krizė

Graikija vis pilnėja, nes jos kaimynai jau apribojo migrantų, keliaujančių į Vokietiją, srautą. Ant pečių prisitvirtinęs miegmaišį, Khaledas, 28 metų sunkvežimio vairuotojas, sėdi Atėnų Viktoria aikštės kampe – čia viena pagrindinių migrantų susirinkimų vietų. Jis laukia kontrabandininko, kuris turėtų jam padėti per šiaurinę Graikijos sieną prasmukti į Makedoniją – tokiems migrantams iš Afganistano kaip jis, siena uždaryta jau nuo vasario 21 dienos, rašo economist.com.

Didėjant nerimui dėl ekonomistų perspėjimų, kad dabartinė ekonominė aplinka primena 2008 metus, klausiama, kas laukia pasaulinės ekonomikos, kokią įtaką tai turės Lietuvai ir ar ilgai džiaugsimės atpigusia nafta? Ekonomistas Gitanas Nausėda įsitikinęs, pasaulio ekonomikos plėtra stringa, tačiau visuotine recesija tai nekvepia. „Ekonomistai susiskaidę, yra galvojami ir pagrindiniai ir šalutiniai scenarijai. Dabar laikomės nuomonės, kad pagrindinis scenarijus – ekonomikos augimas.

Pasaulio ekonomikos atsigavimas yra „netolygus ir nepateisina mūsų ambicijų dėl stipraus, tvaraus ir subalansuoto augimo“, po Kinijoje įvykusio susitikimo šeštadienį paskelbė Didžiojo dvidešimtuko (G-20) finansų ministrai.

Nesutarimai Ukrainos valdžioje yra „tiesos akimirka“ ir proga šalies valdantiesiems susitelkti bei apsivalyti, kad atgautų šalies gyventojų ir tarptautinių partnerių pasitikėjimą, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Asmeninės ambicijos įvairių atskirų turtingų ir mažiau turtingų asmenų tikrai neturi nulemti šalies interesų.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, vertindamas valdančiosios daugumos sprendimą šiandien užblokuoti opozicijos inicijuotą Seimo neeilinės sesijos programą, teigia, kad tokiu būdu valdantieji bando pridengti vieni kitų neskaidrią veiklą. „Korupcijos skandaluose paskendusi valdančioji dauguma toliau demonstruoja cinišką požiūrį.

Pasaulio ekonomikai 2016-ieji Ugninės Beždžionės metai kol kas nieko gero nežada. O ekonominių įvykių nuošaly, anot ekspertų, neturėtų likti ir Lietuva. Šiuo metu pasaulis tarsi supasi ant svarstyklių – vienoje jų pusėje – lėtėjantis Kinijos drakonas, o kitoje – stabili Jungtinių Valstijų ekonomika. Pasak ekonomistų, pasaulį neramina kelios pagrindinės grėsmės, ir jos atkeliauja iš Rytų.

Popiežius Pranciškus sekmadienį paragino pasaulį dėti visas pastangas, kad būtų atgaivintos Sirijos taikos derybos, taip pat kvietė padėti civiliams, bėgantiems nuo to konflikto. „Kreipiuosi į tarptautinę bendruomenę, ragindamas negailėti pastangų ir skubiai sugrąžinti (Sirijos konflikto) šalis prie derybų stalo“, – pontifikas sakė per sekmadieninę „Viešpaties angelo“ maldą.

Švedijos policija pranešė sulaikiusi ir apklaususi grupę kaukėtų vyrų, kurie šalies sostinės Stokholmo centre dalijo agitacinius lapelius prieš migrantus ir puolė mušti į švedus nepanašius asmenis. Keturi vyrai buvo sulaikyti praėjusią naktį, kai dalijo rasistinius lapelius, raginančius švedus rengti neteisėtus protestus prieš pabėgėlius, bei puldinėjo jiems įtartinus žmones, sakė policijos atstovė Towe Hagg.

Kol statistikai ir pirkėjai ginčijasi – pernai prekės pabrango ar ne, dėl vieno sutariama. Štai gėlių kaina šoktelėjo dvigubai ar net trigubai. Jeigu tulpė anksčiau kainuodavo litą, dabar prašoma euro. Verslininkai dievagojasi, kad dėl to kaltas ne euras, o kainas užkėlusi Olandija – būtent iš ten gėlės atkeliauja į Lietuvos prekyvietes. Gėlės nėra pirmo būtinumo prekė, taigi jų paklausa šį tą pasako ir apie pirkėjų piniginės storį. Dabar pirkėjų gerokai sumažėjo, tačiau kainos augs ir toliau.

George‘as Sorosas yra žymus JAV investuotojas, kurio pranešimai apie makroekonomikos padėtį turi didžiulę įtaką, dėl šios priežasties verta įsiklausyti į jo perspėjimus. Paskutiniu metu jis pareiškė, kad dabartinė ekonominė aplinka primena 2008 metus, preliudiją į vieną baisiausių akcijų kursų kritimą istorijoje.

Pabandykime įsivaizduoti tobulą žmogų. Jis yra protingas. Turi visą informaciją, viską žino. Jo namuose tikrai yra daug knygų, jis turi internetą ir seka visas aktualijas. Jis viską apgalvoja, apskaičiuoja. Kiekvienas jo sprendimas, kiekvienas veiksmas - logiškas ir racionalus. Gal jis koks logikas, matematikas? Taip pat, šis žmogus stengiasi uždirbti kuo daugiau pinigų. Jis yra visiškas savanaudis. Jis dirba ir siekia turto, gėrybių sau. Štai taip ekonomistai apibrėžia kiekvieną žmogų.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) įspėjo Europą apie migrantų krizės iššūkius ekonomikai ir paragino Senąjį žemyną aktyviau siekti migrantų asimiliacijos. „Pabėgėlių banga kelia didžiulius iššūkius Europos Sąjungos darbo rinkų absorbcijos pajėgumams ir išbando politines sistemas“, - pažymi TVF savo atnaujintoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje.

Vokietijos finansų ministro idėja įvesti degalų mokestį migrantų krizės sprendimui finansuoti paramos Lietuvoje nesulaukia - tam nepritaria nei Vyriausybės, nei opozicijos atstovai. Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius BNS teigia, kad pabėgėlių krizei papildomų lėšų galima ieškoti peržiūrint bendrą Europos Sąjungos biudžetą. „Tai europinė problema, bet mes turime solidarumo mechanizmą - bendrą ES biudžetą“, - BNS antradienį teigė R.Šadžius.

 Vokietijos finansų ministro idėja įvesti degalų mokestį migrantų krizės sprendimui finansuoti paramos Lietuvoje nesulaukia - tam nepritaria nei Vyriausybės, nei opozicijos atstovai. Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius BNS teigia, kad pabėgėlių krizei papildomų lėšų galima ieškoti peržiūrint bendrą Europos Sąjungos biudžetą. „Tai europinė problema, bet mes turime solidarumo mechanizmą - bendrą ES biudžetą“, - BNS antradienį teigė R.Šadžius.

Užsienio reikalų viceministras Raimundas Karoblis sausio 18 dieną Briuselyje dalyvavo Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų tarybos (BRT) posėdyje, skirtame pasirengti vasario 18–19 d. Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimui, kuriame bus siekiama susitarti dėl Jungtinės Karalystės pasiūlytų ES reformų bei įvertinti sutartų priemonių migracijos ir pabėgėlių krizei įveikti įgyvendinimą.

Pasibaigus krizei ir nors nežymiai, bet pradėjus didėti atlyginimams, žmonės vėl puolė masiškai skolintis. Skolinamasi ir būstui, ir automobiliams, ir smulkesnėms prekėms. Tiesa, ekspertai perspėja žmones galvoti - sverti, matuoti ir tik tada imti paskolą. Ir ne tik dėl to, kad palūkanos ateityje gali kilti, o ir todėl, kad pasaulyje kaupiasi labai juodi naujos krizės debesys. Ar jie aplenks Lietuvą, didžiulis kausimas.

 Jei sveikatą prižiūrėtume kaip finansus, beveik pusė Lietuvos gyventojų į aukštą temperatūrą numotų ranka – sunkiai uždirbami pinigai lengvai palieka dažno lietuvio piniginę. Visgi dalis gyventojų, saugodami savo darbo vaisius, ieško profesionalų pagalbos.

Vertinant iš bet kurios pusės, 2015-ieji metai buvo tikrai pragariški Europos Sąjungai. Ir jei britai nubalsuos, kad reikia palikti Sąjungą, ateinantys metai bus dar blogesni, rašo Reuters. Nuo tada, kai 1989 metais griuvo Berlyno siena ir Rytų Europoje subyrėjo komunizmas, Europos geopolitinis kaleidoskopas nebuvo taip stipriai sukrėstas.

Graikijos krizė palietė kiekvieną ten gyvenantį žmogų – tarp jų ir prostitucijos verslu užsiimančiuosius. Didesni mokesčiai, padidėjęs nedarbas ir ryškus turistų sumažėjimas šalyje seniausios profesijos moteris privertė kainas sumažinti iki minimumo. Tačiau kraupiausia situacija tarp itin jaunų merginų, kurios save parduoda kartais vos už 2 eurus. Statistika rodo, jog anksčiau merginos už tokias paslaugas prašydavo nuo 50 eurų, rašo dailymail.co.uk.

Angela Merkel dabar susiduria su didžiausiu politiniu iššūkiu. Tačiau Europai jos reikia labiau nei bet kada, rašo economist.com. Pažiūrėjus į Europą yra visiškai aišku, kad yra tik vienas senojo žemyno lyderis – Angela Merkel. Prancūziją valdantis Francois Hollande'as jau atsisakė pretenzijų, kad jo šalis valdo kontinentą. Davidas Cameronas, kuris buvo perrinktas, Didžiąją Britaniją verčia mažąja Anglija. Matteo'as Renzis yra užsiėmęs pavargusia Italijos ekonomika.

Europos bendrijos lyderiai, tarp jų ir Lietuvos prezidentė, Maltoje sutarė kurti beveik 2 mlrd. eurų fondą kovai su žmonių kontrabandininkais, reikalavimų neatitinkančių pabėgėlių gražinimui atgal į Afriką ir bandymams ten užbaigti karinius konfliktus. Tikimasi taip mažinti migracijos problemą dėl kurios jau vis daugiau šalių uždaro savo sienas. Tuo tarpu Lenkijoje per tradicines nacionalistų eitynes taip pat tvyrojo antimigrantiškos nuotaikos.

Kroatai sekmadienį pradėjo balsuoti visuotiniuose rinkimuose, per kuriuos konservatoriai siekia grįžti į valdžią, šiai Europos Sąjungos (ES) narei susiduriant su migrantų banga ir lėtai kylant po šešerių recesijos metų.

Užsienio reikalų viceministras Andrius Krivas spalio 26 dieną Liuksemburge dalyvaudamas Europos Sąjungos Užsienio reikalų taryboje, skirtoje vystomajam bendradarbiavimui, pabrėžė, kad migracijos krizė yra ilgalaikis iššūkis, kurį galima įveikti tik bendromis pastangomis. Pasak viceministro, ES turėtų aktyviai ieškoti konfliktų Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje sprendimo būdų, nes tai yra viena pagrindinių migracijos krizės priežasčių.

Vaiko kūnelis iki pusės smėlyje. Kitą pusę vis dar plauna bangos. Tai Libijos al-Qarbouli pakrantė. Medikai atsargiai iškasą kūnelį iš smėlio. Vaikas be vienos rankos. O visai netoliese dar penki geresnio gyvenimo ieškojusių pabėgėlių kūnai. Jų kelionė į Europos žemyną baigėsi Viduržemio jūros gelmėse. Tokių skenduolių šiaurės Afrikos ir Europos šalių pakrantėse pastaruoju metu randama vis rečiau, nes pačioje jūroje dirba kur kas daugiau gelbėtojų.

Daugiau nei 100 migrantų, atplaukę dviem sausakimšais laivais, trečiadienį išsilaipino britų karinių oro pajėgų bazėje Viduržemio jūros Kipro saloje. Kipro vidaus reikalų ministerija pranešė, kad jūrų policija pastebėjo „du žvejybinius laivus, kuriuose buvo 114 neteisėtų migrantų ir kurie buvo nuleidę inkarą bazės vandenyse“. Iš viso laivuose buvo 28 vaikai, 19 moterų ir 67 vyrai.

Vokietijos Hamburgo mieste esančiame perpildytame pabėgėlių centre naktį kilus susirėmimams tarp maždaug 200 sirų ir afganų pabėgėlių, keli žmonės buvo sužeisti, ketvirtadienį pranešė policija. Tai jau trečias toks incidentas šalyje per kelias dienas.

Į Kroatiją antradienį atvyko beveik 9 tūkst. migrantų - tai rekordinis dienos skaičius nuo tada, kai jie prieš savaitę pradėjo kirsti šios ES narės sieną, kad patektų į Vakarų Europą, trečiadienį pranešė šalies Vidaus reikalų ministerija. Iš viso, kaip nurodė ministerija, į šią šalį antradienį atvyko 8 750 migrantų. Ministerija pridūrė, kad iki 7 val. Grinvičo (10 val. Lietuvos) laiku iš Serbijos į Kroatiją atvyko jau daugiau kaip 44 tūkst.

 Trečiadienį vykusioje neeilinėje Europos Vadovų Taryboje (EVT) priimti strateginiai sprendimai, leisiantys migracijos krizės imtis iš esmės, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Sprendžiant migracijos krizę Europai trūko ne vienybės, o išminties. Nors ir labai pavėluotai, pagaliau supratę, kad pasyvus pabėgėlių pasidalijimas ES viduje nėra panacėja, migracijos krizės imamės išmintingai ir iš esmės.

 Miunchene jau šurmuliuoja milijonus lankytojų pritraukiantis, didžiausias pasaulyje alaus festivalis - „Oktoberfest“. 182-asis „Oktoberfestas“ skelbiamas pradėtu, kai Miuncheno meras atidaro pirmąją statinę alaus ir pripildo pirmuosius bokalus. Nuotaika Miunchene prieš 16 dienų truksiantį festivalį neabejotinai šventiška, tačiau dabar Miunchenas – vienas iš Europos migrantų krizės židinių. Čia glaudžiasi daugiau nei 20 tūkstančių atvykėlių, daugiausia musulmonų.

Miunchene šeštadienį prasideda didžiausia pasaulyje alaus šventė „Oktoberfest“, kurioje, kaip tikimasi, apsilankys 6 mln. žmonių, tačiau ji vyks šiam Vokietijos miestui išgyvenant rekordinį pabėgėlių antplūdį. Tradicinės Bavarijos kultūros festivalis, neįsivaizduojamas be pučiamųjų orkestrų muzikos ir putojančio gėrimo, prasidės vidurdienį vietos (13 val. Lietuvos) laiku, kai miesto meras Dieter Reiteris atidarys pirmąją alaus statinę ir pripils pirmąjį bokalą.

Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrai pirmadienį nesugebėjo vieningai priimti susitarimo dėl 120 tūkst. pabėgėlių perkėlimo pagal įpareigojančias kvotas, kad būtų sumažinta našta Graikijai, Italijai ir Vengrijai, nurodė pareigūnai. „Taip, šiuo metu pritaria ne visi“, – Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas sakė per spaudos konferenciją po nepaprastojo susitikimo Briuselyje.

Europos migrantų krizė tampa tokia rimta, kad bendrijoje dėl pabėgėlių judėjimo ne tik sutrinka europiečių gyvenimo ritmas ir kyla susisiekimo problemų – jau bijoma dėl grėsmės visai Šengeno erdvei ir laisvam judėjimui Europoje. Vengrija sieną su Serbija, per kurią čia patenka migrantai, jau apjuosė kone 200 km ilgio spygliuota tvora. Čia patruliuoja ir pareigūnai, todėl kirsti sieną ne taip paprasta.

Dar vasaros viduryje buvo kalbama apie Kinijos akcijų biržos susvyravimą ir centrinės valdžios įsikišimą. Vis dėlto ekspertai sutaria, kad šie procesai persikėlė į verslą ir gali grasinti viso pasaulio stabilumui. Pasak banko „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio, yra dvi priežastys, kurios iki šiol nebuvo jokia naujiena, tačiau dabar tapo svarbios ir sukėlė nerimą dėl visų besivystančių rinkų.

Italijos pakrančių apsaugos pareigūnai šeštadienį koordinavo 2 200 migrantų išgelbėjimą Viduržemio jūroje, gavę nelaimės signalus iš daugiau kaip 20-ies perpildytų laivų, kurie dreifavo prie Libijos. Gelbėjimas, kuris buvo viena didžiausių tokių vienos dienos operacijų, tęsėsi ir temstant. Neaišku, kiek žmonių dar buvo likę pavojuje. Pradiniais apskaičiavimais, tuose laivuose iš viso buvo iki 3 000 žmonių.

Vokietijos parlamentas trečiadienį triuškinamai nubalsavo už jau trečiąjį finansinės pagalbos Graikijai paketą, pagal kurį ta šalis per ateinančius trejus metus turėtų gauti 86 mlrd. eurų. Jau antrąkart per šią vasarą iš atostogų atšaukti Bundestago deputatai balsavo dėl Graikijos gelbėjimo plano, kuris buvo priimtas 454 balsais prieš 113. Dar 18 parlamento žemųjų rūmų narių susilaikė.

Nepatenkinti mažomis pieno supirkimo kainomis, gamintojai grasina kelių blokada. Politikai savo ruožtu renkasi į neeilinį pasitarimą ir žada ieškoti išeities iš susidariusios padėties. Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis „Žinių radijui“ sakė, kad pieno gamintojai nemato besitęsiančios krizės pabaigos, o kai kuriems jų išvis gresia „krachas“. „Vienas dalykas yra embargo, kitas dalykas yra tai, kad Lietuvoje yra oligopolinė sistema.

Prancūzijoje ne juokais įsisiūbavo migrantų, bandančių per Eurotunelį patekti į Britaniją, krizė. Geresnio gyvenimo ieškantys žmonės ir naktimis, ir dienos šviesoje ieško bent kokios galimybės perlipti per spygliuotas tvoras ir sprukti į Britaniją. Prancūzijoje savo šanso bėgti netoli terminalo laukia tūkstančiai nelegalų.

Po to, kai Kinijos valdžia ėmėsi aktyvių veiksmų stabilizuoti šalies akcijų rinką, kalbos apie jos griūtį pritilo. Atrodė, kad įgyvendinus daugiau nei keturias dešimtis įvairių priemonių, Pekinui chaosą pavyko suvaldyti. Antrąją liepos savaitę Šanchajaus akcijų indeksas, kuris nuo birželio vidurio buvo nukritęs daugiau nei 30 proc., stabilizavosi ir iki praėjusio penktadienio spėjo pakilti 16 procentų. Visi su palengvėjimu atsikvėpė.

 Pirmadienį mažmeninės prekybos tinklas „Fresh Market“ patvirtino, kad nutraukia savo e. prekybos verslą ir uždaro nepelningas parduotuves. Tiesa, šią žinią kompanija paskelbė tik po to, kai ji pasiekė žiniasklaidą. Ekspertai teigia, kad tai yra akivaizdus nepasiruošimas krizei, bet to buvo galima išvengti.

Skolų prislėgta Graikija penktadienį dar vienu žingsniu priartėjo prie susitarimo dėl jau trečio didžiulio finansinio gelbėjimo paketo, oficialiai paprašiusi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pagalbos, bet šaltiniai nurodė, kad dėl „logistikos problemų“ derybų Atėnuose pradžia vėluoja. Graikijos vyriausybė siekia užsitikrinti trejų metų trukmės finansinio gelbėjimo programą, kurios vertė – iki 86 mlrd.

Graikijos vyriausybė antradienį pareiškė norinti iki rugpjūčio 20 dienos baigti derinti galutinę sutartį dėl šalies tarptautinio finansinio gelbėjimo plano, kai pateikė parlamentui svarstyti daugiau įstatymų reformų, vykdydama kreditorių reikalavimus imtis reformų mainais į skolinamas lėšas.

Graikija sekmadienį rengiasi atgaivinti savo vargstančią ekonomiką pakoreguota vyriausybe, bankų darbo atnaujinimu ir nauju mokesčių didinimu, dėl kurio buvo sutarta po kelis mėnesius trukusios sunkios konfrontacijos su šalies kreditoriais. Tris savaites nedirbę bankai turi būti atidaryti pirmadienį. Tos trys savaitės ekonomikai atsiėjo maždaug 3 mlrd. eurų – dėl rinkos trūkumo ir eksporto sutrikimo.

Sunkumų kamuojamas Graikijos ministras pirmininkas Alexis Tsipras valgo ir miega nepakankamai, retai mato savo artimuosius, sakė šeštadienį jo mama vienam bulvariniam leidiniui. „Pastaruoju metu Alexis nevalgo, nemiega, bet jis neturi pasirinkimo – jis skolingas žmonėms, kurie juo pasitikėjo“, – sakė savaitraščiui „Parapolitika“ 73-ejų Aristi Tsipras. „Retai jį bematau. Iš oro uosto jis vyksta tiesiai į parlamentą.

Graikijos premjeras Aleksis Cipras penktadienį pertvarkė savo kabinetą – kai ketvirtadienį daugelis jo radikalios kairiosios partijos „Syriza“ deputatų atsisakė pritarti drakoniškoms reformoms, kurias reikalauja vykdyti šalies tarptautiniai skolintojai mainais į finansinės pagalbos paketą.

 Graikijos parlamentui pritarus griežtoms ekonominėms priemonėms, kurios būtinos, jei šalis nori gauti 86 mlrd. eurų finansinė pagalbą, pradėjo aižėti šalies vyriausybė. Tėvynės Sąjungos lyderis, europarlamentaras Gabrielius Landsbergis „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ teigė neatmetantis Graikijos ministrų kabineto griūties: „Graikijos parlamento priimtas planas iš tiesų yra dramatiškas. Jis griežtesnis, negu tas, prieš kurį Graikijos piliečiai pasisakė referendume.

Graikijos parlamentui pritarus Europos kreditorių sąlygoms, o viešoje erdvėje dažnai pasigirstant kalboms, kad graikai dėl tingumo turi dabartinę situaciją, ekonomistė Aušra Maldeikienė „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė, kad Lietuvoje atsirado didelis populizmo proveržis, kada krizė permetama graikams dėl, anot jos, mažai nuo pačių graikų priklausančių priežasčių.

Nors Graikija tapo dramatiškiausiu struktūrinių euro zonos problemų pavyzdžiu, ji nėra vienintelė, susidūrusi su gyvenimo vieningos valiutos erdvėje iššūkiais. Prisijungimas prie euro zonos gali būti palaiminimu, bet gali būti ir prakeiksmu. Tačiau šalys pačios pasirenka, kuriuo keliu joms eiti.

Graikijos parlamentas balsuoja dėl Europos vadovų su Graikija sutartų taupymo priemonių. Tik pritarus joms Graikija galėtų tikėtis šaliai būtinos paskolos. O krizės krečiamoje šalyje itin svarbią dieną dar ir nuo ryto vyksta milžiniški streikai. Šalis pasidalinusi, kaip ir Graikijos parlamentarai – vieni sako, kad reikia griebtis Europos pagalbos rankos, kiti mano, kad tai šansas pasipriešinti, kaip jie vadina, Europos šantažui.

Sunkiai dirbantys lietuviai neturi dengti Graikijos skolų. Ilgai tylėjusi, savo nuomonę Graikijos klausimu išsakė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.  Esą mažas pensijas gaunantys mūsų senjorai to esą nesuprastų. Visuomenė šiuo klausimu neturi vieningos nuomonės, tačiau vis dažniau sunerimstama, ar iš tiesų ir mums teks dengti Graikijos skolas? Ekspertai ramina – bet kokios kalbos apie graikų rėmimą iš mūsų kišenės tėra populizmas.