karas

Pirmojoje gyvoje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje po to, kai prieš trejus metus keliones sutrikdė COVID-19 pandemija, pagrindinis dėmesys bus skiriamas karui Ukrainoje ir Niujorke viešėsiančiam jos prezidentui. Tačiau taip pat pasaulio lyderiai ragins greičiau imtis veiksmų skurdo ir nelygybės problemoms spręsti.

Rusijos okupuotame Donecke nugriaudėjo galingi sprogimai. Rusijos informavimo priemonės skelbia, kad sprogimai užfiksuoti Kremliaus statytinių administracijos pastate. Vaizdo įraše matyti, kad iš vieno iš pastatų Donecko centre veržiasi tiršti, juodi dūmai. Apie aukas ir galimą sprogimo priežastį kol kas neskelbiama. Prokremliškame informaciniame portale „Readovka“ skelbiama, kad ukrainiečiai paleido tris raketas į administracinį pastatą.

Ukrainos vyriausybė patvirtino visų neseniai paskirto vadovauti šalies Gynybos ministerijai Umerovo pavaduotojus, įskaitant visą karo laikotarpį „kariuomenės veidu“ tapusią atstovę žiniasklaidai Haną Maliar. „Ukrainskaja pravda“ skelbiama, kad rugsėjo 18-ąją Ministrų kabinetas atleido šešis Rustemo Umerovo pavaduotojus ir Gynybos ministerijos valstybės sekretorių.

Praėjusios savaitės pabaigoje Europos Komisija pateikė išaiškinimą, pagal kurį į Europos Sąjungą (ES) negali būti įleisti Rusijoje įsigyti ar registruoti automobiliai, išskyrus tranzito į ar iš Kaliningrado atvejus. Muitinės departamentas informuoja, kad automobiliai su rusiškais registracijos numeriais, įvažiavę į Lietuvą iki 2023 metų rugsėjo 11 dienos, turi išvykti iš Lietuvos ir visos Europos Sąjungos teritorijos per 6 mėnesius nuo atvykimo dienos.

Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyryla Budanovas atviras – jis nesitiki, kad ukrainiečių pergalė prieš rusus bus greita, lengva ar baigsis pergalės paradu Maskvoje. Maža to, žvalgų vadas pabrėžia, kad rusai iš principo turi neribotą skaičių karių. Tačiau, pasak K. Budanovo rusų ekonomika ir ginkluotė yra net labai ribota.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto pareiškė, kad branduolinio ginklo panaudojimo rizika Ukrainoje yra itin didelė.  „Karas Ukrainoje tęsis ilgai, o karai gali pakrypti netikėtais keliais, įskaitant branduolinio ginklo panaudojimą“, – interviu „The New York Times“ sakė S. Niinisto. Pasak suomių prezidento, europiečiai neturėtų atmesti platesnio karo rizikos.

Suomijos Prezidentas Sauli Niinistö perspėjo Europos vadovus ir gyventojus neatsipalaiduoti ir neatmesti galimos rizikos, kad Rusija gali ir toliau stengtis eskaluoti karinę padėtį Ukrainoje. Interviu „The New York Times“, Suomijos prezidentas teigė, kad karas Ukrainoje tęsis ilgą laiką, o įvykiai mūšio lauke gali pakrypti netikėta linkme, be to, rizika, kad agresorė Rusija panaudos branduolinius ginklus, vis dar išlieka. „Mes esame labai keblioje situacijoje.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas artėja prie galutinio taško, o abi kovojančios pusės mūšio lauke dislokavo strategiškai svarbias rezervines pajėgas. UNIAN, remdamasi  karinio analitiko Michaelo Kofmano teiginiais, išsakytais „Spiegel“ žurnalistams, rašo, kad dabartinėje situacijoje tolimesnę karo eigą turėtų lemti tai, kurios iš pusių rezervai pasibaigs pirmiausiai. „[Ukrainos kontrpuolimas] įžengia į lemiamą etapą.

Rusija sekmadienį antrą naktį iš eilės atakavo Charkivą, pranešė pareigūnai.  Apie ataką socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Charkivo srities administracijos vadovas Olehas Sinehubovas.  „Okupantai smogia Charkivui. Būkite slėptuvėse“, – nurodė jis.  Tuo tarpu miesto meras Ihoris Terechovas nurodė, kad Maskvos pajėgos Charkivą apšaudė jau antrą naktį iš eilės. Teigiama, kad mieste nugriaudėjo mažiausiai keturi sprogimai.

Pasirodžius pranešimams apie čečėnų lyderio Ramzano Kadyrovo kritinę būklę ar netgi mirtį, sociliniame tinkle sekmadienį paviešintas naujas vaizdo įrašas, kuriame matyti ir pats Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino pakalikas. Kaip rašo UNIAN, socialinio tinklo „Telegram“ kanale paskelbta vaizdinė medžiaga, kurioje R. Kadyrovas pataria „visiems, kurie neatskiria tiesos nuo melo“, pasivaikščioti gryname ore.

Sekmadienį paskelbtame interviu NATO vadovas Jensas Stoltenbergas teigė, kad karas Ukrainoje greitai nesibaigs. „Dauguma karų trunka ilgiau, nei tikėtasi jiems prasidėjus“, – interviu Vokietijos žiniasklaidos grupei „Funke“ teigė jis.  „Todėl turime ruoštis ilgam karui Ukrainoje“, – pridūrė J. Stoltenbergas.  Rusija plataus masto invaziją į Ukrainą pradėjo praėjusių metų vasarį, kai Maskva į šalį pasiuntė savo karius ir pirmą kartą per kelis dešimtmečius į Europą sugrąžino karą.

Rusijos Federacijoje sukurta naują privati karinė bendrovė, kuri, manoma, turėtų būti tiesiogiai pavaldi generolui Sergejui Surovikinui, rašo UNIAN. Nacionalinio pasipriešinimo centro duomenimis, Rusijos gynybos ministerija siunčia savo atstovus į Baltarusiją ir Afrikos šalis – Alžyrą, Malį bei Sudaną. Teigiama, kad tokiu būdu rusai siekia, kad „Wagner“ karinės bendrovės smogikai pasirašytų naują kontraktą su Rusijos Federacija.

Sekmadienio naktį Rusijoje kilo didelis gaisras už 400 kilometrų nuo Maskvos, skelbia „Obozrevatel“. Rusų propagandistai teigė, kad didelis gaisras naftos saugykloje, kilęs Orelio mieste, esą galėjo įvykti dėl dronų atakos. Tai pat įvykį girdėję rusai socialiniame tinkle „Telegram“ teigė, kad iš pradžių jie išgirdo panašų garsą į drono, o vėliau nugriaudėjo galingas sprogimas.

Dievas išgelbės nuo mirties – tokių užmojų vedami valdininkai užsimojo dalį bažnyčių paversti priedangomis, kuriose kilus karui ar nelaimei žmonės galėtų ieškoti prieglobsčio nuo pavojaus. Jau dabar 10 bažnyčių civilinės saugos specialistų teigimu yra tinkamos kaip laikina pastogė nuo pavojaus besislepiantiems žmonėms. Vis tik Ukrainos pavyzdys rodo, kad rusai be skrupulų atakuoja bažnyčias ir religinės vietos Ukrainoje neretai tampa jų taikiniu.

Ukrainoje dramatiškai padaugėjo žuvusiųjų, rodo naujausi neįvardytų JAV pareigūnų skaičiavimai. BBC korespondentas Quentinas Sommerville‘is apsilankė fronto linijoje Rytų Ukrainoje, kur niūri užduotis skaičiuoti žuvusiuosius tapo kasdiene realybe. Margo atsiprašo žuvusiųjų Neatpažintų kareivių kūnai guli sukrauti mažame mūriniame morge netoli fronto linijos Donecke, kur 26 metų Margo sako pasikalbanti su žuvusiaisiais. „Gal skamba keistai... bet aš noriu atsiprašyti jų už žūtį.

Sukauptos Rusijos pajėgos Kupjansko-Lymano, Bachmuto ir Tokmako kryptimis galimai liudija apie rusų pasirengimą plataus masto puolimui. Kremliui dabar svarbiausia yra išlaikyti sausumos koridorių į Krymą ir parodyti pergales Luhansko srityje, įsitikinę „Focus“ kalbinti ukrainiečių karo analitikai. Ukrainos kariuomenė kiek anksčiau skelbė, kad Rusija Ukrainos okupuotose teritorijose, be vidaus kariuomenės pajėgų, dislokavusi apie 400 tūkst. karių.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU), panaudoję eksperimentinį jūrino drono modelį „Sea Baby“, smogė Rusijos kariniam laivui „Samum“.  Apie tai remdamiesi savo šaltiniais Ukrainos saugumo tarnyboje pranešė Ukrainos leidinys „New Voice“, cituoja „Kyiv Independent“. Laivas, priklausantis Rusijos Juodosios jūros laivynui, buvo atakuotas rugsėjo 14 dieną, kai plaukė į Sevastopolio įlanką Rusijos okupuotame Kryme.

Rusijos pajėgos ankstų penktadienį apšaudė okupuoto Ukrainos Naujosios Kachovkos miesto Sokilo rajoną. Tai feisbuke pranešė Chersono srities tarybos deputatas Serhijus Chlanis, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“. „Šįryt rusai Sokile smogė į gyvenamuosius pastatus. Remiantis preliminariais pranešimais, Rusijos orlaivis paleido valdomą bombą“, – tvirtino S. Chlanis. Jis pažymėjo, kad, pirminiais duomenimis, per ataką žuvo vienas žmogus.

Krymas yra didžiausias ukrainiečių išbandymas ir kartu pagrindinis raktas į pergalę kare Ukrainoje, tvirtina garsus istorikas Timothy Snyderis. Interviu „The Kyiv Independent“ T. Snyderis ėmėsi paaiškinti, kuo šiuo metu okupuotas Krymas toks svarbus Ukrainai.  Į leidinio klausimą, kaip Ukraina, kuri šiuo metu išgyvena nacionalinį atgimimą, gali užtikrinti, kad šalies nacionalinis identitetas įtrauktų ir Ukrainos nacionalines mažumas, T. Snyderis atsakė kitu klausimu.

Rusų karys savo žmonai telefonu papasakojo apie „jaudulį“, kurį patiria žudydamas kare Ukrainoje, pridurdamas, kad net pasibaigus karui jis norės tęsti savo naująją „profesiją“. Skambutyje, kurį paviešino Ukrainos karinė žvalgyba, kaip teigiama, vyras ir žmona aptarė situaciją fronte kare Ukrainoje. Rusų karys žmonai papasakojo apie žudant patiriamus malonius jausmus, rašo „The Kyiv Post“. „Buvo taip, kad [mina] nunešė pusę žmogaus, jo viduriai gulėjo ant žemės.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas penktadienio rytą oficialiai patvirtino, kad Ukrainos gynėjai išvadavo Andrijivkos gyvenvietę Donecko srityje. Andrijivka yra pirma gyvenvietė Bachmuto apylinkėje, kurią atsiėmė ukrainiečiai. Ji yra į pietus nuo Bachmuto ir apsunkins miesto gynybą rusams bei aprūpinimą. Ukrainiečiai kovoja dėl Bachmuto ir dabar puola iš visų pusių, bando apsupti.

Ukrainos karo apžvalgininkas Petro Černikas teigia, kad Ukrainą netrukus pasieksiantys naikintuvai F-16 padės išlaisvinti Ukrainos teritorijoje, tačiau ne mažiau bus svarbu ir tai, kokiais ginklais bus aprūpinti šie naikintuvai.  „Tam reikia dviejų dalykų. Buvo deklaruota, kad turėsime 61 naikintuvą F-16. Tačiau labai svarbu yra ir tai, kokiais ginklais šie naikintuvai bus aprūpinti. <...> Mums reikia sparnuotųjų raketų AGM-158 JASSM.

Karas Ukrainoje greitai nesibaigs, nes Rusijos Federacija turi galimybę toliau kovoti ir terorizuoti civilius, sako Ukrainos ginkluotųjų pajėgų majoras, 3-iosios specialiosios brigados vado pavaduotojas Maksymas Žorinas. Savo „Telegram“ kanale M. Žorinas trečiadienį rašė, kad, nepaisant taikomų sankcijų, Rusijai pavyko padidinti raketų gamybą. Jis pažymi, kad nepaisant kartais kylančių kalbų apie tariamai išsekusius Rusijos aruodus, agresorė niekada nepatyrė ypatingo amunicijos deficito.

Nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. rugsėjo 14 d. Ukrainoje jau žuvo 504 vaikai. Dar bent 1 123 buvo sužeisti. Tai ketvirtadienį tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos Generalinė prokuratūra, kuria remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“. Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.

Šiąnakt Ukrainos pajėgos sunaikino rusų oro gynybos kompleksą S-400 „Triumf“, skelbiama „Ukrainskaja pravda“, remiantis šaltiniais šalies saugumo struktūrose. Skelbiama, kad bendrą Ukrainos saugumo tarnybos ir šalies kariuomenės operaciją pavyko atlikti aneksuoto Krymo teritorijoje, praėjus vos parai po sėkmingo išpuolio Sevastolyje. „Iš pradžių Saugumo tarnybos bepiločiai atakavo komplekso „akis“ – radarus ir antenas.

„InformNapalm“ aktyvistai skelbia, kad vienas iš Sevastopolyje, Krymo pusiasalyje, sunaikintų laivų galėjo kainuoti 300 mln. dolerių.  Aktyvistai skelbia, kad tiek galėjo kainuoti dyzelinis-elektrinis povandeninis Rusijos laivas „Rostovas prie Dono“. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad be šio laivo taip pat buvo sunaikintas didelis desantinis laivas „Minsk“. Trečiadienio naktį rusų okupuotame Sevastopolyje, Krymo pusiasalyje, nugriaudėjo galingas sprogimas ir kilo gaisras rusų ...

Ukrainiečių karybos analitikas Oleksijus Hetmanas paaiškino, kad rusams praradus okupuoto Tokmako miesto kontrolę, prie kurio ukrainiečiai priartėjo jau per 20 kilometrų, gali prasidėti grandininė reakcija ir subyrėti Rusijos kariuomenės tiekimo grandinė pietų kryptimi.

Rusų dronai apgadino Ukrainos Izmajilo uostą prie Dunojaus upės, sukeldami gaisrą ir sužeisdami žmonių, trečiadienį pranešė vietos gubernatorius. Žlugus susitarimui dėl grūdų eksporto iš Juodosios jūros uostų, Rusija įnirtingiau atakuoja Ukrainos pietinius Odesos ir Mykolajivo regionus, kur yra žemės ūkio produkcijos eksportui gyvybiškai svarbių uostų ir infrastruktūros. Rusija ir vėl atakavo Odesos srities pietus, per platformą „Telegram“ paskelbė srities gubernatorius Olehas Kiperis.

Ministrų kabinetas trečiadienį svarstys įstatymo pataisas, kad už tarptautinių ir nacionalinių sankcijų nevykdymą gautos baudos būtų skiriamos Ukrainai atstatyti. Užsienio reikalų ministerija siūlo, kad minėtos lėšos patektų į Vystomojo bendradarbiavimo fondą ir būtų naudojamos su Ukrainos atstatymu susijusiems projektams įgyvendinti. Taip pat projekte numatyta, kad į šį fondą patektų biudžeto lėšos, gautos už konfiskuotus daiktus.

Vladimiras Putinas Rytų ekonominiame forume paskelbė, kad Rusija nuo birželio sunaikino daugiau šarvuotų mašinų negu išvis karo metu buvo Ukrainos kariuomenės ginkluotėje. Rusijos vadovas tradiciškai kalbėjo tik apie Ukrainos kontrpuolimo nuostolius, nė žodžiu neužsimindamas apie Rusijos kariuomenės patiriamas ne mažesnes netektis. „Tankų 543-ų jau neteko, šarvuotų mašinų įvairios klasės – jau beveik 18 tūkst.“, – pasakojo V. Putinas forumo metu.

Ukrainos visuomenė pernelyg atsipalaidavo laukdama nuolat skelbiamos šalies pergalės ir nebepadeda Ukrainos gynėjams. Todėl dabar jokių kalbų apie Krymo išvadavimą, ar bendrai apie pergalę, negali būti, pareiškė „Da Vinčio vilkų“ bataliono karo lauko medikė Alina Michailova. „Mes patiriame nuostolių, jokios romantikos tame nėra.

Rusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. rugsėjo 12 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 269 760 karių, įskaitant 550 kariškių, kurie buvo nukauti per pastarąją parą. Tai antradienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 4 568 Rusijos tankus (+8 per pastarąsias 24 val.

Per praėjusį mėnesį Lietuvos kariuomenė priešiškoje informacinėje aplinkoje identifikavo 138 Rusijos dezinformacijos atvejus gynybos tema. Kaip nurodoma pirmadienį išplatintame pranešime, aktualiausios temos buvo karas Ukrainoje, Lietuvos ir Baltarusijos santykiai, NATO. Daugiausiai dezinformacijos skleista apie karą Ukrainoje. Vakarų valstybių, tarp jų ir Lietuvos, parama Kyjivui vadinta karo skatinimu. „Aljansas kaltintas tiesiogiai dalyvaujantis kare Ukrainoje.

Kremlius oficialiai patvirtino, kad Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas atvyksta „paviešėti į Rusiją“. Pietų Korėjos žiniasklaida pirmadienį pranešė, kad traukinys, kuriuo greičiausiai važiuoja Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas, išvyko į Rusiją. Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“, remdamasi neįvardytu pareigūnu, pirmadienį nurodė, kad Šiaurės Korėjos lyderio traukinys tikriausiai pajudėjo Rusijos link.

Kyjivas pirmadienį pranešė, kad ukrainiečių pajėgos iš rusų atkovojo žemių pietų ir rytų Ukrainoje. Ukraina birželį pradėjo kontrpuolimą prieš įsitvirtinusias Rusijos pozicijas, tačiau pažanga buvo ribota, o tai pakurstė politines diskusijas Vakaruose dėl paramos Kyjivui. Gynybos viceministrė Hana Maliar sakė, kad Ukrainos pajėgos stumiasi į priekį aplink karo nuniokotą Bachmuto miestą rytuose, kurį gegužę užėmė Rusija.

Brazilijos vadovas pirmadienį atšaukė savo asmeninį patikinimą, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nebus suimtas, jei kitais metais dalyvaus Rio de Žaneire vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikime, sakydamas, kad tai nuspręs teismai. V. Putinas praleido šių metų susitikimą Indijos sostinėje Naujajame Delyje, vengdamas galimo politinio pažeminimo ir rizikos būti sulaikytam pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) orderį.

Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2023 metų rugsėjo 11 dienos Ukrainos gynybos pajėgos likvidavo apie 269 210 Rusijos karių, iš jų 580 – vien per pastarąją parą. Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį netikėtai apsilankė Kyjive ir pažadėjo neabejotiną paramą Ukrainai bei gyrė jos pažangą siekiant narystės ES. „Su didžiule drąsa ir ryžtu Ukraina gina ir mūsų visų laisvę“, – sakė A. Baerbock pareiškime, kurį Užsienio reikalų ministerija išplatino jai atvykus. Ir Ukraina savo ruožtu gali „pasikliauti mumis“, pridūrė ji.

Rusijos pajėgos pirmadienio naktį bepiločiais orlaiviais ir sparnuotosiomis raketomis smogė Ukrainos centriniam Kryvyj Riho miestui, socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė ukrainiečių oro pajėgos.  Apie 3 val. vietos (ir Lietuvos) laiku Dnipropetrovsko, Zaporižios, Chersono ir Mykolajivo srityse buvo paskelbtas oro pavojus dėl galimos dronų grėsmės. Vėliau – Kirovohrado srityje.

Rusija paskelbė pirmadienį sunaikinusi du ukrainiečių dronus netoli sienos su Ukraina, Belgorodo srityje. Gynybos ministerija nurodė, kad incidentas įvyko maždaug 1 val. 20 min. (ir Lietuvos laiku). „Oro gynybos sistemos (...) sunaikino du bepiločius orlaivius virš Belgorodo srities teritorijos“, – sakoma per „Telegram“ paskelbtame ministerijos pranešime.

Kyjivas sekmadienį apkaltino Rusijos pajėgas dėl humanitarinės pagalbos darbuotojų – kanadietės ir ispano – nužudymo Rytų Ukrainoje ir pavadino jų žūtį netoli karo nuniokoto Bachmuto „skaudžia, nepataisoma netektimi“. Gynybos ministerija nurodė, kad Maskvos kariai nužudė Ispanijos pilietę Emmą Igual, studijavusią Kalifornijos universitete Berklyje, ir Kanados pilietį Anthony Ihnatą.

Ukrainoje žuvo Ispanijos savanorė humanitarinės pagalbos darbuotoja, kai į automobilį, kuriuo ji važiavo, pataikė sviedinys, sekmadienį pranešė ispanų užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Albaresas. „Į transporto priemonę, kuria važiavo ši Ispanijos pilietė, trenkėsi sviedinys.

Praėjusią naktį 32 Rusijos dronai atakavo Ukrainą, sekmadienį pranešė Kyjivas ir pridūrė, kad 25 iš jų buvo numušti. „Okupantai užpuolė Ukrainą 32 dronais kamikadzėmis (...), iš kurių 25 sunaikino Ukrainos oro gynybos pajėgos. Rusijos okupantai daugumą atakos bepiločių orlaivių nukreipė į Kyjivo regioną“, – sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pareiškime. „Keliuose sostinės rajonuose nukrito nuolaužų. Ševčenkos rajone jos apgadino daugiaaukščio namo butą.

Dėl intensyvių Ukrainos pasienio teritorijų apšaudymo dažniau evakuojami ne tik vietos gyventojai, bet ir gyvūnai. TV3 žinių bendradarbis Ukrainoje kartu su keturkojų gelbėjimo centro savanoriais nuvyko į Donbasą. Kai kurie evakuoti gyvūnai, skirtingai nei jų šeimininkai, yra išgyvenę bombardavimus. Viename iš pasienio kaimų filmavimo grupė pateko ir į karo ugnį. 5 valanda ryto, degalinė, kava. Taip prasideda savanorių, gelbėjančių šunis Ukrainoje, diena. Prieš akis – kelios valandos kelio.

Ukrainos gynybos pajėgos daro pažangą į pietus nuo Robotynės Zaporižios srityje ir Kliščijivkos Donecko srityje. Anot „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas tai pareiškė vakare „Facebook“ tinkle paskelbtoje žinutėje. „Ukrainos gynybos pajėgos toliau vykdo puolimo operaciją Melitopolio sektoriuje ir puolamuosius (puolimo) veiksmus Bachmuto sektoriuje.

Penktadienį, rugsėjo 8 d. Ukrainos Chersono srityje per Rusijos surengtą apšaudymą trys žmonės žuvo, o dar aštuoni buvo sužeisti. Tai platformoje „Telegram“ pranešė regiono gubernatorius Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Kaip teigiama, per praėjusią parą Rusijos kariuomenė inicijavo 59 atakas, iš minosvaidžių, artilerijos, daugkartinio paleidimo raketų sistemų „Grad“, dronų ir lėktuvų paleisdama 244 sviedinius. Rusai penkis sviedinius paleido į Chersono miestą.

Rusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. rugsėjo 9 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 268 140 karių, įskaitant 600 kariškių, kurie buvo nukauti per pastarąją parą. Tai šeštadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 4 544 Rusijos tankus (+15 per pastarąsias 24 val.

Britų Karališkųjų oro pajėgų lėktuvai pradėjo patruliuoti virš Juodosios jūros. Pasak Britanijos vyriausybės, tai turėtų atgrasyti Rusiją nuo galimo laivų, gabenančių ukrainietiškus grūdus, užpuolimo, rašo UNIAN.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį įvardijo, kokių veiksmų gali griebtis Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas artėjančios žiemos laikotarpiu. Pasak V. Zelenskio, šią žiemą V. Putinas, neturėdamas kitų svarių argumentų, gali ir vėl pradėti grasinti visam pasauliui apie branduolinių ginklų panaudojimą. „Mano nuomone, V. Putinas teturi vieną variantą – įbauginti pasaulį, kad branduoliniai ginklai gali būti panaudoti“, – teigė prezidentas.