kreditai

Per pirmą šių metų pusmetį kredito unijos „Vilniaus kreditas“ veikla pasižymėjo stabiliu augimu – didėjo unijos turtas ir pajinis kapitalas, įvykdyti ir Lietuvos banko nustatyti riziką ribojantys normatyvai. Pelninga „Vilniaus kredito“ veikla sąlygojo unijos plėtrą regionuose. Kredito unijos turtas pirmąjį pusmetį augo 65 proc. ir liepos 1 d. sudarė 78,5 mln. litų. Pajinis kapitalas per 2013 pirmąjį pusmetį išaugo 1,12 mln. litų.

2013 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusiuoju ketvirčiu, verslo vėlavimo atsiskaityti rizika išliko beveik tokia pati. Pagal metinį rodiklį ji padidėjo beveik keturiais procentiniais punktais, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ ekonometrinis vėlavimo atsiskaityti reitingas. Per metus sparčiausiai mažėjo apdirbamosios pramonės mokumo rizika (-1,03 procentinio punkto), paslaugų (-0,75 proc. p.) ir žemės ūkio (-0,62 proc. p.). Sparčiausiai didėjo transporto bendrovių (+2,78 proc.

Valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų žino apie indėlių draudimą, tačiau vis dar trūksta žinių apie draudžiamąjį objektą. Apklausos duomenimis, didžioji dalis visuomenės – 82 proc. – teigė apie indėlių draudimą sužinoję iš žiniasklaidos (64,8 proc.), iš draugų, giminių, pažįstamų (21,3 proc.), iš kredito įstaigos darbuotojų (14,4 proc.

Per gegužės mėnesį Lietuvos gyventojų pradelsti mokėjimai padidėjo 16 mln. litų, o bendra skolų suma mėnesio pabaigoje pasiekė 3,33 mlrd. litų. Didžiausiu tempu gyventojų skolos išaugo telekomunikacijų ir komunalinių paslaugų bendrovėms, o skolos bankams praėjusį mėnesį praktiškai nepakito, rodo asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo.lt“ duomenys. Praėjusį mėnesį fiziniai asmenys taip pat padengė 63 mln. litų anksčiau susidariusių skolų – panašiai tiek pat kiek ir balandžio mėnesį.

Kas įmanoma mažoms, atviroms ekonomikoms yra beveik neįmanoma didelėms ir santykinai uždaroms. Įsitikinimas, kad kentėjimas išeina į naudą sielai ir ekonomikai yra plačiai paplitęs. „Taupytojams“ finansinė krizė yra moralinės niekšybės ženklas, išperkamas tik kentėjimu. Tačiau ekonomika egzistuoja čia ir dabar, o ne pomirtiniame gyvenime. Pasisakantys už taupymo politiką, turi įrodyti, kad tai ne tik morališkai teisinga, bet ir efektyvu, „The Financial Times“ rašo Martinas Wolfas.

Danai yra labiausiai įsiskolinę pasaulyje piliečiai, tačiau ir jų apetitas paskoloms mažėja. Anot Danijos būsto paskolas teikiančių bankų asociacijos, gyventojų skolos yra triskart didesnės nei jų pajamos, taigi paklausa paskoloms paskutinį ketvirtį kilo lėčiausiai nuo 2000 metų.

Asta VOLKOVAITĖ Greituosius kreditus teikiančios kompanijos vilioja akcijomis ir „atrakcijomis“. Juos prižiūrintis Lietuvos bankas pernelyg nesiskubina drausti reklamos, kuri skatina žmones neatsakingai skolintis. Greitųjų kreditų reklamos jau skinasi kelią ir į vaikiškus žaidimus.  Vieni uždirba, kiti prasiskolina „Yra kelios bendrovės, kurios moka pinigus už tai, kai mano pakviesti draugai paima pirmąją paskolą.

„Kiekviena verslo idėja prasideda nuo to, kad reikia ieškoti pinigų, kaip ją įgyvendinti. Pradžioje apėjome gimines, jie mums padėti negalėjo. Vienoje parodoje sužinojome apie ES paramą, pradėjome aiškintis, kaip ją gauti, o šiandien jau turime barą“, – savo patirtimi dalijasi „Trip“ baro vienas savininkų Algirdas Rumšas.

Kovo 1 d. įsigaliojus Fizinių asmenų bankroto įstatymui bankrutuoti galės gyventojai, kurių skolos yra 25 tūkst. litų ar daugiau. Ekonomistai pripažįsta, kad tokio įstatymo reikia, tačiau baiminasi paskolų gavėjų piktnaudžiavimo. Tikimasi sąžiningų bankrotų Įstatymo iniciatoriai pabrėžia, kad įstatymas suteiks galimybę bankrutuoti tik sąžiningiems fiziniams asmenims.

Simona PUŽAITĖ Tėvai neduoda kišenpinigių pramogoms? „Auksine žuvele“ 18 metų jaunuoliams tampa greitieji kreditai. Mokyklose matyti skausmingos skolinimosi pasekmės – į skolas klimpsta vis daugiau moksleivių. Lietuvos banko tyrimas patvirtino, kad daugiausia smulkiaisiais vartojimo kreditais naudojosi ypač jauni asmenys – jaunesni nei 25 metų.

Finansų rinkos įklimpo į savotišką narkomanijos liūną. Centrinių bankų inicijuotos kiekybinio skatinimo programos ir žemos palūkanų normos pripratino finansų pasaulį prie pigių pinigų, todėl dabar investuotojai laukia naujos pinigų injekcijos, o jos negavę ima šiauštis ir gąsdinti finansine apokalipse, rašo „The Guardian“. Praėjusią savaitę JAV federalinių rezervų bankas užsiminė apie ketinimus sulėtinti kiekybinio skatinimo programą.

Kreditų biuro „Creditinfo“ pajamos per praėjusius metus pasiekė beveik 11,6 mln. litų ir, palyginti su 2011 metais, išaugo 2,3 mln. litų. „Creditinfo“ pelnas prieš mokesčius tuo pačiu laikotarpiu padidėjo 350 tūkst. litų ir sudarė 1,36 mln. litų. 2013 metais planuojama daug dėmesio taip pat skirti naujoms sritims.

Smulkios ir vidutinės įmonės norėtų pritraukti papildomo finansavimo, tačiau reta jo paieškai pasitelktų rizikos fondų investicijas. Taip yra todėl, kad informacijos apie juos verslininkams dar trūksta, atskleidžia Lietuvos rizikos kapitalo asociacijos (LRKA) atlikta apklausa.

Pernai kas dvylikto Lietuvos gyventojo kredito istorijoje atsirado „juodos dėmės“, apie kurias skolindamos pinigus finansų institucijos galės sužinoti dar bent dešimtį metų. Specialistai perspėja, kad dėl laiku nesumokėtų skolų ne tik reikia mokėti delspinigius – tai gali lemti ir gerokai didesnes palūkanas skolinantis. Asmeninės kredito istorijos „Manocreditinfo“ duomenys rodo, kad pernai lietuviai pradelsė 17 proc.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Vyriausybės strateginio planavimo komitetui pirmadienį bus pristatytas naujas daugiabučių renovacijos modelis. Pagal jį, butų savininkams nereikėtų eiti į bankus ir imti paskolas. Tačiau ketinama palikti ir dabar galiojančią renovacijos tvarką, kai daugiabučio namo bendrija savarankiškai gali imtis renovacijos. Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis sako, kad ankstesnę siūlomą tvarką reikia keisti, nes ji nedavė norimų rezultatų.

Tiek išsivysčiusios tiek besivystančios ekonomikos šiais metais augs lėčiau ir prie tokios tendencijos reikės priprasti, teigia provokatyviomis pažiūromis pagarsėjęs ekonomistas Andy Xi, rašo „Caixin“. Buvęs „Morgan Stanley“ Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono vyriausiasis ekonomistas aiškina, kad Indija bei Kinija baigia išnaudoti savo potencialą, o skolomis paremtas augimas miršta. Nuo 2009 iki 2011 metais besivystančios ekonomikos, ypač BRIC šalys, ir toliau augo.

Rizikos fondai išgyveno dar vienus suveržtus metus. Vidutiniškai vienas valdytojas per pastaruosius 11 mėnesių gavo tik 4,9 proc. pelno – tai visai neprimena tokių pinigų, kokiais garsėja ši industrija, rašo „Financial Times“. Nepaisant nusivylimo, kai kurios fondų investicijos atsipirko. Sauja rizikos fondų sugebėjo užsidirbti milijonus iš didelių, dažnai tiesioginių kontraversiškų statymų. 
 Graikijos obligacijos Kovo mėnesį pirkti Graikijos obligacijas neatrodė labai protingas žingsnis.

Lietuvos banko Priežiūros tarnyba apribojo Nacionalinės kredito unijos (NKU) veiklą. Ji uždraudė priimti naujus terminuotus indėlius iš neprofesionalių rinkos dalyvių sutarčių. „Tai yra tokių sutarčių, kuriose būtų nustatyta kredito unijos pareiga išmokėti indėlį praėjus tam tikram terminui.

Įvertinęs sparčią greitųjų kreditų rinkos ekspansiją, Lietuvos bankas tokių kreditų teikėjams artimiausiu metu pradės taikyti atsakingojo skolinimo reikalavimus. Bus uždrausta ir neatsakingą skolinimąsi skatinanti reklama. Atsakingo skolinimo reikalavimais bus siekiama apsaugoti gyventojus nuo neapdairiai prisiimamos finansinės naštos, išvengti skaudžių socialinių pasekmių. Planuojama, jog jie įsigalios nuo ateinančių metų.

Skolintis iš smulkiuosius vartojimo kreditus teikiančių įmonių tampa norma. Gana ilgai laikytu nepatikimu, bedarbių ar asocialių asmenų pamėgtu skolinimosi būdu vis dažniau naudojasi išsilavinę ir duonos nestokojantys žmonės. Retas skolinasi iš bado Pasak Liutauro Valicko, Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) valdybos pirmininko, skolininkų nėra tiek daug, kaip gali atrodyti. Tai maždaug 2–4 proc. visų smulkiųjų kreditų įmonių klientų.

Per spalio mėnesį įregistruoti 1123 įmonių turto areštai. Tai 141 atveju daugiau nei ankstesnį mėnesį. Paskutinį kartą 1000 įregistruotų turto areštų riba buvo viršyta rugpjūtį, kai rodiklis pasiekė 1012, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ analizė, atlikta pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis. Laikinų apribojimų valdyti, naudotis ar disponuoti turtu spalį ypač padaugėjo mažmeninės prekybos, transporto ir pramonės sektoriuose, o mažėjo tik tarp statybos ir nekilnojamo turto bendrovių.

Čekijos premjeras Petras Necasas trečiadienį pagrasino blokuoti planus kurti naują Europos Sąjungos (ES) bankų priežiūros sistemą ir pabrėžė grėsmes, kurias ji gali kelti Čekijos bankams, praneša AFP. „Jeigu pasiūlymas dėl bankų sąjungos bus įgyvendinamas dabartine forma, mes, be jokios abejonės, jam priešinsimės ir panaudosime savo veto teisę“, - žurnalistams sakė P. Necasas.

Pasaulio finansinės priežiūros tarnybos atsisakė idėjos keisti naftos prekybos taisykles, praneša „The Financial Times“. Pagal Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos (IOSCO) vidaus memorandumą, pasiūlymas sugriežtinti naftos prekybos reguliavimą buvo atmestas.

„Pirmas kreditas nekainuoja“, „Norite naujos suknelės?“ – siūlo autobusų stotelės, internetas ir televizija. Bet, kaip sako liaudies išmintis, „skola auga be lietaus“. Lietuvos bankas (LB) rengia finansinių paslaugų reklamos gaires, o dar gegužę pranešęs apie greitųjų kreditų bendrovių tyrimą jau turi pirmuosius rezultatus. Nuogąstavimai pasitvirtino: daugelis skolintojų veikia neatsakingai ir nepakankamai įvertina klientų mokumą.

Metų pradžioje, bankų atstovai kalbėjo, kad 2012 metais sunkiojo transporto įsigijimas išperkamąja nuoma bus stabilus arba augs. Metams įsibėgėjus žiūrime, ką turime: vežėjai vis aktyviau perka naujas sunkiojo transporto priemones, turto areštų ženkliai mažėja, o išperkamosios nuomos sąlygos lieka pakankamai stabilios ir net švelnėja.

Pirmą šių metų pusmetį UAB „Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA) kredito įstaigoms už smulkiojo ir vidutinio verslo ( SVV) subjektų paskolas suteikė 292 garantijas, kurių suma buvo 90,4 mln. Lt, garantuotų paskolų suma sudarė 62,4 mln. Lt. Daugiausia verslo paramos garantijų forma šį pusmetį prireikė labai mažoms įmonėms. Už šių įmonių imamas paskolas suteikta 53,08 proc. visų INVEGA garantijų.

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ patvirtino aukščiausią AAA Jungtinių Valstijų skolinimosi reitingą, tačiau jo perspektyva išlieka neigiama. Savo pranešime spaudai „Fitch“ teigia, kad sprendimą palikti aukščiausią JAV skolinimosi reitingą lėmė „labai produktyvi, įvairi ir turtinga šalies ekonomika“. „Fitch“ taip pat atkreipė dėmesį į JAV monetarinį ir valiutos kurso lankstumą bei „išskirtinį finansavimo lankstumą“, esantį dėl JAV dolerio kaip pasaulinės atsargų valiutos statuso.

Bendrovės „General Financing“ vadovo Konstantino Balakino įsitikinimu, Lietuvoje kurti verslą gali kiekvienas, tačiau tam reikia suburti bendraminčių komandą ir atkakliai siekti išsikeltų tikslų. Įsitraukti į finansų sektorių vaikystėje K. Balakinas nė nesvajojo, nes, pasak jo, pagaliau suvokti, ko iš tiesų nori gyvenime, žmogus pradeda tik sulaukęs 25-erių.

Juokaujama, kad pasiskolinus išleidžiame svetimus pinigus, o grąžinti reikia savus. Vis dėlto skolinimosi nereikėtų priskirti finansiniam nusikaltimui. Kaip skolintis teisingai, įvertinant atsakomybę, pasitelkiant žinias ir planavimą, komentuoja Norbertas Žioba, „Danske“ banko Verslo plėtros tarnybos direktorius. Kaip pasirinkti skolinimosi būdą? Vargu, ar rasime žmogų, kuris tiesiog nori pasiskolinti pinigų. Dažniausiai žmogus nusprendžia skolintis, nes turi konkretų tikslą.

Naujos atominės elektrinės projekto įgyvendinimas gali neigiamai paveikti Baltijos šalių energetikos bendrovių kredito reitingus, reitingų agentūrą „Moody's Investor Service“ cituoja vz.lt. Agentūros pranešime teigiama, kad jei Visagino atominės elektrinės (VAE) projektas bus įgyvendinamas pagal dabar numatomas sąlygas, tai gali neigiamai paveikti projekte ketinančių dalyvauti Baltijos šalių „Eesti Energia“ ir „Latvenergo“ kredito reitingus. Apie Lietuvos bendroves „Moody's“ neužsimena.

Lietuvos verslo atstovai, prieš priimdami sprendimą bendradarbiauti su įmone arba gyventoju, jų mokumą ar pradelstas skolas jau gali patikrinti išmaniajame telefone. Tai padaryti leidžia kreditų biuro „Creditinfo“ paslaugų programėlė „CB Creditinfo“, skirta išmaniesiems telefonams. „Lietuvoje nuolat auga išmaniųjų telefonų vartotojų skaičius bei galimybės naudotis interneto ryšiu telefone.  Verslo procesai tampa vis mobilesni.

Prisijungei universiteto informacinėje sistemoje ir pamatei didesnius kreditus? Nesupranti, kodėl taip atsitiko? Nusiramink – tai naujovė, bet ne kenksminga, o atvirkščiai – naudinga studentui. Kaip tai liečia studentus? ECTS projekto atstovai tikina, kad pagrindinis sistemos centras yra studentas ir jo poreikiai. Būtent dėl to ši naujovė turėtų pasiekti kiekvieno studento ausis, priversti jį galvoti apie jo studijas ir savo ateitį.

Europos Parlamentas (EP) rengiasi uždrausti bankų vadovų premijas, viršijančias metinį atlyginimą, praneša „EurAtive“. Tokiam žingsniui ryžtasi po to, kai Europos bankininkystės institucija pateikė savo tyrimo ataskaitą, kurioje teigiama, kad bankų metodai, naudojami apskaičiuoti darbuotojų premijas, yra netinkami ir neatitinka darbuotojų prisiimamos rizikos.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai kartu su prokurorais teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje stambaus masto sukčiavimu įtariami trys asmenys. Byloje ištirtos 25 nusikalstamos veikos, kai iš 25 žmonių buvo išviliota pinigų ir turto daugiau nei už pusę milijono litų.

Nacionalinis studijų kultūros kaitos projektas „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas ir diegimas“ neretai dar vadinamas visos akademinės bendruomenės tarpusavio susikalbėjimo sistema. Vis dėlto, net ir tokia sistema susiduria su akademinės bendruomenės narių sąmonėje gajais mitais.

Nacionaliniam studijų kultūros kaitos projektui „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas ir diegimas“ jau visai baigiantis, jo koordinatoriai visuomenei ir ypač akademinei bendruomenei siūlo pasitikrinti žinias apie ECTS virtualioje erdvėje. Testas „ECTS: kas, kam, ką, su kuo ir kada?“ (http://www.ects.cr.vu.

2011 metais Jungtinėse Valstijose nebuvo sukurta nė vieno naujo banko – pirmą kartą per 30 metų nuo 1984 metų, rašo „The Financial Times“. Anot laikraščio, kalbama apie finansines organizacijas, įsteigtas „nuo nulio“ (de novo), o ne perkant jau egzistuojantį subankrutavusį tinklą. Laikraščio šaltinis patikslino, kad naujų bankų skaičius pastaraisiais metais nuolat mažėjo. Pasak šaltinio, tokią tendenciją greičiausiai nulėmė 2008 m. įvykiai.

Prieš gerą dešimtmetį retas lietuvis galėjo sau leisti įsigyti nuosavą būstą, prabangesnį automobilį ar kelių savaičių kelialapį į šiltuosius kraštus. Daugumos mūsų tėvai užaugo be prabangių kelionių, pirkinių ir tuo labiau už skolintas lėšas įsigytų nuosavų namų. Jei kam ir pasisekė, tai nebent gavusiems palikimą ar „atstovėjusiems eilę“ sovietmečiu, kai butus skirstė valdžia.

Kreditoriumi gali būti ne tik bankai, išperkamosios nuomos bendrovės, vartojimo kreditus teikiančios bendrovės ar kreditų unijos, bet ir 500 litų ar panašią sumą savo draugui ar kaimynui paskolinęs paprastas pilietis. Kaip „Respubliką“ patikino kreditų biuro „Creditinfo“ asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo.

2011 m. šalies gyventojai skolinosi drąsiau ir didesnes sumas, bendras vartojimo lizingo ir kredito portfelis, naujai suteiktų vartojimo kreditų ir lizingo paslaugų skaičius bei bendra jų suma augo, rodo metiniai Vartojimo lizingo ir kredito asociacijos (LVLKA) rezultatai. LVLKA duomenimis, pernai asociacijos vienijamos bendrovės „Credit24“, „General Financing“ ir „Moment Credit“ suteikė beveik  251 tūkst. naujų vartojimo kreditų ir lizingo paslaugų t.y., 37 proc.

Šį mėnesį akademinei bendruomenei pristatyta Nacionalinės studijų kreditų sistemos koncepcija, pagrista pagrindiniais Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) principais. Šiame darbe dalyvavo dauguma Lietuvos aukštųjų mokyklų – tame tarpe, ir meno mokyklos. Apie tai, kuo ši koncepcija ir apskritai ECTS inspiruota kaita svarbi mūsų aukštajam mokslui apskritai ir meno sričiai konkrečiai, savo mintimis dalijasi Vilniaus dailės akademijos (VDA) prorektorė studijoms prof.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnai vasario 15 d. sulaikė sukčiavimu įtariamą Vidiškių seniūnijos Pamernackų kaimo gyventoją E. A. (g. 1990 m.). Įtariama, kad nuo jo nukentėjo šeši Ukmergės rajono gyventojai. Pirmoji E. A. auka į policiją kreipėsi vasario 14 d. Vėliau gauta dar daugiau  nukentėjusių žmonių pareiškimų. Kone visi sukčiavimo atvejai buvo analogiški.

Šiandien Vilniaus universitete Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų savivaldos atstovai rinksis aptarti šiuo metu Lietuvoje diegiamą į studentą orientuotų studijų koncepciją. Tai baigiamasis pastaruosius pora metų vykusio nacionalinio studijų kultūros kaitos projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas ir diegimas“ dokumentas.

Neseniai buvo priimtos atsakingo skolinimosi taisyklės, kurios sugriežtino paskolų teikimo reikalavimus bankams. Dėl naujos Europos Komisijos (EK) rengiamos direktyvos reikalavimai bankams ateityje turėtų dar sugriežtėti. Direktyva, kurią praėjusią savaitę Briuselyje Europos žurnalistams pristatė EK, siekiama užtikrinti stabilumą Europos Sąjungos (ES) būsto paskolų rinkoje.

Per sausį Lietuvos gyventojų pradelsti įsiskolinimai išaugo beveik 38 mln. litų ir siekia 2,8 mlrd. litų. Sparčiausiai gyventojų pradelstos skolos didėjo bankams. Lėčiau uždelsti mokėjimai augo išperkamosios nuomos, vartojimo kreditų, komunalinių paslaugų ir telekomunikacijų bendrovėms. Šiuo metu pradelstų skolų turi 230 tūkst. fizinių asmenų – rodo asmeninės kredito istorijos sistemos Manocreditinfo.lt duomenys.

Kiek šiomis dienomis kainuoja auginti tris vaikus Latvijoje ir Lietuvoje, kaip taupo daugiavaikės šeimos, ko atsisako ir kam negaili išlaidų? Rygoje ir Šiauliuose atžalas auginantys tėvai suskaičiavo, kad vienam vaikui išlaikyti per mėnesį reikia apie 500 litų. Darbo ir trijų vaikų mama nebesuderino Rygoje gyvenanti 35-erių Ina Kučerenko su vyru Viačeslavu augina vienuolikametį Romaną, aštuonmetį Michailą ir šešiametę Darją.

Per praėjusius metus Lietuvos gyventojų pradelstos skolos išaugo beveik 890 mln. litų ir siekia 2,76 mlrd. litų. Pernai sparčiausiai gyventojų uždelsti mokėjimai didėjo bankiniam sektoriui. Lėčiau įsiskolinimai augo telekomunikacijų, komunalinių paslaugų, vartojimo kreditų sektorių įmonėms. Šiuo metu pradelstų skolų turi 228 tūkst. fizinių asmenų, o jų skaičius per metus išaugo beveik 8 proc. – rodo asmeninės kredito istorijos sistemos Manocreditinfo.lt duomenys.

Seimo narius pasieks studentams laisvę rinktis suteikiantis įstatymo pakeitimo projektas. Po daugiau nei dviejų metų svarstymo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas galiausiai sutarė Seimui siūlyti įstatymo projektą, leidžiantį studentams savarankiškai rinktis kūno kultūros ir sporto pratybas, o ne peršantį jas per prievartą.

Lietuvos bankas (LB) savo pareigą prižiūrėti šalies finansų sistemą atliko atsakingai, o išaiškėjus galimai nusikalstamai banko „Snoras“ vadovų veiklai ėmėsi visų įmanomų priemonių užkirsti kelią dar didesniems dabar jau bankrutavusio banko indėlininkų nuostoliams, pabrėžia LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Antradienį Seime atsakydamas į parlamentarų klausimus Lietuvos banko vadovas teigė, kad LB pradėjo veikti iš karto gavęs signalus apie prastą banko „Snoras“ būklę.