lenkija

Karių dislokavimas vykdomas išliekant susirūpinimui dėl saugumo, Lenkijai nerimaujant dėl Rusijos invazijos į Ukrainą bei galimybės, kad gali atsinaujinti migrantų krizė, įsiplieskusi Lenkijos-Baltarusijos pasienyje 2021 metų pabaigoje. „Mes sustiprinsime Lenkijos armijos buvimą visose pasienio provincijose“, – sakė Vladislovas Kosiniakas-Kamyšas ir pridūrė, kad provincijos, besiribojančios su Rusija, Baltarusija ir Ukraina, gaus papildomų karių. Kariuomenė, tęsė jis, talkins pasieniečiams.

Lenkijos užsienio reikalų ministerija pasmerkė koncertų salėje „Crocus City Hall“ netoli Maskvos įvykdytą teroro aktą, pareikalavusį daug aukų. Užsienio reikalų ministerijos pareiškimas paskelbtas socialiniame tinkle X. „Esame sukrėsti žinios apie tragiškus įvykius Pamaskvio koncertų salėje „Crocus City Hall“. Griežtai smerkiame teroro aktą ir reiškiame nuoširdžią užuojautą aukų šeimoms“, – rašoma pareiškime.

Gegužę Lenkijoje planuojamas Liublino trikampio – Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos – bendradarbiavimo iniciatyvos, remiančios Ukrainos integraciją į Europos Sąjungą (ES), susitikimas. Jame tikimasi sulaukti ir Baltarusijos opozicijos atstovų, Seime po tarptautinio Kalinausko forumo pranešė Lenkijos Seimos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Pawelas Kowalis.

Lenkijos ūkininkams planuojant naują masinių protestų bangą, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, kad jie neturės poveikio ir nesukels nepatogumų Lietuvos piliečiams. Taip pat jis paminėjo, kad šie protestai gali būti ir Lietuvai naudingi, nes paskatina Europos Komisiją imtis rusiškų grūdų importo į Europą apribojimų. „Šį kartą Lenkijos ūkininkai kreipia visą dėmesį į savo valdžios pusę.

Lenkijos žemdirbiams trečiadienį pradėjus savaitę truksiančius masinius protestus visoje šalyje, taip pat netoli sienos su Lietuva, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) teigia, kad nesklandumų pasienyje kol kas išvengta. Tuo metu nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ vadovas sako, kad vairuotojams tenka apvažiuoti protestuotojų užblokuotus kelius, o daugiau sunkumų jiems kyla vykstant į Vokietiją pro Frankfurtą prie Oderio.

Visoje Lenkijoje trečiadienį vėl vyksta ūkininkų protestai, į kuriuos sukvietė ūkininkų profsąjunga „Solidarnosc“. Daugelyje vietų kilo spūstys ir eismo trikdžiai, nes ūkininkai savo traktoriais blokavo kelius ir žiedines sankryžas, pranešė lenkų naujienų agentūra PAP. Lenkijos policijos duomenimis, protesto akcijos numatytos 580 vietų. Jose turėtų dalyvauti iki 70 000 dalyvių.

Šią ir kitą savaitę netoli Lietuvos sienos – dar vienas Lenkijos ūkininkų protestas. Vykstantiems į kaimyninę šalį gali kilti nepatogumų, todėl Lietuvos policija išplatino įspėjimą vairuotojams. Juo policija pasidalino socialiniuose tinkluose: „Atkreipiame Lietuvos gyventojų dėmesį, kad Lenkijoje, apie 8 km nuo Lietuvos sienos, kelyje S61/E67, planuojama Lenkijos ūkininkų akcija, kurios metu gali būti sutrikdytas ir apsunkintas eismas A5 kelyje. Akcija prasidės kovo 20 d. 08:00 val.

Kovo 26 dieną Varšuva ir Berlynas įkurs „šarvuočių koaliciją“ Ukrainos ginkluotųjų pajėgų reikmėms. Apie tai Lenkijos vicepremjeras ir nacionalinės gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pranešė per dvišalį susitikimą Varšuvoje su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu. „Kovo 26 dieną mes, kaip bendri lyderiai – Lenkija ir Vokietija – aktyvuosime šarvuočių koaliciją Ukrainai paremti. Tai bus viena iš svarbiausių koalicijų“, – sakė W. Kosiniakas-Kamyszas.

Lenkijos šeimos, darbo ir socialinės politikos ministrė pirmadienį teigė svarstanti galimybę sutrumpinti darbo savaitę iki keturių dienų. Agnieszka Dziemianowicz-Bak radijo stočiai RMF24 sakė, kad pavedė Centriniam darbo apsaugos institutui (CIOP) išanalizuoti darbo našumą, atsižvelgiant į darbo valandų skaičių per savaitę. Pasak jos, pirmieji analizės rezultatai rodo, kad protingiausia būtų sutrumpinti darbo savaitę iki keturių dienų, o ne iki 35 valandų per savaitę.

Antradienį Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis lankysis Lenkijoje, kur susitiks su šalies vicepremjeru ir nacionalinės gynybos ministru Władysławu Kosiniaku-Kamyszu, užsienio reikalų ministru Radosławu Sikorskiu bei Lenkijos Seimo Užsienio reikalų komisijos pirmininku Pawełu Kowaliu.

Lenkijos ministro pirmininko kanceliarijos vadovas Janas Grabiecas pirmadienį pareiškė, kad Varšuva turi pasitikėti savo ambasadoriais.  Praėjusią savaitę šalies vyriausybė paskelbė, kad atšauks 50 ambasadorių ir pertvarkys Lenkijos diplomatinę tarnybą. Manoma, kad dėl šio sprendimo gali kilti nesutarimų tarp vyriausybės ir Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos (Andžejaus Dudos), kuris turi įgaliojimus skirti ir atleisti ambasadorius.

Kandidatas į Lenkijos pietuose esančių Katovicų merus sako norintis, kad miestą valdytų superkompiuteris. Valstybinės rinkimų komisijos (PKW) interneto svetainėje 39 metų Marekas Strzalkowskis, dirbantis IT sektoriuje, nurodytas kaip vienas iš penkių kandidatų į merus. Penktadienį naujienų agentūrai PAP jis sakė, kad nori, jog Katovicai taptų pirmuoju Lenkijos miestu, kuriam vadovautų ne politikai, o superkompiuteris.

Buvęs Lenkijos ministras pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačinskis) penktadienį stojo prieš specialų parlamento komitetą ir davė parodymus apie pažangios šnipinėjimo programinės įrangos pirkimą ir, kaip įtariama, neteisėtą naudojimą jo vadovaujamos partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) vyriausybėje. Įmonės „NSO Group“ programa „Pegasus“ buvo naudojama šnipinėjant partijos oponentų mobiliuosius įrenginius.

Dėl Lenkijoje vykstančių ūkininkų protestų sekmadienį rytų Vokietijoje, netoli pasienio miesto Frankfurto prie Oderio, gali būti blokuojamas automobilių eismas, pranešė policijos atstovas. Lenkijos ūkininkai planuoja blokuoti greitkelį nuo Swiecko sankryžos iki Vokietijos sienos, pranešė greitkelio operatorius. Jų protestas turėtų baigtis trečiadienį 22 val. Nuo 13 val. vairuotojai bus nukreipiami kitais keliais, penktadienį sakė policijos atstovas.

Lenkija atšaukia 50 savo ambasadorių, naujajai vyriausybei stengiantis sustiprinti savo diplomatines misijas sudėtingu laikotarpiu, trečiadienį pranešė lenkų užsienio reikalų ministerija. Visi šie diplomatai buvo paskirti ankstesnės dešiniųjų administracijos. Ankstesnė partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) vyriausybė valdė aštuonerius metus, iki praėjusių metų gruodžio.

Vis daugiau Europos šalių valdžios institucijų rimtai vertina Rusijos puolimo grėsmę ir imasi prevencinių priemonių. Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis trečiadienį paskelbė, kad 117 mln. zlotų (27 mln. eurų) skirta pastatyti slėptuvėms nuo bombų ir kitoms saugumo priemonėms mieste. Tikimasi, kad jos bus įrengtos per artimiausius 2-3 metus. Nurodoma, kad taip pat bus rengiamos ligoninės ekstremalioms situacijoms ir ruošiamos pratybos visuomenei.

Lenkijos ūkininkams blokuojant Ukrainos sieną, šioje šalyje dirbančios lenkų bendrovės patiria šimtų milijonų JAV dolerių nuostolius, kalbėdamas per Ukrainos krizių spaudos centre surengtą spaudos konferenciją pasakė Tarptautinės Lenkijos verslininkų Ukrainoje asociacijos pirmininkas Szymonas Waszczynas. „Tai tiesioginiai nuostoliai, kuriuos abejų šalių įmonės patiria, nesugebėdamos pristatyti prekių ir įvykdyti sutarčių.

Kaimyninėje Lenkijoje ir keliautojų pamėgtoje Austrijoje įsigaliojo griežtesnės baudos nedrausmingiems vairuotojams, nuolatos mėgstantiems pažeidinėti kelių eismo taisykles.  Austrijos vyriausybė dar praėjusiais metais paskelbė imsiantis priemonių, kurios padėtų kovoti su greitį viršijančiais vairuotojais. Ir štai – nuo šiol Austrijoje viršijus greitį gyvenvietėje (60 km/val. ir daugiau) ir užmiestyje (70 km/val. ir daugiau), policijos pareigūnai turės teisę konfiskuoti jūsų automobilį.

Lenkų ūkininkai trečiadienį pranešė, kad nuo penktadienio ketina blokuoti sienos perėjimo punktą su Slovakija. Ūkininkai paskelbė, kad blokados metu leis per valandą sieną kirsti vienam sunkvežimiui. Protestas susijęs su grūdų įvežimu iš Ukrainos ir su Europos Sąjungos žaliojo kurso programa. Apie protestą, kurio metu buvo užblokuotas sienos perėjimo punktas prie Chyžno kaimo, buvo oficialiai pranešta Lenkijos pietuose esančios Jablonkos vietos pareigūnams.

Lenkijos Dorohusko pasienio kontrolės punktą blokuojantys lenkų ūkininkai trečiadienį sakė, kad leis sunkvežimiams važiuoti į Ukrainą, bet ir toliau trukdys vežti krovinius į Lenkiją. Ūkininkai pasienio kontrolės punktus prie sienos su Ukraina blokuoja daugiau kaip mėnesį, protestuodami prieš ukrainietiškos produkcijos įvežimą į Lenkiją. Jie skundžiasi, kad dėl ukrainietiškos produkcijos rinkoje mažėja kainos, o tuo pačiu – ir jų uždarbiai.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas antradienį susitikęs su Lenkijos lyderiais perspėjo, kad Rusija nesustos įsiveržusi į Ukrainą, ir paragino Kongresą patvirtinti gyvybiškai svarbią karinę pagalbą Kyjivo kovai. „Privalome veikti, kol tiesiogine prasme dar nevėlu. Nes, kaip prisimena Lenkija, Rusija nesustos ties Ukraina.

Jungtinės Valstijos antradienį patvirtino beveik 3,5 mlrd. dolerių (3,21 mlrd. eurų) vertės raketų pardavimą Lenkijai,  prezidentui Joe Bidenui Baltuosiuose rūmuose pasveikinus šios NATO sąjungininkės lyderius.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas antradienį Baltuosiuose rūmuose priims Lenkijos prezidentą Andrzejų Dudą ir ministrą pirmininką Donaldą Tuską, siekdamas patikinti svarbią NATO sąjungininkę Varšuvą, kad Vašingtono paramai jai nesusvyravo po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Kariuomenės analitikai pernai fiksavo net pusketvirto tūkstančio propagandos ir dezinformacijos atvejų. Pradedant Vilniuje vykusiu NATO viršūnių susitikimu ir mūsų istorijos iškraipymu, baigiant informacinėmis atakomis vakaruose, kur rusai aiškina, kad kilus karui Lietuvos ginti neverta. Rusai bando skleisti ir žinutes, kad Lietuvos kariai bus siunčiami kariauti į Ukrainą.

Apie 650 transporto priemonių laukia 17 km ilgio eilėje, kad galėtų išvykti iš Lenkijos į Ukrainą per Dorohusko pasienio kontrolės punktą, šeštadienį pareiškė Angelika Glab-Kunysz (Angelika Glab-Kuniš) iš Chelmo vietos policijos nuovados, kurią cituoja naujienų agentūra PAP. „Protestuotojai šiuo metu leidžia į Ukrainą pravažiuoti vienam sunkvežimiui per valandą“, – sakė ji ir pridūrė, kad naktį jokių incidentų nepastebėta. Anot jos, vidutinis laukimo laikas šiuo metu siekia 289 valandas.

Popiežius Pranciškus priėmė lenkų vyskupo, kaltinamo kunigų seksualinės prievartos prieš vaikus slėpimu, atsistatydinimą, šeštadienį pranešė Vatikanas. Tai jau antras toks sprendimas per kelis mėnesius. 73 metų Andrzejus Dziuba vyskupas iš Vidurio Lenkijoje esančio Lovičiaus atsistatydino „Šventojo Sosto prašymu“, sakė Vatikanui Lenkijoje atstovaujantis apaštališkasis nuncijus.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis teigiamai įvertino Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono idėją dėl galimo sausumos dalinių siuntimo į Ukrainą. „NATO dalinių buvimas Ukrainoje nėra neįsivaizduojamas. Sveikinu Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono iniciatyvą“, – rašė jis penktadienio vakarą tinkle X. Tokia ministro pozicija skiriasi nuo Lenkijos premjero Donaldo Tusko.

Dalinę blokadą pasienyje su Lietuva organizavęs Lenkijos ūkininkų atstovas Karolis Pieczynskis teigia, kad per savaitę buvo patikrinta 14 tūkst. sunkiasvorių transporto priemonių, o detalią informaciją apie tai, kas juose buvo gabenama, žemdirbiai gaus po savaitės. „Protestą baigėme ketvirtadienį 10.30 val., per 7 dienas Lenkijos kontrolės institucijos patikrino 14 tūkst. vilkikų. Buvo sunkvežimių gabenusių grūdus, taip pat miltus ir grūdų rupinius.

Rusijos dujų gigantas „Gazprom“ Sankt Peterburgo arbitražo teisme pateikė 935 mln. JAV dolerių (1 mlrd. eurų) vertės ieškinį Lenkijos energetikos grupei „Orlen“ ir jos perimtai bendrovei „EuRoPol GAZ SA“, skelbia „Reuters“. Anot agentūros, finansinę pretenziją sudaro dvi dalys – 710 mln. JAV dolerių ir 886 mln. Lenkijos zlotų, o jos priežastys neatskleidžiamos.

Šiemet Lenkija planuoja pasirašyti daugiau nei 150 sutarčių dėl įvairios rūšies karinės technikos įsigijimo. Pirkimai atitiks Gynybos ministerijos atlikto audito išvadas, parlamento žemiesiems rūmams sakė gynybos viceministras Pawelas Bejda. Pasak jo, nuo 2023 m. gruodžio 13 d., kai prisiekė naujoji Lenkijos vyriausybė, buvo pasirašyta daugiau nei dešimt sutarčių už 30 mlrd. Lenkijos zlotų (6,97 mlrd.

Rezoliucija dėl Lenkijos Konstitucinio Tribunolo, kuria bandoma „sutvarkyti“ šalies aukščiausios instancijos teismą ir kurioje teisėjai raginami atsistatydinti, pažeidžia įstatymus, pareiškė šios institucijos pirmininkė. Rezoliuciją dėl Konstitucinio Tribunolo – institucijos, kuri tikrina, ar įstatymai atitinka Konstituciją, – trečiadienio vakarą priėmė Lenkijos parlamento žemieji rūmai.

Lenkijos vidaus reikalų ministras Marcinas Kierwinskis pareiškė, kad už išpuolius prieš policiją, įvykusius per ūkininkų demonstraciją Varšuvoje, yra atsakingi provokatoriai. Lenkijos sostinėje trečiadienį per ūkininkų protestą dėl Europos Sąjungos kovos su klimato kaita priemonių ir ukrainietiškų maisto produktų importo kilo demonstrantų ir policijos susirėmimų, buvo sužeisti keli policininkai, sulaikyta keliolika asmenų.

Lenkijos centrinis bankas bazinių palūkanų nekeičia šeštą mėnesį iš eilės – jos lieka 5,75 proc. dydžio. Trečiadienio sprendimas pateisino analitikų lūkesčius, reguliuotojui išliekant laukimo pozicijoje, pirmiausia dėl neaiškių infliacijos perspektyvų. Lombardo ir indėlių palūkanų normos taip pat liko nepakeistos – atitinkamai 6,25 proc. ir 5,25 procento. Nacionalinės statistikos tarnybos GUS naujausiais duomenimis, metų infliacija sausį sulėtėjo iki 3,9 proc.

Premjerė Ingrida Šimonytė nesureikšmina išsiskyrusių šalies politikų komentarų dėl Lenkijos kariuomenės pagalbos Lietuvai. Anot jos, interpretacijos skiriasi, mat aplinkybės vertinamos iš skirtingų perspektyvų. „Tikrai nemanau, kad reikėtų kažkaip tą dramatizuoti. Tiesiog reikia klausyti, apie ką yra kalbama. Kai kalbama iš pozicijų „rytoj karo nebus“, tai čia yra teisingas teiginys ir aš su tuo sutikčiau.

Protestuojantys Lenkijos ūkininkai trečiadienį traktoriais užblokavo greitkelius į Varšuvą, o tūkstančiai jų šalininkų susirinko prie premjero biuro. Neišvengta ir susirėmimų su policija. Kai kurie dalyviai trypė Europos Sąjungos vėliavą ir sudegino imitacinį karstą su užrašu „ūkininkas, pražudytas žaliojo kurso“. Protestuotojai reikalauja atsisakyti šio ES plano, skirto kovoti su klimato kaita taikant priemones, kurias ūkininkai smerkia kaip pernelyg brangias.

Lenkijos vyriausybė ketina grąžinti lengvatinį 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą maisto produktams, pareiškė premjeras Donaldas Tuskas. Nulinio PVM tarifo pagrindiniams maisto produktams galiojimas šiuo metu numatytas iki šio mėnesio pabaigos. „Rekomenduoju, bet visus skaičiavimus atliks Finansų ministerija, grąžinti 5 proc. PVM tarifą maistui“, – po vyriausybės posėdžio žurnalistams teigė D. Tuskas.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas antradienį pareiškė, kad vyriausybė po kitais metais įvyksiančių prezidento rinkimų vėl bandys reformuoti Konstitucinį Tribunolą, jei prezidentas pasinaudos savo veto teise ir sužlugdys dabartinius bandymus. Vyriausybė, siekdama atkurti teisinę valstybę Lenkijoje, Konstitucinio Tribunolo pertvarką paskelbė savo prioritetu.

Pernai sausį–rugsėjį lietuvių išlaidos Lenkijoje siekė 271,3 mln. eurų ir buvo 17 proc. didesnės nei 2022 metais per tris ketvirčius, kai išleista 231,9 mln. eurų, rodo Lenkijos statistikos tarnybos duomenys, kuriuos skelbia „Verslo žinios“.  Didžiausias apsipirkimų Lenkijoje pakilimas buvo 2018 ir 2019 metais, kai atitinkamai išleista 359,4 mln. ir 367,1 mln. eurų.

Po premjerės žodžių – esą Lenkija mūsų negintų – kilo nemažas šurmulys. Kaip vertinti tokį jos pareiškimą, kalbame su politologu Linu Kojala. Ar premjerės teiginys, kad Lenkija mūsų negintų, kaip nors susijęs su rinkimais? NATO peržiūri savo gynybos planus, jie buvo radikaliai atnaujinti Vilniuje, NATO viršūnių susitikime ir kiekvienai valstybei yra priskiriamos papildomos naujos funkcijos.

Praėjusį penktadienį Lenkijos ūkininkai paskelbė blokadą pasienyje su Lietuva. Tačiau protestų metu yra stabdomi tik krovininiai automobiliai, todėl apsipirkti Lenkijoje pamėgę lietuviai savo planų nekeitė. Šiuo metu tautiečiai pigiau perka sodo ir daržo reikmenų, ne tik maisto ar gėrimų. Lenkijoje apsipirkinėjanti Živilė iš Alytaus pasakojo, kad savaitgalį vyko apsipirkti kaip įprastai. „Kas tris ar keturias savaites kartu su šeima vykstame į Lenkiją.

Lenkijos žiniasklaida antradienį pranešė, kad šalies šiaurės rytuose rasti trys neatpažinti objektai, panašūs į meteorologinius balionus, o ant kai kurių iš jų buvo užrašai kirilica. Objektai buvo aptikti Lenkijos Mozūrų ežerų rajone, 20–100 km nuo sienos su Rusijos eksklavu Kaliningrado sritimi. Privati radijo stotis RMF FM teigė, kad prie nė vieno iš balionų nebuvo pritvirtinta jokių specialių prietaisų.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lenkija nėra teisiškai apribota karo atveju padėti Lietuvai. Todėl, pažymi šalies vadovas, gaila, kad Lietuvoje dėl to pastaruoju metu kilo nesusipratimų. „Tikrai apribojimų nėra. Kalbėdamasis neformaliai su Lenkijos prezidentu gavau tą patikinimą, kad tokių apribojimų nėra“, – Lenkijoje, po Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių pratybų žurnalistams sakė G. Nausėda. „Gaila, kad taip atsitiko ir lygioje vietoje sukėlėme nesusipratimą.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda teigia, kad Lenkija pasirengusi ginti visą NATO teritoriją, taip pat ir Lietuvą. „Šias pratybas mes stebėjome su prezidentu G. Nausėda, šios pratybos demonstruoja mūsų pasirengimą ginti NATO teritoriją, ir tai reiškia, ne tik Lenkijos teritoriją, bet taip pat Lietuvos teritoriją ir kitų Baltijos šalių teritorijas, jei prireiktų“, – antradienį sakė jis stebėdamas Lenkijos nacionalines pratybas „Dragon 2024“. „Tai rodo, kad esame pasirengę tai padaryti, ir tai...

Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys sako, kad Lenkijos kariuomenės panaudojimas ginant Lietuvą yra numatytas NATO planuose, tad tai nėra dvišalių santykių klausimas. Taip jis žurnalistams kalbėjo viešėdamas Lenkijoje, kur vyksta pratybos „Dragon 2024“, pastaruoju metu kilus diskusijoms, ar Lenkija dėl teisinių ginti Lietuvą ją užpuolus,  „Aš teisinių apribojimų nežinau. Lenkijos kariuomenės operacinis panaudojimas yra numatytas NATO planuose, tai yra NATO klausimas.

Lenkijos šiaurės vakaruose esančiame kariuomenės mokymų poligone karinei vikšrinei mašinai pervažiavus du lenkų karius, vienas jų žuvo, o kitas buvo sunkiai sužeistas, pranešė pareigūnai. Nelaimė įvyko antradienį Sausumos pajėgų mokymo centre Pamario Dravske, sakė karo policijos majoras Tomaszas Zygmuntas. Anot jo, sužeistas karys buvo išvežtas į ligoninę pavojingos gyvybei būklės. Pareigūnai teigė, kad incidentas nesusijęs su Lenkijoje vykstančiomis NATO pratybomis.

Lietuva ir Lenkija dirbs išvien, stiprindamos NATO rytinį flangą, sako Lenkijoje kartu su šios šalies vadovu Andrzejumi Duda Lenkijos nacionalines pratybas „Dragon 2024“ stebintis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. „Lietuva ir Lenkija vienodai supranta saugumo grėsmes. Ir toliau dirbsime išvien stiprindami mūsų šalių ir viso NATO rytinio flango saugumą“ , – Lenkijoje kalbėjo šalies vadovas.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį vyks į Lenkiją, kur stebės karines pratybas „Dragon-24“. Kaip nurodo Prezidentūra, šalies vadovas drauge su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda stebės sąjungininkų pajėgų Vyslos upės kirtimo jungtinę operaciją. Be prezidento pratybas Lenkijoje taip pat stebės Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.

Lenkijoje vykstant didelėms NATO šalių pratyboms „Slibinas 24“ (angl. DRAGON24), šalies gynybos ministras  Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas paprašė žmonių nefotografuoti karinių transporto priemonių ir neskelbti nuotraukų socialiniuose tinkluose, nepranešinėti apie kariuomenės judėjimą. Jis tai sakė po susitikimo su kolega iš Švedijos Palu Jonsonu Gdynėje, Šiaurės Lenkijoje. „Karinių transporto priemonių eismas visoje šalyje suintensyvėjo, – sakė W. Kosiniakas-Kamyszas.

Lenkų ūkininkai užblokavę kelius į Ukrainą trikdo ir susisiekimą su Lietuva, tikrina iš Lietuvos įvažiuojančius ūkininkus. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad grūdų problema išgalvota ir naudinga Kremliui. Nors protestai per savaitgalį didelio chaoso nesukėlė ir situacija ramesnė nei tikėtasi, tikrinti sunkvežimius ūkininkai žada, kaip suplanavę. Kaip į tai turėtų reaguoti Lietuva? Kokie tikrieji protesto tikslai? Apie visa tai pokalbis „Dėmesio centre“, šįvakar 19.30 val.