konstitucinis teismas

Prezidentas Valdas Adamkus, vetuodamas naująjį Liustracijos įstatymą, kuriame buvo apibrėžta KGB rezervo karininko sąvoka ir nurodoma įtraukti juos į specialią įskaitą, nenusižengė Konstitucijai. Tokį sprendimą penktadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT), nagrinėjęs parlamentarų skundą.Į KT kreipęsi Seimo nariai prašė, kad Teismas atsakytų į klausimą, ar šalies vadovas gali pasinaudoti atidedamojo veto teise, turėdamas įtarimų, jog priimant teisės aktą galėjo būti pažeistos procedūros.

Konstitucinis Teismas (KT) penktadienį ryte skelbs nutarimą, ar prezidentas Valdas Adamkus, vetuodamas naująjį Liustracijos įstatymą, kuriame buvo apibrėžta KGB rezervo karininko sąvoka ir nurodoma įtraukti juos į specialią įskaitą, nenusižengė Konstitucijai. Prezidento veto pagrindinis argumentas buvo tai, jog įstatymo priėmimo metu galėjo būti pažeistos procedūros.

Pristatome mielam skaitytojui 10 istorijų, kurios savo laiku drebino Lietuvą ir kėlė aistras. Tuo pačiu tai proga susimąstyti, kiek valstybė prarado dėl neskaidrių sandėrių, nekompetentingų, o gal ir korumpuotų pareigūnų kaltės. Pateikiame jas daugmaž chronologine tvarka, o skaitytojams paliekame galimybę pareikšti savo nuomonę ir išrinkti jiems labiausiai įsiminusį mažiausiai skaidrų sandėrį: be abejo, ne visi jie vienodo svorio, galbūt ne visi padarė didelės žalos.

Ministrų kabineto nustatyti Kvalifikaciniai reikalavimai, kurie nustato, jog norint dirbti teisėju nepakanka šalia neteisinio bakalauro diplomo turėti teisės magistro laispnį, neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, nusprendė Konstitucinis Teismas. Tai reiškia, kad vadybos ar bet kurios kitos nieko bendra su teise neturinčios srities bakalauro ir teisės magistro diplomus turintis asmuo negali pretenduoti tapti teisėju.

Prezidentas pareiškė pasitikėjimą, kad „Vilniaus prekyba“ Lietuvos neišduos.Grąžinti įstatymo kad ir su maža pataisėle svarstymui iš naujo, tad ir balsuoti iš naujo, tiesiog neleista. Rizika. Visa Lietuva matė ekranuose, kaip net „opoziciniai“ darbiečiai buvo sutrikę, o paskui gavo autoritarinę komandą iš namų arešto ir paklusniai nužygiavo atlikti savo funkcijos. Nerizikuosime leidę mąstyti. Toks buvo viešas aktas, ir aktas yra.

Opozicinė nušalintojo prezidento Rolando Pakso partija "Tvarka ir teisingumas" dėlioja kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą. Politikai įsitikinę, jog Atominės elektrinės įstatymo pataisomis, kurias antradienį pasirašė prezidentas, nėra užtikrinami valstybės interesai būsimojoje nacionalinio investuotojo bendrovėje "Leo LT". "Mes kreipimąsi dabar dėliojame. Manau, kad nėra didelės skubos dabar, nes prezidentas jau pasirašė įstatymą.

Seimo nario, teisininko Kęstučio Čilinsko manymu praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjusio Latvijos ministro pirmininko pasisakymai, kuriais skubinama priimti įstatymą dėl „Leo LT“ bendrovės kūrimo, negerbia Lietuvos suvereniteto, teigiama Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos spaudos tarnybos pranešime.  Iš šio Latvijos pareigūno teiginių matyti, kad jis žino, jog Lietuvos visuomenė kartu su Prezidentu abejoja šio įstatymo skaidrumu.

Mokslo darbų reikšmingumą turi padėti nustatyti ne tik formalūs, bet ir alternatyvūs kriterijai, o juos įtvirtinti gali ir pačios aukštosios mokyklos, išaiškino Konstitucinis Teismas (KT). Penktadienį paskelbtame teismo sprendime išaiškinta, kad vertinant humanitarinių ir socialinių mokslų srityse dirbančių asmenų mokslo darbų reikšmingumą jokie formalūs kriterijai negali būti suabsoliutinami.

Lietuvos muitininkai prieš metus išsikovojo socialines garantijas ir didesnius atlyginimus. Dabar dėl to paties sukilo jų kolegos iš Lenkijos. Praradę viltį taikiai susitarti su valdžia jie jau ketvirtą dieną tęsia streiką, rašo „Vilniaus diena“. Lenkų muitininkai nedirba ir per sieną nepraleidžia mašinų.

Ar pilietininkai nepersistengė, kalbėdami apie Lietuvos demokratijos ydas? - savaitraštyje "Veidas" klausia Algimantas Šindeikis.Pilietinės visuomenės institutas ir "TNS Gallup" pranešė, kad Lietuvoje vėl griūva dangus. Sociologinis tyrimas parodė, kad per 60 proc. Lietuvos žmonių pasyviai stebėtų, jei šalyje žlungtų demokratija.

Verslininkai, iš kurių net už menkus Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus buvo atimta prekybos alkoholiu licencija, galės tikėtis teismų malonės, rašo "Vilniaus diena".Pirmadienį Konstitucinis Teismas paskelbė, kad kai kurie Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatai prieštarauja Konstitucijai. Įstatyme nebuvo numatyta galimybė įmonėms kreiptis į teismą dėl kontroliuojančių įstaigų sprendimo panaikinti prekybos alkoholiu licenciją.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį paskelbė, kad 2002 metais patvirtinta konkursų į valstybės tarnybą tvarka prieštarauja Konstitucijai, nes nereikalauja fiksuoti egzamino žodžiu eigos. KT išaiškino, kad Vyriausybės patvirtintas Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas prieštarauja Konstitucijai ir Valstybės tarnybos įstatymo nuostatai, pagal kurią valstybės tarnyba, be kita ko, yra grindžiama skaidrumo principu.

Raginame Vyriausybę ir Seimą nedelsiant įvykdyti savo konstitucinę pareigą Lietuvos piliečiams bei įsipareigojimus pasaulio bendruomenei – kuo skubiau paruošti ir priimti UNESCO Pasaulio paveldo teritorijoms Lietuvoje specialųjį apsaugos įstatymą ir suderinti Lietuvos teisės aktus su mūsų šalies ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis.

Penktadienį parlamentarai nutarė iš naujo svarstyti 3 įstatymų pataisas, po to, kai šios buvo vetuotos šalies prezidento Valdo Adamkaus. Seimūnai nusprendė taisyti jų pačių paliktas klaidas Elektroninių ryšių, Pinigų plovimo prevencijos, Ūkininko ūkio ir Teritorijų planavimo įstatymuose.

Konstitucinis Teismas turės nutarti, ar Lietuvoje žmogus gali išgyventi už 130 litų per mėnesį - minimalų gyvenimo lygį (MGL). Tokį galvosūkį Teismui užminė grupė Seimo narių. Konstitucinis Teismas trečiadienį pranešė priėmęs nagrinėti parlamentarų prašymą.Seimo narių nuomone, nuo 2007 metų pradžios galiojantis 130 litų MGL neatitinka realaus minimalaus gyvenimo lygio, kuris yra žymiai didesnis.Parlamentarai abejoja, ar taip nėra pažeidžiamas konstitucinis teisinio saugumo principas.

Privaloma antstolių narystė šia profesija užsiimančių žmonių asociacijoje - Lietuvos antstolių rūmuose - neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, nusprendė Konstitucinis Teismas (KT). Į KT kreipėsi Palangos miesto apylinkės teismas, prašydamas išaiškinti, ar Antstolių įstatymo nuostatos, numatančios privalomą narystę asociacijoje, neprieštarauja Konstitucijai, kurioje sakoma, jog piliečiai turi teisę, bet ne pareigą, vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas.

Prezidentas Valdas Adamkus vetavo eurointegracines Elektroninių ryšių įstatymo pataisas, kurios įpareigoja stacionaraus ir mobiliojo ryšio bendroves fiksuoti telefoninius gyventojų pokalbius, SMS žinutes ir elektroninius laiškus.

Už šiurkščius konstitucijos pažeidimus nušalinto prezidento Rolando Pakso bylai Strasbūre įsikūręs Europos žmogaus teisių teismas pirmenybės neteiks. Lietuvos Vyriausybės atstovei Europos žmogaus teisių teisme (EŽTT) Elvyrai Baltutytei buvo pranešta, jog tai nusprendė EŽTT Kolegijos, kuriai paskirta nagrinėti R.Pakso bylą, pirmininkas, ketvirtadienį paskelbė Teisingumo ministerija. EŽTT skundą prieš Lietuvą pateikęs R.Paksas prašė jo pareiškimą nagrinėti pirmumo teise.

Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo septynių Vyčio Kryžiumi apdovanotų asmenų skundą Vilniaus apskrities viršininko administracijai. Jie prašo panaikinti įsakymus, kuriais iš jų buvo atimta teisė nemokamai įgyti sklypus prestižinėje sostinės vietoje. Vilniaus apskrities viršininkas šiemet birželio 15 dieną priimtu įsakymu pripažino netekusiais galios 2006-ųjų balandį priimtus penkiolika savo įsakymų.

Religinių bendruomenių skirstymas į tradicines, valstybės pripažintas ir visas likusias yra natūralus, todėl joms suteikiamos skirtingos teisės - tai yra tradicinėms bendruomenėms ir bendrijoms nustatoma išskirtinė padėtis.Tokį sprendimą ketvirtadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT), gavęs teisingumo ministro Petro Baguškos prašymą detaliau išaiškinti ankstesnį nutarimą, kuriame kalbama apie Lietuvoje teisėtai veikiančių religinių bendruomenių statusą bei teises.

Seimo nariai nenusiteikę įteisinti tiesioginių merų rinkimų, nors dar praėjusią vasarą balsavo už atitinkamas Konstitucijos pataisas. Dabar parlamentarai nesusitaria, kokius įgaliojimus turės tiesiogiai išrinktas meras. Šią arba kita savaitę Seimo nariams bus siūloma apsispręsti, koks turėtų būti tiesiogiai išrinktas miesto ar rajono meras, rašo "Kauno diena". Alternatyvos kelios. Pagal vieną jų, meras vadovautų savivaldybės tarybai.

Seimo nariai nenusiteikę įteisinti tiesioginių merų rinkimų, nors dar praėjusią vasarą balsavo už atitinkamas Konstitucijos pataisas. Dabar parlamentarai nesusitaria, kokius įgaliojimus turės tiesiogiai išrinktas meras. Šią arba kita savaitę Seimo nariams bus siūloma apsispręsti, koks turėtų būti tiesiogiai išrinktas miesto ar rajono meras, rašo "Kauno diena". Alternatyvos kelios. Pagal vieną jų, meras vadovautų savivaldybės tarybai.

Prezidento patarėjų siūlomas liustracijos proceso pratęsimas ne tik kertasi su elementaria logika, gresia dideliais moraliniais ir finansiniais nuostoliais Lietuvai, bet ir leidžia įtarti, kad grupei draugų rengiama "indulgencija".Prezidentas Valdas Adamkus pateikė Seimui vadinamojo liustracijos įstatymo pataisą, kurioje siūlo pusei metų pratęsti buvusių KGB bendradarbių prisipažinimo terminą. Mane nustebino Prezidentūros teisininkų kompetencijos stoka.

Dvigubą pilietybę galėtų turėti tie Lietuvos piliečiai, kurie kartu yra gavę Europos Sąjungos (ES), NATO šalių ar į euroatlantines struktūras besiintegruojančių valstybių pasus. Tokį siūlymą Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius suformulavo "Dvigubos pilietybės" koncepcijoje, nustatančioje bendriausius pilietybės suteikimo principus.

Ne kartą esu teigęs ir dar tebesilaikau nuomonės, kad Lietuvoje demokratija tvirtai įleido šaknis ir veikia gerai, geriau net negu kai kuriose žymiai ilgesnes demokratinio valdymosi tradicijas turinčiuose kraštuose. Beveik nėra politinių žmogžudysčių (išskyrus abejonių nekeliantį saugumo kapitono Juro Abromavičiaus nužudymą). Aukščiausioje Taryboje pradėtas naudoti „smūgis oponentui į dantis” kaip savo argumento įrodymas šalininkų nesusilaukė.

Privatizavimo objekto, jei jis yra reikalingas valstybės, savivaldybių ar visuomenės reikmėms tenkinti, išbraukimas iš privatizavimo objektų sąrašo neprieštarauja Konstitucijai. Tai penktadienį nusprendė Konstitucinis Teismas.

Policijos pareigūnai pagal įstatymus yra draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų tarnybinių pareigų vykdymo metu, nepaisant to, kad tai nebuvo tiesiogiai nustatyta policijos veiklą reglamentuojančiame Vidaus tarnybos statute. Tokį sprendimą ketvirtadienį priėmė Konstitucinis Teismas, nagrinėjęs dviejų teismų prašymą.

Konservatorių frakcijos Seime narys Kęstutis Čilinskas norėtų, kad Konstitucinis Teismas (KT) atsakytų į klausimą, kas gali vertinti Seimo procedūrų teisėtumą - Etikos ir procedūrų komisija ar prezidentas.Tokį Seimo nutarimo papildymą K.Čilinskas siūlo liberaldemokratų inicijuotam kreipimuisi į KT, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar prezidento Valdo Adamkaus dekretas, kuriuo jis vetavo vadinamąjį Liustracijos įstatymą, neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Premjeras Gediminas Kirkilas savo patarėju teisės klausimais paskyrė Visvaldą Račkauską, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba. Šiuo metu advokato praktika (nuo 2004 m.) besiverčiantis V. Račkauskas yra vadovavęs Policijos departamentui, dirbęs nušalintojo prezidento R. Pakso patarėju.

Maždaug 150 tūkst. Lietuvos pensininkų, kurie 1995-2002 metais dirbdami negavo dalies pensijos, netrukus praturtės, skelbia „Lietuvos žinios“.  Vakar Seimas nusprendė grąžinti per aštuonerius metus neišmokėtą dalį pensijų. Pinigai pasieks ir jau mirusių pensininkų paveldėtojus. Išankstiniais skaičiavimais, tam prireiks 560 mln. litų. Grąžinti skolą numatyta per trejus metus. Pirmoji išmoka pesininkus turėtų pasiekti 2008-ųjų liepą.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Seimo Liberalų sąjūdžio narys Gintaras Šileikis mano, kad teisę gauti senatvės ar invalidumo pensijos dalį, priklausančią mirusiam asmeniui, kuris būdamas pensijoje dirbo, turi asmenys, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo asmens turtas. Tokia Seimo nario pataisa sukėlė aštrias diskusijas Lietuvos Parlamente. Konstitucinis Teismas yra anksčiau išaiškinęs, kad teisė gauti pensiją yra nuosavybės teisė.

Prieš penkiolika metų Lietuvos piliečiai, kaip šios valstybės šeimininkai, pasitvirtino Konstituciją. Tauta sutarė, kad po sovietinės okupacijos atkurta valstybė bus nepriklausoma demokratinė respublika, kad aukščiausią suverenią galią piliečiai vykdys tiesiogiai arba per savo demokratiškai išrinktus atstovus.

Minėdamas Konstitucijos dieną Seimas aktyviai ginčijosi dėl pažeistų pensininkų teisių atgauti priklausančią nuosavybę, rašo "Lietuvos žinios".Aštuonerius metus - nuo 1995-ųjų sausio 1 dienos iki 2002-ųjų gruodžio 31 dienos - valstybės skriausti dirbantys pensininkai pagaliau sulauks pelnyto atpildo valandos. Lapkričio 6-ąją Seimas ketina priimti įstatymą, kuris reglamentuos per šiuos metus neišmokėtos senatvės bei invalidumo pensijos dalies grąžinimo sąlygas.

Dabartinis Seimas nesiryš pritarti individualiam kreipimuisi į Konstitucinį Teismą, prognozuoja parlamento vicepirmininkas liberalas Gintaras Steponavičius (pasisakymai, balsavimo istorija).Tokią mintį politikas išsakė Seimo narių ir Nepriklausomybės akto signatarų diskusijoje "Mes ir Konstitucija", skirtoje paminėti 15-ąsias Konstitucijos priėmimo metines.

Buvusi prieštaringos reputacijos verslininko Georgijaus Dekanidzės žmona Tamara Žurova teisme bando įrodyti, kad jos namas Varnikų kaime stovi ne Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje. Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmadienį sustabdė šios bylos dėl įpareigojimo patvirtinti gyvenamojo namo statybos projektą ir leidimo statybai išdavimo nagrinėjimą.

Kaip sekasi Lietuvos Seimui ginti laisvos visuomenės principus ir piliečių teises? Ar pavyks mūsų parlamentui taip išspręsti Lietuvos pilietybės klausimą, kad lietuvių tauta išliktų gausi ir gyvybinga, o lietuviai pasaulyje būtų visaverčiai piliečiai. Tokius klausimus LTV2 laidoje “Sankirtos” svarstė laidos vedėjas Darius Kuolys ir Vilniaus universiteto profesorius, buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Valentinas Mikelėnas.

Eilinis Seimo narys šiuo metu, atskaičius mokesčius, gauna 2 tūkst. 950 litų algos ir net 5 tūkst. 478 litus kanceliarinėms išlaidoms padengti, už kurias niekam neprivalo atsiskaityti.

Parlamentarai galės dalintis žiniomis su studentais nebent dykai - Seimo nariai ketvirtadienį po pateikimo atmetė Konstitucijos pataisas, kuriomis buvo siekiama leisti jiems gauti atlygį net tik už kūrybinę, bet ir pedagoginę veiklą.Pagrindinio šalies įstatymo 60 straipsnio pataisą šių metų balandį pateikė 44 Seimo nariai, keli iš jų dar norėjo įtraukti nuostatą, jog parlamentaras atlyginimą galėtų gauti ir užsiimdamas medicinine veikla.

Parlamento salėje užvirė žodžių mūšis, ar konservatorių siūlomas įstatymo projektas, kuriuo norima tradicinėms šeimoms taikyti daugybę lengvatų, gali būti svarstomas posėdyje, jei Seimo Teisės departamentas jį įvertino kaip antikonstitucinį. Socialdemokratė Birutė Vėsaitė Paramos šeimai pagrindų įstatymo projektą pasiūlė išbraukti iš antradienio posėdžio darbotvarkės, nes esą Teisės departamentas įžvelgė prielaidų, jog kai kurios projekto nuostatos prieštarauja Konstitucijai.

Kas yra Lietuvos valstybė: iš komunistų partijos perimtas prievartos aparatas ar Kovo 11-ąją atkurtas laisvų piliečių susivienijimas? Kas yra lietuviai: vis dar likę nomenklatūrinės valdžios valdiniai ar savo krašto šeimininkai? Tokius vadovėlinius klausimus netikėtai iškėlė ginčai dėl Lietuvos pilietybės.

Po dar vieno premjero Gedimino Kirkilo ir eurokomisarės Dalios Grybauskaitės viešo apsižodžiavimo tik aklas galėjo nepastebėti, kad Lietuvoje jau prasidėjo prezidento rinkimų kampanija, rašo savaitraščio „veidas“ apžvalgininkas Audrius Bačiulis. Tai kas, kad iki 2009-ųjų vėlyvą rudenį numatytos oficialios rinkimų datos dar liko šiek tiek daugiau nei dveji metai. Rimti politikai visuomet savo kampaniją pradeda gerokai anksčiau.

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį baigė nagrinėti civilinę bylą, kurioje keturi Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjai prašė priteisti jiems neišmokėtas atlyginimų dalis. Posėdžio metu apeliantų atstovas įrodinėjo, kad prieš teisėjų atlyginimų sumažinimą, 1999 metais, akivaizdžios ekonominės krizės nebuvo, o Teisingumo bei Finansų ministerijų atstovai teigė, kad krizė akivaizdžiai buvo. Teismas pranešė, jog sprendimas šioje byloje bus paskelbtas spalio 16 d. 16 val.

Neišmokėta pensijų dalis turi būti grąžinta visiems dirbusiems pensininkams, tačiau ne per vienerius metus, tvirtina Prezidentas. O Premjero teiginiai apie atsistatydinimą, anot Valdo Adamkaus, yra nepagrįsti.„Su juo tuo klausimu nekalbėjau, nebuvau susitikęs – čia jo sprendimas. Manau, kad jis turi įvertinti tikrąją padėtį, toks išankstinis tvirtinimas neturi jokio pagrindo.Seimas ir Premjeras turi galutinai išspręsti šį klausimą.

Premjero Gedimino Kirkilo pareiškimus apie atsistatydinimą prezidentas Valdas Adamkus vadina nepagrįstais ir teigia, jog pensijos dirbantiems pensininkams turi būti išmokėtos, tačiau ne per vienerius metus."Su juo (G.Kirkilu - BNS) tuo klausimu nekalbėjau, nebuvau susitikęs. Čia yra jo sprendimas, aš manau, kad jis turi vertinti tikrąją padėtį. Galvoju, kad toks jo tvirtinimas neturi jokio pagrindo. Seimas ir jisai turi galutinai išspręsti šį klausimą", - Lietuvos radijui sakė V.Adamkus.

Opozicinės Tėvynės sąjungos (konservatorių) lyderis Andrius Kubilius spėja, jog Vyriausybė neras naujų argumentų, kurie įtikintų partijas pakeisti nuomonę apie pensijų grąžinimą dirbusiems pensininkams.Pasak A.Kubiliaus, premjero Gedimino Kirkilo grasinimas atsistatydinti tėra pasiteisinimas, dėl ko galima paleisti Vyriausybę."Premjeras tokiais pareiškimais pademonstravo viena - jis jau ieško priežasčių trauktis iš posto.

Premjeras Gediminas Kirkilas žada atsistatydinti, jei Seimas priims sprendimą grąžinti visiems dirbusiems pensininkams neišmokėtą pensijos dalį už 1995–2002 metus. Seimo opozicija sako, jog tai rodo vyriausybės silpnumą. Ketvirtadienį Seimas po svarstymo pritarė tai numatančiai įstatymo pataisai. Už ją balsavo 61 parlamentaras, prieš – 13, susilaikė – 24. Seimas dėl įstatymo priėmimo balsuos kitą savaitę.

Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) pirmininkas René van der Lindenas su oficialiu vizitu lankosi Baltijos šalyse. Pirmadienį lankydamasis Vilniuje jis pareiškė, jog etniniams lietuviams nevalia suteikti išskirtinės teisės į dvigubą pilietybę. René van der Lindenas pabrėžė, kad Lietuva, kaip ir bet kuri kita šalis turi teisę pati spręsti ar jos piliečiams bus suteikiama teisė turėti kitos šalies pilietybę.

Lietuvos Respublikos Prezidentui, gerb. p. Valdui Adamkui, Didžiai gerbiamas Prezidente, Pasaulio Lietuvių Bendruomenė džiaugiasi sužinojusi, jog Lietuvos Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas ir Seimo Vicepirmininkas Andrius Kubilius viešai parėmė Jūsų poziciją, kad užsienio lietuvių pilietybę reikia išsaugoti ne rengiant  referendumą, bet tobulinant Seime Pilietybės įstatymą.

Seimas po pateikimo pritarė nutarimo projektui dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, tačiau tokio referendumo kritikai tvirtina, kad taip balsuoti galėjo tik aktyvūs dvigubos pilietybės priešininkai. Šiandien po pateikimo Seimas pritarė nutarimo projektui dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Už tai balsavo 48, prieš – 22, susilaikė 8 Seimo nariai, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.