lengvoji atletika

Antradienį Europoje vyko keletas prestižinių tarptautinių varžybų. 59-se „Zlata tretra“ varžybose Ostravoje (Čekija) Adrijus Glebauskas užėmė antrą vietą – 2.20 m (2.10/1 2.15/1 2.20/1 2.24/xxx). Nugalėjo baltarusis Maksimas Nedasekau (2.24).  Andrius Gudžius diską numetė 64.88 m (64.06-64.56-64.69-63.03-64.88-x) ir užėmė trečią vietą.

Antradienį Čekijoje surengtos „Ostrava Golden Spike“ lengvosios atletikos varžybos, kuriose pasirodė ir du Lietuvos sportininkai. Vyrų disko metimo rungtyje Andrius Gudžius su 64,88 metro rezultatu (64,06 – 64,56 – 64,69 – 63,03 – 64,88 – X) liko trečias. Lietuvį vėl aplenkė ne pirmą sezoną dominuojantis švedas Danielis Stahlis (66,42 m). Antras buvo jo tautietis Simonas Petterssonas (65,90), kuris atliko vos vieną įskaitytą bandymą.

11-ose Kamilos Skolimowskos memorialo varžybose Chožuve (Lenkija) į lengvosios atletikos istoriją įsirašė vokietis Johannesas Vetteris. Vyrų ieties metimo rungtyje J. Vetteris neturėjo savęs vertų konkurentų, bet tai nesutrukdė jam atlikti dviejų įspūdingų metimų už 94 m ribos. Pačiu geriausiu metimu J. Vetteris ietį nusviedė net 97,76 m. Jis pasiekė antrą geriausią rezultatą šiuolaikinėje rungties istorijoje, o artimiausią varžovą aplenkė daugiau nei 13 metrų.

Vietoj atšaukto Europos čempionato – startas Lenkijoje. Pasaulio 24 valandų bėgimo čempionas Aleksandras Sorokinas rudenį tikėjosi kovoti dėl aukščiausių apdovanojimų Senojo žemyno čempionate, tačiau ultra bėgikų varžybų kalendorių, kaip ir visų kitų lengvaatlečių, šiemet sujaukė COVID-19 pandemija. Startų alkį Lietuvos stajeris nusprendė numalšinti praėjusį savaitgalį vykusiame Lenkijos 100 km čempionate: nuotolį jis įveikė per 6 val. 43 min. 13 sek.

Trečiadienį Lozanoje (Šveicarija) surengtas nestandartinis „Deimantinės lygos“ etapas. Jame buvo tik viena rungtis – šuoliai su kartimi, kurioje varžėsi tiek vyrai, tiek moterys. Įspūdingose vyrų varžybose dėl pergalės kovėsi švedas Armandas Duplantis ir amerikietis Samas Kendricksas. Jie abu viršijo net 6 m ribą, įveikdami 6,02 m aukštį. Visgi, S.Kendrickso sėkmingi bandymai ties tuo ir baigėsi, o A.Duplantis nesustojo.

Koronaviruso sujauktas 2020 metų lengvosios atletikos sezonas pasiekė finišo tiesiąją. Startus olimpinėse žaidynėse, pasaulio bei Europos čempionatuose keitė Lietuvos ir Baltijos šalių čempionatai, keliems „laimingiesiems“ – komercinės varžybos užsienyje. Vieni sportininkai pateisino lūkesčius, kiti – nustebino, o kai kurie – nuvylė. Kas sėkmingiausiai išnaudojo keistąjį sezoną prieš čempionatais perpildytus 2021-uosius? Sprinto rungtys Lyderis.

Vilniaus „Vingio“ stadione šeštadienį vykstančiose Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) taurės varžybose rekordą pasiekė Simas Bertašius. Mylios (beveik 1,61 km) bėgime lietuvis finišą pasiekė per 3 min. 59.25 sek. Antras atbėgo Justinas Laurinaitis (4:26.00), o trečias – Darius Černigovskij (4:50.90). S.Bertašius įvykdė pagrindinį savo tikslą – pagerino seniausią Lietuvos lengvosios atletikos rekordą. Iki šiol Lietuvos mylios bėgimo rekordas priklausė Jonui Pipynei.

Šeštadienį, rugpjūčio 22 dieną, Vilniaus „Vingio“ stadione vyks Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) taurės varžybos. Tradiciniame lengvaatlečių renginyje šįkart bus vykdomos ir ne itin tradicinės rungtys – dalyviai startuos ne tik olimpinėse distancijose.  Unikalią galimybę pagerinti seniausią Lietuvos lengvosios atletikos rekordą turi Simas Bertašius.

Vieno taško – tiek iki pergalės Baltijos šalių komandiniame lengvosios atletikos čempionate pritrūko lietuviams. Puikiai antrą pirmenybių dieną startavę mūsiškiai per 40 rungčių iškovojo daugiausiai aukso medalių, net 17, tačiau į priekį praleido stabilesnius rezultatus demonstravusius estus.  Maža to, geriausiais Baltijos čempionato lengvaatlečiais, pagal „World Athletics“ taškų skaičiavimo lentelę, buvo pripažinti disko metikas Andrius Gudžius bei šuolininkė į tolį Jogailė Petrokaitė.

Uogrėje (Latvija) prasidėjo Baltijos šalių komandinis lengvosios atletikos čempionatas. Pirmą pirmenybių dieną Lietuvos lengvaatlečiai laimėjo 6 rungtis iš 17, o ant prizininkų pakylos kopė 17 sykių, tačiau komandinėje įskaitoje kol kas atsilieka tiek nuo latvių, tiek nuo estų. Čempionatą Lietuvos komanda pradėjo iškovodama maksimalų taškų skaičių.

Mūsų šalies trišuolio meistrės Dovilė Kilty ir Diana Zagainova penktadienį Monake išbandys jėgas su šios rungties geriausiomis pasaulio lengvaatletėmis.  Rugpjūčio 14 dieną vyks „Deimantinės lygos“ etapas. Tai labiausiai prestižinės komercinės lengvosios atletikos varžybos pasaulyje. Jose dalyvauja daugelis geriausių planetos sportininkų.  Lengvaatlečių kovas iš Monako nuo 21.00 val.

 Rusija trečiadienį pranešė sumokėjusi 6,3 mln. JAV dolerių (5,3 mln. eurų) baudos ir teismo procesų išlaidų už antidopingo taisyklių pažeidimus pasaulio lengvosios atletikos organizacijai „World Athletics“, kad nebūtų pašalinta iš jos narių. Rusijos lengvosios atletikos federacija (VFLA) iki rugpjūčio 15-osios turėjo sumokėti „World Athletics“ 5 mln. dolerių baudą ir 1,3 mln. dolerių teismo procesų išlaidų.

Pirmadienį Švedijoje vykusiose „Folksam Grand Prix“ lengvosios atletikos varžybose driokstelėjo disko metikas Danielis Stahlis. Švedijos lengvosios atletikos žvaigždė trečiuoju bandymu įrankį nusviedė net 71,37 metro. Jis be vargo aplenkė tiek Simoną Petterssoną (66,51), tiek Robertą Urbaneką (63,69) ir tapo varžybų nugalėtoju. D.Stahlio pasiektas rezultatas – geriausias 2020 m. pasaulyje.

Šeštadienį baigėsi dvi dienas Palangoje vykęs Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas. Palankios oro sąlygos lengvaatlečiams padėjo pasiekti net 16 geriausių šalies sezono rezultatų, krito ir du čempionatų rekordai. Geriausio visų laikų Lietuvos sprinterio Ryčio Sakalausko pėdomis sėkmingai žingsniuoja Gediminas Truskauskas. 22-ejų lengvaatletis 200 m nubėgo per 20,83 sek., pasiekė šalies iki 23 metų rekordą bei antrą rezultatą šalies istorijoje apskritai.

Pirmąkart Lietuvos lengvosios atletikos čempionate startavę šalies paralimpiniai atletai antrą varžybų dieną pagerino net keturis asmeninius rekordus. Ramūnas Verbavičius rekordiškai toli stūmė rutulį, Andrius Skuja ir Osvaldas Kucavičius užfiksavo geriausius rezultatus ieties metimo sektoriuje, o Ernestas Česonis buvo greitesnis nei bet kada 5000 metrų bėgime. Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos vicečempionas R. Verbavičius rutulio stūmimo sektoriuje įrankį nuskraidino 10 m 68 cm.

Karantinas pasiruošti sezonui nesutrukdė – tokią išvadą galima daryti, pasibaigus pirmai Palangoje vykstančio Lietuvos lengvosios atletikos čempionato dienai. Beveik visose rungtyse nugalėtojai pasiekė geresnius rezultatus nei pernai – tą padarė 14 iš 16 čempionų individualiose rungtyse. Pasaulio ir Europos čempionas Andrius Gudžius diską švystelėjo 68,16 m. Lengvaatletis atviras – su šiandienos sportine forma įrankis galėjo nuskristi ir už 70 metrų ribos, tačiau sutrukdė oro sąlygos.

Karantinas pasiruošti sezonui nesutrukdė – tokią išvadą galima daryti, pasibaigus pirmai Palangoje vykstančio Lietuvos lengvosios atletikos čempionato dienai. Beveik visose rungtyse nugalėtojai pasiekė geresnius rezultatus nei pernai – tą padarė 14 iš 16 čempionų individualiose rungtyse.  Pasaulio ir Europos čempionas Andrius Gudžius diską švystelėjo 68,16 m. Lengvaatletis atviras – su šiandienos sportine forma įrankis galėjo nuskristi ir už 70 metrų ribos, tačiau sutrukdė oro sąlygos.

Danas Sodaitis penktadienio popietę Palangos stadione stos prie starto linijos bėgimo takelyje ir sieks užimti kuo aukštesnę vietą Lietuvos lengvosios atletikos čempionato 100 metrų sprinte. Ne pirmus metus kartu sveikaisiais atletais besivaržantis Europos neįgaliųjų vicečempionas šį kartą nebus vienintelis paralimpinio sporto atstovas šalies pirmenybėse. Lietuvos čempionate Danui kompaniją palaikys dar vienuolika paraatletų, pirmą kartą mesiančių iššūkį elitiniams mūsų šalies lengvaatlečiams.

Dvylika Lietuvos paralimpinių atletų jau penktadienį ir šeštadienį Palangos stadione varžysis su geriausiais šalies lengvaatlečiais. Žalią šviesą bendroms varžyboms uždegė Lietuvos paralimpinio komiteto (LPAK) ir Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią šalies paralimpinės rinktinės lengvaatlečiai bus integruojami į svarbiausias LLAF organizuojamus turnyrus – Lietuvos čempionatus ir taurės varžybas.

1921-ieji, Kaunas. Ant Vytauto kalno rengiamame pirmame Lietuvos lengvosios atletikos čempionate vyksta ieties metimo rungtis. Tuomet leistas žurnalas „Trimitas“ skelbė: „nežiūrint rimtos Suomio Pamquisto konkurencijos laimėta lietuviais: Teišerskis – 34.58 mt. Karo mok. sp. Darius – 34.40 mt.“  Legendiniam lakūnui Steponui Dariui iki pirmo šalies čempionato nugalėtojo titulo pritrūko vos 18 centimetrų – ieties metime jis iškovojo sidabrą.

Su ugnimi žaidžianti Rusijos lengvosios atletikos federacija jau rugpjūčio viduryje gali būti išbraukta iš tarptautinės lengvosios atletikos federacijos narių sąrašo. Rusai jau pavėlavo sumokėti 5 mln. JAV dolerių baudą ir 1,31 mln. JAV dolerių kompensaciją už teisines išlaidas. Visgi, tarptautinė lengvosios atletikos federacija jiems už tai atleido, suprasdami sunkią padėtį dėl koronaviruso pandemijos, ir suteikė rusams kiek daugiau laiko.

Baigėsi dvi dienas Vilniuje vykęs Lietuvos jaunimo lengvosios atletikos čempionatas, kurio metu krito du šalies rekordai ir net trys sportininkai įsirašė savo pavardes į penkių geriausių planetos sezono rezultatų savininkų sąrašą. Ypač sėkmingai pasirodė kauniečių trenerių dueto Audros Gavelytės ir Algirdo Baranausko ugdomi Luka Garšvaitė bei Augustas Bukauskas, atitinkamai šuolių į tolį ir šuolių į aukštį rungtyse pasiekę sporto meistro lygio rezultatus.

Sostinės „Vingio“ stadione – kone visas Lietuvos lengvosios atletikos elitas. Antradienį ten vyks tradicinės Vilniaus sporto klubo „Cosma“ taurės varžybos, lengvaatlečiams tapsiančios svarbiausiu komerciniu startu Lietuvoje šį sezoną. Tarptautinių varžybų prizinį fondą gali sudaryti beveik 7 tūkst. eurų.

Sekmadienį Vingio parke vyko tradicinis tarptautinis Vilniaus 100 km bėgimas, šįkart pasižymėjęs atkaklia kova ir įspūdingais moterų rezultatais. Aukso medalius iškovojo ir taip pat Lietuvos 100 km bėgimo čempionais tapo Andrius Preibys ir Gitana Akmanavičiūtė. Plungiškis A. Preibys 100 km nubėgo per 7 val. 1 min. 44 sek. Šis rezultatas jam leido pasiekti tarptautinio sporto meistro normatyvą, kuris yra 7 val. 5 min. „Prieš bėgimą buvo visokių tikslų.

Antradienį Vilniuje pasibaigusiose LLAF taurės varžybose rungėsi ieties metikai. Sensacijų čia nebuvo – nugalėjo aiškūs favoritai. Tarp suaugusių su geriausiais Lietuvos sezono rezultatais triumfavo Liveta Jasiūnaitė (Kaunas) – 58.60 m ir Edis Matusevičius (Vilnius) – 75.84 m. Moterų rungtyje netoli 50 m ribos dar buvo veteranė Indrė Jakubaitytė (49.79). Tarp vyrų kurį laiką pirmavo Skirmantas Šimoliūnas (68,07), nes E.Matusevičiaus pirmi du bandymai buvo nesėkmingi.

Diskas Klaipėdoje skrenda toli. Trečiadienį uostamiestyje vykusiame šio miesto čempionate varžėsi geriausi šalies metikai vyrai, krito Lietuvos rekordas, o Andrius Gudžius pasiekė ketvirtą sezono rezultatą pasaulyje. Jaunimo varžybose triumfavo įspūdingai diską švystelėjęs Mykolas Alekna. Manto Jusio auklėtinis įrankį numetė 60,57 m bei pagerino Lietuvos 17-mečių rekordą, priklausiusį Domantui Poškai. Rekordiniu tapo ketvirtasis disko metiko bandymas.

Marija Lasickienė kartu su kitais įžymiais Rusijos lengvaatlečiais – Sergejumi Šubenkovu ir Anželika Sidorova – praėjusią savaitę parašė laišką šalies prezidentui Vladimirui Putinui. Šiuo laišku prašoma pagalbos šalies lengvajai atletikai, kuri atsidūrė itin sunkioje padėtyje. Rusijos lengvosios atletikos federacija (RUSAF) yra gavusi apie 10 mln. JAV dolerių dydžio baudą dėl dopingo skandalų ir jų dangstymo.

Marija Lasickienė kartu su kitais įžymiais Rusijos lengvaatlečiais – Sergejumi Šubenkovu ir Anželika Sidorova – parašė laišką šalies prezidentui Vladimirui Putinui. Šiuo laišku prašoma pagalbos šalies lengvajai atletikai, kuri atsidūrė itin sunkioje padėtyje. Rusijos lengvosios atletikos federacija yra gavusi apie 10 mln. JAV dolerių dydžio baudą dėl dopingo skandalų ir jų dangstymo. Pagal dabartinę situaciją Rusijos lengvaatlečiai į Tokijo olimpiadą galėtų vykti tik kaip neutralūs atletai.

Lietuva žengia drąsiausią žingsnį Europoje. Šalyje dings žmoniu skirstymas į neįgaliuosius ir sveikuosius. Lietuvos lengvosios atletikos federacija (LLAF) ir Lietuvos paralimpinis komitetas (LPAK) ketvirtadienį pasirašė sutartį, kuri nurodo, kad Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas bent artimiausius ketverius metus visiems sportininkams vyks kartu, tuo pačiu metu ir tokiomis pačiomis sąlygomis.

Dėl koronaviruso pandemijos birželio 11 d. Osle (Norvegija) negalėjo įvykti įprastas „Deimantinės lygos“ etapas, tačiau organizatoriai nepasidavė ir surengė netradicinio formato lengvosios atletikos varžybas, į kurias sukvietė nemažai aukščiausio lygio žvaigždžių. Osle krito net 18 metų gyvavęs pasaulio 300 m barjerinio bėgimo rekordas. Vienas takelyje bėgęs norvegas Karstenas Warholmas šią distanciją įveikė per 33.78 sek.

Trečiadienį Vilniuje vyko Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) Tarybos posėdis. Jo metu buvo patvirtintas 2020 metų varžybų kalendorius, biudžetas, pateikta finansinė praėjusių metų ataskaita ir priimti svarbūs sprendimai dėl neįgaliųjų lengvaatlečių integravimo į LLAF organizuojamas varžybas.

„Mano pasiekimai liks kaip gražus prisiminimas, kuris lydės mane visą gyvenimą. Rašiau Lietuvos sportinio ėjimo istoriją ir, manau, pakankamai daug įrašų joje palikau. Palikime vietos ir ateities kartoms“, – ištarė geriausia 2019 metų Lietuvos lengvaatletė Živilė Vaiciukevičiūtė. Vos 24-erių sportininkė nusprendė kabinti batelius ant vinies praėjus metams po iškovotos svarbiausios karjeros pergalės.

2019 m. fantastišku rezultatu pasaulio lengvosios atletikos čempionate pribloškusi Bahreino sportininkė Salwa Eid Naser buvo laikinai suspenduota dėl trijų praleistų dopingo testų. Tyrimas tęsiasi, o jei S.E.Naser neišsisuks, jai grės ilgalaikė diskvalifikacija. Įdomu tai, kad pati pasaulio čempionė savo elgesyje nemato nieko blogo. „Niekada nesukčiavau ir nesukčiausiu. Trys praleisti dopingo testai – normalu. Tokie dalykai kartais nutinka ir jie gali nutikti bet kam.

Pirmosios oficialios lengvosios atletikos vasaros sezono varžybos įvyko Vilniuje. Sostines Vingio stadione penktadienį varžėsi disko metikai, o šeštadienį prie starto linijos stojo 5000 m rungties bėgikai. Pasitikrinti jėgas su varžovais yra būtina – kone vienu balsu tarė abiejų varžybų dalyviai. O iniciatyvą pradėti sezoną kiek tik galima anksčiau parodė jauni treneriai.

Nukeltas pasaulio čempionatas, Tokijos olimpinės žaidynės, apsunkintos sąlygos sportuoti – koronaviruso pandemijos pasekmės lengaatlečiams buvo ne iš pačių lengviausių. Bet ne visi sportininkai dūsauja dėl karantino ir jo atimtų galimybių. Vienai iš stipriausių pasaulio šuolininkių į aukštį Airinei Palšytei tokia priverstinė pauzė gali būti naudinga.

 Dėl pasaulinės koronaviruso pandemijos uždrausti visi masiniai renginiai be varžybų paliko ir bėgimo sporto entuziastus. Vis dėl to, organizatoriai nenuleidžia rankų ir keičia žaidimo taisykles pagal esamą situaciją: jau gegužės mėnesį bus surengtas virtualus Vilniaus pusmaratonis. „Kadangi masiniai renginiai vis dar neleidžiami, o bėgikai entuziasmo tikrai neprarado, reaguojame į situaciją ir palaikome jų motyvaciją bėgti bei norą pasivaržyti.

Šių metų rugpjūčio 25-30 d. Prancūzijoje turėjęs vykti lengvosios atletikos Europos čempionatas – atšauktas. Tokį sprendimą priėmė varžybų organizacinis komitetas ir Prancūzijos lengvosios atletikos federacija. Sprendimas priimtas dėl pasaulį sukausčiusios koronaviruso pandemijos ir dėl to kylančio pavojaus pasiruošimui bei sveikatai. Kitas Europos čempionatas įvyks 2022 m. Miunchene., tačiau į šiuos metus yra nukeltas ir pasaulio čempionatas.

Lietuvos lengvosios atletikos federacija neseniai pranešė, kad pasaulį apgaubusiu koronavirusu COVID-19 užsikrėtė vienas šalies lengvaatletis. Dabar jau aišku, kad teigiamo testo rezultato sulaukė olimpietė ėjikė Živilė Vaiciukevičiūtė. Ji visiškai pilnai jau ir spėjo pasveikti, LRT televizija patvirtino pati sportininkė. Netrukus naujienų portalui tv3.lt malonią žinią patvirtino ir federacijos atstovas spaudai.

Nukeltos olimpinės žaidynės, pasaulio čempionatas, sužlugusios treniruočių stovyklos bei pasiruošimas namų sąlygomis sezonui, kurio kalendorius apskritai neaiškus. Lengvaatlečių metus COVID-19 virusas apvertė aukštyn kojomis, o svarbiausio gyvenimo starto Tokijuje laukimą pakeitė laukimas, kol tiesiog bus galima treniruotis įprastu grafiku.

Italiją toliau kankina siaučianti koronaviruso pandemija, nusinešusi ir žymaus bėgiko Donato Sabios gyvybę. Kovo 31 d. D.Sabia dėl koronaviruso prarado tėvą. Sportininkas susirgo ir pats, o klastingos ligos įveikti jam nepavyko. Antradienį konstatuota 56-erių metų D.Sabios mirtis. 1984 m. 800 m bėgimo rungtyje italas tapo Europos uždarų patalpų čempionu.

Tokijo olimpinių žaidynių perkėlimas iš 2020 m. į 2021 m. vasarą koreaguoja ir kitų svarbių sporto įvykių tvarkaraščius. Oficialiai paskelbta, kad 2021 m. rugpjūčio 6 – 15 dienomis turėjęs vykti pasaulio lengvosios atletikos čempionatas yra perkeliamas į 2022 mm. Vis dar nėra žinomos tikslios naujosios čempionato datos. „Visiems riekia prisitaikyti ir rasti kompromisą, todėl dabar ieškome naujų datų“, – skelbiama pranešime.

Lietuvos sporto gerbėjams gerai žinomas Irano disko metikas 35-erių Ehsanas Hadadi užsikrėtė koronavirusu,  praneša vietos žiniasklaida. Irano lengvosios atletikos federacijos gydytojas Ashkanas Ordibeheshtas patvirtino, kad E.Hadadi testas buvo teigiamas. Gydytojo teigimu, disko metikas izoliavosi namuose, kur ir gydysis nuo ligos. Pranešama, kad iraniečio būklė yra gera ir jis sėkmingai sveiksta.

Nuo antradienio visi grįžę į Lietuvą iš užsienio turi būti priverstinai izoliuojami įvairiose šalies miestų savivaldybių patalpose – į tokią situaciją pateko ir dalis lengvaatlečių, antradienį iš Turkijos nusileidę Vilniuje. Netrukus žmonės ėmė piktintis išskirtinėmis sąlygomis sportininkams - šie buvo išvežti į Palangą. Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) prezidentas Eimantas Skrabulis tokią kritiką vadina kvaila ir teigia, kad privalėjo pasirūpinti atletų saugumu.

Olimpinės žaidynės nukeliamos į 2021-uosius – tokį sprendimą šiandien paskelbė Tarptautinis olimpinis komitetas. Kaip į žinią reagavo Lietuvos lengvaatlečiai, kurie jau buvo išsikovoję teisę dalyvauti Tokijuje? Tiesa, Tarptautinė lengvosios atletikos federacija informavo, kad normatyvus įvykdžiusiems sportininkams to padaryti dar kartą nebereikės.

Olimpinės žaidynės turi būti nukeltos – tokia yra Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) pozicija. LLAF Vykdomasis komitetas, pritarus LLAF Tarybai, nutarė kreiptis į Lietuvos tautinį olimpinį komitetą (LTOK) ir Tarptautinę lengvosios atletikos federaciją (WA) dėl Tokijo žaidynių nukėlimo į kitus metus. Įsiplieskus COVID-19 pandemijai, sklandus ir sistemingas pasiruošimas olimpinėms žaidynėms tapo neįmanomas.

Daugeliui Europos šalių įvedus karantiną, lengvaatlečiai ieško įvairiausių būdų, kaip tinkamai atlikti treniruočių planą. Jei Lietuvoje kol kas dar nėra uždraustas sportavimas atvirose erdvėse, tai Ispanijoje baudos už bėgimą ar važiavimą dviračiu siekia 2 tūkst. eurų. Tenerifėje stovyklaujantis Lietuvos 800 m rungties vicečempionas Arnas Gabrėnas į karantiną sureagavo išradingai – visas treniruotes atlieka ant daugiabučio stogo.

 Vardan žmonių saugumo – maratono perkėlimas į vasarą. Tokį sprendimą, nelaukę dviejų savaičių karantino pabaigos, priėmė „Agathum Kauno maratono“ organizatoriai. Balandžio 26-ąją vykti turėjęs renginys vyks pirmąjį vasaros sekmadienį – birželio 7-ąją. „Dar prieš savaitę situacija atrodė vienokia, bet po karantino įvedimo gali atrodyti neatsakinga organizuoti maratoną, nesukeliant kažkokių pasekmių.

Olimpinės viltys dūžta atsitrenkusios į koronaviruso pastatytą sieną. Atšaukti skrydžiai, varžybos, paskelbtas karantinas bei visuotinė panika žlugdo lengvaatlečių planus ir komplikuoja galimybę pasirengti svarbiausiam ketverių metų startui – Tokijo olimpinėms žaidynėms. „Vakar buvo uždegta olimpinė ugnis. Žmonėms nelaimė, jie kenčia, panikuoja, kažkas stipriai serga, kažkas miršta, o čia prasideda šventės pradžia. Taip neturėtų būti.

Pasaulinė lengvosios atletikos (IAAF) taryba nusprendė skirti 10 mln. JAV dolerių baudą Rusijos lengvosios atletikos federacijai ir apribojo galimybę Rusijos lengvaatlečiams siekti neutralaus statuso Tokijo olimpiadoje. Skelbiama, kad tik 10 Rusijos lengvosios atletikos sportininkų galės gauti neutralaus dalyvio statusą tokiose svarbiose varžybose kaip Olimpiada ar Europos čempionatas.