karas

Rusijos kariai į užgrobtos Zaporižios atominės elektrinės teritoriją atgabeno kelis daugkartinius raketų paleidimo įrenginius „Grad“, praneša Ukrainos branduolinių jėgainių operatorė „Enerhoatom“. Anot bendrovės, rusai juos pastatė prie šeštojo bloko, netoli elektrinės panaudoto branduolinio kuro saugyklos, rašo „BBC Russian“. Dar anksčiau rusai šalia to paties bloko statė neaiškios paskirties statinius, primena „Enerhoatom“. Ukrainos energetikos specialistų teigimu, bet kokia veikla šalia še...

Chersono srityje tarnybos metu žuvo keturi Čerkasų policininkai. Nacionalinės policijos duomenimis, dar keturi pareigūnai buvo sužeisti, dėl jų gyvybių kovoja gydytojai. „Nacionalinės policijos Čerkasų srities vyriausiojo skyriaus viršininkas Michailas Kuračenka, sprogmenų technikas Ihoris Melnikas, kinologas Serhijus Nenada ir Umanės rajono policijos skyriaus budėtojo padėjėjas Vadimas Perižokas – mūsų kolegos išėjo amžinybėn“, – cituojama Ukrainos policija.

Rusijos režimo lyderiui Vladimirui Putinui trečiadienį prabilus apie „reikšmingus“ rezultatus kare Ukrainoje, į šį jo pasisakymą sureagavo Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas. Trečiadienį V. Putinas pareiškė, kad nors karas Ukrainoje tapo „ilgalaikiu procesu“, Rusija prisijungė naujų teritorijų. „Tai toks reikšmingas rezultatas Rusijai. <...> Azovo jūra tapo vidine Rusijos jūra. Net Petras I kovojo dėl priėjimo prie Azovo jūros“, – kalbėjo jis.

Jungtinės Karalystės karališkasis Jungtinis gynybos studijų institutas (RUSI) paskelbė svarbią ataskaitą apie Rusijos invazijos į Ukrainą nuo vasario iki liepos mėn. eigą, – paskelbė charter97.org.

Jei Rusija ir toliau tęs atakas bei paralyžiuos gyvybiškai svarbią Ukrainos infrastruktūrą, Kyjivas netrukus susidurs su „apokaliptiniu“ scenarijumi, sako Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko. Anot jo, gyventojai kol kas neprivalo evakuotis iš miesto, tačiau įspėjo, kad jie turėtų būti pasiruošę pasitraukti, rašo „Sky news“. „Kyjivas gali netekti elektros, vandens ir šilumos tiekimo.

Vilniuje viešintis Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančiukas sako, kad Kyjivas yra pasiruošęs tapti NATO dalimi, tačiau pabrėžia, kad pareiškimai apie atviras Aljanso duris turi būti ne vien deklaracijos. „Žinote, aš visuomet buvau sąžiningumo ir atvirumo politikoje šalininkas. Ir galbūt tai – savybė, kurią Ukraina visada demonstruoja ir tikisi tokio paties atvirumo iš kitų – ir šalių, ir aljansų, ir tarptautinių organizacijų.

Rusai vidury baltos dienos smogė turgavietei netoli fronto esančiame mieste. Yra ir sužeistų, ir per sprogimus žuvusių niekuo dėtų civilių. Bachmutą naktį drebino artilerijos sviedinių kruša. Ukrainos kariai stengiasi atitrūkti nuo karo siaubo gelbėdami ir prižiūrėdami paliktus šunyčius. Tuo metu mūsų kaimynai lenkai sparčiai ginkluojasi – į Gdynės uostą atkeliavo plieniniai Kalėdiniai siuntiniai – nauji tankai ir haubicos iš Pietų Korėjos.

Branduolinio karo grėsmė „didėja“, trečiadienį pareiškė Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas, rašo „Sky news“. Apie tai jis kalbėjo Kremliaus žmogaus teisių tarybos posėdyje. Jame V. Putinas taip pat pareiškė, kad Rusija nepradėjo karo Ukrainoje ir aiškino, kad jis prasidėjo nuo „valstybinio perversmo“ Ukrainoje 2014 m. Tais metais Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą. „Rusija branduolinius ginklus laiko atsaku į užpuolimą“, – cituojamas jis.

Ukraina trečiadienį pranešė, kad jos ambasados užsienyje neseniai gavo 31 įtartiną ar grasinantį paketą, ant kurių buvo nurodytas siuntėjo adresas – „Tesla“ prekybos salonas Vokietijoje. Praėjusio mėnesio pabaigoje Kyjivo diplomatinė atstovybė Madride pranešė, kad atidarius ambasadai adresuotą laišką su bomba, buvo nesunkiai sužeistas apsaugos darbuotojas, o nuo to laiko Ukraina pranešė apie kitus incidentus.

Lietuvos gyventojai „Google“ paieškoje šiais metais dažniausiai domėjosi apie krepšinį, futbolą, karą Ukrainoje ir besitraukiančią COVID-19 pandemiją. Tęsdama 22 metus trunkančią tradiciją, „Google“ paskelbė pastarųjų metų paieškų internete tendencijas.

Jungtinių Valstijų ambasada Vilniuje trečiadienį pranešė, kad šalis didins karinį buvimą Baltijos valstybėse, o Lietuvoje bus keičiamas JAV pajėgų statusas į nepertraukiamą rotacinį dislokavimą. Pastaruosius kelerius metus JAV batalionas Pabradės poligone Švenčionių rajone buvo dislokuojamas su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis tarp rotacijų.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitikime su Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininku Ruslanu Stefančiuku aptarė Rusijos šioje šalyje pradėto karo eigą bei išreiškė diplomatinę, finansinę ir karinę Lietuvos paramą.  „Lietuvos žmonės žino, ką reiškia gyventi agresoriaus pašonėje, supranta Ukrainos patiriamą kančią ir neteisybės jausmą. Lietuva visomis išgalėmis remia Ukrainą, teikia ir iki pergalės teiks karinę, humanitarinę ir finansinę pagalbą.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad Rusija siekia pristabdyti kovas Ukrainoje per žiemą, kad galėtų sutelkti pajėgas naujam puolimui kitais metais. Ukrainos pajėgos vykdo kontrpuolimą, kurio metu pasiekė reikšmingų laimėjimų šalies rytuose ir pietuose, įskaitant Kyjivo atkovotą Chersono miestą.

Pranešama, kad Belgorodo srityje, Rusijoje, formuojami nauji teritorinės gynybos daliniai. Rusijos Belgorodo gubernatorius Viačeslavas Gladkovas teigė, kad šioje srityje, kuri ribojasi su šiaurės rytine Ukrainos dalimi, yra formuojami gynybos daliniai, rašo CNN. „Nuo pat pirmųjų specialiosios karinės operacijos dienų didelis skaičius Belgorodo regiono gyventojų išreiškė norą pradėti ruošti teritorinius gynybos ar savigynos dalinius.

JAV Valstybės departamento atstovai sako, kad Amerika nesistengia sukurti galimybių ir neskatina Ukrainos naudoti ginklus tam, kad raketų smūgiai būtų paleisti į kitos valstybės teritoriją, rašo CNN. Šis pasireiškimas pasirodė po to, kai Rusija apkaltino Ukrainą suduodant smūgius Kremliaus kariuomenės infrastruktūros objektams.

Lenkijos gynybos ministras Mariusz Blaszczakas socialiniame tinkle teigė, kad Vokietija atsisakė perduoti Varšuvai žadėtas „Patriot“ oro gynybos sistemas ir jas dislokuoti Ukrainoje. M. Blaszczakas pridūrė, kad neslepia nusivylimo dėl šio Vokietijos sprendimo, mat jeigu „Patriot“ oro gynybos sistemos būtų dislokuotos Ukrainoje, tai apsaugotų ne tik šios šalies erdvę, bet ir Lenkijos.

Rusijos aerodromuose ir vėl griaudi sprogimai – juodi dūmai kilo Kurske. Ir aiškėja daugiau detalių apie vakarykščius smūgius okupantų bazėse esančiose net už pusės tūkstančio kilometrų į Rusijos gilumą nuo fronto linijos. O Zelenskis drąsiai apsilankė karius vos už poros dešimčių kilometrų nuo Bachmuto, kur verda aršiausi mūšiai su priešais – ten jis pasveikino Ukrainos karius su kariuomenės diena. Okupantai ir vėl ne vietoje rūko.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį vienoje iš Charkivo ligoninių aplankė karo fronte sužeistus šalies gynėjus ir būdu paminėjo Ginkluotojų pajėgų dieną, rašo CNN. Paviešintame vaizdo įraše matyti, kaip prezidentas V. Zelenskis ligoninėje dalija apdovanojimus ryžtingiems Ukrainos kariams, kurie gynė savo šalį nuo rusų okupantų. Kalbėdamas su karo medikais, V. Zelensks teigė: „Ačiū jums labai už išgelbėtus kovotojus, suteiktą galimybę išgyventi mūsų herojams.

Pirmadienį Rusijai paleidus raketų virtinę prieš Ukrainą, suskaičiuota, kiek tai galėjo kainuoti Kremliui. Remiantis „Forbes“ žurnalistų pranešimu, manoma, kad gruodžio 5 d. įvykdyti raketų smūgiai Rusijai galėjo kainuoti apie 400–500 mln. JAV dolerių. Taip pat pateikiamas raketų sąrašas, kurios galėjo būti paleistos į Ukrainą:  38 sparnuotosios raketos Kh-101 (vertė 13 mln. JAV dolerių) ir Kh-555 (vertė 4 mln.

Rusų televizijos „TV Rain“ naujienų vedėjo komentaras apie pagalbą rusų kariams paskatino Latvijos valdžios institucijas atšaukti nepriklausomos televizijos „TV Rain“ licenciją. Prasidėjus karui Ukrainoje garsiausio Rusijos nepriklausomo televizijos kanalo žurnalistai turėjo pasirinkimą: rizikuoti būti suimti dėl naujos viešumo politikos, nustoti rodyti reportažus arba išvykti iš šalies.

Ginklų tyrėjai Kijeve išsiaiškino, kad bent viena rusiška sparnuotoji raketa Kh-101, naudota atakose lapkričio 23 d., buvo pagaminta ne anksčiau, kaip spalį.

Ukraina antradienį skuba visoje šalyje atkurti elektros tiekimą po naujausios Rusijos atakų bangos, surengtos atėjus žiemos šalčiams. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį sakė, kad jo šalies kariuomenė numušė didžiąją dalį Rusijos raketų, anksčiau tą pačią dieną paleistų į svarbiausius infrastruktūros objektus. Tačiau smūgiai vis tiek padarė žalos.

Antradienį į Lietuvos Seimą kreipsis Vilniuje viešintis Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas, taip pat planuojama Laisvės premiją skirti šios šalies prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. V. Zelenskį Laisvės premijos laureatu išrinkusios komisijos pirmininkės Paulės Kuzmickienės teigimu, šiuo metu Ukrainoje vykstanti kova už laisvę kuria pasaulio istoriją, o V. Zelenskis yra prisiėmęs sunkią šios kovos lyderystės naštą.

JAV, prieš perduodama Ukrainai HIMARS raketų paleidimo sistemas, jas modifikavo, kad įrenginys negalėtų būti naudojamos ilgų nuotolių atakoms, rašo UNIAN, cituodama „The Wall Street Journal“ (WJS).  Remiantis skirtingų šaltinių teigimu, JAV prezidento Joe Bideno aplinkos žmonės, prieš perduodant HIMARS sistemas, norėjo išvengti galimų rizikų, susijusių su karo eskalavimu, mat pagrindiniu Kyjivo taikiniu galėtų tapti Rusijos Federacija.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė, kad po Rusijos paleistų raketų į Ukrainos teritoriją žuvo mažiausiai 4 civiliai, rašo  „Ukrinform“. V. Zelenskis dar kartą pasidžiaugė Vakarų parama, teigdamas, kad oro gynybos leidžia pasiekti tam tikrų rezultatų. „Kiekviena numušta Rusijos raketa yra realus įrodymas, kad terorizmas gali būti įveikiamas. Deja, mes vis dar negalime garantuoti visiškos apsaugos – buvo suduoti keli smūgiai. Nelaimei, yra aukų.

Putinas surengė naują masinę ataką – paleido apie šimtą raketų į Ukrainą. Tikėtina, tai jo kerštas už naktinius ukrainiečių smūgius dviem karinėms Rusijos oro bazėms, per kuriuos apgadinti mažiausiai trys strateginiai bombonešiai „TU-95“. Beje, viena okupantų raketa nukrito Moldovos teritorijoje, o dalis šalies po rusų smūgių ir vėl liko be elektros.

Ukrainiečių nacionalinė energetikos bendrovė „Ukrenergo“ pirmadienį perspėjo, kad visoje Ukrainoje, šaliai kovojant su naujos Rusijos atakų bangos padariniais, bus taikomi avariniai elektros energijos tiekimo nutraukimai. „Dėl apšaudymo padarinių.

„Foxconn“, Taivano technologijų milžinė ir viena pagrindinių „Apple“ tiekėjų, pirmadienį pranešė samdanti naujus darbuotojus ir siekianti „atkurti normalų gamybos pajėgumą“ po centrinėje Kinijoje esančioje gamykloje praėjusį mėnesį įvykusių smurtinių susirėmimų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį lankėsi prie tilto, jungiančio Maskvos aneksuotą Krymą su Rusijos žemynine dalimi, praėjus dviem mėnesiams po to, kai svarbią transporto jungtį sukrėtė sprogimas. V. Putinas sėdėdamas už „Mercedes-Benz“ automobilio vairo ir važiuodamas per tiltą išklausė ministro pirmininko pavaduotojo Marato Chusnulino pranešimą apie tilto remonto darbus po spalio mėnesį įvykusio sprogimo, dėl kurio Maskva kaltina Ukrainą.

Leidimus gyventi ar nacionalines vizas gauti siekiantiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams bus privaloma pildyti specialų klausimyną ir jame išdėstyti savo požiūrį į Rusijos agresiją Ukrainoje. Kaip pirmadienį pranešė Migracijos departamentas, klausimyne pateikta informacija turės lemiamos įtakos priimant sprendimus dėl asmenų buvimo šalyje, užsieniečiui atsisakius pildyti ar nepilnai užpildžius klausimyną, jo prašymas net nebus priimamas.

Ukrainą užpuolęs Kremlius nesustoja, karą bando perkelti ir į kino sales. Rusijos kultūros ministerija paskelbė „prioritetinių temų“ sąrašą filmų kūrėjams. Temų sąrašas primena gūdžius Stalino laikus: siūloma kurti filmus apie „šlovingą“ karą Ukrainoje, fašizmą, degraduojančią Europą ir tai, kaip rusus puola anglosaksai.

Rusijos vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad šalyje padaugėjo ginkluotų apiplėšimų. Manoma, kad prasidėjus karui Ukrainoje, ginklai iš ten lengvai patenka į Rusiją, kurioje ginkluotų nusikaltimų skaičius šiais metais išaugo beveik 30 procentų, palyginti su tuo pačiu 2021 m. laikotarpiu. Vien tik su Ukraina besiribojančioje Kursko srityje šis skaičius padidėjo stulbinančius 675 proc., rašo Jamestown Foundation.

Kremliaus propagandistė Margarita Simonian skleidžia melagystes ir tvirtina, kad Ukrainos sostinės Kyjivo kontrolė jau perimta Rusijos žinion, o dėl Krymo neva gali kilti Trečiasis pasaulinis karas. Rusijos diktatoriaus ištikima propagandistė M. Simonian pasidalijo absurdiškais pastebėjimais. Jos teigimu, Rusija daugiau nebebombarduos Kyjivo, nes ten neva yra [Kremliaus] šventovė.

Ukrainos kariuomenė nukovė bataliono vadą, Rusijos specialiųjų pajėgų karininką Michailą Samorukovą, skelbia UNIAN.  Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininkas Anatolijus Štefanas tvirtino, kad apie rusų okupanto likvidavimą pranešė Rusijos propagandistai, laikantys save „kariniais komisarais“. Pirminiais duomenimis, M. Samorukovas buvo nukautas Donecko srityje, Maryjinkoje.

Rusijos okupantai naudoja uždraustas chloropikrino granatas K-51, skelbia UNIAN. Teigiama, kad Ukrainos rytinėje dalyje rusų okupantai draudžiamus sprogmenis paleidžia iš bepiločių orlaivių.  „Teroristinė valstybė naudoja uždraustus cheminius ginklus – K-51 aerozolines granatas. Chloropikrino grantos mėtomos iš dronų rytinėje dalyje ant mūsų šalies gynėjų“, – rašoma Ukrainos ginkluotųjų karinių jūrų pajėgų spaudos tarnybos pranešime.

Grupė savanorių gruzinų, dalyvaujančių kare Ukrainoje prieš Rusiją, buvo apsupti okupantų ir nužudyti netoli Bachmuto, Donecko regione, skelbia UNIAN. Šią žinią per Gruzijos opozicinį televizijos kanalą pranešė vienas iš savanorių Romeo Parulava. Jis patikslino informacija ir sakė, kad 5 žuvę gruzinai dalyvavo kare prieš Rusiją nuo kovo mėnesio. Pasak savanorio, situacija Bachmute labai sudėtinga, tačiau jis taip pat patikino, kad žuvusių karių kūnai bus išgabenti.

2021 m. gruodį naujoji Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock savo inauguracinėje kelionėje sustojo Varšuvoje ir susitiko su savo kolega iš Lenkijos Zbigniew Rau. Prieš ministrės vizitą jau tvyrojo didelė įtampa tarp Lenkijos valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos ir naujai suformuotos Vokietijos vyriausybės.

JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines šeštadienį sakė, kad karo veiksmai Ukrainoje vyksta „sumažintu tempu“, bet ukrainiečių pajėgos galbūt turės geresnių perspektyvų ateinančiais mėnesiais.

Ukrainos atstovas skelbia, kad po šalies gynėjų suduotų smūgių žuvo arba buvo sužeisti beveik 300 rusų okupantų. Zaporižios srities administracijos vadovas Oleksandras Staruchas teigė, kad sekmadienio naktį rusų kariuomenė sudavė smūgius vienam iš kaimų, esančių Zaporižios regione, rašo UNIAN. Tačiau Ukrainos kariuomenė rusų okupantams už įvykdytą ataką atsakė tuo pačių. „Mūsų vyrai [kariai] taip pat sudavė smūgius, beveik 300 [rusų okupantų] buvo sužeisti arba mirę.

JAV žvalgybos atstovė skelbia, kad Rusija, pradėdama karą Ukrainoje, susidūrė su dar vienu iššūkiu. „NBC News“, remdamasi JAV nacionalinės žvalgybos direktorės Avril Haynes teigimu, rašo, kad Rusijos kariuomenė naudoja amuniciją greičiau, nei Kremlius yra pajėgus ją pagaminti. Be to, priduriama, kad rusų kariuomenė dažniau naudoja kur kas tikslesnę amuniciją nei įprastą.

Paviešintas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti protestuojantys mobilizuoti rusų kariai. Kaip rašo „SkyNews“, remdamasi paviešintu vaizdo įrašu socialiniame tinkle, mobilizuoti asmenys atidarė vartus ir paliko karinės bazės teritoriją, maištavo.  Nepriklausomo ukrainiečių kanalo pastebėjimu, rusų kariai tokiu būdu išreiškia protestą dėl prastų sąlygų karinėje bazėje.

„Karlsono“ specialiojo padalinio kovotojai pranešė apie iškeltą vėliavą rytiniame (kairiajame) Dnipro upės krante Chersono regione, rašo „Ukrinform“. Taip pat socialiniame tinkle buvo paviešintas atskiras vaizdo įrašas. Remiantis paviešinta vaizdine medžiaga, matyti, kad Ukrainos vėliava buvo iškelta stovinčio krano, kuris pastatytas ant Dnipro upės kranto. „Tai bus kairiojo Chersono regiono kranto deokupacijos placdarmas!“ – rašoma pranešime.

Rusija ir toliau ieško galimybių, kaip būtų galima pasiekti bent minimalų laimėjimą karo fronte Ukrainoje, todėl vykdo slaptus susitikimus su Iranu ir Baltarusija. Analitikai pateikia daugiau detalių, kas galėjo būti aptariama neviešinamų susitikimų metu.

Projektas „All Eyes on Wagner“ (AEOW) paskelbė naują ataskaitą apie „Wagner“ samdinių veiklą Malyje per pirmuosius sukarintos grupės veiklos metus šalyje. Analitikai rinko informaciją iš atvirų šaltinių, žiniasklaidos pranešimų, liudininkų parodymų ir žmogaus teisių aktyvistų pasakojimų apie Rusijos samdinių nusikaltimus. Tai apima masines žudynes, prievartavimą, plėšikavimą ir civilių išpuolius, rašo Meduza.io.

Kremlius šeštadienį pareiškė, kad „nesutiks“ su Europos Sąjungos, Didžiojo septyneto (G-7) ir Australijos sutarta rusiškos naftos kainos viršutine riba, kuria siekiama apriboti Maskvos lėšas puolimui Ukrainoje. „Mes nesutiksime su šia kainų viršutine riba“, – Rusijos naujienų agentūroms sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Jis pridūrė, kad Maskva „analizuoja“ šį žingsnį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „su laiku“ apsilankys Rytų Ukrainos Donbaso regione, kaip vadinamos Donecko ir Luhansko sritys, kurį jis teigia aneksavęs, šeštadienį rusų naujienų agentūroms pranešė Kremlius. „Žinoma, su laiku tai įvyks. Tai yra Rusijos Federacijos regionas“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, tačiau nenurodė, kada tai gali įvykti.

Estija didins savo gynybinius pajėgumus įsigydama iš JAV pažangių raketinės artilerijos sistemų HIMARS, šeštadienį pranešė gynybos pareigūnai. Su Rusija besiribojanti Estija po Maskvos invazijos į Ukrainą padidino išlaidas gynybai, kaip ir jos Baltijos kaimynės Latvija ir Lietuva. Penktadienį pasirašyto susitarimo vertė – daugiau kaip 200 mln. JAV dolerių (189,8 mln. eurų). Tai didžiausias šios Baltijos šalies ginkluotės pirkimo projektas. Nenurodoma, kiek sistemų Estija įsigis.

Jungtinės Valstijos penktadienį pareiškė esančios nusivylusios, kad Rusija atidėjo derybas dėl branduolinės ginkluotės kontrolės, ir išreiškė norą susitikti nepaisant didelės įtampos dėl karo Ukrainoje. Lapkričio 29 dieną Kaire turėjo prasidėti Rusijos ir Jungtinių Valstijų susitikimas dėl Naujosios START sutarties – paskutinio svarbaus dviejų didžiausių pasaulio branduolinių galybių nusiginklavimo susitarimo – ir tai būtų buvęs retas susitikimas nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios vasarį.

Kai vasario mėnesį Rusijos kariuomenė įsiveržė į Ukrainą, tik nedaugelis analitikų galėjo nuspėti, kad karas šiandien dar tęsis. Savo planuose Rusija neatsižvelgė į tvirtą Ukrainos pajėgų pasipriešinimą, entuziastingą paramą, kurią Ukraina gauna iš Europos ir Šiaurės Amerikos, bei daugybės jų pačių kariuomenės trūkumų.