lenkija

Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ pranešė, jog jos naujuoju valdybos pirmininku paskirtas Ireneuszas Fafara, anksčiau vadovavęs „Orlen Lietuva“. Pasak „Orlen“ pranešimo spaudai, I. Fafara naująsias pareigas pradeda eiti balandžio 11-ąją. Lenkijos didžiausios energetikos grupės patronuojamosios bendrovės „Orlen Lietuva“, valdančios vienintelę naftos perdirbimo gamyklą Baltijos valstybėse, prezidento pareigas I. Fafara ėjo nuo 2010-ųjų pavasario iki 2017 metų pabaigos.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja sako, kad Prezidentūra ir Užsienio reikalų ministerija yra sutarusi dėl būsimojo ambasadoriaus Lenkijoje, o kandidatūros pateikimas Seimo Užsienio reikalų komitetui (URK) yra laiko klausimas. „Sprendimas yra rastas“, – Žinių radijui antradienį sakė šalies vadovo patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.

Nuo balandžio 1 d. Lenkijoje buvo panaikintas nulinis pridėtinės vertės mokestis (PVM) maisto produktams. Todėl ekonomistai prognozuoja, kad Lenkijos parduotuvės lietuviams taps mažiau patrauklios, pabrangus maistui. Tuo metu patys pirkėjai ir tarpininkai, padedantys atsisiųsti prekes iš Lenkijos tikina, kad lietuviai ir toliau pirks Lenkijoje. Portalo tv3.lt skaitytoja Kristina tikino, kad nepaisant 5 proc.

 Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pirmadienį pareiškė esąs iš dalies patenkintas savaitgalio vietos valdžios rinkimų rezultatais. Remiantis sekmadienio vakarą paskelbtais agentūros „Ipsos“ atliktos balsavusiųjų apklausos duomenimis, didžiausia šalies opozicinė partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS), surinkusi 33,7 proc. balsų, nedidele persvara laimėjo šiuos rinkimus, antroje vietoje palikusi D. Tusko centristų Pilietinę koaliciją (KO) su 31,9 proc. balsų.

Du Vilniaus ir Šakių rajono gyventojai kaltinami siekę neteisėtai uždirbti iš fiktyvios prekybos lenkiška mėsa, kai realiai nepirkdami produkcijos sudarė sąlygas ją įsigyti kitai bendrovei nesumokant mokesčių. Kaip pirmadienį pranešė Generalinė prokuratūra, 30-metis vilnietis P. D. kaltinamas dokumentų klastojimu ir disponavimu jais, neteisėta juridinio asmens veikla ir apgaulingu finansinės apskaitos tvarkymu.

Agentūros „Ipsos“ surengtos balsavusių rinkėjų apklausos duomenimis, sekmadienį Lenkijoje vykusius vietos valdžios rinkimus nedidele persvara laimi konservatyvi Teisės ir teisingumo partija (PiS), surinkusi 33,7 proc. balsų. Antroje vietoje Lenkijos premjero Donaldo Tusko centristinė Piliečių koalicija (KO) – 33,7  proc., trečioje – jos sąjungininkai iš Trečiojo kelio – 13,5 proc. Tyrimo duomenimis, rinkėjų aktyvumas vietos valdžios rinkimuose sudarė 51,5 proc.

Lenkijos valdančiosios koalicijos partijos tikisi sekmadienį vykstančiuose vietos valdžios rinkimuose užbaigti tai, ką vadina ankstesnės vyriausybės populizmo amžiumi. Balsavimas yra laikomas pirmuoju išbandymu valdančiajai premjero Donaldo Tusko centro kairės koalicijai, atėjusiai į valdžią po spalį įvykusių visuotinių rinkimų. 38 mln. gyventojų turinčios šalies rinkėjai sekmadienį iš beveik 200 tūkst. kandidatų renka merus ir vietų bei regionų administracijų narius.

Izraelio kariuomenė dėl dronų smūgio, pražudžiusio septynis pagalbos darbuotojus Gazos Ruože, atleido du aukšto rango kariškius. Be to, pateikė daugiau tragiško incidento detalių. Žalią šviesą uždegę vadai manė, kad konvojumi važiuoja „Hamas“ teroristai. Dėl to trys automobiliai buvo susprogdinti be gailesčio. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Pietinis Lenkijos Peremislio miestas skendi atminimo žvakių jūroje.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Lietuvai ir Lenkijai svarbu toliau aktyvinti karinį bendradarbiavimą. Kaip skelbiama Prezidentūros pranešime, tą jis pabrėžė penktadienį kalbėdamasis telefonu su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. „Prezidentas pokalbio metu akcentavo, kad saugumo situacijai negerėjant Lietuvai ir Lenkijai svarbu ir toliau aktyvinti karinį bendradarbiavimą.

Lenkija penktadienį pareiškė reikalaujanti, kad Izraelis atliktų baudžiamąjį tyrimą po to, kai šią savaitę per aviacijos smūgį Gazos Ruože žuvo septyni pagalbos darbuotojai, įskaitant Lenkijos pilietį.

NATO yra pasirengusi kelerius metus truksiančiam karui su Rusija ir turi išteklių, kad galėtų sau leisti ilgą konfliktą. Tokios nuomonės laikosi Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, praneša Lenkijos radijas RMF24. „Svarbu, kad Vladimiras Putinas suprastų, jog mes ruošiamės – jei prireiks – keleriems metams. Jis negali laimėti per kelis mėnesius ar net per metus ar dvejus.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ketvirtadienį dar kartą paragino NATO sąjungininkes reikšmingai didinti išlaidas gynybai.  A. Duda panašius raginimus jau išsakė praėjusį mėnesį, kai kartu su Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku lankėsi Baltuosiuose rūmuose.

 Lenkijos protestuotojai toliau blokuoja krovininio transporto eismą trijuose pasienio su Ukraina kontrolės punktuose – Rava-Ruskoje, Jahodynėje ir Uhrynive. Atitinkamą pareiškimą Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenka padarė per nacionalinį naujienų telemaratoną. „Sienos blokada vykdoma trijuose kontrolės punktuose – Rava-Ruskoje, Jahodynėje ir Uhrynive.

Lenkijos užsienio reikalų viceministras trečiadienį pareiškė iškvietęs Izraelio ambasadorių pokalbiui dėl Lenkijos pagalbos darbuotojo žūties per Izraelio smūgį Gazos Ruože. „Noriu pasikalbėti su ambasadoriumi apie naują situaciją Lenkijos ir Izraelio santykiuose bei moralinę, politinę ir finansinę atsakomybę už įvykį Gazos Ruože“, – Lenkijos valstybinei naujienų agentūrai PAP sakė Andrzejus Szejna.

Lenkijos užsienio reikalų viceministras Andrzejus Szeja trečiadienį pranešė, kad iškvietė Izraelio ambasadorių šalyje aptarti lenkų humanitarinės pagalbos darbuotojo žūties per žydų valstybės smūgį Gazos Ruože.  35-erių lenkas Damianas Sobolas buvo vienas iš septynių žmonių, žuvusių per šį smūgį pirmadienį.  A. Szenja nurodė, kad Lenkija pareikalavo Izraelio paaiškinti dėl šio smūgio Gazos Ruože, ir pridūrė, kad susitikimas įvyks penktadienį.

Lenkija pritaria NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pasiūlymui sukurti sąjungininkų įnašais penkerių metų laikotarpiui 100 milijardų eurų fondą Ukrainai remti kaip dalį paketo, kurį Aljanso lyderiai turi aprobuoti liepos mėnesį Vašingtone. Tai trečiadienį Briuselyje prieš prasidedant NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikimui pareiškė Lenkijos diplomatijos vadovas Radosławas Sikorskis, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

Lenkijoje antrąją Velykų dieną galinga audra nusiaubė pietinius šalies rajonus ir pražudė net penkis žmones, tarp jų – devynerių ir septynerių berniukai. Lenkai sako: tokios galingos stIchijos šalyje jau seniai nebuvo. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Zakopanėje siaučiant audrai milžiniškas medis užvirto ant pro šalį važiavusio automobilio ir prispaudė jo 23-ejų vairuotoją. Užgriuvo medis „Nelaimės auka yra jauna moteris. Tai baisus likimas.

Dėl Rusijos agresijos Ukrainoje Vokietijos, Prancūzijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai reikalauja dar labiau stiprinti ginklavimąsi Europoje. „Turime išnaudoti visą mūsų žemyno pramoninį potencialą, kad pagerintume savo karinius pajėgumus“, – straipsnyje žinių portale „Politico“ rašė Annalena Baerbock, Stéphane‘as Séjourné ir Radoslawas Sikorskis.

Didžioji dalis Lenkijos gyventojų nenori, kad jų valstybė prisijungtų prie euro zonos, skelbia šalies žiniasklaida, remdamasi „United Surveys“ apklausos rezultatais. Sociologinis tyrimas atskleidė, kad 66,8 proc. lenkų nenorėtų keisti zloto į eurą, iš jų beveik pusė teigė nusiteikę „neabejotinai prieš“ Lenkijos narystę euro zonoje. Pritarimą euro įvedimui Lenkijoje išreiškė tik 27,3 proc. respondentų.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis antradienį pranešė paprašęs, kad Izraelio ambasadorius Varšuvoje „kuo skubiau pasiaiškintų“ po to, kai buvo pranešta apie Gazoje žuvusį lenką ir dar šešis humanitarinės pagalbos darbuotojus. Maistą konfliktų zonose, tarp jų ir badą išgyvenančiame Gazos Ruože esančioms bendruomenėms teikianti humanitarinės pagalbos organizacija „World Central Kitchen“ pranešė, kad darbo metu Gazoje žuvo septyni jos komandos nariai.

Lenkijoje nuo šio mėnesio pabrango maisto produktai, vėl įsigaliojus lengvatiniam 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifui. Lenkijos vyriausybė nepratęsė iki praėjusio mėnesio pabaigos galiojusio nulinio PVM tarifo maisto produktams, ankstesnės vyriausybės nuo 2022-ųjų vasario įvesto kaip „antiinfliacinio skydo“ dalies.

Pirmadienį, balandžio pirmąją, pietų Lenkiją siaubė stiprūs vėjai, kurie aukščiausiose Tatrų kalnų vietose pasiekė net 155 km/val. greitį. Baisi gamtos stichija pareikalavo aukų – nuo krentančių medžių žuvo penki žmonės. Rabka-Zdrujaus mieste dvi moterys ir šešiametis vaikas žuvo, kai juos prispaudė medis, pranešė ugniagesiai gelbėtojai.

Pietų Lenkijoje ankstyvą pirmadienį daugiabučiame name driokstelėjus sprogimui dėl įtariamo dujų nuotėkio buvo sužeisti mažiausiai 15 žmonių, pranešė pareigūnai. Naujienų agentūrai PAP vietos ugniagesių atstovas Szymonas Gniewkowskis sakė, kad incidentas įvyko Tychose esančio septynaukščio pirmajame aukšte. „Šiuo metu yra 13 sužeistųjų, apie žuvusiuosius informacijos neturime“, – sakė S. Gniewkowskis ir pridūrė, kad butų esančių netoli to, kur įvyko nelaimė, gyventojai buvo evakuoti.

Lenkija po nulinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo taikymo laikotarpio vėl įveda PVM maisto produktams.  Infliacija Lenkijoje ir kitose pasaulio šalyse padidėjo po koronaviruso pandemijos dėl tiekimo grandinės trikdžių, kai pasibaigė draudimai ir klientai suskubo pirkti prekių ir paslaugų. Padėtį dar labiau pablogino 2022 metų vasarį prasidėjusi Rusijos invazija į Ukrainą. Reaguodama į didelę infliaciją, kuri vienu metu siekė 18,4 proc.

Lenkijos Opolės miesto policija pranešė, kad penktadienį 18-metis ukrainietis automobilio vairuotojas, kurį policija mėgino sustabdyti dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, pamėgino sprukti ir važiuodamas dideliu greičiu trenkėsi į pakelės stulpą. Vėliau jis ligoninėje mirė. „Vaikinas mirė ligoninėje“, – pranešė Opolės policija. Pranešama, kad ketvirtadienį prieš pat vidurnaktį policijos patruliai pastebėjo automobilį, kuris važiavo nesilaikydamas kelių eismo taisyklių.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda vetavo įstatymą, kuris leistų paprasčiau įsigyti skubios kontracepcijos tablečių. Tokio sprendimo priežastis yra „noras gerbti konstitucines teises ir vaikų sveikatos apsaugą“, penktadienį Varšuvoje pareiškė prezidentūra. Farmacijos įstatymo pataisa, kurią abeji parlamento rūmų priėmė proeuropietiškos valdančiosios daugumos balsais, numatė, kad ateityje moterys ir vyresnės nei 15 metų amžiaus paauglės skubios kontracepcijos tablečių galės įsigyti be recepto.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį pareiškė, kad pasaulis turi „psichologiškai priprasti prie kito karo grėsmės“, ir paragino Europą ginkluotis. D. Tuskas taip pareiškė per interviu Lenkijos laikraščiui „Gazeta Wyborcza“. Šie lenkų premjero žodžiai taip pat buvo cituojami keliose kitose Europos žiniasklaidos priemonėse.  „Gyvename kritiškiausiu laikotarpiu nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, – sakė jis. – Ateinantys dveji metai nulems viską.

Per dvi pastarąsias paras iš Baltarusijos į Lenkiją mėgino nelegaliai patekti 356 migrantai. Incidentų užfiksuota Bialovežos, Dubiče Cerkevnės ir Čeremšos kaimų apylinkėse. Tai penktadienį socialiniame tinkle X pranešė Lenkijos sienos apsaugos tarnyba. Kaip informavo Palenkės vaivadijos sienos apsaugos būrio atstovė spaudai majorė Katarzyna Zdanowicz, ketvirtadienį buvo užfiksuoti 267 incidentai, susiję su mėginimais nelegaliai kirsti Lenkijos ir Baltarusijos sieną.

Nyderlandai priėmė sprendimą šią vasarą Lietuvoje kelioms savaitėms dislokuoti „Patriot“ ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas. Toks sprendimas priimtas po to, kai Ukrainą atakavusi Rusijos raketa pažeidė Lenkijos oro erdvę. „Pažeidimai NATO oro erdvėje rytiniame flange verčia mus būti pasirengusius. Gynyba siunčia „Patriot“ padalinį į Lietuvą kelioms savaitėms pratybų.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas paragino Europos gyventojus „priprasti gyventi su mintimi apie artėjantį karą“, nes artimiausiu metu negalima atmesti karinio konflikto su Rusija.

Ketvirtadienį Lenkijos saugumo tarnybos pranešė surengusios reidus prieš Rusijos šnipų tinklą, bendradarbiaudamos su Čekijos žvalgyba, anksčiau pareiškusia, kad sužlugdė Maskvos finansuotą operaciją. „Vidaus saugumo agentūra vykdo veiklą tirdama Rusijos šnipinėjimą, nukreiptą prieš Europos Sąjungos šalis ir institucijas“, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbė agentūros atstovas Jacekas Dobrzynskis.

Apklausa, kurią laikraščio „Rzeczpospolita“ užsakymu atliko IBRIS, parodė, kad 74,8 proc. lenkų nenori, jog Lenkijos ar NATO kariai būtų siunčiami į Ukrainą. Kitos nuomonės laikosi 10,2 proc. žmonių, 15 proc. neturėjo nuomonės.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius trečiadienį pareiškė, kad Lenkija yra strategiškai svarbi partnerė stiprinant saugumą regione.  Trečiadienį prezidentas Rygoje surengė derybas su Lenkijos užsienio reikalų ministru Radoslawu Sikorskiu (Radoslavu Sikorskiu). Susitikimo metu jie aptarė dvišalius Latvijos ir Lenkijos santykius, visų pirma bendradarbiavimą gynybos srityje, regioninio saugumo klausimus ir paramą Ukrainai kovoje su Maskvos invazija.

Lenkijos gynybos ministerija trečiadienį pranešė, kad atšaukia daugiašalio Strasbūre įsikūrusio Europos korpuso vadą Jaroslawą Gromadzinskį, paskelbusi, kad atliekamas tyrimas dėl šio kariuomenės generolo. Ministerijos pranešime teigiama, kad karinė žvalgyba pradėjo tyrimą „dėl generolo leitenanto Jaroslawo Gromadzinskio asmens patikimumo“ ir nurodė jam nedelsiant grįžti į Lenkiją. Lenkija Europos korpuse turi kelias dešimtis karių. J. Gromadzinskis jam vadovauti pradėjo praėjusių metų vasarą.

Per dvi pastarąsias paras iš Baltarusijos į Lenkiją mėgino nelegaliai patekti 243 migrantai. Incidentų užfiksuota Bialovežos, Dubiče Cerkevnės ir Čeremšos kaimų apylinkėse. Tai trečiadienį socialiniame tinkle X pranešė Lenkijos sienos apsaugos tarnyba. Kaip informavo Palenkės vaivadijos sienos apsaugos būrio atstovė spaudai majorė Katarzyna Zdanowicz, antradienį buvo užfiksuoti 148 incidentai, susiję su mėginimais nelegaliai kirsti Lenkijos ir Baltarusijos sieną.

Lenkijos ginkluotųjų pajėgų vadovybė pranešė, kad Tatrų kalnuose Pietų Lenkijoje dėl nuslinkusios lavinos žuvo pratybose dalyvavęs specialiųjų pajėgų karys. Kariuomenės vadovybė socialiniame tinkle „X“ parašė, kad antradienį priešpiet, per pratybas kalnuose netoli Žemųjų Rysų įvyko nelaimingas atsitikimas – nuslinko lavina – ir kad į jį pateko vienas specialiųjų pajėgų karys. „Nepaisant TOPR (Tatrų kalnų gelbėtojų savanorių) ir jo kolegų pastangų, kario nepavyko išgelbėti“, – sakoma įraše.

Rusijos ambasadorius Lenkijoje Sergejus Andrejevas taip ir nepasirodė Lenkijos užsienio reikalų ministerijoje, jį iškvietusioje pasiaiškinti dėl Rusijos raketos įskridimo į Lenkijos oro erdvę.

Lenkijos užsienio reikalų viceministras Andrzejus Szejna sako, kad NATO svarsto galimybę numušti Rusijos raketas, kai jos skris Šiaurės Atlanto aljanso teritorijos link. „NATO analizuoja įvairias koncepcijas, visų pirma, kad tokios raketos turėtų būti numušamos, kai jos jau yra labai arti NATO sienos – tačiau tai turėtų vykti Ukrainos pusei sutikus ir atsižvelgiant į tarptautines pasekmes.

Pastarąją savaitę lenkų ūkininkų rengti protestai pro Lenkiją keliaujantiems Lietuvos vežėjams didesnių nuostolių neišprovokavo, sako Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Vytautas Milėnas. Daugiau trikdžių kaimyninės šalies keliuose krovinius vežantiems vilkikams buvo tik pirmą ar antrą žemdirbių protestų dieną, o kiek ilgiau jie užsitęsė ties Vokietijos ir Lenkijos siena. Tad vežėjai labai dideliais nuostoliais, bent jau kol kas, nesiskundžia.

Lenkiijos generalinis štabas mano, kad Rusijos raketa į šalies oro erdvę galėjo įskrieti tyčia.  Apie tai pirmadienį kalbėjo  Lenkijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas Wieslawas Kukula, skelbia „Ukrinform“.  „Ch-101 yra gerai žinoma raketa, šiandien ji yra pagrindinė atakų prieš Ukrainą priemonė, o rezultatus matome. Tai buvo tokio tipo raketa“, – pažymėjo W. Kukula.

Lenkijai pranešus apie šalies oro erdvę savaitgalį pažeidusią Rusijos sparnuotąją raketą, Jungtinės Valstijos pirmadienį pabrėžė, kad jų NATO įsipareigojimai Varšuvai yra „nepajudinami“. „Mūsų įsipareigojimas NATO ir mūsų NATO sąjungininkų, tarp kurių, žinoma, yra ir Lenkija, saugumui yra nepajudinamas ir jis nesvyruos“, – žurnalistams pareiškė Valstybės departamento atstovas Matthew Milleris.

Pietų Lenkijoje per pratybas kariniame objekte susprogdinus trotilo sprogmenį pirmadienį žuvo du lenkų kariuomenės inžinieriai, pranešė šalies gynybos ministras. Gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas (Vladislavas Kosiniakas-Kamišas) sakė, kad du chemijos pulko inžinieriai žuvo pietiniame Silezijos regione esančioje Solarnioje.

Lenkijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį pranešė, kad Rusijos ambasadorius Varšuvoje neatvyko, nors buvo iškviestas po to, kai savaitgalį Rusijos sparnuotoji raketa pažeidė Lenkijos oro erdvę. Lenkija sekmadienį pranešė, kad Rusijos sparnuotoji raketa, paleista į vakarų Ukrainos miestus, naktį įskrido į Lenkijos oro erdvę ir joje išbuvo 39 sekundes. Kariuomenė teigė, kad raketa, skridusi beveik 800 km per val.

Pirmadienį Lenkijos pasieniečiai pranešė, kad savaitgalį iš Baltarusijos į Lenkiją mėgino patekti daugiau nei 400 migrantų: 198 penktadienį, 91 šeštadienį ir 155 sekmadienį. „Migrantai puolė Lenkijos sieną saugančius pareigūnus akmenimis, šakomis ir degančiais rąstgaliais“, – sakė Palenkės vaivadijos pasieniečių atstovė spaudai Katarzyna Zdanowicz. „Per atakas buvo sužeistas vienas pasienietis ir vienas Lenkijos kariuomenės karys, – pridūrė ji.

Stiprėja Lenkijos visuomenės parama galimam šalies karių dalyvavimui kare Ukrainoje. Tai pirmadienį pranešė Lenkijos portalas RMF24, komentuodamas kompanijos „United Surveys“ surengtos apklausos „Kokią pagalbą Lenkija turi teikti Ukrainai?“ rezultatus, rašo „Ukrinform“. Tyrimo duomenimis, lenkai labiausiai remia humanitarinės pagalbos teikimą Ukrainai - 75 proc., karinei  pagalbai šaudmenimis ir lengvąja ginkluote pritaria 67,6 proc.

Pirmadienio rytą Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis žurnalistams sakė, kad Rusijos ambasadorius Lenkijoje iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją pasiaiškinti dėl Rusijos raketos, sekmadienio rytą maždaug 39 sekundėms įskridusios į Lenkijos teritoriją per didelį Rusijos oro puolimą Ukrainoje. „Tai visiškai nepriimtina, – sakė R. Sikorskis.

Lenkija sekmadienį paskelbė, kad iškvies Rusijos ambasadorių po to, kai rusų sparnuotoji raketa, nukreipta į vakarinę Ukrainą, pažeidė jos oro erdvę.  Ankstų sekmadienio rytą Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadovybė socialiniame tinkle „X“ pranešė, kad Rusijos raketa įskrido į Lenkijos oro erdvę netoli Oserduvo miesto šalies pietryčiuose, 39 sekundes skriejo per jos teritoriją ir grįžo į Ukrainą.

Lenkija pareikalaus Maskvos pasiaiškinimo dėl „naujo oro erdvės pažeidimo“, sekmadienį pranešė šalies užsienio reikalų ministerija. „Visų pirma prašome Rusijos Federacijos nutraukti teroristinius oro smūgius prieš Ukrainos gyventojus ir teritoriją, užbaigti karą ir sutelkti dėmesį į šalies vidaus problemas“, – pridūrė ministerijos atstovas spaudai Pawelas Wronski. Rusų sparnuotoji raketa, paleista į vakarinę Ukrainą, buvo pažeidusi Lenkijos oro erdvę, sekmadienį pranešė šalies kariuomenė.

Lenkijos vyriausybė parengė naują teisės aktą, kuriuo siekiama padidinti šalies savigynos pajėgumus, įskaitant didesnį finansavimą pirmosios pagalbos kursams, geresnes gyventojų perspėjimo sistemas ir daugiau ekstremalioms situacijoms skirtų slėptuvių, penktadienį pranešė pareigūnai. Gynybos ir vidaus reikalų ministrai sakė, kad parengti įstatymo projektą paskatino karas kaimyninėje Ukrainoje, kuri kovoja su Rusijos agresija.