karas

Apie 45 tūkst. žmonių buvo evakuoti Vokietijos mieste Koblence po to, kai Reino upės paviršiuje pasirodė Antrojo pasaulinio karo laikų bombos, informuoja „RIA Novosti“. 1,8 tonos britų bomba buvo aptikta kartu su mažesne amerikietiška bomba, nes upės vanduo nuslūgo dėl neįprasto lietaus stygiaus. Bombą ruošiamasi detonuoti sekmadienį ryte. Jeigu darbai vyks pagal planą, miesto gyventojai į savo namus galės sugrįžti sekmadienį vakare.

JAV kariuomenė penktadienį grąžino didžiausią jai priklausiusią bazę Irako valdžiai. Tai didžiulis pastatas, esantis šalia Bagdado oro uosto, kuriame buvo įsikūręs JAV karo veiksmų centras, be to, ten buvo kalinamas Saddamas Husseinas. Pastatų kompleksas, apjuostas 42 kilometrų ilgio siena, buvo JAV vadovybės centras nuo pat karo su Iraku pradžios, kai 2003 metais JAV karinės pajėgos įžengė į šalies sostinę ir nuvertė S. Husseino statulą.

Pakistano valdžia buvo įspėta apie oro smūgį kontrolės punktui, kurio metu žuvo 24 Pakistano karininkai, praneša „Wall Street Journal“, remdamasis amerikiečių komisijos, tiriančios incidentą, narių pranešimu. Pasak šios informacijos, pirminis patikrinimas parodė, kad amerikiečiai dar prieš vykdydami ataką klausė Pakistano valdžios, ar atakuojamose koordinatėse yra pakistaniečių pajėgų. Tik po gauto neigiamo atsakymo JAV ėmėsi veiksmų, praneša Lenta.ru.

Rusija pripažįsta, kad meta iššūkį Vakarams, ir išsiuntė Sirijos prezidentui Basharui Al-Assadui sparnuotųjų raketų partiją, nors, pasak Jungtinių Tautų, šalis yra apimta pilietinio karo, praneša „The Daily Mail“. Nepaisant įspėjimų apie pilietinį karą ir nuolatinio teroro taktikos ir naudojamo režimo prieš taikius Sirijos gyventojus, Maskva taip pat skubiai apmokys Sirijos diktatoriaus pajėgas naudotis pačiais šiuolaikiškiausiai ginklais.

Penktadienį Vilniaus kino teatruose startuoja archyvinių filmų ciklas „Celiulioidinė uždanga: Europos Šaltasis karas kine“ - garsių režisierių 1960-1974 metais sukurti kino filmai apie Šaltuoju karu tarp Rytų ir Vakarų vadinamą politinį sąstingį. Iki gruodžio 8 dienos bus proga pamatyti itin retai rodomus aštuonis rinktinius filmus. Juose atskleidžiamas skirtingas politinės ir socialinės aplinkos suvokimas bei interpretacija, būdinga padalytos Europos laikams.

Izraelio gynybos ministras Ehudas Barakas ketvirtadienį sakė, kad ataka prieš Iraną nėra neišvengiama, bet neatmetamas nė vienas būdas sustabdyti Irano bandymus sukurti branduolinį ginklą. „Šiuo metu neketiname imtis veiksmų, bet Izraelis tikrai nėra sukaustytas baimės, – Izraelio radijo stočiai sakė E. Barakas.

Įvykio vietoje įvestas planas „Skydas“, iškviesti išminuotojai. Kaip manoma, tvarkant pabėgius, Naujosios Vilnios geležinkelio stotyje aptiktas karo laikų sprogmuo. Į įvykio vietą buvo iškviesti ugniagesiai gelbėtojai ir greitosios pagalbos medikai, įvestas planas „Skydas“. Į Naująją Vilnią iškviesti ir išminuotojai. Laikinai sustabtytas traukinių eismas.

Nužudyto Libijos diktatoriaus Muammaro Gaddafio duktė antradienį paragino savo tautiečius sukilti prieš naująją vyriausybę Tripolyje. „Mano tėvas mūsų nepaliko, jis visada bus su mumis, – pareiškė Aisha Gaddafi. – Nepamirškite įsakymo savo tėvo, kuris ragino jus kovoti, net jei ir negirdite jo balso“. Šį garso įrašą paskelbė Sirijos televizijos stotis „al–Rai“. Sukilėliams užėmus Libijos sotinę, Aiša pabėgo į Alžyrą.

Turkija antradienį pareiškė, jog karinės intervencijos galimybė kaimyninėje Sirijoje tampa vis labiau tikėtina. Tuo tarpu Rusija nepritarė net ginklų embargui. Turkijos užsienio reikalų ministras Ahmetas Davutoglu teigė, jog Ankara yra pasiruošusi bet „kokiam scenarijui“. Pasak jo, jau laikas liautis Damaskui reikšti ultimatumus.

Kol Europa vis dar susirūpinusi savo finansų krize, o pasaulis visą dėmesį yra nukreipęs į nesibaigiančias Senojo žemyno pastangas išgelbėti eurą (ir kartu visą globalią finansų sistemą), virš Irano ir vėl ėmė tvenktis karo debesys. Visi žino, jog Iranas jau ne pirmus metus mėgina įgyvendinti savo branduolinę programą ir susikurti tolimojo nuotolio raketas.

Iš Libano paleistos raketos antradienį apgadino kelis pastatus Izraelyje. Į tai Izraelis atsakė ugnimi. Izraelio žiniasklaida pranešė, kad buvo apgadinti du pastatai. Apie aukas nepranešama. Gyventojai pasakojo, kad girdėjo du sprogimus ir kad drebėjo pastatai. Izraelio kariuomenės atstovo teigimu, tai pirmos raketos, nuo 2009 m. paleistos iš Libano į Izraelį. Izraelio ir Libano pasienyje 2006 m. vyko 34 dienų karas tarp Izraelio ir Irano remiamų „Hezbollah“ partizanų Libane.

Pasak Jungtinių Tautų (JT), buvę Libijos sukilėliai laiko 7 tūkst. kalinių, informuoja BBC. Sulaikytieji laikomi be galimybės kreiptis į teimą, nes šalies policijos ir teismų sistemos neveikia. Manoma, kad kai kurie sulaikytieji galėjo būti kankinami. Dauguma suimtųjų yra Užsachario Afrikos gyventojai, įtariami Muammaro Gaddafio režimo samdyti kariai. JT pranešė, kad į spaudimą spręsti šią problemą Libijos valdžia reagavo teigiamai.

Iranas neatmeta galimybės pulti Turkiją, jei kaimyninėje šalyje iš tikrųjų bus dislokuota NATO priešraketinės gynybos sistema. „Mes pasirengę atakuoti NATO priešraketinį skydą Turkijoje, jei mums kils grėsmė“, – sakė Amiras Ali Hadjisadehas, kuris Irano ginkluotose pajėgose yra atsakingas už karinę aviaciją. Turkija rugsėjį pritarė, kad jos teritorijoje būtų įkurdinti NATO priešraketinės gynybos skydo elementai. Teheranas tai vadina JAV manevru.

Jungtinių Tautų (JT) narės atmetė JAV remiamą planą, kuriame pateikti nauji nurodymai dėl kasetinių bombų, praneša BBC. Kasetinė bomba – sprogstamasis mechanizmas, kuris suskyla į šimtus mažesnių sprogmenų. Pagal šį planą būtų likviduota visa iki 1980-ųjų pagaminta kasetinė amunicija. Tačiau, pasak žmogaus teisių grupių, jau egzistuoja tokias bombas draudžianti tarptautinė konvencija, o naujas protokolas tik apsunkintų susitarimo sąlygas.

Sirijos rytuose per Karinių oro pajėgų bazės ataką, buvo nužudyti šeši karo lakūnai, pranešama BBC tinklalapyje, kuris remiasi Sirijos televizija. Vyriausybė teigia, kad bazę puolė ekstremistai. Per pilietinius susirėmimus Sirijoje jau žuvo tūkstančiai žmonių, daugiausiai civilių.

Senovės spartiečiai tikėjo, kad pasiruošimas kovos laukui prasideda nuo gimimo. Tie, kuriems nepavykdavo pereiti pirmojo atrankos etapo, būdavo paliekami mirti ant kalno. Išgyvenusieji per ateinančius metus galbūt susimąsto, ar būtent tie atstumtieji kaip tik ir buvo laimingieji.

Septyni civiliai, tarp jų šeši vaikai, žuvo per NATO antskrydį pietinėje Afganistano Kandaharo provincijoje, praneša BBC. Provincijos gubernatorius sakė BBC, kad civiliai žuvo trečiadienio vakarą. Pasak jo, antskrydis buvo įvykdytas atokioje teritorijoje, kurioje Talibano kovotojai buvo pastebėti dedantys bombas pakelėse. Afganistano prezidentas Hamid Karzai pasmerkė tokį NATO veiksmą.

Europos Sąjunga (ES) netrukus priims dešimtą sankcijų Sirijai paketą. Taip Briuselis tikisi priversti Damaską sustabdyti represijas prieš civilius, spaudos konferencijoje Paryžiuje antradienį paskelbė Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Bernardas Valero, kurį cituoja agentūra „RIA Novosti“. „Mes glaudžiai bendradarbiaujame su savo partneriais europiečiais Sirijos klausimu. Kaip žinoma, mes esame priėmę devynis sankcijų paketus ir dabar rengiame dešimtą.

1941-ieji amžiams įsirėžę į Leningrado (dab. Sankt Peterburgo) atmintį. Jais prasidėjo negailestingiausia žmonijos istorijoje miesto blokada, nusinešusi per 750 000 gyvybių. Ilgus metus sovietinės valdžios kruopščiai slėpti tikrieji šios tragedijos mastai ir pasekmės dienos šviesą išvydo tik dabar. Žurnalistė Anna Reid knygoje „Leningradas“ pateikia abiem šalims – Rusijai ir Vokietijai ‒ skaudžius faktus ir atskleidžia, kas iš tiesų tomis dienomis vyko Leningrade.

Rusija teigia savo veiksmais Kaukaze 2008 metais užkirtusi kelią NATO plėtrai. Tai pirmadienį Vladikaukaze per susitikimą su kariškiais pareiškė RF prezidentas Dmitrijus Medvedevas. „Jeigu 2008 metais mes būtume sutrikę, tai dabar jau būtų kitokia geopolitinė situacija, ir daugelis šalių, kurios buvo dirbtinai tempiamos į Šiaurės Atlanto aljansą, veikiausia būtų ten“, – sakė Rusijos valstybės vadovas.

Situacija Sirijoje ir toliau kaista. Vis daugiau pasaulio valstybių ragina imtis griežtesnių veiksmų Damasko atžvilgiu, tačiau Rusija yra pasiryžusi nekartoti Libijos scenarijaus. Kaip praneša Inopressa, į teritorinius Sirijos vandenis atplauks Rusijos kariniai laivai. Toks žingsnis yra neabejotinas dviprasmiškas signalas Vakarams: Maskva priešinsis bet kokiam išoriniam įsikišimui į pilietinius neramumus Sirijoje.

Po Europą ir vėl klaidžioja karo šmėkla. Skamba neįtikėtinai? Tiems, kam trūksta vaizduotės, britų dienraštis „Daily Mail“ parengė visą scenarijų. 2018 m. britai kausis su prancūzais, o Latvija bus okupuota Rusijos. Taip ironiškai dienraštis sureagavo į Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pareiškimą, kad dar pusšimtis metų taikos Europoje nėra savaime suprantamas dalykas. Bet ne visi juokauja, kalbėdami apie karą.

Rusijos kariuomenės vadas teigia, kad šaliai kyla vis didesnė grėsmė būti įtrauktai į konfliktus jos pasienyje, kurie gali peraugti į visuotinį branduolinį karą. Kariuomenės vyriausiasis vadas Nikolajus Makarovas nurodė NATO plėtrą į rytus ir teigė, kad rizika, jog Rusija bus įtraukta į vietinius konfliktus, „smarkiai išaugo“, praneša naujienų agentūra AP.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas teigia, jog situacija Sirijoje primena pilietinį karą. Tai jis pareiškė po to, kai dezertyravę kariai užpuolė vieną svarbiausių karinių bazių šalyje, praneša BBC. Pasak S. Lavrovo, Arabų Lyga turi raginti visus Sirijoje liautis smurtavus. Praėjusį mėnesį Maskva vetavo Jungtinių Tautų rezoliuciją, kuria smerkiamas smurtas Sirijoje, ir ragino šalies vyriausybę bei opozicijos grupes pradėti dialogą.

JAV ginkluojasi priešbunkerinėmis bombomis. Kaip skelbia BBC, JAV kariuomenė gavo naujas priešbunkerines bombas. Teigiama, kad naujoji bomba sveria apie 13 tonų. Teigiama, kad tokia ginkluotė gali būti panaudojama Irane arba Š. Korėjoje. Bombas galės gabenti bombonešiai B-2. Jie gali gabenti iki 23 t. ginkluotės. Naujoji bomba turės modernią taikymo sistemą. Ji visų pirma gali būti panaudota požeminiams įtvirtinimams, taip pat ir masinio naikinimo ginklų slėptuvėms.

Irano parlamentas pirmadienį priėmė įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos bus baudžiami šalies piliečiai, vykę į Izraelį. Kalbama apie Irano pasų įstatymą, kuris buvo priimtas dar 1972 metais. Šiame įstatyme yra nurodytos šalys, į kurias Irano piliečiai gali vykti be jokių apribojimų, o taip pat valstybės, į kurias be specialaus leidimo vykti negalima.

Turkijos aviacija atakavo kurdų kovotojus. Kaip skelbia lenta.ru, su nuoroda į užsienio agentūras, Turkija atakavo kurdų regionus, kuriuose įsitvirtinę Kurdistano darbininkų partijos kovotojai. Teigiama, kad turkų lėktuvai apie valandą skraidė virš kurdų teritorijų ir mėtė bombas. Nepranešama, kiek galėjo būti nukentėjusiųjų. Kurdai – tauta, gyvenanti Irane, Irake, Sirijoje ir Turkijoje.

Netoli Irano sostinės Teherano esančioje karinėje bazėje nugriaudėjo didelis sprogimas, per kurį žuvo 15 žmonių, praneša BBC. Sandėlis priklauso Islamo revoliucijos gvardijai. Gvardijos atstovas Irano valstybinei televizijai sakė, kad sprogimas įvyko, kai ginklai sandėlyje buvo perkeliami iš vienos vietos į kitą. Jis nesakė, dėl ko įvyko sprogimas. Pasak atstovo, kai kurių sužeistųjų būklė kritinė. Nuo sprogimo bangos išdužo netoliese esančių pastatų langai.

Tarp Kinijos ir Irano susiklostę geri verslo santykiai, į kuriuos neturėtų būti pasikėsinta jokiomis naujomis sankcijomis dėl Irano branduolinės programos, penktadienį pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerija. Pasak jos, sankcijos nėra būdas išspręsti problemą. Iranas jau ir taip susiduria su Jungtinių Tautų sankcijomis. Be to, JAV bei Europos Sąjunga (ES) taip pat pateikė vienašališkas sankcijas.

JAV gynybos sekretorius Leonas Panetta pareiškė, jog karinė ataka prieš Iraną gali turėti „nenumatytų padarinių“, praneša BBC. Pasak jo, toks veiksmas tik priverstų Iraną daugiausia trejiems metams atidėti savo tikslus dėl branduolinės programos. Žurnalistų teigimu, šis pranešimas sumažino įtarimus, jog prieš Iraną gali būti surengta karinė ataka, siekiant sunaikinti Teherano branduolinę programą.

Turkijos leidinys Milliyet pareiškė, kad disponuoja slaptu bendru Irano ir Sirijos strateginiu planu užsienio intervencijos atveju. Pasak šio plano, būtų smogta Izraeliui, Turkijai ir JAV karinėms bazėms Artimuosiuose Rytuose. Iranas ir Sirija planuoja šešis pagrindinius kovos frontus, praneša portalas Topwar. Irano ir Sirijos sąjungininkais turi tapti kurdų kovotojų daliniai, kuriuos Teheranas ir Damaskas planuoja apginkluoti.

Įsakymas dėl fizinio buvusio Libijos lyderio Muammaro Gaddafio pašalinimo galėjo atkeliauti iš užsienio. Tokią nuomonę išsakė Libijos politikas Mahmoudas Jibrilis. Jibrilis, kuris vaodavo pereinamosios valdžios tarybai, taip pat pareiškė, kad norėjo M. Gaddafio suėmimo, nes jis galėjo atskleisti daugybę paslapčių, praneša Politlist. Pasak politiko, M. Gaddafis buvo susijęs su daugybe pasaulio valstybių ir jų lyderiais, kurie galėjo bijoti M. Gaddafių potenciliai atskleistų tiesų.

Izraelis gali dar iki Kalėdų pradėti vykdyti karinius veiksmus prieš Iraną, siekdamas sustabdyti Irano branduolinio ginklo gamybą. Apie tai praneša britų žvalgybos atstovai. Teigiama, kad Izraelio smūgis Irano branduoliniams objektams su Jungtinių Valstijų logistine pagalba yra neišvengiamas ir įvyks „anksčiau ar vėliau“, praneša The Daily Mail. Aukštas britų vidaus reikalų ministerijos pareigūnas taip pat pažymėjo, kad smūgio laukiama dar iki Kalėdų arba pačioje kitų metų pradžioje.

Sitaucija dėl Irano branduolinės programos ir toliau išlieka pakankamai sudėtinga. Trečiadienį po paskelbtos TATENA ataskaitos, ekspertai svarsto, kokių sankcijų gali imtis didžiosios valstybės. Tuo tarpu Iranas pateikė dar daugiau kontroversiškų komentarų. „Izraelis bus sunaikintas, jeigu išdrįs smogti Irano branduoliniams objektams“. Tai trečiadienį televizijos kanalui „Al Alam“ pareiškė Irano ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininko pavaduotojas generolas Masoudas Jazayeris.

Kuveitas niekada neleis naudoti savo teritorijos kurios nors kitos regiono šalies puolimui. Tai sekmadienį pareiškė emyrato gynybos ministras šeichas Jaber al Mubarak al Sabahas. Karinės žinybos vadovas paneigė gandus, kad iš Irako išvesta JAV kariuomenė bus dislokuota Kuveite, taip pat ir jam priklausančioje Bubijano saloje. „Nėra jokių planu didinti amerikiečių karinį aktyvumą Kuveite. JAV kontingento šalyje dydį apibrėžia dviejų šalių susitarimai“, - pažymėjo gynybos ministras.

Nuverstas, sučiuptas ir nužudytas buvęs Libijos diktatorius Muammaras Gaddafis neturėjo didelių iliuzijų dėl savo režimo stabilumą, prasidėjus revoliucijai. Suprasdamas, kad anksčiau ar vėliau NATO ir sukilėlių pajėgos palauš jam lojalių pajėgų pasipriešinimą, Gaddafis iš anksto pradėjo ruoštis kerštui. Kaip rašo Egipto žiniasklaida, kaip keršto įrankį jis pasirinko vieną iš teroristinių grupuočių, kuriai paliko milijonus dolerių.

Situacija dėl Irano branduolinės programos ir toliau kaista. Augant spekuliacijoms dėl potencialaus Vakarų valstybių ir Izraelio karinio smūgio Irano branduoliniams objektams, žiniasklaida praneša naujų su ja susijusių detalių. Gali būti, kad Rusijos branduolinės fizikos specialistas labai padėjo Iranui priartėti prie branduolinių ginklų sukūrimo, informuoja „RIA Novosti“, remdamasi „The Washington Post“ pranešimu.

Kariniai veiksmai prieš Iraną būtų „labai didelė klaida su nenuspėjamais padariniais“, įspėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, praneša BBC. Pasak S. Lavrovo, diplomatija, o ne išpuoliai, yra vienintelis būdas išspręsti Irano branduolinės programos problemą. Tai buvo pareikšta po Izraelio prezidento Shimono Pereso teiginio, jog smūgis Iranui yra vis labiau tikėtinas.

Šį trečiadienį tarptautinė branduolinės energijos agentūra MAGATE ruošiasi publikuoti savo naujausią ataskaitą apie Irano branduolinę programą. Sklinda gandai, kad joje gali būti pateikti nenuginčijami įrodymai, kad Iranas siekia pasigaminti branduolinį ginklą, praneša La Repubblica. „Ši ataskaita taps bomba“, – teigia MAGATE organizacijos atstovas. „Šis dokumentas be jokios abejonės prives prie rimtų tarptautinių politinių ir diplomatinių pasekmių.

Diskusijos Izraelyje apie potencialią ataką prieš Irano branduolinius objektus sukėlė griežtą reakciją Teherane. Šalies užsienio reikalų ministras pareiškė, kad Iranas „visada pasiruošęs karui“. „Mes jau aštuonerius metus girdime Izraelio grasinimus“, - teigia ministras. „Tačiau puolimo atveju Izraelio laukia „apokaliptinio“ masto pasekmės. Izraeliui žinoma Irano karinė galia, Irano raketų gamyba yra geriausia regione ir viena iš geriausių visame pasaulyje.

Žiniasklaidos kontrolė buvo vienas iš kertinių faktorių, leidusių Rusijos ministrui pirmininkui 2000 metais būti išrinktam prezidentu. Dabar Rusija ruošiasi parlamento ir prezidento rinkimams, ir Kremlius susidurs su problemomis, sukeltomis politizuotos YouTube auditorijos. Per keletą pastarųjų savaičių vaizdų Rusijos politikos tematika peržiūrų skaičius ženkliai šoktelėjo ir viršijo milijoną peržiūrų.

Libijoje aptiktas iprito arsenalas pavojaus nekelia, skelbia lenta.ru. Rusijos mokslininkai nustatė, kad sukilėlių aptiktos garstyčių dujų (iprito) atsargos, kurios priklauso lojalistams, pavojaus nekelia. Beveik 10 tonų nuodingų dujų, kurios buvo laikomos lojalistų kariuomenės sandėliuose, per eilę metų tapo nekenksmingos.

JAV į Afganistaną siunčia naujus bepiločius lėktuvus. Kaip skelbia lenta.ru, nauji lėktuvai Switchblade bus siunčiami į Afganistaną. Pirmieji bandymai parodė, kad šie skraidantys aparatai veikia gan gerai. Teigiama, kad naujieji lėktuvai jau buvo naudojami specialiose operacijose. JAV kariuomenė užsakė pagaminti apie šimtą bepiločių lėktuvų. Bendra užsakymo suma siekia beveik penkis milijonus. Lėktuvai gali būti skirti tiek žvalgybai, tiek ir karinėms operacijoms.

Sirijos prezidentas Bashar al-Assadas perspėjo Vakarus nesikišti į jo šalies reikalus, priešingu atveju gali kilti „žemės drebėjimas“, informuoja BBC. B. al Asadas interviu Didžiosios Britanijos laikraščiui „The Telegraph“ pažymėjo, kad dėl Vakarų kišimosi Sirija gali virsti „dar vienu Afganistanu“. Tokie Sirijos prezidento komentarai pasirodė po to, kai Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki Moonas dar kartą paragino Sirijos vadovą nutraukti represijas.

Prieš keletą dienų A. Merkel atsisakė savo įprastinės atsargios retorikos ir atvirai prabilo apie naujo karo Europoje pavojų. Nors šie teiginiai labiau primena romaną ar fantastinį filmą, tačiau jie atspindi ko gero įtakingiausios Vakarų Europos politikės Angelos Merkel pasvarstymus. „Niekas neturėtų manyti, kad Europai garantuota dar 50 taikos ir klestėjimo metų. Tai nėra savaime suprantamas dalykas. Todėl aš sakau: jei žlugs euras, žlugs Europa“, – sakė A. Merkel.

Savižudis sprogdintojas surengė išpuolį prieš užsienio karių konvojų Afganistano sostinėje Kabule, informuoja BBC. Kabulo policijos vadas generolas Mohammad Ayub Salangi patvirtino, kad yra aukų, tačiau daugiau informacijos nepateikė. AP naujienų agentūros reporteris iš įvykio vietos informavo, kad aukos buvo išskraidintos NATO sraigtasparniais. Incidentas įvyko vakarinėje miesto dalyje.

Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) šeštadienį pranešė, kad per tarpininkus susisiekė su Saifu al Islamu Kadafiu Gaddafi, kuris nori pasiduoti teismui. Bet TBT teigė taip pat turintis informacijos, kad samdyti kariai bando jį išgabenti į draugišką Afrikos šalį. 39-erių Saifas al Islamas tikriausiai nenori pakliūti į Libijos pereinamosios valdžios pajėgų rankas. TBT perspėjo, kad, jei jis bandys iš slėptuvės Sacharos dykumoje pasprukti lėktuvu, jie gali skrydžio metu perimti lėktuvą.

Dėl Antrojo pasaulinio karo laikų aviacinės bombos ketvirtadienį iš Vokietijos Halės miesto centro buvo evakuota apie 20 tūkst. žmonių, praneša agentūra AFP. Žmonės evakuoti iš visų pastatų, esančių 800 metrų spinduliu nuo bombos radimo vietos, tarp jų – ligoninės, šešių mokyklų, kelių vaikų darželių ir slaugos įstaigų. Penkių centnerių bombą ekspertai padarė nekenksmingą. Aviacinė bomba rasta atliekant kasinėjimus netoli vienos ligoninės. Dėl to buvo paskelbtas pavojus.

Kauno „Žalgirio“ legionieriaus Ty Lawsono karas su lietuviais socialiniame tinkle „Twitter“ sulaukė atgarsių ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Apie tai rašė JAV tinklalapis „Cbssports.com“. Amerikiečiai suprato Lietuvos krepšinio gerbėjų nepasitenkinimo priežastis, tačiau bandė užstoti ir patį žalgirietį. „Lawsonas susidūrė su kritiškais sirgaliais, tačiau taip atsitiktų bet kur, net ir Denveryje, jei jo ir komandos žaidimas strigtų“, - skelbiama tinklalapyje.