karas

Įtampa tarp Irano ir Jungtinių Valstijų, bandančių sankcijomis apriboti jo branduolinę programą, pasiekė kulminaciją. Vos spėjusios pasitraukti iš Irako, JAV karinės pajėgos netrukus gali keltis į naują konfliktą – už ūsų ją tampančiame Irane. Naujųjų metų išvakarėse JAV atnaujino sankcijos Iranui ir blokavo gyvybiškai svarbią Irano ekonomikos arteriją – naftos eksportą. Kirs per naftos eksportą Pagal naująsias taikomas priemones užsienio kompanijoms teks rinktis – dirbti su Iranu ar su JAV.

JAV prezidento rinkimų kampanijų metu užsienio politikos tema kalbama nedaug, išskyrus vieną problemą – Iraną. Visi kalba apie naująją Irano galią ir atkaklumą – raketų bandymus, pažangą vystant branduolinę programą, veiksmus Irake. Mittas Romney, Respublikonų lyderis, apibūdina Iraną kaip didžiausią grėsmę, su kuria pasaulis susidurs per artimiausią dešimtmetį. Newtas Gingrichas palygino Irano iššūkį su Hitlerio Vokietijos iškilimu.

Kinijos gynybos ministerija pirmadienį įspėjo Jungtines Valstijas būti „atsargesnėms dėl savo žodžių ir veiksmų“. Ministerija teigė atidžiai stebėsianti JAV gynybos strategiją, kuri yra atsakas Kinijos didėjančiai įtakai regione. Gynybos ministerijos atstovo Geng Yanshengo pasisakymas - pirmoji išsami Pekino reakcija nuo tada, kai praėjusią savaitę Pentagonas atskleidė naująją savo strategiją.

Jungtinės Valstijos pareiškė, kad įdėmiai stebia Teherano veiksmus ir ruošiasi susidoroti su šalies vystoma branduoline programa. Pentagono vadovas Leonas Panetta pareiškė, kad Iranas artėja prie ribos, po kurios Vašingtonas bus priverstas imtis rimtų jėgos panaudojimo priemonių prieš Iraną: „Mes jau aiškiai apsibrėžėme, kad JAV neleis užblokuoti Ormūzo sąsiaurio.

Sirijos valdžia Rusijos karinio jūrų laivyno pajėgų vizitą Tartuso uoste pavadino „solidarumo išraiška Sirijos žmonėms“, remdamasi Sirijos naujienų agentūra SANA praneša „RIA Novosti“. Rusijos specialios paskirties laivas, vadovaujamas lėktuvnešio „Admiral Kuznecov“, į Tartuso uostamiestį atplaukė sekmadienį papildyti vandens ir maisto atsargų vykdant ilgalaikę pratybų misiją Atlanto vandenyne ir Viduržemio jūroje.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu laužo pažadus mažinti karinį biudžetą ir skelbia apie jo didinimą, praneša agentūra AFP. Gynybos biudžetas didės 3 mlrd. šekelių (daugiau kaip 613 mln. eurų), paskelbė premjeras sekmadienį po kassavaitinio kabineto posėdžio.

Sausio 7 dieną valstybinė Šiaurės Korėjos televizija parodė reportažą apie Šiaurės Korėjos lyderio Kim Čen Uno vizitą viename tankų dalinių, praneša RIA Novosti. Apsilankymo metu naujasis šalies lyderis buvo nufilmuotas vairuojantis tanką Šio vizito data sutapo su  Kim Čen Ino gimimo dienos, apie kurią neskelbiama, data. Sausio 2 dieną pasaulio žiniasklaidos pranešimuose jau buvo aprašytas lyderio apsilankymas tankų daliniuose.

Vašingtonui paskelbus, kad, pagal naują gynybos strategiją, kariuomenė susitelks ties Azija ir Ramiojo vandenyno regionu, Kinijos valstybinė žiniasklaida perspėjo JAV nesipuikuoti galia, praneša BBC. Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ teigia, kad JAV vaidmuo regione gali padėti Kinijai užtikrinti taiką, kurios reikia šalies ekonomikos plėtrai.

Turkija trečiadienį perspėjo apie galimą religinį šaltąjį karą Artimuosiuose Rytuose ir teigė, kad įtampa tarp sunitų ir šiitų kelia pavojų visam regionui. „Norėčiau atvirai pasakyti, kad yra norinčių pradėti regioninį šaltąjį karą“, – prieš išvykdamas su vizitu į Iraną valstybinei Anatolijos naujienų agentūrai sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Ahmetas Davutoglu. „Esame pasiryžę užkirsti kelią regioniniam šaltajam karui.

Programišiai kyla į kovą prieš neonacius. Kaip skelbia lenta.ru, su nuoroda į užsienio šaltinį, anoniminiai programišiai skelbia internetinį karą politinėms radikalių dešiniųjų grupėms. Programišiai užblokavo per 15 internetinių tinklapių, susijusių su neonaciais. Anoniminiai programišiai pasaulyje garsėja įvairiomis akcijomis. Jie demaskuoja korumpuotus politikus, kovoja prieš nusikalstamumą, diktatūras, kritikuoja antidemokratiškus veiksmus ir t.t. Dažniausiai jų ginklu tampa internetas.

Pietų Korėja ir JAV netrukus ketina pasirašyti naują susitarimą dėl karinio bendradarbiavimo, kad galėtų atremti galimas atakas iš Šiaurės Korėjos, praneša agentūra AFP. Valdžią Šiaurės Korėjoje perimus naujam vadovui Kim Jong Unui, egzistuoja Pchenjano „provokacijų“ galimybė, pareiškė Pietų Korėjos gynybos viceministras Lim Kwan Binas. Anot ministerijos, JAV ir Pietų Korėja šį mėnesį priims naują planą, kuriame bus suderinti veiksmai prieš galimas grėsmes.

Sirijos armijos dezertyrai Deros provincijoje nušovė mažiausiai 18 prezidento Bašaro el Asado (Bashar el Assad) saugumo pajėgų narių. Tai antradienį paskelbė Londone veikiantis Sirijos žmogaus teisių stebėjimo biuras. Incidentas įvyko Jaseme šalies pietuose. Prieš tai dešimtys karių, kurie anksti ryte paliko savo postus, buvo apšaudyti policijos. Tada jie grįžo ir nužudė mažiausiai 18 žmonių. Biuro duomenimis, po incidento saugumo pajėgos „šukavo“ vietovę ir suėmė daugiau kaip 100 vyrų.

Po Irane įvykusių karinių mokymų, kurių metu buvo išbandytos sparnuotosios raketos, gebančios pasiekti Izraelį ir JAV karines bazes, Rusijos kariuomenės atstovai ramina: nei tolimųjų, nei vidutinių distancijų strateginių raketų Teheranas neturi ir bent jau artimiausioje ateityje neturės. „Irane nėra jokių technologijų, reikalingų tarpkontinentinių balistinių raketų gamybai“, – aiškina Rusijos gynybos ministerijos atstovas spaudai Vadimas Kovalis, praneša Newsru.

Tuniso prezidentas Moncefas Marzoukis pareiškė, kad jo šalis Tripoliui išduos buvusį Libijos ministrą pirmininką Al-Baghdadį al-Mahmoudį su sąlyga, kad jo laukia sąžiningas teismas. B. Mahmoudis premjero pareigas ėjo nuo 2006-ųjų. Netrukus po Libijos lyderio Muammaro Gaddafio režimo nuvertimo rugpjūtį jis pabėgo į Tunisą.

Įtampa tarp Teherano ir Vašingtono ir toliau auga. Iranas pagrsino Jungtinėms Valstijoms atsakomaisiais veiksmai tuo atveju, jei amerikiečių lėktuvnešis sugrįš į Persijos įlankos rajoną. Apie tai pareiškė vyriausiasis Irano ginkluotojų pajėgų vadovas A. Salehis. Jis pabrėžė: antrą kartą Iranas nebepateiks jokio įspėjimo. Šie oficialūs Irano pranešimai pasirodė po 10 dienų trukusių karinių mokymų, kurių metu Iranas imitavo Ormūzo sąsiaurio blokavimą ir įvykdė keletos raketų bandymus.

Įtakingi „Al Qaeda“ ir Afganistano Talibano lyderiai paprašė Pakistano kovotojų pamiršti nesutarimus ir padėti kovojant su JAV vadovaujamomis pajėgomis Afganistane, praneša „telegraph.co.uk“. Afganistano Talibanui vadovaujančios tarybos prašymu lapkričio ir gruodžio mėnesį Pakistano genčių regione buvo surengti du susitikimai su Pakistano kovotojų ir „Al Qaeda“ lyderiais.

Iranas informavo sėkmingai išbandęs dar tris raketas per paskutinę karinio jūrų laivyno pajėgų pratybų dieną Persijos įlankoje, praneša BBC. Pasak valstybinės žiniasklaidos, Iranas iš sausumos į jūrą paleido sparnuotąją „Qader“ raketą, trumpesnio nuotolio „Nasr“ ir sausumos raketą „Nour“. Iranas surengė dešimties dienų pratybas netoli Ormūzo sąsiaurio – pagrindinio naftos tranzito kelio. Prancūzija pareiškė apgailestaujanti dėl Irano raketų bandymų.

Dar viena Teherano provokacija Irano karinis laivynas per pratybas kodiniu pavadinimu „Velayat 90“ imitavo Ormūzo sąsiaurio blokadą. Tai sekmadienį pranešė šalies karinių jūrų pajėgų atstovas spaudai admirolas Mahmudas Musawis, kurį cituoja oficiali Irano naujienų agentūra IRNA. Pasak Irano kariškių, „taktiniai bandymai“ parodė, jog „bet kokio tipo laivų eismas Ormūzo sąsiauriu bus neįmanomas“, jeigu jį užblokuos Irano karinis laivynas.

Kurios iš konfliktinių situacijų ateinančiais metais gali virsti karais? Foreign Policy pasidomėjo International Crisis Group, kokių karų mes galime sulaukti 2012 metais. Analizės rezultatas – 10 pagrindinių konfliktinių zonų, kuriose karo rizika yra pati didžiausia. Be jokios abejonės kiekvienas sąrašas turi dalį subjektyvumo ir reliatyvumo. Šis sąrašas nėra išimtis.

Izraelio gynybos pajėgos patvirtino, kad yra ruošiamasi galimai plataus masto karinei atakai Gazos ruože. Panaši operacija jau buvo įvykdyta 2008 metais. Tada žuvo 1400 palestiniečių, kurie ataką pavadinu skerdynėmis. „Mes iš tiesų jau esame pasiruošę dar vienai kampanijai, kuri bus kiek kitokia. Mes sieksime atnaujinti atgrasymą, kad bendruomenėms Pietuose būtų atstatyta visiška ramybė“, - teigia vienas iš Izraelio pajėgų vadovų generolas Talas Hermonis.

Nepaisant Irako karo pabaigos ir pajėgų atsitraukimo iš Afganistano, JAV prezidentas Barackas Obama neketina užbaigti karo su terorizmu, praneša La Stampa. Prezidentas Obama baigė karą Irake ir paspartino karių atsitraukimą iš Afganistano, tačiau to nereikėtų interpretuoti kaip karo su terorizmu pabaigą. Priešingai, jis tik aktyvuoja šį karą, sukurdamas beprecedentinę globalią bepiločių lėktuvų panaudojimo sistemą.

JAV prezidento Baracko Obamos administracija Izraeliui neoficialiai siunčia signalus, kad vykdys karinį smūgį Iranui, jeigu Teherano branduolinė programa ir toliau bus vystoma ta pačia linkme, praneša The Daily Beast, kurį cituoja Newsru. JAV siekia atkalbėti Izraelį nuo vienašališku veiksmų prieš Iraną.

JAV neleis sutrikdyti laivybos Ormūzo sąsiaurio rajone. Tai trečiadienį pareiškė Amerikos 5-ojo laivyno, kuris bazuojasi Bahreine, atstovai. Šis pareiškimas yra Vašingtono atsakymas į Teherano grasinimus uždaryti Ormūzo sąsiaurį, jeigu Vakarų šalys toliau taikys Iranui sankcijas. „Laisvas prekių ir paslaugų judėjimas per Ormūzo sąsiaurį yra gyvybiškai svarbus regioninei ir globaliai gerovei, – sakoma JAV 5-ojo laivyno pareiškime.

Uždaryti tanklaivių eismą per Ormūzo sąsiaurį Iranui būtų „lengviau nei išgerti stiklinę vandens“, jeigu Teheranas nuspręstų, kad toks žingsnis yra būtinas. Tai trečiadienį pareiškė Irano karinio jūrų laivyno vyriausiasis vadas. „Uždaryti Ormūzo sąsiaurį Irano ginkluotosioms pajėgoms iš tikrųjų būtų lengva.

Afganistano prezidentas Hamidas Karzai pareiškė palaikysiąs planą Katare įkurti Talibano būstinę, siekiant pagreitinti taikos procesą, skelbia BBC. Pranešime antradienį H. Karzai teigė, kad norėtų, jog Talibano bazė būtų Turkijoje arba Saudo Arabijoje, tačiau, jei amerikiečiai nori ją įkurti Kataro sostinėje Dohoje, jis tam neprieštarauja. Tai pirmas kartas, kai H. Karzai viešai parėmė JAV planą Katare įsteigti Talibano bazę, kurioje galėtų vykti derybos.

Nuo Japonijos cunamio iki karališkųjų vestuvių – „Ekonomika.lt“ suskaičiavo pagrindinių metų įvykių padarytą žalą ir naudą. Be mums artimų euro zonos problemų, bene visiems metams okupavusių kiekvieno laikraščio puslapius, šiemet pasaulį drebino išskirtiniai įvykiai. Per kai kuriuos jų žuvo tūkstančiai žmonių ar pridaryta milijardinės žalos, kiti kėlė džiaugsmą milijonams.

Šiaurės rytų Afganistane per ekstremistinį išpuolį laidotuvių procesijoje galėjo žūti nemažai žmonių. Susisprogdinęs ekstremistas galėjo priklausyti talibanui, tęsiančiam pasipriešinimą Vakarų ir lojalistų kariuomenėms. Yra nemažai sužeistų, taip pat procesijoje buvo vienas parlamento narys, kuris galimai žuvo, teigia užsienio žiniasklaida.

Sirijos kariai nušovė daugiau nei 70 kariuomenės dezertyrų, bandžiusių pabėgti iš karinių bazių, kad galėtų prisijungti prie protestuotojų, praneša BBC. Londone įsikūrusi žmogaus teisių stebėjimo organizacija informavo, jog per 70 kariuomenės dezertyrų buvo nušauta šiaurės vakarinėje Idlibo provincijoje. Anksčiau buvo pranešta, jog Damaskas sutiko su Arabų Lygos pasiūlymu įsileisti į šalį stebėtojus.

Rusijos ambasadorius Jungtinėse Tautose (JT) Vitalijus Čurkinas paragino pradėti tyrimą dėl NATO antskrydžių, per kuriuos žuvo Libijos gyventojai, skelbė Rusijos televizija, praneša „RIA Novosti“. V. Čurkinas pareiškė tai po to, kai sekmadienį JAV laikraštyje „New York Times“ pasirodė pranešimas, kuriame teigiama, jog per aštuonis mėnesius trukusią NATO karinę operaciją Libijoje žuvo iki 70 žmonių. „Mes tikimės, jog Aljansas ištirs šį klausimą (taikių libių aukas)“, – teigė V. Čurkinas.

Kariūnas Antanas Gasparavičius atleistas iš Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos. Kariūnas atleistas remiantis karinės medicininės ekspertizės komisijos išvadomis dėl netinkamumo karo tarnybai. Pagal Karo akademijos statutą, iš akademijos atleidžiamas kariūnas neturi grąžinti lėšų, išleistų jo studijoms. Lėšas privaloma grąžinti tuo atveju, jei iš Karo akademijos kariūnas yra pašalinamas.

JAV karinės pajėgos baigia pasitraukti iš Irako. 2003 metais prasidėjusi JAV kariuomenės invazija galiausiai baigsis. Ta proga internetinis tinklaraštis „Atwar.blogs.nytimes.com“ pakalbino vietinius Irako gyventojus ir paprašė jų pasidalinti mintimis apie JAV kariuomenės palikimą Irake. Irakiečiams buvo užduoti trys klausimai.

Buvusio Libijos lyderio Muammaro Gaddafio dukters advokatas kreipėsi į Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) prokurorą su klausimu, ar buvo pradėtas tyrimas dėl jos tėvo ir brolio žūties. Laiške teigiama, kad M. Gaddafis ir jo sūnus Motassimas buvo „nužudyti pačiu žiauriausiu būdu, o jų kūnai po to buvo viešai rodomi ir išniekinti visiškai ignoruojant islamo įstatymą“. M. Gaddafis ir jo sūnus spalį buvo sučiupti savo namuose Sirto mieste.

JAV prezidentas Barackas Obama pasveikino dalį iš Irako grįžusių paskutiniųjų karių, taip pažymėdamas beveik devynerius metus trukusio karo pabaigą, praneša „telegraph.co.

JAV politologas ir buvęs prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Zbigniewas Brzezinskis pareiškė, kad galimo karo su Iranu pasekmės bus katastrofiškos Jungtinėms Valstijoms. Pasak jo, tokios pasekmės lauktų ne tik JAV, bet ir viso pasaulio. Brzezinskis išreiškė susirūpinimą dėl to, kad JAV iš tiesų labai realiai gali atsidurti karo su Iranu situacijoje. Jis pažymėjo, kad dėl dabartinių JAV veiksmų karo galimybės tikimybė auga, praneša Lenta.ru.

Pakistanas svarsto, ar skirti NATO sunkvežimiams ir benzinvežiams milijoninius kasmečius mokesčius, praneša BBC. NATO automobiliai važiuoja per Pakistaną pakeliui į Afganistaną. Į rinkliavas gali įeiti mokesčiai už degalus ir uosto bei sandėliavimo mokesčiai. Maršrutu per Pakistaną NATO tiekia atsargas savo kariams, bet Pakistanas praeitą mėnesį sustabdė tiekimą po to, kai per NATO antskrydį žuvo 24 Pakistano kariai. Dabar tūkstančiai benzinvežių yra įstrigę Pakistane.

Po beveik devynerius metus trukusių kovos veiksmų karas Irake baigsis šį mėnesį. Tai pirmadienį per spaudos konferenciją Vašingtone pareiškė JAV prezidentas Barackas Obama. Pasak jo, Amerikos kariuomenė šį mėnesį „paliks Iraką išdidžiai pakelta galva“. „Tai istorinis momentas, – pažymėjo jis.

Ginkluoti kovotojai Pakistano pietvakariuose užpuolė ir padegė benzinvežių konvojų, priklausantį NATO pajėgoms Afganistane, praneša CNN, remdamasi policija. Ginkluoti užpuolikai sekmadienio naktį sustabdė, o po to apšaudė aštuonių benzinvežių konvojų teritorijoje, esančioje už 90 kilometrų į pietvakarius nuo Beludžistano provincijos centro Ketos, informavo policijos pareigūnas Abdulas Qadiras. Anot A. Qadiro, kovotojai nužudė vieną sunkvežimio vairuotoją.

Šiaurės Korėja įspėjo Pietų Korėją dėl „netikėtų pasekmių“, jei netoli įtampos slegiamo šalių pasienio bus uždegtos lemputės ant eglės formą primenančio bokšto. Šiaurės Korėjos valstybės kontroliuojamas tinklalapis praneša, kad toks lempučių įžiebimas reikš „psichologinį karą“, praneša BBC. Seulas anksčiau turėjo kalėdinę tradiciją įžiebti lemputes ant šio bokšto, bet 2003 metais, kai atšilo santykiai su Šiaurės Korėja, šios tradicijos buvo atsisakyta.

Pakistano ir JAV nesutarimai pastaruoju metu gerokai sustiprėjo. Kaip skelbia BBC, Pakistanas toliau nepraleidžia amerikiečių transporto į Afganistaną. Per Pakistaną transporto koridoriumi buvo tiekiamas aprūpinimas JAV kariams. Nesutarimai sustiprėjo JAV lėktuvui atakavus Pakistano karius. JAV taip pat išvyko ir aviacijos bazės Pakistane.

Karinė misija Libijoje britams atsiėjo gerokai brangiau nei prognozuota antskrydžių pradžioje, praneša agentūra AFP. Karinė parama Libijos sukilėliams kovoje su tuometiniu diktatoriumi Muammaru Gaddafiu kainavo 212 mln. svarų (250 mln. eurų), ketvirtadienį pareiškė Didžiosios Britanijos gynybos ministras Philipas Hammondas. Britų finansų ministras George'as Osborne'as misijos pradžioje tikino, kad operacijai Libijoje prireiks tik kelių dešimčių milijonų svarų.

Sovietų Sąjungos karinės pajėgos galėjo pasigirti savo bazėmis ne tik artimajame, bet ir tolimajame užsienyje. Tai buvo svarbus šaltojo karo elementas, atspindintis globalią sovietų stovyklos dvikovą su Vakarų pasauliu (iš esmės – su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis). Sovietų Sąjungos žlugimas tarp kitų klausimų iškėlė ir karinės infrastruktūros bei jos ateities klausimą.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas įspėjo dėl galimo 2008-aisiais įvykusio karo su Gruzija pasikartojimo, jeigu ši Pietų Kaukazo valstybė įstos į NATO, praneša „RIA Novosti“. Per spaudos konferenciją po NATO ir Rusijos tarybos susitikimo Briuselyje, S. Lavrovas teigė įspėjęs NATO šalių užsienio reikalų ministrus dėl „Gruzijos režimo stūmimo 2008 metais įvykusio karo su Rusija link“. Gruzija siekia tapti NATO nare, tačiau 2008 metais penkias dienas trukęs karas su Rusija pas...

Jungtinės Valstijos trečiadienį paminėjo 70-ąsias Japonijos surengto Perl Harboro bazės užpuolimo metines, praneša agentūra AFP. Prezidentas Barackas Obama atakos aukas pagerbė karinėje jūrų bazėje Havajuose. Po šio puolimo JAV prieš septynis dešimtmečius įsitraukė į Antrąjį pasaulinį karą. B. Obama padėkojo Perl Harboro bazės veteranams, „kurie mus vis dar įkvepia“. Ši karta „mums primena, kad nėra neįveikiamų sunkumų, jei amerikiečiai eina išvien“, kalbėjo prezidentas.

Kinijos karinis jūrų laivynas turi išplėsti pajėgas ir iš anksto ruoštis karui, pareiškė šalies vadovas Hu Jintao, praneša BBC. Kinija ir kelios kitos šalys nesutaria dėl Pietų Kinijos jūros teritorijos. Tarp Kinijos ir JAV taip pat auga politinė įtampa, nes amerikiečiai siekia įsitvirtinti regione. Po Hu Jintao pasisakymų JAV teigė, kad Kinija turi teisę gintis. „Dėl to niekas nepyksta, – naujienų agentūra AFP citavo Pentagono atstovą admirolą Johną Kirby.

Irano karinės pajėgos gali gauti slaptųs duomenis apie JAV bepiločių lėktuvų technologijas po to, kai šalies teritorijoje buvo numuštas vienas iš tokių lėktuvų, praneša BBC. Po šios situacijos pasipiktinęs Iranas pradeda aktyviai ruoštis karui. Aukščiausiasis Irano lyderis Ayatollah Khamenei įsakė karinininkams užtikrinti, kad būtų paruoštos viso Irano teritorijos gynimo priemonės.

Sirijos vyriausybė sutinka įsileisti į šalį nepriklausomą Arabų lygos stebėtojų misiją, tačiau mainais už tai kelia savo sąlygas, praneša agentūra AP. Sirija „teigiamai atsakė“ į atitinkamą Arabų lygos reikalavimą, pirmadienį paskelbė šalies Užsienio reikalų ministerija. Tačiau Damaskas už tai reikalauja atšaukti ekonomines sankcijas ir vėl priimti šalį į Arabų lygą, kai tik bus pasirašytas atitinkamas susitarimas. Sirija prieš tai neįvykdė Arabų lygos ultimatumo dėl stebėtojų misijos.

Pagaliau buvęs Dramblio Kaulo Kranto (DKK) prezidentas Laurentas Gbagbo sulauks teisinės atsakomybės. Po dešimtmečio valdymo jis atsisakė pripažinti varžovo Alassano Ouattaro pergalę ir perduoti jam valdžią. Dėl to kilo dideli neramumai, krizė šalyje ir net pilietinis karas. 2010 metų lapkritį Vidurio Afrikoje esančiame DKK įvyko prezidento rinkimai. Jau tuomet, dar neprasidėjus neramumams, daugelis užsienio keliautojų ir verslininkų buvo išsiųsta iš šalies.

Alytaus rajone, Kaniūkų miške, buvo vykdoma antrojo pasaulinio karo metu žuvusiųjų karių palaikų paieška. Kasinėjant buvo rasti keturių žmonių silueto kaulai. Manoma, kad tai gali būti kareivių kaulai, likę nuo karo laikų. Visi kaulai bus su užduotimi pateikti Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizei.

Radus 1,8 tonos sveriančią Antrojo pasaulinio karo laikų aviacinę bombą, Vokietijos Koblenco mieste atliekami paskutinieji parengiamieji jos likvidavimo darbai. Bombą padaryti nekenksmingą ketinama sekmadienio popietę, praneša agentūra AFP. Pasak ugniagesių, iki 9.00 val. savo namus turėjo būti palikę 45 tūkst. žmonių, gyvenančių 1,8 km spinduliu nuo bombos radimo vietos Reine. Žinybų darbuotojai po to pradėjo tikrinti evakuotą zoną.