karas

Regione vis dar tvyrant įtampai dėl Rusijos veiksmų pasienyje su Ukraina, Lietuvos karių parengtis yra tokia, kokios reikalauja padėtis, teigia kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. Jis pirmadienį kartu su krašto apsaugos viceministru Žilvinu Tomkumi saugumo situaciją regione pristatė prezidentui Gitanui Nausėdai. „Mūsų susitikimas su prezidentu yra reguliarus.

Rusijos kariuomenė pirmadienį pranešė nukovusi penkis „diversantus“, esą įžengusius į šalies teritoriją iš Ukrainos, taip pat sunaikinusi dvi neva Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms priklausančias kovines mašinas. Šis pareiškimas yra naujausias iš virtinės, paskelbtų tvyrant didelei įtampai dėl Maskvos pajėgų, sutelktų prie sienos su Ukraina, ir Vakarams nuogąstaujant, kad Kremlius gali inscenizuoti kokį nors incidentą savo potencialiai karinei invazijai į kaimyninę šalį pateisinti.

Nors Paryžius tvirtino, kad pasiekta diplomatinė pažanga, Rusija metė provokuojančius kaltinimus, dėl kurių daugelis baiminasi, nes jie gali būti panaudoti karui pateisinti, rašo politico.eu.

Tvyrant įtampai dėl galimos Rusijos invazijos į Ukrainą, į Lietuvą atvyko Jungtinių Amerikos Valstijų gynybos sekretorius Lloydas Austinas ir pareiškė, kad JAV stovi išvien su savo sąjungininkėmis – Lietuva, Latvija, Estija. Su Austinu susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda prašė amerikiečių nuolatinio rotacinio bataliono Lietuvoje.  Apie tai, kad Lietuva pasiruošusi priimti daugiau amerikiečių karių prabyla ir premjerė Ingrida Šimonytė.

Žurnalistas, duomenų analitikas ir improvizacinės komedijos specialistas yra tik trys pavyzdžiai, kokie žmonės jungiasi prie naujojo dalinio, kol Rusijos kariai grasina Ukrainai. Serhiy Velichanskis dirbo su Ukrainos veteranais, padėdamas jiems susitaikyti su traumomis, kurias jie patyrė kovojant su Rusijos remiamomis jėgomis, juokaudamas apie tai improvizuotos komedijos vakarais, rašo politico.eu.

Nepaisant pasaulio lyderių pareiškimų, Minsko susitarimas nepateikia jokios stebuklingos formulės, kaip išvengti kito karo. Įnirtingomis diplomatinėmis pastangomis siekdami atkalbėti Rusiją nuo naujos invazijos į Ukrainą, Vakarų lyderiai iš naujo deda viltį į ilgai įstrigusiaus Minsko taikos susitarimus, rašo politico.eu. Minsko susitarimais, dėl kurių pirmą kartą buvo deramasi 2014 ir 2015 m., buvo siekiama užbaigti karą su Rusijos remiamais separatistais, tuomet siautėjusiais Rytų Ukrainoje.

Karas Ukrainoje sukeltų šoko bangas ir pakeltų kainas visose pasaulinėse žemės ūkio rinkose. Tarptautinės politikos formuotojai su siaubu žiūri į galimas Rusijos invazijos pasekmes pasaulio saugumui ir energijos rinkoms, tačiau pasekmės pasaulio maisto tiekimui sulaukė mažiau dėmesio nei to yra vertos. Kadaise buvusi Sovietų Sąjungos duonos krepšelis, Ukraina yra žemės ūkio galiūnė, todėl konfliktas joje iš karto sukeltų drebėjimą ir kainų šuolius grūdų ir maistinio aliejaus rinkose.

JAV vyriausybė penktadienį pareiškė, kad prorusiškų separatistų kontroliuojamose teritorijose Rytų Ukrainoje paskelbtos civilių gyventojų evakuacijos yra Maskvos surežisuotas „ciniškas“ žingsnis, siekiant nukreipti dėmesį nuo, kaip baiminasi Vakarai, Rusijos planuojamo įsiveržimo į kaimyninę šalį.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį paragino Kijevo vyriausybės pajėgas  ir prorusiškus separatistus nutraukti artilerijos apšaudymus Rytų Ukrainoje, didėjant nuogąstavimams, kad Rusija gali pasinaudoti padidėjusia įtampa kaip dingstimi įsiveržti į kaimyninę šalį. „Padėtis Donbase pastarosiomis valandomis buvo labai neraminantis. Akivaizdu, kad jau esama aukų“, – po Europos Sąjungos ir Afrikos valstybių viršūnių susitikimo Briuselyje sakė E. Macronas.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį paragino Rusiją vienašališkai pasižadėti nepulti Ukrainos ir patvirtinti šį įsipareigojimą atitraukiant karius, sutelktus prie kaimyninės šalies sienų. Per Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį Ukrainos krizei aptarti JAV diplomatijos vadovas išsamiai išdėstė, kaip Rusija gali sufabrikuoti pretekstą įsiveržti į Ukrainą.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad toliau keldama ultimatumus dėl saugumo Europoje reikalavimų Rusija didina statymus ir nepaliauja ieškoti preteksto įsiveržti į Ukrainą, prie kurios sienų yra sutelkusi dešimtis tūkstančių karių.

Tiek Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, tiek kiti Ukrainos politikai stengiasi nekelti panikos, tačiau yra ruošiamasi blogiausiam scenarijui, TV3 žinių „Dienos komentare“ sakė Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Valdemaras Sarapinas.  Plačiau apie tai jį kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė. Vasario 16 dieną, kai manoma, kad Rusija ims pulti Ukrainą, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė Vienybės diena.

Rusija antradienį pranešė, kad dalis netoli Ukrainos dislokuotų pajėgų pradeda grįžti į savo bazes, Maskvai prie Ukrainos sienų sutelkus dešimtis tūkstančių karių išprovokavus būgštavimus dėl galimos invazijos. Ar tai reiškia, kad Vladimiras Putinas pasiduoda? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su buvusiu užsienio reikalų ministru, diplomatu Antanu Valioniu ir VU TSPMI docente, vadove Margarita Šešelgyte.

Užsienio reikalų ministerija iš Ukrainos jau evakuoja diplomatų šeimų narius ir nebūtinus darbuotojus ir toliau primygtinai ragina lietuvius iš Ukrainos kuo skubiau išvykti, o suplanuotas keliones į ją atidėti bent kelioms savaitėms. Tačiau šiandien į Kijevę išskridę ir oro uoste kalbinti lietuviai vis dar netiki, kad netrukus prasidės karas, nors kai kurie sako skrendantys tik dėl neatidėliotinų reikalų ir nerimauja, ar pavyks saugiai ir greitai sugrįžti.

Pirmadienio prekybos sesijos pradžioje smukę Rusijos rublis ir rusų bendrovių akcijos šoktelėjo į viršų po užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimų apie Rusijos pasirengimą tęsti dialogą su Vakarais, kuriems pritarė ir prezidentas Vladimiras Putinas. Vos per kelias minutes JAV dolerio kursas Rusijos rublio atžvilgiu Maskvos biržoje nukrito daugiau nei rubliu – nuo ​​kiek daugiau nei 77 rublių už vieną JAV dolerį iki 76 rublių už vieną JAV dolerį.

Įvairių šalių oro linijų bendrovės, nepaisydamos įspėjimų apie galimą karinio konflikto tarp Rusijos ir Ukrainos paaštrėjimą, toliau vykdo skrydžius į Kijevą, rašoma Boryspilio oro uosto svetainėje. Oro uostas veikia įprastu režimu, „praktiškai visi skrydžiai vykdomi pagal tvarkaraštį ir be pakeitimų“, sakoma pranešime.  Išimtis – nyderlandų vežėja KLM, kuri, oro uosto teigimu, atšaukė visus skrydžius vasario 13–17 dienomis.

 Ukraina sekmadienį pažadėjo neuždaryti savo oro erdvės tarptautinėms kelionėms, nors Vakarai įspėja, kad Rusijos kariai, dalyvaujantys pratybose netoli Ukrainos sienų, gali bet kuriuo metu į ją įsiveržti. Nyderlandų vežėjas KLM šeštadienį tapo pirmąja didele oro bendrove, kuri dėl didėjančios rizikos neribotam laikui sustabdė skrydžius į Ukrainą.

Jungtinių Amerikos Valstijų žvalgybai paskelbus, kad Rusijos invazija į Ukrainą gali prasidėti bet kurią akimirką, Lietuvos užsienio reikalų ministerija ragina atsisakyti kelionių į šią šalį. Ukrainoje esantys lietuviai prašomi nedelsiant registuotis ministerijos tinklalapyje. Įtampai tarp Rusijos ir Vakarų pasiekus naujas aukštumas, Jungtinės Valstijos pradėjo evakuoti ir savo diplomatus. Apie iš Ukrainos išsiunčiamus ambasados darbuotojus skelbia ir Kremlius.

Vokietija šeštadienį paprašė savo piliečių, kurių buvimas Ukrainoje nėra „būtinas“, išvykti iš šalies, teigdama, kad didėjant geopolitinei įtampai „negalima atmesti karinio konflikto galimybės“. „Pastarosiomis dienomis įtampa tarp Rusijos ir Ukrainos vėl išaugo dėl rusų karinių dalinių masinių manevrų prie Ukrainos sienos“, – pareiškė Užsienio reikalų ministerija Berlyne. „Jei šiuo metu esate Ukrainoje, įsitikinkite, kad jūsų buvimas yra būtinas.

Atsižvelgdama į kintančią saugumo situaciją Ukrainoje, Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) rekomenduoja atsisakyti nebūtinų kelionių į šią valstybę. „Šalyje jau esančius Lietuvos piliečius prašome įvertinti tolesnio buvimo šalyje būtinumą“, – šeštadienį pranešė ministerija. Anot pranešimo, Ukrainoje liekantys Lietuvos piliečiai turėtų užsiregistruoti ministerijos internetinėje svetainėje, kad prireikus būtų galima susisiekti dėl konsulinės pagalbos.

Baltieji rūmai penktadienį dar kartą perspėjo, kad didelis Rusijos puolimas prieš Ukrainą, kuris tikriausiai prasidėtų nuo aviacijos bombardavimų ir raketų smūgių, gali įvykti artimiausiomis dienomis, ir paragino toje šalyje esančius amerikiečius per dvi paras išvykti. Šis perspėjimas žymi dramatiškai išaugusią karo grėsmę. „Toliau matome Rusijos eskalavimą, įskaitant naujas pajėgas, atvykstančias prie sienos su Ukraina“, – kalbėjo nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį įspėjo, kad iškilo reali naujo ginkluoto konflikto Europoje grėsmė, ir Aljansui, ir Rusijai didinant savo karių skaičių prie Ukrainos. Maskva prie Ukrainos sienos sutelkė per 100 tūkst. karių, o Vakarų lyderiai, baimindamiesi Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, bando derėtis su Rusija. Šią savaitę į Rumuniją atvyksta 1 tūkst. papildomų JAV karių, turinčių pastiprinti NATO rytinį sparną.

Darbo vizitą Vokietijoje Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog reikia sudaryti tokias sąlygas, kad karinė agresija prieš Ukrainą kainuotų per brangiai. Ketvirtadienio vakarą saugumo situaciją regione G. Nausėda kartu su Latvijos ir Estijos ministrais pirmininkais aptarė su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.

Į Kijevą solidarumo vizito ketvirtadienį nuvykusi Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Ukraina visada gali pasikliauti Lietuvos parama.  Susitikimuose su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, premjeru Denysu Šmyhaliu ir Aukščiausiosios Rados pirmininku Ruslanu Stefančuku premjerė pabrėžė, kad Lietuvą ir Ukrainą jungia bendros istorijos sustiprinta strateginė partnerystė ir bendra būtinybė atlaikyti iššūkius. „Galite pasikliauti tvirtu Lietuvos palaikymu – dabar ir visada.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį pareiškė, kad per derybas su savo kolege vokietė Annalena Berbock nurodė, jog Berlynas neturi teisinių draudimų tiekti ginkluotę Ukrainai. „Atvirai pasakiau: „Annalena, jūsų pozicija neteisinga. Išanalizavome visą jūsų reguliavimo bazę ir jokių teisinių draudimų tiekti ginklus Ukrainai nėra. Tai politinis sprendimas. Jei tai grynai politinis sprendimas, jį galima bent iš dalies pakeisti.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova trečiadienį pareiškė, kad deeskalacija Ukrainoje gali būti pasiekta iš jos išvedus Vakarų karinius instruktorius, išvežus užsienio ginkluotę ir atsisakius pratybų su NATO.

Lietuva dėlioja visus įmanomus scenarijus, ką reiktų daryti, jei konflikto su Ukraina atveju į šalį plūsteltų pabėgėliai. Kaimyninė Lenkija prieš porą dienų paskelbė, kad kritiniu atvejų į jų šalį gali atvykti apie milijoną pabėgėlių. Lietuva svarsto, kad mūsų sienas galėtų kirsti nuo 3 iki 30 tūkst. ukrainiečių. Tiesa, savivaldybės pasirengusios priimti tik apie 6 tūkst., o kitiems laikinai gali tekti glaustis ir angaruose ar sporto salėse.

Lenkija turi mažai patirties su didžiulėmis migracijos bangomis. Lenkija ruošiasi didžiuliam pabėgėlių antplūdžiui, jei Rusija puls Ukrainą, rašo politico.eu. „Turime būti pasirengę blogiausiam scenarijui ir jau ėmėmės veiksmų, kad būtume pasirengę iki milijono žmonių bangai“, – Lenkijos radijui sakė vidaus reikalų viceministras Maciejus Wąsikas.

Ukraina trečiadienį pareiškė, kad Europos diplomatinės pastangos siekiant užkirsti kelią galimai Rusijos invazijai į savo kaimynę veikia, bet padėtis išlieka įtempta. „Situacija išlieka įtempta, bet valdoma. Diplomatija ir toliau mažina įtampą“, – žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, prieš tai susitikęs su ispanų kolega Jose Manueliu Albaresu.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje kartu su NATO karinio komiteto pirmininku admirolu Rob Bauer, sakė, kad saugumo situacija gali pasikeisti bet kurią akimirką. Visgi tiek jis, tiek admirolas tiesioginės grėsmės galimybę Lietuvai atmetė.  „Agresyvus Rusijos elgesys jau ilgą laiką rodo, kad saugumo situacija gali pasikeisti labai greitai. Ir nėra laiko snausti.

Visas pasaulis laukia, ką toliau darys Vladimiras Putinas, kai Vakarai atmetė jo ultimatumą dėl Ukrainos ir naujųjų NATO narių saugumo. Ar V. Putinas praris karčią piliulę ir susitaikys su NATO atsaku, ar bandys išlaikyti savo orumą prieš liaudį ir puls Ukrainą? O grėsmė dėl to kyla ir Baltijos šalims, nes tiek Rusijos kariuomenės Baltarusijoje dar nebuvo. Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Karšta situacija Ukrainoje ir netylančios kalbos apie galimą karinį konfliktą išjudino visuomenę ir Lietuvoje. Grėsmė, nors ir toli, bet jaučiama, todėl ne vienas tyliai ar garsiai sau uždavė klausimą: ar eičiau ginti Lietuvos? Vieniems atsakymas į šį klausimą – paprastas, o kitiems – verčiantis susimąstyti. Politologai sako, kad didesnioji dalis žmonių gintų tėvynę, nors lyderio, kviečiančio tai daryti, šiuo metu ir nėra.

Tuo metu kai JAV bando maksimaliai spausti Rusiją, nerimaudama, kad ši puls Ukrainą, Kremliaus vadas Vladimiras Putinas ieško užtarimo pas savo galingąją partnerę tarptautinėje arenoje – Kiniją. Olimpinių žaidynių atidarymo dieną jam pavyko išgauti Xi Jinpingo palaikymą NATO „nesiplėtimo“ klausimu, o tai gali iš esmės pakeisti geopolitinę situaciją pasaulyje. „Draugystei tarp mūsų valstybių nėra ribų“, – patvirtino abu lyderiai susitikimo metu.

Rusijos užsienio reikalų ministras pavadino „kliedesiais“ JAV Valstybės departamento pareiškimus, esą Rusija planuoja sufabrikuoti vaizdo įrašą ir panaudoti jį kaip pretekstą užpulti Ukrainą. „Na, aš nežinau. Tokio pobūdžio prasimanymų, o jų kasdien vis daugėja, absurdiškumas akivaizdus bet kuriam nors kiek patirties turinčiam politologui“, – sakė Rusijos diplomatijos vadovas, kurio žodžiai cituojami „Ren TV“ portale.

Sutelkdamas dešimtis tūkstančių karių, tankų, lėktuvų prie Ukrainos ir NATO valstybių sienų Vladimiras Putinas supranta, kad gali sulaukti Vakarų atsako ar sankcijų. Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas grasina, kad sankcijos būtų sunkios ir nepakeliamos. Tik viena bėda – Europa šiuo klausimu nėra tokia vieninga ir ryžtinga kaip Amerika. Tad kas gresia V. Putino režimui? Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba kalbėdamas spaudos konferencijoje, skirtoje užsienio žurnalistams, pabrėžė, kad saugumo situacija Ukrainoje yra sudėtinga, šalis ruošiasi visiems įmanomiems scenarijams, bet, kad „karas neišvengiamas“ – nesako.

NATO lyderiai trečiadienį tęsė diplomatines pastangas išspręsti Ukrainos krizę, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui apkaltinus Vakarus, esą šie bando įvelti jo šalį į karą, tačiau neužtrenkus durų tolesnėms deryboms. Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas kitą dieną po apsilankymo Kijeve ketino pasikalbėti telefonu su V. Putinu, o Nyderlandų premjeras Markas Rutte tapo dar vienu NATO valstybės vadovu, atvykusiu į Ukrainos sostinę pareikšti solidarumo su šia šalimi.

Rusija skelbia į Baltarusiją jau pasiuntusi 5000 karių, tačiau Vašingtonas sako, kad Putino užmojai gerokai platesni. Esą Baltarusiją artimiausiu metu pasieks apie 30 tūkstančių rusų karių – o tai yra daugiau nei visa Baltarusijos kariuomenė. Savo ruožtu Ukrainoje apsilankė britų premjeras Borisas Johnsonas, kuris pažadėjo jai skirti šimtamilijoninę karinę paramą. Baltarusijoje jau kyla kariniai miesteliai Rusijos kariams.

Vašingtonui ir Londonui prakalbus apie naujas sankcijos Putino artimiausiam ratui ir oligarchams, aptarti Ukrainos krizę šiandien renkasi Jungtinių Tautų Saugumo Taryba. Kremlius ir toliau neigia, kad ruošiasi invazijai į Ukrainą, todėl Vakarai nori Rusijos paaiškinimų, ką reiškia didžiulis kariuomenės telkimas prie Ukrainos sienų. Naujas kariuomenės pratybas Rusija pradeda ir Lietuvos pašonėje – Kaliningrade.

Rusijai iškėlus ultimatumą Vakarams, pasaulis ir vėl stovi ant didžiulio karo slenksčio – šiame amžiuje tokios įtampos dėl karo Europa dar niekuomet nebuvo patyrusi.

Pensininkė Liudmila Kovaliova tarp keliasdešimties apleistų namų Zolotės mieste Rytų Ukrainoje gyvena praktiškai viena – absoliuti dauguma jos kaimynų pabėgo nuo karo. Aprimusį konfliktą tarp Ukrainos pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų jai primena kartais pasigirstantys šūviai ir kaimynų namų sienose žiojinčios sprogmenų paliktos skylės. Po aštuonerius metus tebesitęsiančios įtampos L. Kovaliovai nebaisi ir naujo karo Ukrainoje grėsmė. „Čia bombardavo, o aš gulėjau kieme.

Karinė grėsmė auga ir daugelis baiminasi galimo Rusijos puolimo, tačiau jis gali atrodyti ne taip, kaip įsivaizduojama. Kremlius gali pasinaudoti jau išbandytu hibridinio karo modeliu, kuris anksčiau pasiteisino ir taip įgyvendinti savo planus dėl „strateginio saugumo“. Ne todėl, kad nepajėgtų užimti Ukrainos ją užpuldama, o todėl, kad tai nėra būtina ir daug kainuotų.

Sunkūs konfliktai buvo susiję su dideliais dalykais – karu, vergove, depresija – bet šį kartą mes tiesiog nemėgstame vienas kito, rašo žurnalas „Politico“. Paprastai kalbant apie vieną ar kitą ginčą – galbūt dėl kandidatūros į teisėjus arba kilusį triukšmą dėl siūlomo prekybos centro netoli mūšio lauko – vadinti „nauju pilietiniu karu“ reiškė siekti metaforos.

Nepaisant vykstančių JAV, NATO, Ukrainos ir Rusijos susitikimų, pasiekti diplomatinio sprendimo ar bent jau įtampos Ukrainos-Rusijos pasienyje sumažinimo niekaip nepavyksta. Nepaisant to, kad Rusija dar visiškai neatmetė diplomatinio konflikto sprendimo būdo, tačiau priešprieša tarp dviejų galios pozicijų nemažėja. Maža to, Rusija aiškiai išdėstė, kad jos nedomina siūlymai išspręsti tik dalį „strateginio stabilumo“ klausimų, ar tik sulaukti garantijų dėl Ukrainos nestojimo į NATO.

Rusijos pajėgos prie Ukrainos yra didžiausia karinės galios koncentracija Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, o bandymai keisti jėgų balansą žemyne yra pavojingesni, nei Sovietų Sąjungos laikais, sako Lietuvos ambasadorius prie NATO Deividas Matulionis.

Karinė įtampa Ukrainoje ir Rusijos grėsmė kelia nerimą ir lietuviams. Žmonės sako, kad karo bijo, tačiau jei reikėtų – Lietuvą gintų. Savo ruožtu Krašto apsaugos ministerija ne tik atnaujino mobilizacijos planus, bet ir su ministrų kabinetu patvirtino pilietinio pasipriešinimo strategiją. Ji numato, kaip visuomenė turėtų elgtis karo padėties ar net okupacijos atvejais. Šakių rajone esantį Kudirkos Naumiestį nuo Rusijos skiria tik upelis.

Jeigu Rusija nuspręs pradėti invaziją į Ukrainą, sankcijos gresia ir pačiam Vladimirui Putinui. Taip pareiškė Baltiejų rūmai. Jie sako su sąjungininkais jau suderinę, kokias ekonomines ir politines sankcijas Rusijai įves. Jeigu Kremlius puolimą pradėtų iš Baltarusijos skaudžių sankcijų sulauktų ir Lukašenkos režimas. Įtampai prie Ukrainos sienų neslūgstant šiandien Paryžiuje Ukraina su Rusija susitiko dar vienam derybų raundui.

Situacija Ukrainoje išlieka įtempta. Nors NATO valstybės, Ukraina ir Rusija bando ieškoti kompromisų, Lietuvoje vis dažniau girdimos kalbos apie galimo karo grėsmę. Žmonės jau svarsto galimybę kaupti maisto atsargas, pinigus. Į tai sureagavo ir Lietuvos kariuomenė. Savo „Facebook“ paskyroje Lietuvos kariuomenė pasidalijo įrašu, kuriame siekiama paaiškinti, kad panikuoti ar imtis kraštutinių priemonių – neverta. „Žmonės, stop.

Kroatijos prezidento Zorano Milanovičiaus pasisakymai apie situaciją Ukrainoje virto tarptautiniu skandalu. Politikas pareiškė, kad Ukrainai nėra vieta NATO, o jeigu kiltų Rusijos ir Ukrainos karo veiksmai, tai jis „atšauktų iki vieno visus kroatų karius“. Dėl aštrių valstybės vadovo pasisakymų teisintis jau turėjo ir šalies premjeras. Sausio 25-ąją Z. Milanovičius pareiškė žurnalistams, kad Ukrainai nėra vietos NATO.