smukusi paskolų paklausa.
„Mūsų duomenys rodo, kad paskolų srautas yra sumažėjęs (...) Kalbant apie būsto paskolas, naujai išduotų paskolų sumažėjimas yra apie 30 proc., fiziniams asmenis naujai išduotų kitų paskolų skaičius – apie 50 proc.
