kreditai

Skaičiuojami paskutiniai nacionalinio studijų kultūros kaitos projekto, siekiančio pakloti kokybinius pamatus Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemai (ECTS) Lietuvoje, žingsniai. Baigiami ruošti pagrindiniai projekto dokumentai, tarp kurių esminis – koncepcija. Viena projekto eksperčių, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto prodekanė doc. dr.

Vis dažniau kalbant apie Lietuvoje vykstančią aukštojo mokslo reformą, pabrėžiama į studentą orientuotų studijų svarba. Bet ką gi tai reiškia? Priešingybė į studentą orientuotam mokymui būtų į dėstytoją orientuotas mokymas. Greičiausiai visi turi patirties, kai būtent pastarasis požiūris labiau tinka procesui aukštajame moksle apibūdinti, įsitikinęs Tuning Educational Structures in World (Tuning) Muzikos ir dailės ekspertas dr. Jeremy Cox.

Spalio 4 - 5 dienomis Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovai kviečiami į pirmuosius mokymus, pristatysiančius kreditų kaupimo ir perkėlimo sistemos nacionalinę koncepciją, nuostatas, principus bei diegimo patirtį. Juos organizuoja nacionalinio projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų  programų metodikos kūrimas ir diegimas“ vykdytojas Vilniaus universitetas.

Kinijos planuotam švelniam ekonomikos nusileidimui kyla rimta grėsmė. Panašu, kad trejus metus pūstas kreditų burbulas gali sprogti. „Potenciali grėsmė tikrai didelė“, - sakė buvęs Kinijos pareigūnas Zhu Minas, šiuo metu užimantis pareigas TVF. Anot jo, paskolų santykis Kinijoje lyginant su BVP išaugo iki 200 proc. Tuo tarpu iki „Lehman“ katastrofos šis skaičius tesiekė 100 proc. Esant tokiam staigiam atotrūkiui kyla panaši grėsmė, kokią jau regėjo vakarų ekonomikos.

Per rugpjūčio mėnesį verslo pradelsti įsiskolinimai sumažėjo 40 mln. litų ir siekė 4 mlrd. litų. Įmonių pradelstos skolos labiausiai sumažėjo finansų įstaigoms, o nežymiai išaugo telekomunikacijų paslaugų kompanijoms. Per rugpjūtį verslas padengė 220 mln. litų pradelstų skolų arba dvigubai daugiau nei liepos mėnesį. „Antrą mėnesį iš eilės fiksuojamas nežymus verslo pradelstų skolų mažėjimas. Nuo metų pradžios skolas visiškai padengė daugiau nei 14 tūkst. įmonių.

Europinio studijų kredito diegimas Lietuvos aukštojo mokslo institucijose turėtų būti siejamas su požiūrio į studijas kaita, todėl reikalauja ilgo, nuolatinio ir sudėtingo darbo aiškinant jo prasmę ir poreikį, įsitikinusi projekto, ruošiančio nacionalinę Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) koncepciją, ekspertė, Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) Filologijos fakulteto Anglų kalbos didaktikos katedros vedėja Jurga Cibulskienė.

Apie 85 proc. investuotojų visame pasaulyje prognozuoja, kad anksčiau ar vėliau Graikija neįstengs sumokėti savo skolų ir bus priversta paskelbti bankrotą, rodo „Bloomberg“ atliktos apklausos duomenys. Dauguma „Bloomberg Global Poll“ surengtos apklausos dalyvių analogišką situaciją prognozuoja ir Airijai bei Portugalijai, kurios gavo tarptautinę finansinę paramą vėliau nei Graikija. Prognozė visoms trims šalims ženkliai pabloginta nuo šių metų sausio.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS), išanalizavusi „Lietuvos Respublikos Kūno kultūros ir sporto įstatymo“ projektą bei atsižvelgusi į studentų nuomonės tyrimo apie kūno kultūros dalyką Lietuvos aukštosiose mokyklose rezultatus, pastebi, jog Įstatymo projekto straipsnis, kuriuo rengiamasi nustatyti, kad pirmajame bei antrajame kursuose aukštosiose mokyklose kūno kultūros dalykui turėtų būti skirta ne mažiau nei 2 valandos per savaitę, o kituose – pasirinktinai, prieštarauja studentų nuom...

Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, kovo mėnesį Lietuvos gyventojų pradelstos skolos išaugo beveik 97 mln. litų ir siekia 2,2 mlrd. litų. Per praėjusį mėnesį, palyginus su vasariu, gyventojų pradelsti įsiskolinimai augo 2 kartus sparčiau. Per kovą naujų skolininkų, prieš tai neturėjusių pradelstų skolų, skaičius išaugo beveik 13 tūkst., o šiuo metu pradelstų įsiskolinimų turi 212 tūkst. gyventojų. Per kovo mėnesį pradelstas skolas visiškai padengusių gyventojų skaičius padidėjo 44 proc.

Per praėjusius metus užfiksuoti 3 275 kreditinio sukčiavimo atvejai. Lyginant su 2009-aisiais jų sumažėjo 3 proc. Taip pat nežymiai mažėjo  atvejų, kuomet neteisėtai pasinaudojama elektroninės bankininkystės duomenimis, siekiant gauti kreditą internetu. Tai rodo kreditų biuro „Creditinfo“ atlikta analizė pagal Vidaus reikalų ministerijos duomenis. „Statistika rodo, kad nuo 2007-ųjų kreditinio sukčiavimo mastai išaugo beveik du kartus.

Paskutinį praėjusių metų ketvirtį, lyginant su trečiuoju ketvirčiu, daugiausiai – 5 proc. – vėlavimo atsiskaityti rizika išaugo tarp oro transporto bendrovių ir metų pabaigoje siekė 46 proc. Per atitinkamą laikotarpį minėtas rodiklis labiausiai sumažėjo tarp elektros, dujų, garo ir vandens tiekimo bendrovių.

Praėjusias metais kilusiai paslaugų sektoriaus apyvartai didžiausią įtaką turėjo transporto įmonių veikla. Pernai viso paslaugų sektoriaus apyvarta, palyginti su 2009 m., augo daugiau nei 9 proc., kai šis rodiklis tarp transporto įmonių siekė beveik 29 proc. – nustatyta, remiantis Statistikos departamento duomenimis. Transporto įmonių sustiprėjusius mokumo pajėgumus rodo ir kreditų biuro „Creditinfo“ ekonometrinis vėlavimo atsiskaityti reitingas.

Europos Sąjunga paskelbė apie naujus bankų „streso“ testus, kuriais bus tikrinama finansinė kreditavimo įstaigų situacija krizės atveju, praneša AFP. Testai bus atliekami kovo 2 dieną.Pastarąjį kartą Europos bankų stresų testai buvo atliekami 2010 m. vasarą. Buvo testuojamas 91 stambiausias Europos bankas.

Planuojamas pasaulinės ekonomikos augimas ateinantį dešimtmetį turės būti skatinamas papildomais 100 trln. JAV dolerių skolos, teigiama Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) pranešime. Teigiama, kad dabartinės skolos lygio padvigubinimas galėtų būti pasiektas nedidinat naujos krizės rizikos. Tačiau mokslininkai perspėja, kad valstybių vadovai turi būti atsargūs dėl per didelio keditų kiekio, nes būtent dėl to prasidėjo dabartinė krizė.

„Swedbankas“ demonstruoja finansinį terorizmą ir nežabotą valdžią, reikalaudamas grąžinti iš karto visą paskolą“,- pareiškė kompanijos „DK Daugava“, gaminančios pieno produktus, atstovai. Kaip praneša Latvijos žiniasklaida, reikalaujama suma sudaro 1,7 mln. latų (8,4 mln.

Patikėję greitu įdarbinimu ir padiktavę nepažįstamajam asmeninius duomenis, panevėžiečiai prieš savo valią tapo greitojo kredito vartotojais. Vietoj darbo jie gavo pranešimus, kad paėmė greitąsias paskolas. Tariamiems darbdaviams bedarbiai neatsispiria. Panorę įsidarbinti net tik sąskaitose neteko pinigų, bet jiems gali tekti grąžinti greituosius kreditus, kurių neėmė.

Pasirodo, pas mus padėtis ne tokia jau beviltiška. „Respublika“, padedant Lietuvos ambasadoms Europos Sąjungos šalyse, atliko tyrimą, per kurį paaiškėjo, kad mūsų šalyje veikiančiuose bankuose paskolos verslui yra vienos pigiausių. Tiktai važiuok iš kokios Vokietijos, Prancūzijos ar Anglijos ir griebk kreditus saujomis, rieškučiomis. Bet niekas nevažiuoja ir neima.

Šių metų 2 ketvirtis buvo pirmasis po 6 ketvirčių pertraukos, kai Lietuvos įmonių pardavimai augo, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu. Labiausiai stiebėsi pramonės ir transporto įmonių pardavimai. Geriau sekėsi didžiosioms įmonėms ir tai nulėmė bendrą teigiamą rezultatą. Tai atsispindi ir CR reitinge. Pavyzdžiui: - iš 224 stambiausių pramonės įmonių net 60 proc. yra mažai rizikingos, 32 proc. – vidutinės, o 7 proc. – didelės rizikos CR reitingo grupėse.

Vilniuje dvi dienas trukusio tarptautinio seminaro metu Lietuvos aukštųjų mokyklų įvairių sričių ekspertai aptarė pirmuosius nacionalinės reikšmės kultūros kaitos projekto, padėsiančio suvienodinti Europos ir Lietuvos aukštojo mokslo kredito suvokimą, rezultatus.

Smulkieji vartojimo kreditai nebus teikiami azartinių lošimų įstaigose bei įstaigose, kuriose prekiaujama alkoholiniais gėrimais. Tokį susitarimą penktadienį pasirašė Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija (LSVKA) ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Susitarimu buvo patvirtinta, jog LSVKA įsipareigoja skatinti asociacijos narius nutraukti finansinių paslaugų veiklą arba nepradėti jos vykdyti azartinių lošimų įstaigose bei įstaigose, kuriose prekiaujama alkoholiniai...

Lietuva vėluoja įgyvendinti ES direktyvą, reglamentuojančią greitųjų vartojimo kreditų rinką. Atrodo, kad valdžia net savotiškai dengia bendroves, savo kosminėmis palūkanomis vis dažniau stumiančias žmones į skolas ir žlugdančias jų gyvenimus. Pinigai akimirksniu Greitųjų kreditų rinka per kelerius pastaruosius metus plėtėsi neįtikėtinai sparčiais tempais.

Vos ne kas diena - greitųjų vartojimo kreditų bendrovių apgautas šalies pilietis. Į skolos kilpą galvą įkišęs pats per neapsižiūrėjimą arba per tą pačią kvailą galvą, ar galbūt apgautas iš šalies atsiradusių sukčių, skolai sugrąžinti neretas paaukoja ir visą turtą. Tuo tarpu politikai, panašiai kaip sekundžių bankų laikais, užmerkia akis ir apsimeta nežinantys šios problemos.

Rugsėjo mėnesį įregistruotų turto areštų skaičius vis dar išliko mažiausias per paskutinius dvejus metus. Šių metų paskutinių devynių mėnesių duomenys rodo, kad  turto areštų vidurkis nukrito iki 1.375 atvejų – dvigubai mažiau nei 2009 metų atitinkamu laikotarpiu (tuomet turto areštų vidurkis siekė 2.562 atvejus). Sparčiausiai įregistruojamų turto areštų sumažėjo pramonės ir transporto sektoriuose – teigia  kreditų biuras „Creditinfo“, atlikęs analizę pagal Centrinės hipotekos įsta...

Siūloma griežčiau reglamentuoti vartojamojo kredito sudarymo vietą ir drausti tokią kredito sutartį pasirašyti naudojant nuotolinio ryšio priemones.Tai numatančią Vartojimo kredito įstatymo pataisą Seimui siūlo priimti Seimo nariai Erikas Tamašauskas ir Audrius Endzinas. Jei ši pataisa būtų priimta, pastaruoju metu išpopuliarėjusių greitųjų paskolų teikėjai nebegalėtų siūlyti gyventojams pasiskolinti pinigų kavinėse ir kitose viešojo maitinimo vietose, išsiuntus trumpąją žinutę ar paskambinus.

Neseniai oficialioje statistikoje pasidžiaugta, kad metų viduryje į bankus sunešta rekordinė indėlių suma. Tačiau, kokia nauda iš tokio taupymo, jei nuo vartojimo rinkoje atitraukiami pinigai neįliejami į šalies ekonomiką, o toliau išvežami į užsienį. Antrąjį šių metų ketvirtį fiziniai ir juridiniai asmenys sukaupė papildomai 1,6 milijardo litų indėlių, bet didieji bankai išsiuntė pagrindiniams bankams dar daugiau – 2,2 milijardo litų, toliau mažindami paskolų portfelį.

Per septynis šių metų mėnesius Žemės ūkio paskolų garantijų fondas kedito įstaigoms už žemdirbiams, kaimo verslininkams ir perdirbėjams išduotus 82,5 mln. Lt kreditų suteikė 241 garantiją už 51,2 mln. Lt. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai garantuota už 45,2 mln. Lt kredito įstaigų išduotų kreditų, skirtų grūdų derliaus ir kitų maisto produktų intervenciniams pirkimams.

Tai – virš 50 metų amžiaus moteris, gyvenanti nedideliame regioniniame šalies miestelyje, neturinti nei šeimos, nei vaikų. Tokį atsakingai vartojimo kreditus grąžinančio mūsų šalies gyventojo ir gero finansų įstaigos kliento portretą, remdamasi statistika, piešia Prancūzijos banko „Societe Generale“ grupei priklausanti, vartojimo lizingo paslaugas ir vartojimo kreditus teikianti finansų įstaiga „General Financing“. Atsakingai vartojimo kreditą grąžinantį asmenį bendrovė apibūdina kaip žmogų, k...

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, išnagrinėjęs vilniečio ieškinį bankui pakeisti kredito sutarčių sąlygas, pažymėjo, jog tai, kad sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko klientai pažeidžia savo prievoles, nelaikoma nenugalima jėga. Vilnietis kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti AB banką "Swedbank" pakeisti trijų kreditų sutartis 12 mėnesių atidedant kredito grąžinimo įmokas ir mokant tik palūkanas.

Šiandien prasidėjo naujojo nacionalinės reikšmės kultūros kaitos projekto, padėsiančio suvienodinti Europos ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijų kredito suvokimą, įvadinis seminaras, pristatysiantis pirmuosius projekto rezultatus.

Nuo šiol eksportuotojai galės apdrausti prekinius kreditus su valstybės garantija. Tiesa, iš pradžių INVEGA turės pasirašyti sutartis su privačiais draudikais, kurie to daryti nenori, nes mano, jog valstybės įsikišimas tik didina riziką. Pernai vasarą vokiečių bendrovė "Euler Hermes", teikianti prekinių kreditų draudimo paslaugas, Lietuvai suteikė žemiausią D reitingą ir taip tarsi įstūmė verslininkus į užburtą ratą.

Lietuvos aukštosios mokykloms įsijungiant į naują, nacionalinės reikšmės kultūros kaitos projektą, padėsiantį suvienodinti Europos ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijų kredito suvokimą, Vilniaus kolegijos direktorius Gintautas Bražiūnas tikisi, jog kuriama sistema turėtų padėti užkirsti kelią studentų, baigusių kolegijas, diskriminavimui. Tarp kolegijų absolventų universitetinės studijos ypač populiarios - beveik 20 proc.

Nuo veiklos pradžios Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF) kredito įstaigoms jau suteikė 2 mlrd. Lt garantijų už jų išduotus 2,5 mlrd. Lt kreditų. Pernai už žemdirbiams, kaimo verslininkams ir žemės ūkio produktų perdirbėjams išduotus 80,3 mln. Lt kreditų Fondas suteikė 194 garantijas už 49,2 mln. Lt. Už Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai išduotus kreditus suteikta 153 mln. Lt garantijų. Iš viso 2009 m. suteikta 202,2 mln. Lt garantijų už 233,3 mln.