konstitucinis teismas

Teisėjams pažadėta grąžinti trečdalį per beveik 8 metus dėl sumažintų atlyginimų susidariusios 150 mln. litų skolos. Tam neprieštarauja su premjeru susitikę teisėjų savivaldos vadovai. Pasak teisėjų tarybos pirmininkės Laimos Garnelienės, šiuo metu įstatymo, reglamentuojančio teisėjų atlyginimus, nėra, nors Konstitucinis Teismas pritarė, kad jis privalo būti. Kaip pranešė LTV „Panorama“, Seimui jau pateiktame įstatyme keistis turėtų tik apylinkių teisėjų atlyginimo dydis.

Naujoji sąjunga šių metų birželio 4 d. paskelbė spaudai pranešimą ir pateikė elektroninę peticiją spręsti dvigubos pilietybės problemą, keičiant Konstituciją referendumo būdu. Šiame pranešime nėra pateikiama formuluotė, kaip yra siūloma keisti Konstituciją, ir padaryta neteisinga išvada, kad „Lietuvoje visi pilietybės įstatymo pakeitimo projektai suteikiant dvigubą pilietybę yra antikonstituciniai.“ Tik Lietuvos Konstitucinis Teismas gali nuspręsti, kas yra antikonstitucinis įstatymas.

Po socialdemokrato Gintauto Mikolaičio bandymo nuslėpti savo nedalyvavimą plenariniame Seimo posėdyje balsavimo kortelę patikint kolegai, parlamente pasigirdo siūlymų už tokius nusižengimus bausti piniginėmis sankcijomis - darbo užmokesčio sumažinimu per pusę. Tokias Seimo Statuto pataisas parlamento posėdžių sekretoriate užregistravo kitas socialdemokratas Algirdas Sysas.

Ginčams dėl dvigubos pilietybės įstatymo tebeverdant, politikai patys susiplakė, ar reikia aiškintis projektų atitiktį šalies Konstitucijai, ar vis dėlto – ne. Konstitucinis Teismas pripažino, kad ankstesnis Pilietybės įstatymas, kurį rengė Arminas Lydeka, prieštarauja Konstitucijai, nes apėmė pernelyg daug „atskirų atvejų“, kada galima turėti dvigubą pilietybę. Tie „atskiri atvejai“ dvigubą pilietybę padarė norma visiems svetur gyvenantiems lietuviams.

Seimo bandymas apibrėžti gerai besimokančių studentų sąvoką sukėlė pačių studentų pasipiktinimą. Akademinis jaunimas parlamentarus išvadino Konstitucijos neišmanančiais politikieriais ir žada prie Seimo surengti dar nematytą mitingą, jei valdžios vyrai jų nesiklausys, rašo „Respublika“. Studentų už abejingumą ir nesupratimą pliekiami parlamentarai priėmė Aukštojo mokslo įstatymo pataisas, pagal kurias gerai besimokančiais studentais bus laikomi studentai, kurių studijų dalykų įvertinimų vidurk...

Taikia eisena nuo Vyriausybės iki Seimo grupė studentų reikalavo nepritarti Seime svarstomiems aukštojo mokslo pertvarkos projektams, numatantiems, kad mokesčius už studijas galėtų nustatyti patys universitetai. Tuo metu keletas radikaliai nusiteikusių jaunuolių Seimo priimamajame įteikė prašymą leisti statyti barikadą Seimo rūmų restorane. „Esmė yra pastatyti barikadą prie Seimo restorano tam, kad užblokuotume kelią Seimo nariams į valgyklą.

Jau daugiau kaip dveji metai nepriimamas naujasis Teismų įstatymas, rašoma „Lietuvos žiniose“ skelbiamame komentare. Teisėjų ir jų rėmėjų klanas nesitikėjo, kad Seime atsiras valios nesutikti su jų parengtu projektu ir jį lydinčiu teisėjų inicijuojamu viešu melu apie tariamą teismų reformą.

Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) trečiadienį pritarė kelių parlamentarų siūlymui naujajame Pilietybės įstatyme numatyti galimybę, jog dvigubą pilietybę gali turėti ne tik Europos Sąjungos (ES), bet ir NATO šalių pasus turintys lietuviai. Tokią nuostatą įtraukti į teisės aktą pasiūlė liberalsąjūdietis Gintaras Steponavičius, konservatorius Andrius Kubilius bei dar keli parlamentarai.

Moksleivių tėvai trečiadienį piketuos prie sostinės savivaldybės, ketvirtadienį Vilniuje protestuos studentai. Vidurinių mokyklų reorganizavimo vilkinimu nepatenkinti moksleivių tėvai trečiadienį piketuos prie Vilniaus savivaldybės, o ketvirtadienį protesto akciją sostinėje ketina surengti aukštojo mokslo reforma nepatenkinti studentai.

Naujoji sąjunga (socialliberalai) įstrigusį dvigubos pilietybės klausimą nori spręsti referendumu. Pasak šiandien išplatinto partijos pranešimo spaudai, vienintelis būdas išspręsti įsisenėjusią problemą yra Konstitucijos pataisos. Tuo tarpu Lietuvos tautinių mažumų atstovai pasisako už bet kokį šios problemos sprendimą, nediskriminuojantį piliečių pagal etninius požymius.

Konstitucinis Teismas (KT) priėmė nagrinėti prašymą išaiškinti, ar įstatymas, kuris reglamentuoja SSRS okupacijos žalos atlyginimo klausimus, neprieštarauja Konstitucijai. Aukščiausiasis Teismas prašo išaiškinti, ar 2000 metais priimtas įstatymas neprieštarauja Konstitucijai ta apimtimi, kad nenustato, jog genocido vykdytojai, fiziniai asmenys turėtų atlyginti sovietmečiu padarytą žalą.

Išeivijoje gyvenantiems tautiečiams, šį mėnesį įteikusiems 20 tūkstančių asmenų pasirašytą ir Seimo pirmininkui Česlovui Juršėnui adresuotą peticiją dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, naujojo Pilietybės įstatymo dar teks palaukti. Seimo Užsienio reikalų komitetas šiandien nepriėmė jokio sprendimo dėl naujos Pilietybės įstatymo redakcijos, kreipėsi dėl jo į Vyriausybę, išreikšdamas nuomonę, kad šis projektas, kaip ir ankstesnysis įstatymas, gali prieštarauti Konstitucijai.

Pradėsiu nuo, kaip aš įsivaizduoju, kas yra Konstitucija. Man atrodo, kad Konstitucija yra dokumentas, skirtas saugoti tautos interesus, o ne kenkti tautai. Ir jeigu mes taip žiūrėsim į šį dokumentą, mūsų vizija bus teisinga ir sprendimus galėsim orientuoti pagal naudą valstybei, tautai, o ne pagal tai, ką kažkas įsivaizduoja esant įrašyta Konstitucijoje. Vertinimas turėtų būti per naudos tautai prizmę. Noriu kalbėti apie tam tikras Seimo fobijas, teisininkų įkalbėtas Seimui.

Lietuvos gyventojų nuostatos nesikeičia - šį mėnesį, kaip ir anksčiau, labiausiai jie nepasitiki partijomis ir Seimu, o pasitiki ugniagesiais gelbėtojais, „Sodra“ bei Bažnyčia. „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, ugniagesiais gelbėtojais gegužės mėnesį nurodė pasitikintys 87,6 proc. apklaustųjų, prieš mėnesį tokių buvo 92,2 proc. Antroje vietoje išliko „Sodra“, ja pasitiki 66,2 proc. respondentų (balandį tokių buvo 67,5 proc.), Bažnyčia liko trečia, ja pasitiki 66,6 proc.

Ketvirtadienį prie parlamento piketavęs jaunimas spaudė Seimą neapmokestinti mokslo, priešingu atveju grasino jį „pacifistiškai susprogdinti“. Rinkosi prie Seimo „Studentas - ne pinigų maišas“, „40 tūkst. - apiplėšimas“, „Studentai - ne melžiamos karvės“ - tokiais ir panašiais plakatais mosuojančių kelių šimtų jaunų žmonių būrys prie Seimo reiškė protestą prieš aukštojo mokslo pertvarką.

Šį ketvirtadienį, 2008-05-22, 15 val. prie Seimo rengiamas mitingas prieš visuotinai mokamo mokslo įvedimą. Konstitucinis Teismas, Vyriausybė, Tėvynės sąjunga ir Liberalų sąjūdis paleido projektą, pagal kurį tūkstančiai netgi išskirtinai gerai besimokančių studentų negalės tęsti studijų be banko paskolos. Paryžiaus studentai, reaguodami į tokį konservatorių ir liberalų pasityčiojimą, jau seniai kiltų į Revoliuciją.

Seimo nariai pustuštėje posėdžių salėje taip ir nesugebėjo priimti sprendimo, ar atmesti prezidento veto įstatymui, turinčiam suvienodinti statutinių ir nestatutinių ugniagesių socialines garantijas. Po pertraukos į popietinį posėdį susirinkus gerokai mažiau nei pusei parlamentarų,  balsavimą dėl ugniagesių likimo teko atidėti ketvirtadieniui. Prieš balsavimą rytiniame posėdyje taip pat teko daryti pertrauką, nes salėje nebuvo reikiamo seimo narių skaičiaus.

Lietuvos išeivijos atstovai toliau ragina Seimą nedelsti sprendžiant dvigubos pilietybės klausimą ir priimti tam reikalingas įstatymų pataisas. Ketvirtadienį išeivijos atstovai Seimo pirmininkui Česlovui Juršėnui įteikė apie 20 tūkst.

Lietuvos išeivijos atstovai toliau ragina Seimą nedelsti sprendžiant dvigubos pilietybės klausimą ir priimti tam reikalingas įstatymų pataisas. Ketvirtadienį išeivijos atstovai Seimo pirmininkui Česlovui Juršėnui įteikė apie 20 tūkst.

Atsižvelgę į ugniagesių gelbėtojų prašymus, Seimo nariai nusprendė iš naujo svarstyti prezidento vetuotą įstatymą, sulyginantį statutinių ir nestatutinių ugniagesių socialines garantijas. Už siūlymą svarstyti Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą iš naujo balsavo 53 Seimo nariai, prieš – 20. Svarstymo išvakarėse Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimas išplatino pranešimą, kuriame paragino parlamentarus atmesti prezidento veto.

Seimui siūloma dvigubą pilietybę suteikti tremtiniams, lietuviams kaimyninėse valstybėse ir kitose ES šalyse. Išeiviai JAV ir kitose ne ES šalyse šios teisės negautų.

Išeivijos atstovai atvirai pripažįsta, kad kadenciją baigiantis Seimas jiems daug žadėjo, tačiau toli gražu ne viską ištesėjo. „Lietuvos žinios“ rašo, kad šiandien Vilniuje, parlamento rūmuose, prasideda Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisijos posėdžiai. Visą savaitę truksiančio renginio darbotvarkė gana intensyvi.

Seimas po pateikimo pritarė Aukštojo mokslo įstatymo pataisoms, tarp kurių - siūlymas, kad universitetų rektoriais galėtų būti ne tik profesoriai, bet ir vadybinio darbo patirties turintys moksliniai darbuotojai ar pripažinti menininkai. Tokį aukštojo mokslo įstatymo pakeitimo projektą pasiūlė socialliberalas Valerijus Simulikas. Seimas pritarė, kad užuot reikalavus profesoriaus vardo iš kandidatų į rektorius būtų reikalaujama vadybinio darbo patirties.

Teisės aktai, nepripažįstantys draudiminiais įvykiais nelaimingų atsitikimų darbe, kurie nors ir atitinka įstatymo nustatytas sąlygas, tačiau įvyko apdraustajam apgirtus arba apsvaigus nuo narkotikų, prieštarauja Konstitucijai. Tokį nutarimą antradienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). Tai pirmasis nutarimas, priimtas pirmininkaujant naujajam KT vadovui Kęstučiui Lapinskui.

Bylą dėl nužudytų Lietuvos partizanų neturtinės žalos atlyginimo jų artimiesiems nagrinėjęs Aukščiausiasis Teismas antradienį nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Baudos už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus nekeistos jau ketverius metus ir šiuo metu atrodo juokingai. Tačiau ir taip simbolines baudas pažeidėjai teismuose apkarpo iki minimumo, rašo „Respublika“. Neoficialiomis „Respublikos“ žiniomis, artimiausiu metu bus siekiama gerokai padidinti baudas už tabako reklamą, tabako gaminių pardavimą nepilnamečiams ir kitus pažeidimus.

Konstitucinis Teismas tirs, ar prezidento valdo Adamkaus 2002 m. birželio 14 d. dekretas, kuriuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino komandoro kryžiumi apdovanotas Vladimiras Jakuninas, neprieštarauja Konstitucijai. Grupė Seimo narių savarankiškai kreipėsi į KT, nes mėginimai organizuoti viso Seimo kreipimąsi į šią instituciją – žlugo. Tuomet dalis parlamentarų ragino nepulti prezidento ir net baiminosi naujo apkaltos proceso, esą gresiančio valstybės pamatams.

Visuomeninio judėjimo „Už Lietuvą be kabučių“ nariams nepavyko išsaugoti „Lietuvos“ kino teatro. Teismas paskelbė jiems nepalankų sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė judėjimo „Už Lietuvą be kabučių“ apeliacinį skundą dėl kino teatro žemės sklypo detaliojo planavimo ir paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą. Anot teismo, „Lietuva“ nėra kultūros vertybė, todėl sklype galima griauti senus ir statyti naujus pastatus.

Konstitucinis Teismas (KT) priėmė nagrinėti grupės parlamentarų prašymą, kuriuo norima išsiaiškinti, ar prezidentas Valdas Adamkus nepažeidė Konstitucijos bei kitų įstatymų, praėjusios kadencijos metu ordinu apdovanodamas prieštaringai vertinamą Rusijos pilietį Vladimirą Jakuniną. Seimo nariai kreipimesi į KT tvirtina, jog nėra aišku, už kokius nuopelnus V.Jakuninas 2002 metais buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį panaikino žemesnės instancijos teismo sprendimą leidusį gyventi Lietuvoje pašalintojo prezidento Rolando Pakso rėmėjui Jurijui Borisovui. Šią bylą vėl iš naujo turės nagrinėti Vilniaus apygardos administracinis teismas. LVAT konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas J.Borisovo galimai keliamos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui klausimą, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas.

Seimas antradienį ėmėsi doroti dvigubos pilietybės problemą ir po pateikimo pritarė naujam Lietuvos pilietybės suteikimą reglamentuojančiam įstatymui. Tačiau diskusijų metu paaiškėjo, kad nepaisant darbo grupės pastangų priimti visiems tinkantį sprendimą, bendras sutarimas nepasiektas ir šiuo klausimu egzistuoja mažiausiai trys nuomonės.

Turkija po dešimties metų ramybės, rodos, vėl žingsniuoja politinio perversmo link. Artėjant laikui, kai bus sprendžiama šalį valdančios Teisingumo ir vystymosi (AK) partijos ateitis, vis dažniau prabylama apie galimą svajonių tapti Europos Sąjungos nare pabaigą. Turkijos Respublika įkurta 1923 m. vadovaujant Mustafai Kemaliui Atatiurkui. Jis reformavo šalį ir padarė ją pasaulietine bei į Vakarus orientuota respublika.

Seimo valdybos sudaryta darbo grupė baigė ruošti Pilietybės įstatymo pataisas, kuriomis siūloma įteisinti dvigubą pilietybę tiems Lietuvos piliečiams, kurie turi Europos Sąjungai (ES) priklausančių valstybių pasus. Tokia pati nuostata galiotų ir tuomet, jeigu ES nepriklausanti šalis sudarytų su Lietuva sutartį dėl pilietybės.

Po pulkininko Vytauto Pociūno žūties Breste ir jo išsiuntimo į Baltarusiją aplinkybių parlamentinio tyrimo lauktas valstybės gyvenimo apsivalymas neįvyko, o „valstybininkų“ klanas liko nepaliestas, rašo „Lietuvos žinios“. O gal „valstybininkų“ klano niekad nebuvo, tai tik prielaidos, fikcija? Tada ir pulkininko auka būtų beprasmė? Bet tai ir siekė įrodyti Seimo tyrimo priešininkai, šmeiždami pulkininką po mirties ir drabstydami purvais, persekiodami visus, kurie bandė aiškintis, kam trukdė V.Po...

Jau daugelį mėnesių Lietuvos gyventojų nuostatos nesikeičia - labiausiai jie nepasitiki partijomis ir Seimu. Daugiausia simpatijų kovo mėnesį, kaip ir vasarį, sulaukė ugniagesiai gelbėtojai. „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, ugniagesiais gelbėtojais nurodė pasitikintys 92,1 proc. apklaustųjų, prieš mėnesį tokių buvo 91,8 proc. Antroje vietoje išliko „Sodra“, ja pasitiki 74 proc. respondentų (vasarį buvo 71,4 proc.). Kovą, kaip ir vasarį, Bažnyčia liko trečia, ja pasitiki 65,9 proc.

Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, kad kai kurios Aukštojo mokslo įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai. Ketvirtadienį KT paskelbė nutarimą byloje dėl Vyriausybės nutarimu patvirtintos Valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodikos ir kai kurių Aukštojo mokslo įstatymo nuostatų konstitucingumo.

Seime prisaikdinti nauji Konstitucinio teismo (KT) teisėjai: Pranas Kuconis, Egidijus Šileikis ir Algirdas Taminskas. Naujieji teisėjai pakeis KT pirmininką Egidijų Kūrį ir kitus šio teismo teisėjus: Vytautą Sinkevičių bei Stasį Stačioką, kurių kadencija baigiasi kovo 20-ąją. Pasibaigus KT pirmininko kadencijai, artimiausiu metu Seimas, Respublikos Prezidento teikimu, turėtų paskirti KT Pirmininką.

Seime tęsiasi laikinųjų komisijų mūšis tarp valdančiosios koalicijos ir opozicijos. Parlamentarai po svarstymo pritarė „tvarkiečių“ siūlymui ištirti dabartinės Vyriausybės formavimo ypatumus, tuo metu valdančiųjų planas formuoti komisiją, kuri tirtų, kokių interesų vedami opozicinių partijų nariai balsavo prieš Atominės elektrinės įstatymą, neišdegė - dėl šios komisijos sudarymo buvo balsuojama 4 kartus, bet valdantiesiems pritrūko kelių balsų.

Seime didele balsų persvara pritarta visų trijų pretendentų į Konstitucinio Teismo teisėjus kandidatūroms.  Ženklesnis parlamentarų skaičius – 39 balsavo prieš tik dėl Algirdo Taminsko, kurį į pareigas pasiūlė Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas. Šalies vadovo Valdo Adamkaus pasiūlytas kandidatas Egidijus Šileikis surinko daugiausia balsų. Šiek tiek mažiau parlamentarų palaikė Aukščiausiojo teismo pirmininko Vytauto Greičiaus pasiūlytą kandidatą Praną Kuconį.

Seimą netrukus pasieks naujojo Pilietybės įstatymo projektas. Nors tikinama radus būdą spręsti dvigubos pilietybės problemą, jau dabar akivaizdu, kad jis priimtinas ne visiems. Praėjus metams ir keturiems mėnesiams, kai Konstitucinis Teismas (KT) pripažino, kad Pilietybės įstatymo nuostatos dėl dvigubos pilietybės prieštarauja Konstitucijai, parengtas visiškai naujas pilietybės reikalus reglamentuojantis teisės aktas.

Dvigubos pilietybės klausimas neabejotinai rūpi visiems, išskyrus Konstitucijos sergėtojų apakintus valdininkus ir politikus. Lietuvių bendruomenė Airijoje sumanė akciją, kuri turėtų suminkštinti surambėjusias jų širdis.Manoma, kad dar šios kadencijos Seimas svarstys iš esmės naujos redakcijos Pilietybės įstatymą, rašo „Lietuvos žinios“. 2006 metų lapkritį Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, kad dabartinio įstatymo nuostatos dėl dvigubos pilietybės prieštarauja Konstitucijai.

Infliacijai perkopus 10 proc. Vyriausybė turėtų indeksuoti ir minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydį. Tačiau to daryti ji neketina ir siūlo verčiau keisti tai užtikrinantį Gyventojų pajamų garantijų įstatymą, teigia „Lietuvos žinios“. Vasarį metinė infliacija Lietuvoje, palyginti su 2007 metų vasariu, siekė 10,8 proc. ir buvo didžiausia nuo 1997 metų sausio.

Opozicinės frakcijos galutinai suderino interpeliacijos tekstą socialdemokratų premjerui Gediminui Kirkilui ir surinko reikiamą parašų skaičių, kad nepasitikėjimo procedūra būtų pradėta. Interpeliacija premjerui grasina parlamentinės konservatorių, liberalsąjūdiečių, darbiečių bei „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos.Po nepasitikėjimo pareiškimu jau pasirašė 42 parlamentarai, nors pradėti interpeliacijos procedūrą pakanka 29 parašų.

Valdantieji ir jiems oponuojantieji kuria vieni kitiems laikinąsias komisijas. Po pateikimo ketvirtadienį buvo pritarta opozicinių „tvarkiečių“ siūlymui ištirti dabartinės Vyriausybės formavimo ypatumus, tuo metu valdančiųjų planas formuoti komisiją, kuri tirtų, kokių interesų vedami opozicinių partijų nariai balsavo prieš Atominės elektrinės įstatymą, buvo atidėtas kitam kartui.

Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Česlovas Juršėnas siūlo visus konstitucinius įstatymus tvarkingai sudėti į vieningą sąvadą. Tokiu atveju konstitucinių įstatymų keitimas būtų atsietas nuo Konstitucijos pataisų, kurios Seime priimamos remiantis griežtai nustatytomis taisyklėmis. Į sąrašą pakliūtų Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų, taip pat Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų bei Valstybės himno ir Referendumo konstituciniai įstatymai.

Seimo kuluaruose aptariami Valdo Adamkaus rinkiminių skolų apmokėjimą lydintys įtarimai: esą Viktoro Uspaskicho finansine parama pasinaudojęs šalies vadovas gali būti pažeidžiamas ir nesavarankiškas priimant sprendimus. Pirmadienio Seime prasidėjus naujai parlamento sesijai Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Česlovas Juršėnas nuogąstavo dėl padarinių, kuriuos gali sukelti spaudoje vėl pasirodžiusi informacija apie galimai neskaidrų prezidento Valdo Adamkaus rinkiminių skolų apmokėjimą.

Seimūnai pirmadienį pradėję pavasario sesiją ėmėsi pirmojo darbo ir po pateikimo pritarė Egidijaus Šileikio, Pranco Kuconio ir Algirdo Taminsko skyrimui Konstitucinio Teismo teisėjais. Lietuvos Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Teismas kas treji metai yra atnaujinamas vienu trečdaliu: teisėjus skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos teikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininkas.

Konstitucinis Teismas aiškinsis, ar prezidentas Valdas Adamkus neviršijo savo įgaliojimų iš Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (VLPK) nario pareigų atleisdamas Petrą Naviką. Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris antradienį pasirašė potvarkį, kuriuo priimtas nagrinėti toks Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) prašymas. Priėmus šį prašymą, Konstituciniame Teisme nagrinėjimo šiuo metu laukia 35 prašymai.

Konstitucinis Teismas (KT) vakar paskelbė, kad Nacionalinio investuotojo bendrovė LEO LT buvo įsteigta pažeidžiant Konstituciją. Vis dėlto manoma, kad pagal KT nutarimą pakoregavus teisės aktus LEO LT galės sėkmingai veikti toliau.