lengvoji atletika

Pirmadienį Tokijo olimpiniame stadione tęsėsi tradiciškai daug dėmesio sulaukiančios lengvosios atletikos varžybos. Vakarinėje sesijoje čia buvo išdalinti dar 3 medalių komplektai. Moterų disko metimo finale triumfavo JAV sportininkė Valerie Allman. Ji jau pirmu bandymu įrankį nusviedė 68,98 metro. Antra buvo vokietė Kristin Pudenz (66,86), kuri pasiekė asmeninį rekordą. Bronzą pelnė kubietė Yaime Perez (65,72). Finalą buvo sutrikdžiusi liūtis.

Pirmadienį Tokijo olimpiniame stadione tęsėsi sporto „karalienės“ – lengvosios atletikos – varžybos. Vyrų šuolių į tolį rungtyje triumfavo graikas Miltiadis Tentoglou, šeštuoju bandymu pasiekęs 8.41 m tolį. Sidabro ir bronzos medalius iškovojo Kubos atstovai Juanas Miguelis Echevarria (8.41 m) ir Maykelis Masso (8.21 m). Rytinėje sesijoje dėl medalių kovojo ir 100 m bėgimo su kliūtimis atstovės. Geriausią laiką šioje rungtyje pademonstravo Puerto Riko atstovė Jasmine Camacho-Quinn (12.37 sek.

Sekmadienį Tokijo olimpiniame stadione tęsėsi lengvosios atletikos varžybos, kuriose netrūko dramų. Liūdnai olimpiada baigėsi rusei Darijai Klišinai. 2017 m. pasaulio vicečempionė moterų šuolio į tolį kvalifikacijoje atliko du iš eilės nesėkmingus šuolius. Rusė nebeturėjo kur trauktis ir privalėjo rizikuoti prieš lemiamą – trečiąjį – šuolį. Deja, lemiamo įsibėgėjimo metu D.Klišina patyrė kojos traumą ir šuolio net neatliko.

Yra kelios vertos pretendentės į „nešvariausių varžybų istorijoje“ titulą, tačiau 2012 m. olimpinių žaidynių moterų 1500 m bėgimo rungtis greičiausiai laimi aukso medalį ne tik dėl įžūlaus sukčiavimo pobūdžio, bet ir dėl didžiulio jo masto.

Tokijo olimpinių žaidynių debiutantė Diana Zagainova baigė savo pasirodymą. Trišuolininkė neįveikė kvalifikacijos etapo. D. Zagainovai pirmas bandymas nepavyko – atletė mynė liniją ir jos rezultatas nebuvo įskaitytas. Po pirmųjų šuolių net penkios sportininkės įvykdė olimpinio finalo normatyvą (14,4 m). Antruoju mėginimu rezultatą užfiksuoti pavyko, bet varžovių kontekste jis nebuvo aukštas. Lietuvė nušoko 13,1 m ir rikiavosi priešpaskutinė savo kvalifikacijos grupėje.

Adrijus Glebauskas pradėjo kovas Tokijo olimpinėse žaidynėse, tačiau jos ilgai neužsitęsė. Šuolininkas į aukštį neįveikė kvalifikacijos ir po tokio pasirodymo teigė, kad yra nusivylęs. Lietuvis varžėsi A kvalifikacinėje grupėje su dar 16 dalyvių. Patekimui į kitą etapą reikėjo peršokti 230 cm barjerą arba papulti tarp 12-os geriausių. A. Glebauskas startavo ketvirtas ir didesnių problemų neturėjo – 217 cm aukštį „sudorojo“ lengvai. Šio šuolio iš trijų bandymų neįveikė du sportininkai.

Tokijo vasaros olimpinėse žaidynėse savo pasirodymą pradėjo disko metikas Andrius Gudžius, kuris atrankoje jau pirmu bandymu garantavo sau vietą finale. Pirmuoju bandymu lietuvis diską nusviedė 65,94 m – tai 6 cm mažiau nei olimpinio finalo normatyvas. Vis tik toks metimas garantuoja vietą tarp 12 geriausių finale – vėliau jis pripažino, kad net nesistengė gerinti rezultato „Džiugu, kad pirmas metimas pavyko toli, norėjosi tų 6 cm toliau, dėl to kiti metimai buvo tokie.

Penktadienį – dar vieno lietuvio startas 2020 m. Tokijo vasaros olimpinėse žaidynėse. Savo pasirodymą pradėjo disko metikas Andrius Gudžius. A. Gudžius jau pirmuoju bandymu pokštelėjo. Lietuvis diską nusviedė 65,94 m – tai 6 cm mažiau nei olimpinio finalo normatyvas. Vis tik toks rezultatas yra praktiškai garantuojantis finalą.

Šveicarijos bėgimo per barjerus žvaigždė Kariemas Husseinas nedalyvaus Tokijo olimpinėse žaidynėse. Priežastis – dopingas. Anot Šveicarijos „Blick“, draudžiamų medžiagų rasta per nacionalinėse varžybose birželį atliktą testą. K. Husseinas išgarsėjo, kai laimėjo 2014 metais Europos lengvosios atletikos pirmenybių auksą bėgdamas 400 m per barjerus. Po dvejų metų jis dar iškovojo Europos čempionato bronzą.

Jau kitą penktadienį, liepos 23 dieną, viso pasaulio sporto bendruomenės dėmesį sukaustys svarbiausias penkmečio renginys – Japonijos sostinėje Tokijuje prasidės vasaros olimpinės žaidynės. Nors Lietuvos delegacijos puokštė šįkart bus pati kukliausia istorijoje, spalvingų gėlių joje taip pat netruks. Viena tokių – geriausia Lietuvos trišuolininkė Diana Zagainova. 24 metų sportininkės karjera – dar gana trumpa, bet tikrai daug žadanti.

Ruano Sotvilyje (Prancūzija) vykusiose „World Athletics“ Kontinentinio turo varžybose vos šešias dienas išsilaikiusį Lietuvos 1500 m rungties rekordą pagerino Simas Bertašius. 27-erių lengvaatletis distanciją įveikė per 3 min. 37,38 sek. ir buvusį rekordą pranoko 0,37 sek. Varžybose lietuvis finišo liniją kirto penktas. „Šį kartą bėgimas buvo kiek lėtesnis, bent pats pirmas kilometras. Bėgau protingai, laikiausi už kažkurio bėgiko nugaros ir visi bėgome panašiu tempu.

32-ose tarptautinėse lengvosios atletikos varžybose Italijoje Tokijo olimpiadai besiruošianti Diana Zagainova užėmė trečią vietą trišuolyje (13.49/1.2). Lietuvę aplenkė tik kubietės Leyanis Perez (14.20) bei Davisleydi Velazco (13.97). Grajeve jau 22-ą kartą buvo surengtas 10 km Vilko bėgimas. Jame trečias finišavo Petras Pranckūnas (38:58). Grupė Lietuvos bėgimo mėgėjų startavo Suvalkų pusmaratonyje.

Lietuvos lengvaatlečių skaičius olimpinėse žaidynėse prasiplėtė iki 11. Prie šešių anksčiau normatyvus įvykdžiusių lietuvių prisijungė pagal reitingą kvietimų varžytis Tokijuje sulaukę penki mūsiškiai – šuolininkai į aukštį Airinė Palšytė ir Adrijus Glebauskas, ieties metikė Liveta Jasiūnaitė, 400 m bėgikė Agnė Šerkšnienė bei 200 m bėgsiantis Gediminas Truskauskas. Airinė Palšytė (šuoliai į aukštį) Geriausios 2017 metų Lietuvos sportininkės A.Palšytės patirties bagažas jau didelis.

Antradienį „Vingio“ stadione vyko tradicinės sporto klubo „Cosma“ vasaros taurės lengvosios atletikos varžybos. Neįtikėtiną rezultatą užfiksavo 18-metis Mykolas Alekna. Jis 1.75 kg diską šiose varžybose numetė 69.77 m (64.49-69.77-x-69.37-68.00-x). Šis rezultatas tik 36 centimetrais blogesnis už ukrainiečio Mykytos Nesterenko (70.13 m) pasaulio jaunimo rekordą ir yra antras pasaulyje per visą laiką.

Penktadienį ir šeštadienį Palangoje vyks svarbiausios atrankos į Tokijo olimpines žaidynes varžybos lengvaatlečiams – Lietuvos čempionatas. Dėl bilietų į Tokiją kovojantiems sportininkams būtina ne tik tapti savo rungčių čempionais, bet ir tą padaryti pasiekiant kuo aukštesnius rezultatus. Teisės suklysti neturi niekas, tad Lietuvos pajūrio sostinėje vyksiančiose pirmenybėse netrūks nei intrigos, nei stulbinamų rezultatų. Būsimi olimpiečiai.

Antradienį Kladne (Čekija) vyko „World Athletics“ Kontinentinio turo lengvosios atletikos varžybos, kuriose dalyvavo šeši kelialapių į Tokijo olimpines žaidynes siekiantys Lietuvos lengvaatlečiai. Visi šeši užkopė ant apdovanojimų pakylos, trys iškovojo pirmąsias vietas, o Simas Bertašius bei Urtė Baikštytė dar pagerino ir varžybų rekordus. 1500 m rungtyje bėgęs S.Bertašius teisės klysti nebeturėjo.

Penktadienį Alytuje vyks 47-asis tarptautinis sportinio ėjimo festivalis, turintis „European Athletics Permit Meeting“ statusą. Varžybos Dzūkijoje bus paskutinės Europoje, kuriose ėjikams galima vykdyti normatyvus į Tokijo olimpines žaidynes – vėliau vyks tik Centrinės Amerikos čempionatas. Alytuje varžysis daugiau 150 ėjikų iš 22 valstybių.

Pirmadienį prasidėjusiame Kauno miesto lengvosios atletikos čempionate užfiksuotas įspūdingas rezultatas. Adrijus Glebauskas dviem centimetrais pagerino asmeninį rekordą, į aukštį peršokęs 230 cm. Tai – aštuntas sezono rezultatas pasaulyje bei trečias Europoje. Aukščiau šalies istorijoje yra šokę tik du lietuviai – Rolandas Verkys (234 cm) ir Raivydas Stanys (231 cm). Nuo normatyvo į Tokijo olimpines žaidynes Kauno sporto mokyklai „Startas“ atstovaujantį A.Glebauską skyrė trys centimetrai.

Penktadienį ir šeštadienį Palangos miesto stadione vyks Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) taurės varžybos, daugeliui šalies lengvaatlečių tapsiančios pirmuoju olimpinio sezono startu. Vasaros sostinėje varžysis beveik pusė tūkstančio sportininkų, tarp kurių bus 13 Tokijo olimpinės rinktinės kandidatų. Didžiausia varžybų žvaigžde bus pasaulio bei Europos čempionas Andrius Gudžius.

Sekmadienį Relingene (Vokietija) vykusiose „World Athletics“ kontinentinio turo varžybose pergalę iškovojo Lietuvos šuolininkas į aukštį Juozas Baikštys. 23-ejų lengvaatletis peršoko 227 cm, pagerino asmeninį rekordą bei pasiekė ketvirtą rezultatą šalies istorijoje.  Be to, Šiaulių lengvosios atletikos klubo „Piramidė“ atstovas pasiekė trečią sezono rezultatą Europoje bei pelnė 1212 įskaitinius taškus atrankoje į Tokijo olimpines žaidynes.

Fenomenalioji Lietuvos ieties metikė Indrė Jakubaitytė įsirašė savo vardą į istoriją. Jelgavoje (Latvija) vykusiose olimpinio čempiono Janio Lūsio atminimo taurės varžybose 45-erių lengvaatletė pagerino W45 amžiaus grupės pasaulio rekordą.  I.Jakubaitytė įrankį numetė 53,89 m. Oficialus planetos rekordas – 50,45 m – priklausė švedei Elisabeth Wallander.

„Buvau emociškai palaužta“, – ištarė 13 metų senumo įvykius prisiminusi viena geriausių Lietuvos sprinterių Audra Dagelytė-Čekanauskienė. „Mintimis į tas varžybas dar sugrįžtu“, – kalbėdamas apie prieš 9 metus vykusį šalies čempionatą prisipažino trišuolininkas Darius Aučyna. Dalyvauti olimpinėse žaidynėse svajoja kiekvienas sportininkas, tačiau ne visiems prie Everesto viršūnės priartėjusiems alpinistams pavyksta į ją užkopti.

Brigita Virbalytė ruošiasi dar vienai kelionei. Tokijo olimpinėse žaidynėse dalyvausiančiai ėjikei tai bus jau trečias toks turnyras. Dar nesulaukus jo atletė gali ant kaklo užsikabinti Europos bronzos medalį. Antradienį pranešta, kad 2018-ųjų metų Europos čempionato Berlyne trečiosios vietos laimėtojos Anežkos Drahotovos kraujyje rasta dopingo. B. Virbalytė turnyrą baigė dviem laipteliais žemiau, tad dabartinėje situacijoje pretenduoja perimti bronzos medalį.

„Pakliūti į maratoną yra didelė loterija“, – šyptelėjo lengvaatletė Diana Lobačevskė. Londono ir Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių dalyvė tarp Lietuvos maratonininkų gali jaustis saugiausiai, kadangi turi garantuotą startą pavasarį Europoje vykstančiame maratone.  Atranka į Tokijo olimpines žaidynes šios rungties atstovams baigsis gegužės 31 dieną, bet galimybių įvykdyti normatyvą daugumai gali tiesiog nebūti.

Penkta – tokia pozicija lietuviams tapo aukščiausia Torunėje (Lenkija) šiandien pasibaigsiančiame Europos lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionate. Šuolių į aukštį finale dalyvavęs Adrijus Glebauskas neklydo įveikdamas 215 cm, 219 cm ir 223 cm aukščius, bet peršokti 226 cm nepavyko. Jei Audros Gavelytės ir Algirdo Baranausko auklėtiniui būtų pavykę pirmu bandymu įveikti 226 cm, jam būtų atitekusi Europos čempionato bronza.

Lietuvos bėgikėms Europos uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionatas baigėsi ties pusfinaliu. Agnė Šerkšnienė 400 m rungtyje užėmė 11 vietą, o Modesta Morauskaitė – 15-ąją. Vis dėlto Torunės areną jos paliko su šypsenomis veide. A.Šerkšnienė savo pusfinalio bėgime gavo gerai pažįstamas varžoves, kurių pavardes norėtųsi matyti ne pusfinalyje, bet kovojant dėl medalių.

Torunėje (Lenkija) tęsiasi Europos uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionatas. Penktadienį savo pasirodymus pradėjo dar trys Lietuvos sportininkės. Šuolio į tolį kvalifikacinėse varžybose rekordus gerino Jogailė Petrokaitė. Jau pirmu bandymu ji nušoko 6,50 metro ir pagerino savo uždarų patalpų rekordą (6,48 m) bei kurį laiką lyderiavo kvalifikacijoje. Antru mėginimu lietuvė nušoko 6,36 m, o trečiu bandymu dar kartą pagerino rekordą (6,53 m). Deja, to vietai finale neužteko.

Pirmas finalininkas – dar pirmą pirmenybių dieną. Torunėje (Lenkija) prasidėjusio Europos lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionato kvalifikacinį barjerą peržengė ir sekmadienį šuolių į aukštį finale varžysis Adrijus Glebauskas.  Lietuvis pirmu bandymu įveikė 210 cm ir 216 cm aukščius, tuo tarpu 221 cm – antru. Šį aukštį peršoko tik aštuoni iš 14 kvalifikacijoje dalyvavusių lengvaatlečių, tad visi jie žengė į finalą.

Vilniaus lengvaatlečiai sugrįžo namo. Atrenovuotame Lietuvos sporto centro lengvosios atletikos manieže po dvejų metų pertraukos įvyko pirmasis sporto renginys – Vilniaus sporto klubo „Cosma“ žiemos taurės varžybos. Dėl karantino ribojant dalyvių skaičių lengvaatlečiai jėgas išbandė tik keturiose rungtyse – tiek vyrai, tiek moterys varžėsi 60 m bėgime, vyko vyrų 800 m bėgimas bei moterų šuoliai į tolį.

Paaiškėjo galutinė Lietuvos komandos sudėtis kovo 4-7 dienomis Torunėje (Lenkija) vyksiančiame Europos uždarų patalpų čempionate. Prie septynių normatyvus įvykdžiusių sportininkų ketvirtadienį prisijungė dar du sportininkai, sulaukę „European Athletics“ kvietimų dėl aukštų sezono rezultatų.

Kladne (Čekija) vykusiose tarptautinėse „Kladno Indoor“ varžybose puikiai pasirodė šuolininkas į aukštį Adrijus Glebauskas, tapęs nugalėtoju. Lietuvis įveikė 227 cm aukštį, pasiekė asmeninį uždarų patalpų rekordą bei vos per centimetrą atsiliko nuo šalies uždarų patalpų rekordo, kurį 2015 metais užfiksavo Raivydas Stanys. Tai buvo trečios A.Glebausko varžybos per savaitę.

Lietuvos rekordininkai sezoną pradėjo sėkmingai. Agnė Šerkšnienė Šveicarijoje pagerino asmeninį rekordą, o Simas Bertašius Vokietijoje pasiekė antrą geriausią karjeros rezultatą uždarose patalpose. Abu lengvaatlečiai iškovojo ir vertingus reitingo taškus, leisiančius pagerinti pozicijas atrankoje į Tokijo olimpines žaidynes. A.Šerkšnienė Maglingene (Šveicarija) laimėjo 200 m bėgimą, pasiekusi asmeninį uždarų patalpų rekordą – 23,59 sek. 60 m rungtyje nuotolį ji nubėgo per 7,55 sek.

Po ilgos tylos – pirmasis startas. Penktadienį Šiauliuose prasidėjo dar sausį turėjusios vykti Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) taurės varžybos. Siekiant užtikrinti dalyvių saugumą, įprastai vienos dienos varžybos buvo „išplėstos“ į dvi, taip pailginant tarpus tarp rungčių. Be to, startuoti Šiauliuose galėjo ne visi norintys – federacija ribojo dalyvių skaičių, įvedusi normatyvus.

Iki 1997 metų Lietuva nepriklausomos šalies istorijoje iš pasaulio lengvosios atletikos čempionatų dar neturėjo jokio medalio. Tačiau vilčių laimėti pirmąjį apdovanojimą prieš pirmenybės Atėnuose buvo – vis galingiau sektoriuje atrodė disko metikas Virgilijus Alekna. Ir nors tame čempionate lietuviui pavyko užkopti ant antrojo garbės pakylos laiptelio, pirmąjį medalį šaliai iškovojo ne jis, o keliomis dienomis anksčiau septynkovėje bronza pasidabinusi Remigija Nazarovienė.

Nuo 1947 metų JAV žurnalas „Track and Field News“ skelbia visų olimpinių rungčių geriausių metų lengvaatlečių dešimtukus. Jie sudaromi įvertinant geriausius sportininkų metų rezultatus, varžybose užimtas vietas, tarpusavio susitikimų balansus. Šie pandemijos metai – išimtis: išrinkta tik po tris geriausius, vertus metų nugalėtojų pakylos.

Lengvoji atletika keičiasi. Pastaruoju metu lengvaatlečių pasaulį sudrebino viena už kitą skambesnės naujienos, darysiančios įtaką tiek varžybų formatui, tiek kai kurių rungčių rekordams, tiek Lietuvos olimpiečių skaičiui olimpinėse žaidynėse. Šviežiausia žinia tapo vyrų 50 km sportinio ėjimo rungties pašalinimas iš olimpinių žaidynių programos. Bent po vieną savo atstovą šioje rungtyje Lietuva turėjo kiekvienoje olimpiadoje, pradedant 1996 metų Atlantos žaidynėmis.

Po dopingo skandalų suspenduota Rusijos lengvosios atletikos federacija (RusAF), skubanti užtikrinti teisę rusų sportininkams dalyvauti Tokijo olimpinėse žaidynėse, pirmadienį savo naujuoju prezidentu išrinko valstybinės geležinkelių transporto įmonės vadovą. RusAF prezidentu išrinktas Piotras Ivanovas yra Rusijos valstybinės įmonės, kurios specializacija – greitieji geležinkeliai, vadovas. N uo 2016 metų jis taip pat užėmė Rusijos triatlono federacijos prezidento postą.

Už Atlanto – ieškoti laimės. Kasmet būrys talentingiausių jaunųjų Lietuvos lengvaatlečių traukia į JAV, kur ne tik studijuoja prestižiniuose universitetuose, bet ir bando pasiekti olimpo viršūnę sporto pasaulyje. Šviežiausia pastarųjų dienų naujiena tapo vieno geriausių pasaulio U20 amžiaus grupės disko metikų Mykolo Aleknos sutartis su Kalifornijos universitetu – į saulėtąją valstiją talentingasis 18-metis išvyks kitų metų rudenį.

Šeši lietuviai – šeši asmeniniai rekordai, iš kurių vienas bus laikomas ir naujuoju Lietuvos rekordu. Gdynėje (Lenkija) vykęs pasaulio pusės maratono bėgimo čempionatas mūsų šalies atstovams susiklostė tiesiog fantastiškai. Puikių rezultatų užfiksuoti nesutrukdė ir nežinia: lengvaatlečiai prisipažįsta netikėję, jog vienintelėmis tokio rango varžybomis šiemet tapęs čempionatas apskritai įvyks. Vyrų pusmaratonio varžybose 14 metų gyvavusį Lietuvos rekordą pagerino Remigijus Kančys.

Tokijo olimpinėms žaidynėms besiruošiantys sportininkai piktinasi Vilniaus lengvosios atletikos maniežo rekonstrukcija – olimpiečiai skundžiasi ne tik tuo, kad statybos darbai užsitęsė, bet ir atliktų darbų kokybe. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, savo ruožtu, dėl darbų kokybės ketina imtis veiksmų – reikalauti, kad defektus ištaisytų rangovas.

Šeštadienį Gdynėje (Lenkija) vyks pasaulio pusės maratono bėgimo čempionatas, kuriame dalyvaus šeši Lietuvos lengvaatlečiai. Dar kovo mėnesį turėjusios vykti pirmenybės dėl COVID-19 pandemijos buvo perkeltos, nors kurį laiką apie varžybų vykdymą buvo kalbėta itin miglotai.  Į Lenkijos uostamiesčio trasą lengvaatlečiai vis dėlto išbėgs, tačiau jose dalyvaus tik profesionalai, o masiniame bėgime norėję dalyvauti entuziastai varžysis virtuliai.

Olimpinių žaidynių aukso medalininkė australė Jane Flemming teigia, kad translytėms sportininkėms saugumo sumetimais turėtų būti draudžiama varžytis kartu su moterimis. 55–erių metų amžiaus buvusi lengvosios atletikos čempionė išsakė savo nuomonę šia kontraversiška tema, kai tuo tarpu kai kuriose sporto šakose, pavyzdžiui, regbyje, raginama leisti varžytis tik mergaitėmis gimusioms atletėms.

Viena garsiausių Baltarusijos sportininkių liko be darbo po to, kai stojo prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą, skelbia tut.by. Europos vicečempionė ir dviejų olimpinių žaidynių dalyvė Sviatlana Kudzelič pajuto, ką reiškia diktatoriaus kerštas. 33-ejų lengvaatletė, kuriai priklauso Baltarusijos rekordas 3000 metrų bėgime, kartu su kitais garsiais šalies sportininkais pasirašė viešą laišką, kuriame buvo smerkiami suklastoti rinkimai ir vėliau sekęs smurtas prieš taikius protestuotojus.

Penktadienį Dohoje (Kataras) baigėsi dėl koronaviruso pandemijos gerokai sutrumpintas „Deimantinės lygos“ lengvosios atletikos varžybų sezonas. Vyrų šuoliuose su kartimi vėl nugalėjo švedas Armandas Duplantis. Neseniai pasaulio rekordą pasiekęs sportininkas šį kartą įspūdingo rezultato neužfiksavo. A.Duplantis, amerikietis Samas Kendricksas ir prancūzas Renaud Lavillenie įveikė 5,82 m aukštį. Švedui pergalė atiteko todėl, kad jis šį aukštį įveikė pirmu bandymu, o jo varžovai – trečiu.

Brangiosios moterys, pasitikrinkite! Tokią žinutę spalio 4 dieną vyksiančio paramos renginio „Pink run su BENU“ metu siųs daugiau nei tūkstantis bėgikų. Kaune vykstančiame tradiciniame rožinio kaspino paramos bėgime prieš krūties vėžį ne tik skatinama moteris tikrintis, bet ir renkama parama, kuri bus skirta sergančiųjų reabilitacijai. „Nuo pirmo renginio misija buvo viešinti pačią problemą ir paraginti moteris tikrintis.

Romoje (Italija) vykusiame „Deimantinės lygos“ lengvosios atletikos varžybų etape sporto sirgaliai išvydo geriausią šuolį su kartimi per istoriją stadionuose. Švedas Armandas Duplantis pergalę rungtyje užsitikrino dar tada, kai įveikė 5,85 m aukštį. Tuomet jis paprašė kartelę perkelti į 6 m aukštį.

Romoje (Italija) ketvirtadienį vyksta „Deimantinės lygos“ lengvosios atletikos varžybų etapas, kuriame pradžiugino lietuvė Agnė Šerkšnienė. Moterų 400 m bėgime lietuvė distanciją įveikė per 51.80 sek. ir užėmė antrą vietą. Tai – naujas Lietuvos sezono rekordas. Ankstesnį sezono rekordą A.Šerkšnienė pagerino 0.04 sek.

Penktadienį Alytuje jau 46-ąjį kartą vyks tarptautinis sportinio ėjimo festivalis, šiemet turintis ir „European Athletics Permit Meeting“ statusą. Varžybos šiame Dzūkijos mieste bus pirmosios po karantino visame pasaulyje, kuriose galima vykdyti normatyvus į kitų metų Tokijo olimpines žaidynes. Startuoti Alytuje užsiregistravo 12 šalių sportininkai: airiai, vokiečiai, vengrė, ispanė, baltarusiai, švedas, ukrainiečiai, lenkai, italai, britas, latviai bei lietuviai.

Buvęs tarptautinės lengvosios atletikos federacijos prezidentas Lamine‘as Diackas, sulaukęs 87-erių, buvo pripažintas kaltu dėl dalyvavimo korupcinėse schemose, pinigų plovimo, Rusijos sportininkų dangstymo ir 3,5 mln. JAV dolerių kyšių paėmimo. L. Diackas turės sumokėti 582 tūkst. JAV dolerių baudą, taip pat jam skirti 4 metai kalėjime, iš kurių 2 – lygtinai. Tiesa, L.Diackas taip lengvai nepasiduos – jo advokatai patikino, kad apskųs teismo nuosprendį.