karas

Susidūręs su Jungtinių Valstijų ar Izraelio agresija, Iranas pultų gindamasis, teigė Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei. „Mes neturime branduolinių ginklų ir jų nekursime, tačiau susidūrę su priešų agresija, nesvarbu - iš JAV ar sionistų režimo, mes gindamiesi pulsime tokiu pačiu lygiu kaip mūsų priešai, – teigė A. Khamenei.

JAV armija, anot laikraščio „New York Times“, baiminasi didžiulės rizikos, jei Izraelis bombarduotų Irano branduolinius objektus. Naujausias slaptas situacijos vertinimas rodo, kad JAV gali būti įtrauktos į konfliktą. Tada galėtų žūti šimtai kareivių, rašo laikraštis. Be to, egzistuoja pavojus, kad konfliktas gali virsti didesniu regioniniu karu Artimuosiuose Rytuose, „New York Times“ cituoja neįvardytą Pentagono pareigūną.

Sirijos sostinėje Damaske pirmadienį prasidėjo intensyvi kova tarp Laisvosios Sirijos armijos sukilėlių pajėgų ir prezidento Basharo Assado karių. Liudininkai pasakoja, kad Al Mezės rajone girdėti šūviai ir raketomis varomų granatų garsai. Kol kas apie aukas nepranešama, bet liudininkai telefonu sakė, kad kova intensyvi. Anot aktyvistų, vyriausybės karių ir sukilėlių susirėmimai vyksta visoje šalyje. Sekmadienį Damaske šimtai žmonių susirinko gedėti šeštadienį nugriaudėjusių sprogimų aukų.

Akligatvio situacija Sirijoje atmeta bet kokią derybų ir taikaus konflikto išsprendimo perspektyvą, rašoma „La Croix“. Valdžia sėkmingai atsikovoja miestus ir zonas, užimtas opozicijos, naudodama rusų karinę strategiją, vykdytą Čečėnijos kare: aplinkinių kvartalų ir sankryžų užėmimas, masiniai bombardavimai ir taikų gyventojų prigąsdinimai, siekiant priversti juos palikti vietovę prieš atakos pradžią. Sukilėliams nieko nebelieka – tik pasitraukti.

Irake tarnavęs JAV karys, kentėjęs nuo potrauminio streso, nušovė savo 11-metę seserį ir vėliau nusižudė pats, skelbia AP. Tuo tarpu tyrėjai pranešė ieškantys 27-erių Abelio Gutierrezo motinos, kuri, baiminamasi, taip pat yra nužudyta ar sunkiai sužeista. JAV Kalifornijos valstijoje į Gutjeresų namus policiją iškvietė namo grįžęs kambario draugas. Atvykę pareigūnai rado A. Gutierrezo ir jos sesers kūnus su šautinėmis žaizdomis.

JAV kariškis, sekmadienį Afganistane nužudęs 16 civilių, tarp kurių – moterys ir vaikai, dukart buvo sužeistas tarnybos metu Irake, dėl to jo sveikatos būklė nėra gera, remdamasi advokatu skelbia BBC. Johnas Henry Browne'as teigė, kad kariškis, kurio tapatybė neatskleidžiama, tris kartus buvo išsiųstas tarnauti į Iraką ir buvo netinkamas vykdyti misiją Afganistane. Be kita ko, kariškis dieną prieš incidentą matė, kaip jo draugas per nelaimę neteko kojos.

Afganistano vyriausybė nori atsakomybę už saugumą šalyje perimti jau 2013 metais, o ne 2014-aisiais, kaip planuojama. Anot prezidento Hamido Karzai'aus atstovo, apie tai prezidentas informavo JAV gynybos sekretorių Leoną Panettą, praneša agentūra AFP. „Abi pusės turi bendradarbiauti, kad tarptautinės pajėgos saugumo kontrolės afganams perdavimą užbaigtų 2013 metais, o ne 2014, – ketvirtadienį, pasak atstovo, pareiškė H. Karzai'us.

JAV aktorė Angelina Jolie garsėja didele meile vaikams, dažnai aukoja labdarą organizacijoms ir aktyviai domisi vaikų teisėmis bei gerove. Trečiadienį aktorė stebėjo teismo procesą, kurio metu turėjo būti skelbiamas verdiktas  Kongo vyriausiajam policijos vadui Thomui Lubanga, kaltinamam karo nusikaltimais, vaikų grobimu ir jų išnaudojimu. Jis pripažintas kaltu dėl mažamečių vaikų grobimo, vertimo kovoti ir vykdyti  kruvinus karo žiaurumus.

Atlikus apklausą paaiškėjo, kad po JAV kareivio išpuolio prieš Afganistano civilius 40 proc. amerikiečių karą Afganistane palaiko mažiau nei iki tol. Apklausa buvo atliekama internetu kovo 12–13 dienomis. 60 proc. apklaustųjų sakė, kad Afganistane likusius JAV karius reikia nedelsiant parsiųsti namo. Per panašią apklausą kovo pradžioje tokią nuomonę išsakė 66 proc. respondentų. Priešingai mano 17 proc. apklaustųjų. Apklausoje dalyvavo 1 061 amerikietis. Tik 20 proc.

Kol kas Vakarų valstybės su JAV priešakyje karinei intervencijai į šiitišką Iraną nesiryžta ir taiko tik ekonomines sankcijas, tačiau Izraelio premjeras Benjaminas Netanjahu, viešėdamas Vašingtone, pareiškė, kad buvo per ilgai laukta, kol diplomatija ir sankcijos duos rezultatų. „Laukti nebegalima. Neleisime, kad Izraelio piliečiai gyventų bijodami sunaikinimo“, – sakė jis, susitikęs su Amerikos žydų organizacijos atstovais.

Karo sukuriama įtampa ir nuolatinė grėsmė gyvybei gali kurti prielaidas bandymams sunaikinti kitus – savo jėgos ir gyvybės atstatymui. Taip naujienų portalui „Balsas.lt“ teigia psichoanalitikas Raimundas Milašiūnas, komentuodamas Jungtinių Valstijų kario surengtas žudynes Afganistane, kurių metu buvo nužudyta daugybė bejėgių civilių žmonių, tarp kurių buvo 9 vaikai ir 3 moterys. „Karys, žudydamas kitus, tarsi jaučiasi labai gyvas, triumfuoja.

JAV prezidentas Barackas Obama pažadėjo, jog tarptautinės pajėgos nepaankstins išvykimo iš Afganistano po to, kai amerikiečių kariškis buvo sulaikytas dėl 16 civilių nužudymo, skelbia BBC. Išves atsakingai B. Obama teigė, kad užsienio kariai bus išvesti iš šalies atsakingai. Žudynės Kandaharo provincijoje dar labiau pablogino afganų ir užsienio karių santykius. Pasak JAV gynybos sekretoriaus Leono Panetta'os, įtariamajam gresia mirties bausmė, jeigu bus įrodyta jo kaltė.

Buvęs Izraelio žvalgybos „Mossad“ vadovas mano, kad kariniai veiksmai prieš Iraną nesustabdytų šios šalies siekių sukurti atominę bombą ir iššauktų raketų puolimą prieš Izraelį. Tai Izraeliui turėtų „niokojamų padarinių“, interviu JAV televizijos stočiai CBS sekmadienį sakė Meiras Daganas. Pasak jo, toks puolimas sukeltų regioninį karą, praneša Izraelio dienraštis „Haaretz“. „Mes žinome, kaip prasideda karai.

Žydai vienoje didžiausių Vakarų kranto gyvenviečių susitarė su vyriausybe persikraustyti į valstybės įrengtą teritoriją, skelbia BBC. Migrono teritorijos gyventojai bus perkelti į netoliese esančią bendruomenę, o ši teritorija atiteks Izraelio kariuomenės kontrolei, informavo Izraelio radijas. Izraelio Aukščiausiasis teismas praėjusių metų rugpjūtį davė nurodymą į šiaurę nuo Jeruzalės esančią Migrono gyvenvietę, kurioje gyvena 280 žmonių, nugriauti iki kovo pabaigos.

Pranešama, kad JAV kareivis Afganistane išėjo iš savo bazės Kandaharo provincijoje ir nužudė mažiausiai 15 civilių bei kitus sužeidė, skelbia BBC. Po to karys pasidavė JAV kariuomenės vadovybei. Manoma, kad jį ištiko psichinis išsekimas. Kareivis iš bazės išėjo sekmadienį apie 3.00 val. (00.30 val. Lietuvos laiku) ir įėjęs į vietos gyventojų namus pradėjo šaudyti. Vietos gyventojas naujienų agentūrai AP sakė, kad karys šaudė trijuose namuose.

Įspūdinga spalvotų nuotraukų serija atskleidžia, kas Antrojo pasaulinio karo metu vyko Jungtinių Amerikos valstijų „namų fronte“. Fotografijose įamžinti civiliai vyrai ir moterys, petys į petį dirbę didžiulėse aviacijos bazėse montuojant bombonešius B-52, rašo Dailymail.co.uk. Išskirtinius kadrus 1940-1943 metais Karo informacijos biuro (Angl. Office of War Information, OWI) užsakymu užfiksavo fotografas Alfredas Palmeris.

Trečiadienį paaiškėjus apie Armėnijos pasitraukimą iš „Eurovizijos“ dainų konkurso, vyksiančio Azerbaidžano sostinėje Baku, pasigirdo kalbų apie Armėnijos vidaus politikos ir kultūros  problemas. Šiandien buvo paviešintas drąsus Azerbaidžano Respublikos Parlamento nario Asimo Moladzės interviu. „Niekas net nepastebės, kad Armėnija nedalyvaus tarptautiniame „Eurovizijos“ konkurse“, - teigia jis ir tikina, kad Armėniją labiau domina kariniai konfliktai nei dainų konkursai.

Izraelis prašė JAV patobulintų bombų požeminiams bunkeriams naikinti ir lėktuvų, taip siekdamas sustiprinti savo pajėgas Irano požeminių branduolinių teritorijų puolimui, informavo Izraelio pareigūnas. „Toks prašymas buvo pateiktas“ Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu vizito šią savaitę Vašingtone metu, teigė pareigūnas, patvirtindamas žiniasklaidos pranešimus.

Sirijos naftos reikalų viceministras pranešė, kad atsistatydina ir prisijungia prie vyriausybės priešininkų, skelbia BBC. Viceministras Abdo Hussameddinas apie atsistatydinimą pranešė vaizdo įraše, kuris buvo paskelbtas tinklalapyje „YouTube“. 58-erių metų naftos reikalų viceministras yra aukščiausias pareigas einantis civilis, kuris per prieš metus prasidėjusį sukilimą nusisuko nuo Sirijos prezidento Basharo Assado. A. Hussameddino vaizdo įrašas buvo paviešintas trečiadienį vėlai vakare.

1945 metų sausio 5 dieną, kai Vermachtas vis dar desperatiškai bandė atlaikyti sąjungininkų kariuomenių puolimus iš Rytų ir Vakarų, link Linco miesto Austrijoje riedėjo traukinys, gabenęs paštą. Staiga virš traukinio pradėjo skraidžioti sąjungininkų naikintuvai – traukinys buvo nuverstas nuo bėgių, o jo krovinys – daugybė laiškų – išmėtyti po visą aplinkinę vietovę. Tuomet pasirodė antra sąjungininkų lėktuvų banga.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas teigė, jog šešių britų karių žūtis Afganistane yra „beviltiškai liūdna diena“ šaliai, skelbia „telegraph.co.uk“. Šeši britų kariai dingo. Manoma, kad jie žuvo sprogus šarvuotajam automobiliui Helmando provincijoje. Tai didžiausia netektis Didžiajai Britanijai per šešerius metus Afganistane vykdomą misiją.

Jungtinių Tautų (JT) humanitarinės pagalbos koordinatorė atvyko į Siriją prašyti vyriausybės, kad leistų suteikti pagalbą per kovas nukentėjusiems miestams, skelbia BBC.JT humanitarinės pagalbos koordinatorė Valerie Amos Damaske susitiko su Sirijos užsienio reikalų ministru. Vėliau išvyko į Homso miestą. Sirijos valdžia pareiškė dėl saugumo sumetimų neleisianti Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto pasiųsto pagalbos konvojaus į Homsą.

Grįžtant prie vertybinės istoriografijos, galima paprieštarauti, kad šį modelį Vakarų valstybės taiko ne visur. Tokia išimtis būtų Vokietija – nepaisant to, kad Rytų vokiečiai patyrė komunistinio režimo represijas, kairiajam totalitarizmui vertybinis naratyvas netaikomas (nors taikoma liustracija, ypač asmenims, dirbusiems Stasi). Kodėl? Pirma, po to, kai buvo nugriauta Berlyno siena, Rytų Vokietija automatiškai perėmė Vakarų Vokietijos įstatymus, kurie, kaip ir visi politinio ir moralinio reg...

Vakarų žiniasklaidoje pasirodo vis daugiau šokiruojančių vaizdų iš Sirijos. Šįkart – naujausi vaizdai iš Homso miesto karinės ligoninės. Čia pacientai yra prikaustomi grandinėmis prie savo lovų. Juos kankina, muša, laužo kaulus. Šiuose kankinimuose dalyvauja ir gydytojai, kurie padeda ligoniams išgyventi tik tam, kad galėtų juos ir toliau kankinti. Šie vaizdai – dar vieni Basharo Assado režimo kankinimų įrodymai.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pirmadienį Vašingtone gynė savo valstybės teisę pačiai apsiginti nuo Irano keliamo branduolinio pavojaus. Jis perspėjo, kad laikas senka bei pridūrė, kad „nerizikuos Izraelio valstybės saugumu“, praneša AP. B. Netanyahu sakė, kad Izraelis kantriai laukė, kol diplomatija ir sankcijos duos rezultatų, bet dabar ilgiau laukti jau nebegalima. Jis teigė, kad neleis Izraelio piliečiams gyventi bijant sunaikinimo.

Dauguma amerikiečių nenori, kad Jungtinės Valstijos padėtų Sirijos sukilėliams, kurie kovoja prieš Basharo Assado režimą. Tai paaiškėjo po naujausios The Hill organizuotos apklausos, praneša Lenta.ru. 57 proc. amerikiečių norėtų, kad dabar JAV nesikištų į Sirijos konfliktą. Už pagalbos suteikimą pasisakė tik 25 proc. Dar 18 proc. neturi nuomonės. Be to, dauguma rinkėjų (52 proc.) pasisako ir prieš smūgį Iranui. Priešingos nuomonės laikosi 41 amerikiečių proc.

Praėjus pusketvirtų metų nuo Pietų Osetijos karo Rusija siūlo Gruzijai atnaujinti diplomatinius santykius, praneša agentūra „RIA Novosti“. „Mes buvome ir esame suinteresuoti santykių tarp Rusijos ir Gruzijos tautų stiprinimu“, – penktadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Aleksandras Lukaševičius. Maskva, anot jo, pasirengusi abipusiam vizų režimo panaikinimui, jei Gruzija garantuos rusų, kurie lankysis šalyje, saugumą.

Nepaisydama suartėjimo su JAV ginče dėl savo branduolinės programos, Šiaurės Korėja ir toliau agresyviai žvelgia į kaimyninę Pietų Korėją. Pchenjanas dar kartą pagrasino šaliai „šventuoju karu“. Pietų Korėjos kareivinėse ir toliau kabo Šiaurės Korėjos politikų, kurie yra juodinami, nuotraukos, penktadienį pranešė valstybinė Šiaurės Korėjos naujienų agentūra KCNA, remdamasi karines šalies vadovybe.

Bombarduojamame Sirijos Homso mieste įstrigę du prancūzų žurnalistai ketvirtadienį buvo evakuoti į Libaną, iš kur jie bus pargabenti į Prancūziją. Tuo tarpu internete pasirodžiusiuose vaizdo įrašuose užfiksuota, jog prieš aštuonias dienas žuvę amerikiečių žurnalistė Marie Colvin ir prancūzų fotografas Remis Ochlikas palaidoti Homse.

Viešosios nuomonės apklausa ketvirtadienį atskleidė, kad didžioji dalis Izraelio gyventojų arba prieštarauja Izraelio puolimui prieš Iraną, arba puolimui pritartų tik, jei su tuo sutiktų JAV. Apklausą atliko Merilendo universitetas ir Izraelio Dahaf institutas. Apklausos rezultatai buvo paskelbti prieš kitą savaitę vyksiantį Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu ir JAV prezidento Baracko Obamos susitikimą dėl Irano branduolinės programos. Rezultatai rodo, kad 34 proc.

Aktyvistai pranešė, kad ketvirtadienį elitinės Sirijos prezidento Basharo Assado pajėgos stipriai puola sukilėlių bastioną Homso mieste. Sukilėlių Laisvosios Sirijos armijos nariai sakė, kad Baba Amro rajone Homse jie ginasi nuo daugiau nei 7 tūkst. vyriausybės karių. Opozicijos pajėgos pažadėjo sustiprinti puolimus kitose Sirijos vietose, kad sumažėtų Baba Amro spaudimas. Naktį į ketvirtadienį sukilėlių rajone vykdyta stipri artilerinė ataka.

Sirijoje toliau vyksta Homso miesto šturmas. Kaip skelbia BBC, tikslios informacijos nėra. Vieni šaltiniai teigia, kad vyriausybiniams daliniams pavyko įsiveržti į sukilėlių kontroliuojamą miesto dalį. Tuo tarpu kiti šaltiniai nurodo, kad intensyvios kovos tebevyksta. Kai kurios komunikacijos mieste atkurtos, tačiau situacija vis dar sudėtinga. Humanitarinė situacija yra katastrofiška, tačiau tarptautinė bendruomenė siekia ją kiek įmanoma pagerinti.

Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis teigė norįs panaikinti vizų režimo apribojimus rusams, trečiadienį skelbė valstybinė televizija „Rossija 24“, praneša „RIA Novosti“. Antradienį kalbėdamas parlamente M. Saakašvilis pareiškė, jog „naujoji iniciatyva“ skirta „vienašališkai panaikinti vizų režimą su Rusija“. „Tegu visi Rusijos gyventojai žino, kad jie gali atvykti į Gruziją be vizos, gali plėtoti verslą, atostogauti mūsų kurortuose, aplankyti draugus ir artimuosius“, - sakė prezidentas...

Dauguma žmonių tampa herojais už tai, kad kažką padaro. Stanislavas Petrovas tapo herojumi už tai, kad turėjo drąsos nieko nedaryti – potencialios branduolinės krizės išvakarėse, praneša RT. Buvęs pulkininkas leitenantas buvo apdovanotas reikšmingu humanitariniu apdovanojimu – Vokietijos „Media“ prizu už tai, kad jis užkirto kelią katastrofiškam konfliktui. Šiuo apdovanojimu iki šiol buvo apdovanoti Nelsonas Mandela, Kofi Annanas ir Dalai Lama.

Pastaruoju metu žiniasklaidoje mirgėjo žinios apie požemines karines bazes Irane, kurios kelia susirūpinimą Vakarams. Panašu, kad šiuo atžvilgiu daug labiau išsivysčiusi yra Kinija. Ji garsėja požeminių bunkerių gausa, o Vakarų karo strategams didžiausias iššūkis – kaip juos įveikti kilus karui. Seanas O'Connoras ir dr. Carlo Koppas iš Australijos oro pajėgų neseniai išleido monografiją apie požemines kinų karo bazes, kurioje teigia, kad jos yra beveik nesunaikinamos.

Šeštadienį Šiaurės Korėja pagrasino pradėsianti „šventąjį“ karą prieš jungtines JAV ir Pietų Korėjos pajėgas dėl kitą savaitę vyksiančių jų karinių pratybų, praneša „Ria Novosti“, remdamasi Honkongo RTHK. Komunistinės valstybės Nacionalinio saugumo komisija pasmerkė šias pratybas ir pavadino jas „nebyliu karo paskelbimu“. Komisija pranešė, jog sukliudys apmokymams pati pradėdama karą.

Jungtinių Valstijų ir NATO valstybės jau artimiausiu metu gali surengti karinę operaciją Sirijoje. Laukiama galutinio sprendimo, kuris turėtų būti priimtas po šiandien vykstančios konferencijos Tunise, kurioje aptariamas Sirijos klausimas ir potencialios intervencijos galimybė, praneša „RT“. „Sirijos draugai“ Šaltiniai Vašingtone teigia, kad Pentagonas šiuo metu prezidentui jau ruošia savo poziciją Sirijos klausimu, ir Barackas Obama gali palaiminti karinės operacijos galimybę.

JAV ambasadorius Rusijoje Michaelas McFaulas paneigė įtarimus, kad JAV bazė Kirgizijoje gali būti panaudota per karinį konfliktą su Iranu, skelbia „RIA Novosti“. „Manaso tranzito centras prisideda siekiant stabilizuoti ir sustiprinti saugumą Afganistane ir bus naudojamas tik šiam tikslui“, – teigė M. McFaulas.

Rusija būgštauja, kad JAV bazė Kirgizijoje, iš kurios remiama operacija Afganistane, gali būti panaudota per potencialų konfliktą su Iranu. Tai trečiadienį pareiškė oficialus Rusijos URM atstovas Aleksandras Lukaševičius. „Negalima atmesti, kad šis objektas (Manaso bazė) gali būti panaudotas per potencialų konfliktą su Iranu, nors dėl to reikės pakeisti arba veikiau pažeisti Amerikos ir Kirgizijos sutarties dėl šio objekto statuso sąlygas“, – sakė A. Lukaševičius.

Sirijos vyriausybinių pajėgų atakuojamame Sirijos mieste žuvo du Vakarų žurnalistai. Pateiktais duomenimis, tai yra patyrę karo reporteriai – amerikietė, dirbusi britų laikraščiui „Sunday Times“, bei prancūzų fotografas. Pranešama, kad granatomis apmėtytas namas, kuriame buvo žurnalistai. Kai jie norėjo pasitraukti į saugią vietą, buvo nukauti raketos. Jau sausį Sirijoje žuvo vienas prancūzų TV žurnalistas.

Vakarų žiniasklaidoje ir toliau nenutyla diskusijos dėl padėties Sirijoje. Didžiausias dėmesys – Rusijos ir Vakarų nesutarimams. Tuo metu Sirijos sukilėliai papasakojo apie rusiškų ginklų tiekimą Assado režimui, o Jungtinės Valstijos taip pat siunčia signalus, kad galėtų padėti opozicijai, praneša „Inopressa“. Šaltasis karas „Srijoje susidarė pato situacija: ar Rusija nestumia Artimuosius Rytus į Šaltojo karo pobūdžio konflikta?“ – klausiama „The Christian Science Monitor“. Rusija nusprendė ...

Rusija ir toliau plėtos savo priešraketinę gynybą, nebent Jungtinės Valstijos atsisakytų savo planų dėl Europos priešraketinio skydo ar pasiūlytų bendrų veiksmų planą, teigė prezidentas Dmitrijus Medvedevas, skelbia „RIA Novosti“. „Tai nereiškia konfrontacijos pradžios, tačiau tai reiškia, kad mes negalime abejingai vertinti šių planų, nes tai liečia mūsų strateginius interesus“, – teigė D. Medvedeas.

Vyriausybiniai daliniai antradienį toliau atakavo protestuotojų bastioną Homsą. Opozicijos duomenimis, žuvo mažiausiai 12 žmonių, 100 buvo sužeisti. Labiausiai buvo apšaudomas daugiausiai sunitų gyvenamas Baba Amro rajonas. Paprastai čia gyvendavo apie 100 000 žmonių. Tačiau vasario pradžioje prasidėjus miesto puolimui, apie 60 proc. gyventojų paliko savo namus. Homse gyvena apie milijonas žmonių, 30-40 proc. jų, kaip ir prezidentas Basharas Assadas, priklauso alavitų mažumai.

52 proc. Rusijos piliečių tiki ginkluotųjų pajėgų sugebėjimu grėsmės atveju apginti šalį. Rusijos armija 35 proc. respondentų kelia „pagarbą“, o 26 proc. – „pasididžiavimą“, rodo Rusijos visuomenės nuomonės tyrimų centro (VCIOM) atlikta apklausa, kurios rezultatus skelbia „RIA Novosti“. Tačiau tik 44 proc. apklaustųjų norėtų savo sūnus matyti armijos šauktiniais. 55 rusų nemano, kad šiandien egzistuoja reali grėsmė Rusijai. Potencialiu grėsmės šaltiniu 13 proc.

Irano ginkluotųjų pajėgų vado pavaduotojas perspėjo, kad, jei Iranas pajus grėsmę savo nacionaliniams interesams, imsis prevencinių veiksmų prieš priešus. Nelauks „Mūsų strategija tokia, kad, jei pajusime, jog mūsų priešai nori sukelti pavojų Irano nacionaliniams interesams ir ketina tai daryti, mes veiksime nelaukdami, kol jie tai padarys“, – „Fars“ naujienų agentūrai sakė pareigūnas. Tarptautinė bendruomenė daro vis didesnį spaudimą Iranui dėl branduolinės programos.

Galimybė apginti savo šalį nuo galimų užpuolimų Irane gundo ne tik vyrus. Tūkstančiai moterų mokosi tradicinių japoniškų kovos menų, kad suformuotų pirmąją moterų nindzių kariuomenę. Kūno ir dvasios balansas „Man, kaip iraniečiui ir kaip mokytojui, šis darbas yra be galo svarbus – mes treniruojame moteris, kad ir šios sustiprėtų bei įgytų specialių sugebėjimų“, – teigia Akbaras Farajis, vadovaujantis moterų nindzių parengimo mokyklai. „Mes privalome padaryti viską, kad apgintume savo tėvynę.

Kinijos pagrindinis laikraštis kaltina Vakarų šalis kurstant pilietinį karą Sirijoje, o tuo tarpu Irano kariniai laivai pasiekė Sirijos karinių jūrų pajėgų bazę. Tai dar labiau padidino tarptautinę įtampą dėl metus besitęsiančio konflikto šalyje. Nors kariuomenės pajėgos dar vis malšina opozicijos protestus šalyje, prezidentas Basharas Assadas pranešė apie savaitės pabaigoje planuojamą referendumą.

Austrų laikraštis „Der Kurier“ paėmė interviu iš Ramzano Kadyrovo, kurį pavadino „vienu iš prieštaringiausių šiuolaikinių politikų“ – buvęs separatistas, perėjęs į Rusijos pusę, Čečėnijos kalnų sukilėlių lyderis, pateikiantis save kaip nacijos gelbėtoją. Panašu, kad Čečėnijos prezidentas R. Kadyrovas yra atsparus kritikai. Politikas visus, kas jį kritikuoja, apkaltina sąmokslų organizavimu.

Rusijos ekspertai pirmadienį pareiškė susirūpinimą dėl tarpžemyninės balistinės raketos „Bulava“, nes ji gali sukelti daugiau saugumo problemų nei padėti jas išspręsti, remdamasi dienraščiu „Kommersant“ praneša „RIA Novosti“. Gynybos ministro pirmasis pavaduotojas Aleksandras Suchorukovas sekmadienį sakė, jog prezidento dekretas dėl raketos dislokavimo jau yra sudarytas ir paruoštas pasirašyti.