karas

Pastarosiomis dienomis Ukrainos kariuomenės technika buvo pastebėta fronte už kelių rusų okupantų gynybinių sutvirtinimų, kuriuos jie pietų Ukrainoje pastatė praėjusią žiemą. Nors tai nereiškia, kad artėja visų laukiamas proveržis mūšio lauke, tačiau tokie ženklai rodo, kad Ukrainos kontrpuolimas, vyksta sklandžiau, nei buvo kalbama anksčiau. JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikas George`as Barrosas „News Week“ papasakojo apie teigiamus ženklus mūšio lauke.

Pirmadienį Rusijoje, Brianske, nugriaudėjo galingas sprogimas, skelbia „Obozrevatel“. Socialinio tinklo „Telegram“ rusiškuose kanaluose taip pat paviešino nuotrauka, kurioje matyti į dangų kylantys dūmai. Rašoma, kad, esą, ukrainietiški dronai smogė dyzelino gamyklai. Rusų propagandinė žiniasklaida taip pat skelbia, kad šis regionas buvo atakuotas per dieną keturis kartus.

Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen abejoja, ar Rusijos Federacija galėtų tapti labiau demokratiška, jei dabartinio šalies vadovo Vladimiro Putino kėdę užimtų kitas asmuo. „The Washington Post“ E. Valtonen teigė, kad jei V. Putinas prarastų valdžią, situacija Rusijoje gali būti „dar blogesnė“. Pasak jos, vargu, ar naujasis lyderis galėtų įtvirtinti demokratinius principus Rusijos Federacijoje.

Žvalgybiniai duomenys rodo, kad rusų okupantai bandė vykdyti kontrpuolimo operacijas, tačiau jiems to padaryti nepavyksta. Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis, socialiniame tinkle „X“ teigė, kad nors rusų okupantai aktyviai ginasi, tačiau nėra pajėgūs atlikti sėkmingų puolamųjų operacijų Ukrainos teritorijoje.

Rusų nuostoliai toliau auga, skelbia UNIAN. Vien sekmadienį Rusija neteko 420 karių. Ukrainos generalinio štabo duomenimis, nuo karo pradžios Rusija iš viso neteko 276 270 karių.

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį laikinai okupuotame Sevastopolyje ir Rusijos Kursko mieste nugriaudėjo sprogimai, rašo „Obozrevatel“. Anot rusų propagandinių leidinių, Kurske buvo kilęs gaisras. Rusai skelbia, kad jis esą kilo rusams numušus virš miesto skridusį droną. Rusijos Kursko srities gubernatorius Romanas Starovoitas nurodo, kad incidento metu buvo apgadinti keli privatūs namai ir administracinio pastato stogas centriniame Kursko rajone.

Popiežius Pranciškus pavadino ukrainiečių tautą kankine ir teigė, kad tęsti karą suinteresuoti ginklų prekeiviai. Jis tai pareiškė bendraudamas su žurnalistais lėktuve, grįžtančiame iš Marselio, praneša „Ukrinform“, remdamasi leidiniu „Vatican News“. „Šį karą, kaip man atrodo, sąlygoja ne tik Rusijos ir Ukrainos problema, bet ir ginklų pardavimas, ginklų prekyba“, – samprotavo pontifikas. Jis pažymėjo, kad šiuo metu pelningiausios investicijos yra į ginklus gaminančias gamyklas.

Sekmadienį laikinai okupuotame Zaporižios srities Tokmako mieste nugriaudėjo galingi sprogimai. Tikriausiai miestas sulaukė „svečių“ iš oro. Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Melitopolio mero Ivano Fiodorovo „Telegram“ kanalu. Miesto vadovas, remdamasis vietos gyventojais, pažymi, kad esą dėl Rusijos oro gynybos darbo buvo sužeista civilių. Okupantų kolaborantai Zaporižios srityje kalba apie „galingą raketų smūgį“ Tokmakui.

Palei sienas Orichivo rūsiuose stovi Ukrainos kariai. Nepaisant to, kad jie po žeme, didžiulės reguliariai krintančios rusų bombos ant karių galvų gali užgriauti viską, kas yra virš jų, todėl jų požeminio pasaulio pakraščiai yra saugesni. Įsivaizduokite tokio pobūdžio riziką ir vyrus bei moteris, kurie kas vakarą ištveria šią iš proto varančią dalią, kai kitą kartą išgirsite kalbas apie Ukrainos kontrpuolimo eigą, rašo CNN korespondentas Nickas Patonas Walshas.

Rusijos publicistas ir politologas Andrejus Piontkovskis sako, kad Rusijos pradėtas karas Ukrainoje neturėtų ilgai užsitęsti, rašo UNIAN. Publicisto įsitikinimu, kai kurie diktatoriaus Vladimiro Putino aplinkos žmonės yra pasirengę jį nuversti iš valdžios. „Espresso“ televizijos kanale jis taip pat teigė, kad karas Ukrainoje neturėtų užsitęsti. „Negali būti jokio ilgo karo sąvokos. Pažiūrėkite, šiandieną situacija fronte klostosi pakankamai sėkmingai, Ukrainos naudai.

Rusijoje sekmadienį nugriaudėjo galingas sprogimas viename iš miestų, rašo „The Guardian“, remdamasi NEXTA pranešimu. Rusijos Federacijos Kursko srities gubernatorius Romanas Starovoitas pranešė, kad Kurske, kur šiandien yra minima miesto šventė, nugriaudėjo sprogimas. Rusų statytinis dėl šio išpuolio iškart apkaltino Ukrainą. Teigiama, kad dronas sudavė smūgį vienam iš administracinių pastatų. Apie aukas ar sužeistus asmenis neskelbiama.

Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas paliudijo, kad Krymo tiltas taps reguliariu Ukrainos pajėgų taikiniu. Kaip rašo UNIAN, interviu „The Drive“, K. Budavonas teigė, kad suduodami smūgiai Krymo tiltui tęsis iki to laiko, kol jis bus visiškai sunaikintas. jo sunaikinimu. „Klausimas nėra, ar mes smogsime [Krymo tiltui], ar ne. Mes tai darysime reguliariai iki to laiko, kol visiškai sunaikinsime. Tai tik laiko klausimas“, kalbėjo Ukrainos atstovas.

Pavieniai privačios karinės kompanijos „Wagner“ daliniai tikriausiai grįš į frontą kariauti prieš Ukraina Rusijos okupacinės armijos gretose, rašo UNIAN, remdamasis Karo studijų institutu (ISW). ISW analitikų nuomone, šie samdiniai neįstengs padėti įsibrovėliams reikšmingai pakreipti situaciją savo naudai mūšio lauke. Jie neparodys tokio efektyvumo, kokį buvo pasiekę vadovaujant Jevgenijui Prigožinui ir Dmitrijui Utkinui.

Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 390 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų rugsėjo 24 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 275 850 kareivių.

Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva neketina svarstyti jokių pasiūlymų dėl paliaubų, siekiant nutraukti ugnį fronto linijose Ukrainoje. Agresorės užsienio reikalų minsitras S. Lavrovas, viešėdamas Niujorke, kur vyko Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, pareiškė, kad Rusija neketina užmegzti derybų su Ukraina, siekiant nutraukti ugnį, kadangi Maskva, esą, yra apgaudinėjama, rašo UNIAN.

Britanijos pareigūnai rengė slaptas diplomatines diskusijas su Kremliaus pareigūnais dėl saugumo užtikrinimo pasauliniu mastu. Pastebima, kad derybos tęsėsi 18 mėnesių, vykstant karui Ukrainoje, rašo UNIAN. Teigiama, kad Britanijos pareigūnų susitikimai su Kremliaus atstovais vykdavo skirtinguose miestuose, pavyzdžiui, Vienoje ar Niujorke. Diskusijų metu buvo aptariami pagrindiniai saugumo klausimai, kurie tiesiogiai svarbūs ne tik Didžiajai Britanijai, bet ir kitoms valstybėms.

Ukrainos kariuomenė pralaužė Rusijos linijas šalies pietuose, šį savaitgalį JAV žiniasklaidai sakė kontrpuolimui vadovaujantis generolas. Birželį Kyjivas pradėjo kontrpuolimą, siekdamas susigrąžinti teritoriją iš Maskvos pajėgų. Pažanga yra lėtesnė nei tikėtasi, nes teritorija buvo smarkiai užminuota, tačiau pastarosiomis savaitėmis Kyjivas pranešė apie strateginius pasiekimus Zaporižios regione.

Nuo 2022 m. vasario mėnesio trys iš eilės vieno prestižiškiausių Rusijos oro desantininkų pulko vadai atsistatydino arba žuvo, tai rodo itin didelį Rusijos dislokuotų karinių pajėgų išsekimą ir didelę net gana aukštų karininkų kaitą, sakoma „X“ platformoje paskelbtoje Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgybos suvestinėje.

Lenkijos premjeras griežtai įspėjo Ukrainos prezidentą, kad šis daugiau neišsakytų įžeidžiančių pastabų apie lenkus, rašo „SkyNews“. Teigiama, kad ši pastaba, skirta Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, pasirodė po to, kai Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda bandė sumažinti įtampą tarp Lenkijos ir Ukrainos dėl ukrainietiškų grūdų eksporto.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį susitiko su artimu sąjungininku Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau, kuris pažadėjo karo nuniokotai šaliai suteikti papildomą pagalbą. Ketvirtadienį vakare Otavoje nusileidęs V. Zelenskis anksčiau šią savaitę kreipėsi į Jungtines Tautas, o Vašingtone susitiko su JAV kongresmenais ir prezidentu Joe Bidenu, pažadėjusiu, kad netrukus į Ukrainą bus atgabenti amerikiečių tankai. Kanadoje gyvena antra pagal dydį – apie 1,36 mln.

Per pastaruosius mėnesius ukrainiečių kariuomenės pajėgos tęsią kontrpuolimą. Tuo metu Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas prakalbo apie tai, kokio masto nuostolius patyrė ne tik Rusija, bet ir Ukraina. Pasak jo, rusai turi daugiau žmogiškųjų išteklių, tad Ukrainos kariuomenė negali nuolat vykdyti tiesioginių kovų prieš okupantus. Interviu „Karo zona“ metu K. Budanovas patvirtino, kad rusų kariuomenės nuostoliai karo fronte didesni nei Ukrainos.

Didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų dėmesį patraukė kelis mėnesius prie didžiųjų prekybos centrų stovintys jauni žmonės, kurie prašo paaukoti pinigų. Žmonėms sukėlė įtarimų renkama parama, ar ji teisėta, ar nukeliauja į tinkamas rankas. Viešoje erdvėje sujudo ir internautai po žinios apie Latvijos pilietybę turinčio ukrainiečio Dmytro Žmuro įkurto „Baltic care foundation“ fondo veiklą. Latvių žurnalistai užfiksavo, kaip fondo savanorė prisipažino gaunanti 20 proc.

Šeštadienį 9 val. ryto Rusija koviniais tikslais dislokavo Juodojoje jūroje keturis laivus, įskaitant vieną sparnuotųjų raketų „Kalibr“ vežėją su aštuoniomis raketomis, feisbuke pranešė Ukrainos karinis jūrų laivynas. Vienas priešo laivas buvo Azovo jūroje ir dar vienas Viduržemio jūroje.

Didžiausias Ukrainos proveržis vykstančiame kontrpuolime dar priešaky, CNN sakė generolas Oleksandras Tarnavskis, operatyvinės ir strateginės kariuomenės Taurijos grupės vadas, pranešė „Ukrinform“. „Oras gali būti rimta kliūtis žengiant į priekį, bet atsižvelgiant į tai, kaip judame pirmyn, daugiausia be transporto priemonių, nemanau, kad (oras) turės didelės įtakos kontrpuolimui“, – sakė jis.

Ukraina penktadienį prisiėmė atsakomybę už smūgį Maskvos Juodosios jūros laivyno būstinei Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje. Pranešama, kad per šios atakos metu buvo smarkiai sužeisti aukšto rango rusų generolai. Ukrainos vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas teigė, kad po suduoto smūgio rusų jūros laivyno būstinei, žuvo mažiausiai 9 asmenys, taip pat sužeista 16 žmonių, tarp kurių buvo ir aukšto rango Rusijos generolų.

Žiema nesustabdys Ukrainos pajėgų kontrpuolimo, o didžiausias Kyjivo puolimas dar tik  laukia, CNN pareiškė ukrainiečių generolas Oleksandras Tarnavskis. Jis vadovauja Ukrainos pajėgoms šalies pietinėje fronto linijoje. „Orai gali būti rimta kliūtis žygiuojant į priekį, tačiau atsižvelgiant į tai, kaip judame į priekį, dažniausiai be transporto priemonių, nemanau, kad (orai –  CNN) turės didelės įtakos kontrpuolimui“, – per išskirtinį interviu penktadienį kalbėjo jis.

Penktadienio, rytą rusų okupantai Kryme panaudojo dūmų uždangas ir blokavo eismą Kerčės tiltu, jungiančiu okupuotą pusiasalį su Rusijos Federacijos teritorija. Papildyta 14.35 val.  Aneksuotame Kryme esančiam Sevastopoliui Maskvos primestas vadovas penktadienį pranešė apie smūgį Juodosios jūros laivyno štabui.

Ukrainos šarvuočiai jau veikia už paskutinės Rusijos gynybinių įtvirtinimų linijos, kurią Ukrainos pajėgos šiuo metu pralaužia Zaporižios srities vakaruose. Tiesa, dar anksti teigti, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos visiškai pralaužė šią rusų gynybinę liniją.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas turėjo ilgą sąrašą Europos šalių, kurias planavo sunaikinti, tačiau, sulaukęs galingo Ukrainos pasipriešinimo, dabar yra priverstas žemintis ir ieškoti paramos iš Šiaurės Korėjos ir Irano, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Putino sąrašas šalių, kurias reikia sunaikinti, buvo ilgas. Dar visai neseniai. Jei Ukraina kristų, pusei Europos kiltų pavojus patekti į Maskvos įtakos zoną.

Vasarą prasidėjusiu Ukrainos kontrpuolimu buvo tikimasi atkovoti nemažai rusų užimtų žemių, kad Kyjivas turėtų tvirtą poziciją galimose derybose. Vis dėlto šis planas nepasiteisino, „The Economist“ cituoja ukrainiečių leidinys UNIAN. Anot „The Economist“, kol kas beprasmiška prašyti nutraukti ugnį ar pradėti derybas, nes Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas nerodo jokio noro tai daryti.

Ketvirtadienį JAV viešintis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su JAV įstatymų leidėjais. Kaip rašo „Sky news“, po susitikimo su Ukrainos lyderiu JAV senatorius Čakas Šumeris vienu sakiniu apibūdino susitikimo metu V. Zelenskio perduotą žinutę: „Jei negausime pagalbos, pralaimėsime karą“. V. Zelenskis ketvirtadienį atvyko į JAV Kongresą, kur susitiko su Atstovų Rūmų ir Senato respublikonų įstatymų leidėjais, kurie skeptiškai vertino tolesnę pagalbą Kyjivui.

Minint Rusijos prezidento Vladimiro Putino dekreto dėl „dalinės mobilizacijos“ Rusijoje metines, Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgyba pažymėjo, kad Rusijos kariuomenė susiduria su daugybe problemų, ypač dėl reguliarių rotacijų trūkumo. 2023 m. rugsėjo 21 d. sukanka metai, kaip V. Putinas pasirašė dekretą, numatantį „dalinę mobilizaciją“, kurios metu buvo išsikeltas tikslas karui Ukrainoje mobilizuoti 300 tūkst.

Rusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. rugsėjo 21 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 274 470 karių, įskaitant 490 kariškių, kurie buvo nukauti per pastarąją parą. Tai ketvirtadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 4 638 Rusijos tankus (+3 per pastarąsias 24 val.

Kinija aktyviai ruošiasi karui su JAV. Taip savo straipsnyje „The Telegraph“ tvirtina buvęs Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas. Respublikonų politikas ir D. Trumpo oponentas JAV prezidento rinkimuose atkreipė dėmesį į JAV oro pajėgų sekretoriaus Franko Kendallo pareiškimą, kuriame vienareikšmiškai kalbėjo apie Kinijos keliamą grėsmę. „Žvalgybiniai duomenys negali būti aiškesni. Negaliu pasakyti, kokie yra tikrieji jų ketinimai.

Ketvirtadienio naktį laikinai okupuotą Krymo pusiasalį sudrebino galinga dronų ataka. Rusijos gynybos ministerija ir rusiški „Telegram“ kanalai praneša, kad rusai virš Krymo numušė 19 bepiločių orlaivių. Pirmieji sprogimai buvo girdėti apie vidurnaktį netoli Novofedorivkos. Rusai skelbė, kad tai – oro gynybos sistemos. „Rusijos ginkluotųjų pajėgų oro gynybos sistemos sunaikino 19 bepiločių orlaivių virš pusiasalio“, – tikina Rusijos gynybos ministerija.

Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios galūnių neteko mažiausiai 25 000 ukrainiečių. Tikslų skaičių sunku nustatyti ir jis gali būti kur kas didesnis, rašo „Sky News“. Suluošintų rusų kareivių skaičius nežinomas, tačiau manoma, kad jis taip pat didžiulis. Nei Ukrainos, nei Rusijos pareigūnai oficialiai nenori skelbti duomenų, atspindinčių karo kainą. „Skaičius nėra oficialus, o kai kurie atvejai susiję su daugybiniu galūnių praradimu.

Rusijos pajėgos trečiadienį apšaudė Torecką ir šiaurinę Donecko sritį, rašo „Ukrinform“. Ukrainos generalinės prokuratūros duomenimis, žuvo keturi žmonės. Torecke dėl patirtų sužalojimų mirė 19-os mergina ir 20-ies vaikinas. Apšaudymo metu jie buvo gyvenamajame name. Dar du žmonės – 84 metų amžiaus moteris ir jos 60-metis sūnus – žuvo Pivničės kaime. Rusų atakos metu sugriauti gyvenamieji namai, apgadinti ūkiniai pastatai. Ukrainos prokuratūra pradėjo tyrimus.

Daugiau nei pusantrų metų besitęsiantis Rusijos karas prieš Ukrainą yra viso pasaulio problema, sako Lietuvos prezidentas. Kalbėdamas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JT GA) sesijoje Niujorke, Gitanas Nausėda pabrėžė, kad tarptautinė bendruomenė nebegali leisti invaziją į kaimynę vykdančiai Rusijai manipuliuoti pasaulinėmis taisyklėmis ir jomis piktnaudžiauti. „Nuo pat pradžių Rusijos agresija prieš Ukrainą yra tikra viso pasaulio problema.

Rusijos pajėgos vykdo žvalgybinę veiklą ir ruošiasi smogti Ukrainos energetikos infrastruktūrai, pareiškė ukrainiečių žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas, rašo UNIAN. Anot jo, šiuo metu rusai per naktinius išpuolius prieš Ukrainą rečiau naudoja raketas. „Priešo raketinės ginkluotės gamybos tempai neleidžia jiems papildyti turimų atsargų. Vienas dalykas yra turėti planų, o kitas – juos įgyvendinti. Jie pasiekia savo tikslus.

Rusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. rugsėjo 20 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 273 980 karių, įskaitant 520 kariškių, kurie buvo nukauti per pastarąją parą. Tai trečiadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 4 635 Rusijos tankus (+7 per pastarąsias 24 val.

Ukrainos ginkluotosioms pajėgos Zaporižios srities vakaruose vykdant kontrpuolimą, labai išaugo rusų pajėgų patirti nuostoliai. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW). Analitikai praneša, kad dėl didžiulių nuostolių rusams gali trūkti kovai parengtų dalinių, kuriuos Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadovybė galėtų perkelti į šią fronto dalį.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje pažadėjo dėti daugiau diplomatinių pastangų, kad būtų nutrauktas Rusijos karas Ukrainoje. „Mes stengiamės, kad tiek mūsų draugai iš Rusijos, tiek iš Ukrainos susėstų prie stalo su teze, kad karas neturės nugalėtojų, o taika neturės pralaimėtojų“, – sakė R. T. Erdoganas kalboje Generalinėje Asamblėjoje.

Rusija ruošiasi ilgam karui Ukrainoje, perspėja „Sky news“ komentavęs JAV valstybės departamento darbuotojas. Anot leidinio, šaltinis yra gerai susipažinęs su tuo, kas buvo kalbama pirmadienį vykusio Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrų susitikimo metu. „Buvo pripažinta, kad mes matome, jog Rusija įsitraukia į šį karą vidutinei ir ilgai trukmei“, – cituojamas jis. Anot pareigūno, akivaizdu, kad dabar Vakarai paramą Ukrainai turi planuoti atsižvelgdami į tai.

Rusijos pajėgos apšaudė troleibusą Chersone, rašo „Kanal 24“. Yra sužeistų, vienas iš troleibuso keleivių mirė ligoninėje. Ataka įvykdyta antradienio rytą. Pasak Chersono regiono karinės administracijos vadovo Oleksandro Prokudino, buvo sužeisti du troleibuso keleiviai – 33-ejų ir 57-erių vyrai. Turimais duomenimis, abu jie paguldyti į ligoninę. Kiek vėliau paaiškėjo, kad 57 metų vyras ligoninėje mirė.

Ukraina antradienį pareiškė, kad Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) turėtų įpareigoti Rusiją atlyginti nuostolius už „naikinimo karą“, ir teigė, kad kyla pavojus pačiai tarptautinei teisei. „Rusija nėra aukščiau įstatymo. Ji turi būti patraukta atsakomybėn“, – teismui sakė pagrindinis Ukrainos atstovas Antonas Korynevičius, sėdėdamas vos už kelių metrų nuo savo oponentų iš Rusijos Taikos rūmuose Hagoje.

Rusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. rugsėjo 19 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 273 460 karių, įskaitant 520 kariškių, kurie buvo nukauti per pastarąją parą. Tai antradienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 4 628 Rusijos tankus (+5 per pastarąsias 24 val.

Per kontrpuolimą Ukrainos ginkluotosios pajėgos sugebėjo nugalėti elitinius Rusijos ginkluotųjų pajėgų dalinius į pietus nuo Bachmuto Donecko srityje. Šie daliniai anksčiau dalyvavo kontratakose ir bandė atstumti Ukrainos pajėgų veržimąsi šiose apylinkėse.  Apie tai naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai.

Per pastarąją savaitę Ukrainos pajėgos sunaikino 3 730 okupantų, 73 rusų tankus ir daugybę kitos technikos, rašo „Ukrinform“. Anot Ukrainos gynybos ministerijos koordinuojamo žiniasklaidos centro, per savaitę nuo rugsėjo 11 iki 18 dienos, rusai neteko mažiausiai 3 730 karių, 73 tankų, 67 šarvuotų kovos mašinų, 188 artilerijos pabūklų ir septynių raketų.

Rusijoje žuvusiųjų Ukrainoje skaičius paskutinį sykį oficialiai buvo įvardintas tik praėjusių metų pradžioje. Vėliau šalies Gynybos ministerija ir aukščiausi šalies vadovai atsitvėrė tylos siena, o realius nuostolius įvardija užsienio šalių žvalgyba ar iš prieinamų šaltinių suskaičiuoja žurnalistai.