krizė
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „krizė“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „krizė“.
JAV tarė paskutinį žodį: spręs krizę, kol „bus numesta pirmoji bomba“
JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas (Reksas Tilersonas) pareiškė, kad pastangos išspręsti krizę dėl Šiaurės Korėjos „bus tęsiamos, kol bus numesta pirmoji bomba“. Prieš dvi savaites JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė kelias žinutes, kuriose tvirtino, kad valstybės sekretorius „švaisto laiką“, mėgindamas vesti derybas su „Mažuoju Raketininku“ (Little Rocket Man) – šia savo sugalvota įžeidžiama pravarde jis vadina Šiaurės Korėjos lyde...
Socialdemokratams – svarbaus termino diena
Trečiadienį baigiasi terminas, kada prieš partijos valią pasukę socialdemokratai turi ištaisyti statuto pažeidimus. Socialdemokratų partijos Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Vainius Šarmavičius BNS sakė antradienį sulaukęs frakcijos atstovų atsiliepimo į skundus. „Kaip matyti ir iš viešos erdvės, jų pozicija nekinta. Neturime informacijos apie komisijos rekomendacijų vykdymą“, – teigė jis.
Gitanas Nausėda: krizei, matyt, lemta būti
SEB banko makroekonomikos apžvalgoje vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda paskelbė, kad Lietuvos ekonomikos augimo prognozės didinamos, naftos kainos nors ir kyla, bet kol kas lietuvių smarkiai nepaveikia, o krizė gali ateiti iš centrinių bankų. Kalbėdamas apie Baltijos šalis ekonomistas sako, kad Estijos ekonomika nors ir augo daugiau, tai dar nėra stiprus išsiveržimas, tad situacija visose trijose šalyse ganėtinai panaši.
Šiaurės Korėjos raketų krizė: Kim Jong Uno išpuoliui ruošiasi visas žemynas?
Įtampa tarp JAV ir Šiaurės Korėjos neslūgsta, o netoli potencialios agresorės esančios Pietų Korėja ir Japonija gyvena su nuolatiniu nerimu. Tačiau aiškėja, kad Šiaurės Korėja kelia reikšmingą grėsmę ir kur kas toliau esančioms bei mažiau su ja susijusioms valstybėms. Pentagono pareigūnas įspėjo, kad Kim Jong Uno įsiūtį gali tekti patirti ir Australijai, rašo news.com.au.
Ratas sukasi: ar gyvename prieškriziniu laikotarpiu?
Sakoma, kad istorija linkusi kartotis. Tačiau, ar įmanoma, kad Lietuvai vėl teks išgyventi sunkus krizinius metus, kaip 2009 metais? Naujienų portalas tv3.lt kalbina ekonomistą ir nekilnojamojo turto (NT) specialistą, kurie atskleidžia, kad dabartinė situacija yra panaši į prieškrizinį laikotarpį, tačiau yra ir ne vienas skirtumas. Trys tendencijos rodančios perkaitimą „Nordea“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad dabartinė situacija primena 2005–2006 metus.
JAV vėl sulaukė grasinimų: dėl D.Trumpo dar viena šalis ruošiasi puolimui
Venesueloje nusikalstamumo lygis yra vienas didžiausių visame pasaulyje, čia taip pat verda kruvinas pilietinis karas, tačiau šalies prezidentas Nicolas Maduro tvirtina, kad jos laukia dar rimtesnė kova. Toks pareiškimas buvo apskelbtas po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, jog jo kontraversiški kelionių į JAV apribojimai galios Šiaurės Korėjai, Čadui ir Venesuelai. D.Trumpo kelionių apribojimų dokumentas įsigalios spalio 18 dieną.
Konservatoriai oficialiai patvirtino: tarsis su valdančiaisiais
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas patvirtino, jog tarsis su valdančiaisiais dėl paramos svarbiems valstybei darbams.
Politikas prieš ekonomistą: reikia ne „taškyti“ pinigus, o ruoštis galimai krizei?
Jeigu ko ir turėjome pasimokyti iš ekonominių krizių, tai – atsidėti „juodai“ dienai. Būtent tokį pasiūlymą – valstybei susirūpinti rezerviniu fondu – Seime iškėlė konservatorius Mykolas Majauskas. Tačiau ekonomistai parlamentaro idėją vertina itin kritiškai ir primena, kad kaupti pinigus, kai ir taip esame skolingi – nelabai logiška. 2017 m. valstybės biudžeto deficitas siekia apie 500 mln. eurų, tačiau šiemet pavyko surinkti 22,5 mln. eurų daugiau, nei tikėtasi.
Nauja pabėgėlių krizė drebina pasaulį: pabėgusių nuo žudikų tyko baisios kančios
Etninis rohinjų valymas Mianmare nesiliauja. Vos per tris savaites iš šalies į kaimyninį Bangladešą pabėgusių žmonių skaičius artėja prie pusės milijono. Rohinjus ištikusi siaubinga humanitarinė krizė tik gilėja. Kiekvienas vandens gurkšnis čia aukso vertės. Tai rohinjų etninės grupės vaikai pabėgėlių stovyklose Bangladeše. Tačiau iš Mianmaro nuo mirties ir persekiojimo bėgantiems žmonėms čia trūksta ne tik vandens, bet ir maisto.
Naujasis Lietuvos bankų asociacijos vadovas pasakė, kokia krizė laukia Lietuvos
Naujasis Lietuvos bankų asociacijos vadovas Mantas Zalatorius sako, jog kita krizė gali būti ne finansinė, o geopolitinė, tačiau bet kokiam nuosmukiui šalies ekonomika ir bankai yra geriau pasiruošę nei buvo per 2008 metų pasaulinę finansų krizę, rašo delfi.lt. „Niekas nežino nei kada, nei koks bus kitas nuosmukis. Niekas nežino, kas jį iššauks. Tačiau priešingai nei 2008 metų pradžioje, Lietuvos ekonomika dabar yra daug geriau pasiruošusi tokiam išoriniam smūgiui.
REKLAMA
REKLAMA
SEB banko analitikai: ekonomikos plėtra Lietuvoje ilgesnį laiką vargiai įmanoma
Pastaruoju metu pasaulio išsivysčiusiose ekonomikose stebimi pokyčiai sudaro prielaidas teigti, kad ekonomikos įžengė į ciklo vėlyvojo augimą stadiją, kai ūkio plėtra dažniausiai būna sparti. Kiek ilgai ekonomika augs, priklauso ne tik nuo pasiūlos veiksnių, tokių kaip investicijos, bet ir nuo netikėtų geopolitinių įvykių. SEB banko grupės ekonomistai mano, kad ateinančiais metais euro zonos ūkis dėl eksporto ir investicijų didėjimo augs dar greičiau negu šiemet – 2,2 procento.
Vokietija prakalbo apie krizę visoje Europoje
Latvijos sostinėje viešintis Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris pareiškė, kad atėjo metas imtis veiksmų parodyti Europos Sąjungos piliečiams Bendrijos jiems teikiamą naudą. Tai Vokietijos vadovas sakė per spaudos konferenciją po susitikimo su Latvijos prezidentu Raimondu Vėjuoniu. Pasak F.-W.Steinmeierio, susitikime buvo aptarti iššūkiai, su kuriais šiuo metu susiduria ES.
Gitanas Nausėda. Kodėl taip bijome žodžio „krizė“?
Per porą dešimtmečių žodis „krizė“ tapo svarbia diskusijų tema ne tik mokslinėse konferencijose, bet ir šeimų virtuvėse. Šią vasarą ši tema niekuo nenusileidžia aptariamoms krepšinio, nekilnojamojo turto kainų ir vasaros malonumų temoms. Ekspertas cinikas pasakytų, kad kiekviena krizė yra galimybė ekonomikai žengti dar vieną žingsnį į priekį – verslas įgyvendina drastiškus sprendimus, kurių nedrįstų imtis gerovės metais, namų ūkiai sugrįžta į realybę ir pratinasi gyventi pagal pajamas.
Ekspertai nustatė, ar gresia nauja krizė
Pastarosiomis dienomis daug dėmesio sulaukė „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio pastabos apie galimą naują ekonominę krizę. Politikas sako rėmęsis ekonomistų prognozėmis. BNS paklausė šešių ekonomikos ekspertų ir verslininkų, ar, jų nuomone, artimiausiu metu pasauliui ir Lietuvai gresia nauja ekonominė krizė. Ekonomistė Rūta Vainienė: simptomų yra „Ekonomistai visada laukia krizės, toks mūsų darbas, vykdome stebėseną pagal visus parametrus.
Sumažėjus ES paramai Lietuvos laukia krizė – mitas ar realybė?
Europos Sąjunga gali pavėlinti apsisprendimą, kiek struktūrinės paramos skirti Lietuvai po 2020 metų. Finansų ministerija teigia, kad diskusijos dėl finansavimo gali prasidėti vėliau dėl tokių aplinkybių, kaip vadinamasis „Brexit“. Tuo metu „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ramina – baimės, kad Lietuva be ES pinigų prapuls – nepagrįstos.
Premjeras užsiminė apie „planą B“
Premjeras Saulius Skvernelis tikisi, kad miškų urėdijų reformą Seimas patvirtins nelaukdamas rudens sesijos. Tačiau jeigu nepavyktų greitai gauti nepriklausomų ekspertų išvadų ir jų nespėtų apsvarstyti komitetai, S. Skvernelis siūlo šaukti neeilinę sesiją. Tačiau premjeras užsimena ir apie „planą B“, jei Seimas toliau vilkintų Miškų įstatymo pataisų priėmimą arba jų iš viso nepriimtų. „Aš manau, kad yra visos prielaidos (...) ir galimybė nepratęsiant sesijos šitą įstatymą priimti.
S.Skvernelis: ministerijos diržus veržiasi dėl pokyčių krepšelio, ne dėl krizės
Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad siūlymas ministerijoms susiveržti diržus neturi nieko bendro su nerimu dėl galimos krizės, apie kurią prabilo „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. Pasak ministro pirmininko, tokiu būdu ieškoma lėšų šaltinių finansuoti Vyriausybės prioritetus. „Aš manyčiau, kad reikėtų pirmiausiai įsiklausyti į Vyriausybės poziciją ir būti pakankamai tiksliems.
Po neramios Ramūno Karbauskio žinios premjeras ramina lietuvius
Lietuvos „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui užsiminus apie artėjančią pasaulinę ekonomikos krizę, „valstiečių“ deleguotas premjeras Saulius Skvernelis ramina - jo teigimu, krizės ženklų nematyti. „Šiuo metu turime augančią ekonomiką, augantį BVP, turime augančius atlyginimus privačiame sektoriuje, nedidelį augimą ir valstybės sektoriuje, turime investicijas, kuriamas darbo vietas.
Suomių partija po vadovybės pasikeitimo ir vyriausybės krizės skilo
Populistinė Suomių partija, kurios naujuoju lyderiu neseniai buvo išrinktas už neapykantą kurstančias kalbas teistas Jussi Halla-aho (Jusi s Hala -ahas) ir kurią premjeras Juha Sipila (Juha Sipilė) dėl to pašalino iš koalicijos vyriausybės, antradienį skilo į dvi dalis.
Tragedija Viduržemio jūroje: šimtai žmonių laikomi dingusiais
Prie Libijos krantų nuskendus dviem migrantų valtims, 11 žmonių žuvo ir dar beveik 200 laikomi dingusiais, pirmadienį pranešė Jungtinių Tautų agentūra, cituodama išgyvenusius nelaimės liudininkus. Pirmoji guminė valtis su 132 žmonėmis iš Libijos išplaukė ankstų penktadienio rytą, o po kelių valandų valtis pradėjo leisti orą ir apvirto. 50 žmonių išgelbėjo Danijos krovininis laivas „Alexander Maersk“, kurį į nelaimės vietą nuo kurso nukreipė Italijos pakrantės apsaugos pareigūnai.
Ekonomisto prognozės: kas vėl brangs Lietuvoje?
Atsigaunanti pasaulio ekonomika žada ir kainų didėjimą. Prekių ir paslaugų kilimą stebintys gyventojai linkę kaltinti euro įvedimą. Tuo tarpu ekonomistai teigia, kad lietuviai susiformuoja per didelius lūkesčius. „Ne tas klausimas, ar kažkas brangs, ar pigs – o kiek brangs“, - tv3.lt sakė ekonomistas Žygimantas Mauricas. Ekspertas teigia, kad Lietuvai yra svarbūs du dalykai – kad nebrangtų per daug bei užtikrinti, kad darbo užmokestis augtų sparčiau nei infliacija.
JAV generolas: štai pirmas baisus antausis D. Trumpui
„Šis pasaulis yra betvarkė. Aš paveldėjau betvarkę!“. Tai yra JAV prezidento Donaldo Trumpo žodžiai, kuriais jis reagavo į nuotraukas vaikų, žuvusių per cheminę ataką Sirijoje. Tačiau iš tiesų Trumpas „paveldėjo“ tai, kas ateina su laisvo pasaulio vadovo pareigomis – nulatinį krizės pavojų. Nacionalinio saugumo komanda, padedanti prezidentui, su krizėmis susiduria kiekvieną dieną.
Lietuvos politikams teks išgyventi neįprastą dieną
Krašto apsaugos ministerija su amerikiečių ekspertais antradienį rengia vadinamąsias simuliacines stalo pratybas Lietuvos politikams ir už saugumą atsakingų institucijų atstovams. Per mokymus jie treniruosis dirbti krizės sąlygomis. „Viena iš mūsų tinkamo pasirengimo krizės atveju dalių yra politinių sprendimų priėmimas.
Parlamentarai spręs emigracijos krizę
Seimo nariai antradienį diskutuos, kaip stabdyti emigraciją ir gerinti demografinę padėtį. Pustrečios valandos numatytoje diskusijoje plenarinio posėdžio metu kalbės premjeras Saulius Skvernelis, sambūrio „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“ nacionalinio komiteto pirmininkas Krescencijus Stoškus, Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro vadovė Vladislava Stankūnienė, Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė, migracijos ekspertas Dainius Paukštė, Sei...
Pagal pajamų nelygybę velkamės Europos dugne: ekonomistai įspėja – bus blogiau
Lietuvoje gyventojų pajamų nelygybė yra viena didžiausių Europos Sąjungoje ir didėja penkerius metus iš eilės. Ekonomistai įspėja, jog realybė – baisesnė, nei statistika, o valdžios dėmesys nelygybei nėra pakankamas. Ekspertų ataskaitoje pabrėžiama, kad pagrindinės nelygybės priežastys Lietuvoje – didelis skirtumas tarp žemos ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų užimtumo, dideli darbo užmokesčio skirtumai, ribotas mokesčių sistemos progresyvumas ir silpna socialinė apsauga.
Povilas Stankevičius. Kuo Frexit skirtųsi nuo Brexit?
Prancūzijos prezidento rinkimuose kandidatuojančios Marine Le Pen ekonominė politika gąsdina investuotojus. Politikė teigia, jog jai nugalėjus, Prancūzija paliktų euro zoną, o didžiulė valstybės skola būtų perdenominuota iš eurų į naujuosius frankus. Toks įvykis rinkų požiūriu būtų didžiausio mąsto pasaulyje valstybės skolos įsipareigojimų neįvykdymas, o ECB nuomone, Frexit šalyje sukeltų didelę ekonominę krizę ir skurdą.
Kaip mums klestėti valdant Donaldui Trumpui?
Euro zonos krizė ir po jos atėjusi migrantų krizė 2015-ais metais supurtė Europos integracijos procesą. Po to, kai Jungtinė Karalystė nusprendė pasitraukti iš Europos Sąjungos, ne vienas ėmė kelti klausimą, ar pavyks ES nesubyrėti. Juk tuomet, kai šalies narės piliečiai nusprendžia, kad reikia palikti Sąjungą, niekas nebegali apsimesti, kad viskas yra gerai, euobserver.com rašo Mattis Maasikas.
2017 metai: ar esame jiems pasiruošę?
Pranešti, kad 2017-ieji veikiausiai bus intriguojantys, dinamiški ir atnešiantys begalę iššūkių, yra pernelyg banalu, nes akivaizdu, kad jie tokie ir bus. Apskritai kiekvieni nauji metai tokie ir būna, todėl tik nuo to, kaip esame pasirengę priimti naujus iššūkius, priklauso, kokią įtaką jie daro šalies ir mūsų pačių gyvenimui.
Valstiečiai ir po švenčių rengia lietuviams dovanas
„Valstiečiai žalieji“ 2017 metų pradžioje ketina svarstyti galimybę kompensuoti per krizę sumažintas pensijas iki 2014 metų vasaros mirusių pensininkų paveldėtojams. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Stasys Jakeliūnas sako, kad tai būtų „socialiai ir moraliai teisinga“, o pinigus išmokėti galima būtų jau antroje kitų metų pusėje.
Saulius Skvernelis jau nori kurti naują instituciją
Premjeras Saulius Skvernelis ketina prie Vyriausybės kanceliarijos įsteigti Krizių valdymo centrą, kuris veiktų kilus ekstremalioms situacijoms. Anot jo, dabar tokios institucijos nėra, todėl pasitaiko, kad sprendimų priėmėjai laiku negauna būtinos informacijos, nesulaukia specialistų siūlymų dėl būtinų sprendimų. „Kažkada buvo labai seniai panašus Krizių valdymo centras (ne prie Vyriausybės), bet jis buvo panaikintas.
Nauja krizė Europoje prasidės Italijoje?
Italijoje įvykusio referendumo rezultatas ir šios šalies premjero Matteo Renzio atsistatydinimas nenugramzdins euro zonos atgal į krizę, įsitikinę bendros valiutos bloko finansų ministrai. „Iš esmės Italijos ekonominė padėtis ar Italijos bankų padėtis dėl to nesikeičia“, – atvykęs į Briuselyje rengiamas ministrų derybas pareiškė Eurogrupė vadovas Jeroenas Dijsselbloemas.
Ekonomistas pavaizdavo, kuo virsta valdžios pažadai
Kiekvieną kartą po Seimo rinkimų į valdžią atėję politikai žada pokyčius, gyvenimo pagerėjimą bei nustato prioritetines sritis. Ar tai būtų didesnės pensijos, ar socialinės atskirties mažinimas – žodžiai taip ir lieka žodžiais. Tai įrodė ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Vaiva Šečkutė: Rusijos krizė – eksportas mažėjo, bet pramonė to nepajuto?
Prieš dvejus metus Rusijai paskelbus maisto produktų embargo Lietuva buvo įvardinta kaip labiausiai pažeidžiama ekonomika Europos Sąjungoje, tuo tarpu Rusijos rublio nuvertėjimas ir ekonomikos susitraukimas reiškė mažėsiančią ir kitų prekių bei paslaugų paklausą. Tačiau žiūrint vien į ilgalaikę visos Lietuvos pramonės augimo trajektoriją įžvelgti Rusijos krizės įtaką gana sunku.
Vytenis Andriukaitis saviems kirto laišku: nokautas, bičiuliai
Rinkimuose pralaimėjimą patyrusi Lietuvos socialdemokratų partija patyrė giluminę krizę, sako socialdemokratų garbės pirmininkas eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis ir ragina partiją likti dirbti opozicijoje. Partiečiams išplatintame laiške, kurį turi BNS, V.P.Andriukaitis apgailestauja, kad rinkėjai nuo socialdemokratų nusisuko ne tik daugiamandatėje, bet vienmandatėse apygardose, ypač šalies didmiesčiuose.
Vengrai dėl pabėgėlių krizės žada aršią kovą Europoje
Vengrai sekmadienį vyksiančiame referendume tikriausiai atmes pabėgėlių paskirstymo Europos Sąjungoje pagal privalomas kvotas planą ir šiuo žingsniu gali dar sustiprinti griežtai prieš imigrantus nusistačiusio premjero Viktoro Orbano įtaką Europoje. Naujausios viešosios nuomonės apklausos rodo, kad kvotų sistemos priešininkų stovykla turėtų įtikinamai laimėti. Tačiau jei balsuoti ateis mažiau nei 50 proc. rinkėjų, referendumas bus pripažintas neįvykusiu.
Linas Linkevičius Niujorke: migracija gali būti naudinga
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijos išvakarėse Niujorke aptarė pabėgėlių ir migrantų krizę, susitiko su Palestinos ir Kosovo užsienio reikalų ministrais.
Vilniaus atliekų krizė bus pradėta spręsti?
Vilniaus vadovai pirmadienį ketina pateikti savo poziciją dėl komunalinių atliekų krizės mieste. Šiukšlių surinkėjai jau kurį laiką negali vežti atliekų į Vilniaus atliekų rūšiavimo gamyklą, kuri perpildyta deginimui skirtomis atliekomis. Penktadienį Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas apkaltino Vilniaus valdžią ir paragino ją prisiimti atsakomybę dėl tokios padėties. Be to, jis sakė, jog dėl galbūt neteisėtų savivaldybės veiksmų svarstoma kreiptis į teisėsaugą.
Perspėjo Lietuvą dėl migrantų: pavojaus neišvengsime
Europos šalių vyriausybės turi iš anksto ruoštis naujiems srautams migrantų, kurie keičiantis klimatui paliks gimtąsias vietas ieškodami geriamo vandens ir maisto, sako į Lietuvą atvykęs aukšto rango Jungtinių Tautų pareigūnas. „Artimiausiais dešimtmečiais susidursime su masiniu žmonių judėjimu dėl klimato kaitos, demografinių pokyčių, mažėjančių vandens ir maisto išteklių“, - interviu BNS sakė Jungtinių Tautų biuro Ženevoje vadovas Michaelis Molleris.
Rokas Grajauskas: bendrojo vidaus produkto klystkeliai
Statistikos departamentas prie Lietuvos ekonomikos augimo antrąjį šių metų ketvirtį pridėjo 0,1 proc., taigi naujausiais duomenimis, pirmąjį 2016 m. ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 2,4 proc., antrąjį – 1,9 proc. Šie skaičiai yra gerokai mažesni, nei prognozavo dauguma ekonomistų ir didele dalimi nulemti įtikėjimo, kad artėja krizė. Tokios nuojautos skatina verslą mažinti atsargas. Optimistiškesnėms prognozėms pagrindo buvo pakankamai.
Svaras lygus eurui: ar realu?
Britams referendume nusprendus trauktis iš Europos Sąjungos (ES), smarkiai krito svaro kursas. Visgi iš duobės kapstomasi – valiutos kursas auga. Tačiau ekonomistas pastebi, kad dabartinė situacija signalizuoja artėjančią krizę, o ilgalaikėje perspektyvoje svaras gali prilygti eurui. Nordea banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, tik laiko klausimas, kada svaras kainuos vos vieną eurą, o vienas euras – vos vieną JAV dolerį.
Rūta Vainienė: ir vėl tas senas krizės jausmas
Krizių per šiandieninės Lietuvos istoriją jau turėjome ne vieną. Pradedant nuo to, kad visa atkurtos nepriklausomos valstybės pradžia buvo nuolatinė besitęsianti krizė, vėliau murkdėmės bankų, Azijos, Rusijos, na ir pastarojoje pasaulinėje krizėje. Todėl drąsiai galime sakyti, kad dauguma mūsų tam tikrą krizės jausmą jau esame įgiję. Jis, žinoma, nėra toks tikslus, koks būna jausmas po kaitros prieš artėjančią audrą, bet krizės simptomai mums jau pasidarė gana standartiniai.
Įžvelgė naujos krizės grėsmę: nerimo ženklai gąsdina visus verslininkus
Verslas įžvelgia naujos krizės grėsmę ir šiuos metus lygina su 2006 metais, kai ūkis mėgavosi augimu, NT kainos ėmė pūstis kaip ant mielių, o darbuotojų atlyginimai pradėjo kopti i ligi tol nematytas aukštumas. Verslas neatmeta, kad šios ryškėjančios tendencijos gali būti artėjančios naujos krizės pranašės, rašo „Verslo žinios“. „Buvo 1998 metų ekonominė krizė, buvo 2008 metų krizė, o 2018 metais bus dar viena.
Germanas Kavalskis. Vis dar nemokame padėti užsienyje į bėdą patekusiems savo piliečiams
Prancūzija, Egiptas, Belgija, dabar Turkija, Armėnija. Ne pirma ir ne paskutinė krizė, kuri įvyksta pasaulyje. Bet visada pirma ir negirdėta mums patiems. Visada nežinome kaip turime elgtis, viskas yra nauja, vyksta chaotiškai ir paskubom. Įvykus nepavykusiam perversmui Turkijoje, ten esantys Lietuvos turistai skundėsi, kad vidury nakties Lietuvos ambasadoje Turkijoje niekas nedirba ir nekelia ragelio. Ambasados telefonai tylėjo.
Gediminas Kirkilas: po Jungtinės Karalystės referendumo Europos Sąjungoje prasidėjo krizė
Jungtinės Karalystės gyventojams greičiausiai nusprendus pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES), socialdemokratas, Seimo Europos reikalų komiteto vadovas teigia, kad Bendrija įžengė į politinės krizės etapą. Pasak Gedimino Kirkilo, Europos Sąjungoje radikalios antieuropietiškos jėgos sustiprės ir gali atsirasti daugiau bandymų skaldyti ES. „Aš manau, kad mes įžengėme į tam tikrą Europos Sąjungos šalių narių krizės etapą. Tai yra neabejotina ir daug dėmesio bus tam skiriama.
Politologas: ant Darbo partijos kritęs šešėlis nešvelnina liberalų krizės
Politologas Mažvydas Jastramskis sako, kad korupcijos tyrime įtarimų šešėlis kritęs ant Darbo partijos nešvelnina Liberalų sąjūdžio krizės. Teisėsauga tiria įtarimus, kad koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis galėjo duoti kyšius. Prieš kelias savaites teisėsauga paskelbė, kad kyšį galėjo paimti dabar jau buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas ir parlamentaras Eligijus Masiulis, o pirmadienį prokuratūra pranešė, kad kyšį galėjo paimti ir Seimo narys „darbietis“ Vytautas Gapšys.
Didysis septynetas: migrantų krizė yra pasaulinis iššūkis
Europą užklupusi migrantų krizė yra problema, kurią turi spręsti visas pasaulis, penktadienį pareiškė Didžiojo septyneto (G-7) valstybių lyderiai, baigdami savo susitikimą Japonijoje. „Didysis septynetas laiko tebevykstantį didžiulio masto migrantų ir pabėgėlių judėjimą pasauliniu iššūkiu, kuris reikalauja globalaus atsako“, – rašoma susitikimo deklaracijoje, paskelbtoje pasibaigus lyderių deryboms Isėje-Šimoje Pernai apie 1,3 mln.
Įvertino siūlymus finansiškai bausti už pabėgėlių nepriėmimą
Vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius „atsargiai“ vertina Briuselio siūlymus taikyti finansines sankcijas Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms už atsisakymą priimti migrantus, sakydamas, jog pagalba pabėgėliams „nėra prekyba žmonėmis“. Pasak viceministro, Europos Komisijos (EK) siūlymas skirti 250 tūkst. eurų baudą už vieną nepriimtą pabėgėlį prasilenkia su pagalbos nuo karo bėgantiems žmonėms sąvoka.
Skaudžios žinios Europai: krizės debesys tvenkiasi ir virš Lietuvos?
Europa išgyvena ne pačius geriausius laikus savo istorijoje. Galima įvardyti kelis svarbiausius įvykius, kurie turi įtakos tam, kad kai kurios šalys šiame kontinente susiduria su dar didesnėmis grėsmėmis nei kitos valstybės.
Lietuva skyrė humanitarinę pagalbą Ukrainai
Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) skyrė 50 tūkst. eurų humanitarinę pagalbą Ukrainai. Lėšos bus pervedamos Pasaulio sveikatos organizacijai sveikatos ir mitybos paslaugoms nukentėjusiems Ukrainos gyventojams teikti ir Jungtinių Tautų Vaikų fondui (UNICEF) Ukrainos vaikų švietimui minų rizikos išvengimo klausimais, trečiadienį pranešė ministerija. Šia parama Lietuva prisideda prie tarptautinių pastangų suteikti Ukrainai skubią humanitarinę pagalbą ir padėti apie 3,1 mln.
Pavojinga riba: įpykę migrantai malšinti kulkomis ir ašarinėmis dujomis
Bent 260 žmonių sekmadienį prireikė medikų pagalbos, kai policija mėgino išvaikyti migrantus, bandžiusius prasiveržti per Graikijos ir Makedonijos sieną, prie kurios yra įstrigę daugiau negu 11 tūkst. žmonių, nurodė viena pagalbos organizacija.
