karas

Rusijos valstybinė televizija „Rossija 1“ ir jos vedėjas Dmitrijus Kiseliovas šiandien papasakojo savo žiūrovams apie branduolinio karo perspektyvas. Savo laidoje atsakydamas į Didžiosios Britanijos premjerės Elizabeth Truss nuogąstavimus, kad „jei nepavyks Rusijos sustabdyti Ukrainoje, tai ateityje ji gali kelti grėsmę Baltijos šalims, Lenkijai ar Moldovai ir tai gali baigtis konfliktu su NATO“, D. Kiseliovas retoriškai paklausė: „Čia kas kalba apie konfliktą su NATO? Jie ką Rusiją išgąsdinti n...

O dabar mūsų kolegų reportažas iš Ukrainos ir Lenkijos pasienio. Dešimtys tūkstančių ukrainiečių palieka gimtinę ir ieško saugaus prieglobsčio Europoje. Moterys su kūdikiais ant rankų, kiti – su augintiniais. Lenkijos pasienyje žmonės gauna visokeriopą pagalbą tiek iš valstybės, tiek iš nevyriausybinių organizacijų, tiek iš pavienių žmonių. Tūkstančiai automobilių iš įvairių Europos šalių važiuoja gelbėti Ukrainos žmonių. Tai – Lenkijos Medykos pasienio postas su Ukraina.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienio vakarą telefonu kalbėjosi su Ukrainos Prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Pokalbyje aptarta situacija Ukrainoje, Europos Sąjungos atsakas į Rusijos agresiją bei pirmadienį įvyksiantis Ukrainos ir Rusijos atstovų susitikimas. Pokalbyje Ukrainos Prezidentas padėkojo Lietuvai už diplomatinę, finansinę ir karinę pagalbą, kuri padeda kautis už valstybę ir laisvę.

Kai Rusija įsivėlė į Sirijos pilietinį karą 2015 metų vasarą, Vakarai buvo nustebę. Tuometis JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad Sirija taps pelke Rusijai ir jos prezidentui Putinui. Manyta, kad Sirija Rusijai taps antru Afganistanu, vieta kuri ilgainiui ims veikti prieš Rusiją, rašo „Foreign Affairs“. Tiesa, viskas pasisuko kiek kitaip nei manė amerikiečiai.

Ukrainos galimybe atremti Rusijos invaziją tiki 70 proc., o prezidentu Volodymyru Zelenskiu pasitiki 91 proc. ukrainiečių, rodo šalies sociologinių tyrimų kompanijos „Rating“ atliktų apklausų rezultatai, kuriuos sekmadienį vakare paskelbė ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“. „Rating“ pažymi, jog pesimistinės gyventojų nuotaikos dėl galimybės atremti Rusijos agresiją neužfiksuotos nė viename Ukrainos regione. 47 proc. respondentų teigė dėl to esantys visiškai tikri, o 23 proc. – gana tikri.

Užfiksuota akimirka, kaip kartvelai atsisakė padėti Rusijos laivui. Išsiaiškinę, kad tai – rusų laivas, pasiuntė jį ant trijų raidžių. Kartvelai laivo klausia: „Panašu, kad jūs iš Rusijos. Ar jūs iš Rusijos?“. Atsakymas: „Taip. Mes iš Rusijos“. Kartvelai: „Supratau, ekipažas iš Rusijos. Vaikinai, mes atsisakome aprūpinti jūsų laivą.

Naktį Rusijos okupantai Ukrainoje raketomis ir lėktuvų antskrydžiais nusitaikė į naftos telkinius, dujotiekius ir net branduolinių atliekų saugyklą Kijeve. Sostinės gatvėse virė susišaudymai su diversantų grupuotėmis, kariai Kijeve sunaikino ir čečėnų vado RamzAno Kadyrovo diversantus, kurie miesto gatvėmis važinėjo greitosios automobiliu. Didžiausiu naktinio puolimo tikslu tapo Charkivas, kurį ukrainiečiams pavyko išsaugoti.

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenko savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip Rusijos žmonės ilgose eilėse stovi prie bankomatų, kad išgrynintų pinigus. Šalia pasidalinto vaizdo įrašo A. Geraščenko rašė, kad pagaliau matyti pirmieji sankcijų rezultatai. „Šimtų tūkstančių ukrainiečių pastangos sumenkinti informacinį ir psichologinį, griaunantį  Putino režimą – duoda pirmuosius rezultatus.

Daugybė šalių pradėjo siųsti ginklų ir humanitarinės pagalbos Ukrainai, nuo ketvirtadienio besigrumiančiai su ją užpuolusia Rusija. Iki šiol Jungtinės Valstijos, Kanada ir 18 Europos Sąjungos šalių sureagavo į Ukrainos prašymus atsiųsti karinės įrangos. Jungtinės Valstijos Jungtinės Valstijos Ukrainai skirs 350 mln. dolerių (312 mln. eurų) vertės papildomos karinės pagalbos Ukrainai, bandančiai atremti Rusijos invaziją, šeštadienį paskelbė valstybės sekretorius Antony Blinkenas.

Tuo metu, kai šimtai tūkstančių žmonių bėga iš Ukrainos dėl Rusijos pradėto puolimo, kai kurie ukrainiečiai vyrai ir moterys grįžta namo iš Europos šalių, kad gintų savo tėvynę. Lenkijos pasienio tarnyba sekmadienį pranešė, kad nuo ketvirtadienio šalies sieną Ukrainos kryptimi kirto apie 22 tūkst. žmonių. Ankstų sekmadienio rytą prie pasienio punkto Medykoje, pietrytinėje Lenkijos dalyje, eilėje laukė nemažai žmonių. „Privalome ginti savo tėvynę.

Pasauliui stebint brutalų Rusijos karą prieš Ukrainą, Vilniaus meras Remigijus Šimašius skelbia, kad „apsivalo nuo vis dar užsilikusio šlamšto ir nereikalingų ryšių su agresoriumi“. „Žinoma, nutraukiame ryšius su buvusiais Vilniaus partneriškais miestais Baltarusijoje ir Rusijoje. Dar praėjusią savaitę rašiau jiems, kad padarytų ką nors, bet aišku, kad tyla.

Jungtinių Tautų klimato konferencijoje dalyvaujančios Rusijos delegacijos vadovas sekmadienį atsiprašė dėl jo šalies vykdomos invazijos į Ukrainą, kuri, jo teigimu, yra nepateisinama, nurodo keli šaltiniai, girdėję jį kalbant per nuotolinį susitikimą. Tokį netikėtą pareiškimą per už uždarų durų vykusį susitikimą Rusijos atstovas Olegas Anisimovas padarė po emocingos Ukrainos atstovės Svitlanos Krakovskos kalbos apie tai, ką išgyvena jos šalis.

Keli šimtai baltarusių Vilniuje protestavo prieš savo šalies režimo paramą Rusijai, šią savaitę pradėjusiai karą su Ukraina. Nešini arba apsigaubę Lietuvos, istorinėmis Baltarusijos ir Ukrainos vėliavomis, žmonės ratu būrėsi aplink mitingo pranešėjus sostinės Lukiškių aikštėje. Viena iš Ukrainos puolimo krypčių buvo iš Baltarusijos, kur Rusija pastarosiomis savaitėmis laikė sutelkusi dešimtis tūkstančių karių, kaip teigė, pratyboms.

Kremliaus pajėgoms ketvirtą dieną veržiantis į Ukrainą, keli tūkstančiai žmonių prie Rusijos ambasados Vilniuje sekmadienį susirinko į protestą prieš karą. Po vidurdienio čia surengta akcija, skirta išreikšti palaikymą Ukrainos moterims.

Socialiniame tinkle „TikTok“ plinta jau daugiau nei 8 milijonus peržiūrų sulaukęs vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip kelyje tarp Ckarkovo ir Kijevo Rusijos karinis sraigtasparnis paleido raketas į Ukrainos karinę koloną. Vaizdo įrašas nufilmuotas vasario 25-ąją. Smūgis kliuvo Ukrainos karinei kolonai, kuri keliavo Kijevo link. Rusų sraigtasparnis ukrainiečiams smogė kelyje netoli Pyriatyno miesto. Raketų smūgio metu žuvo keturi ukrainiečių kariai ir viena moteris civilė.

Pasauliui stebint Rusijos agresiją prieš Ukrainą, profesorius Vytautas Landsbergis sekmadienį pasidalijo nuomone, kad Europai reikia išmokti gyventi be Rusijos. Pasak profesoriaus, antraip Europa „ilgai negyvens“. „Arba Europa išmoks gyventi be Rusijos, arba ilgai negyvens. Nusibaigs bendroje kloakoje. Tokia Putino doktrina, jo svajonių „Eurazija“. Sanguliavimas su išsigimėliu už pinigus – tam yra tiesioginis tikslus pavadinimas. Profesija be laimės.

Vasario 27 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis nuotoliniu būdu dalyvaus neeiliniame Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikime. Susitikimo metu ministrai aptars papildomą skubios ES pagalbos paketą Ukrainos karinėms pajėgoms, priemones, stiprinti šalies ekonominį ir karinį atsparumą, ir tolesnius žingsnius plečiant ES sankcijas Rusijos Federacijai, rašoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Vartotojai Ukrainoje pagamintas ar registruotas prekes gali atpažinti pagal ant prekės pakuotės ar etiketės nurodytą kilmės šalį bei prekės brūkšninį kodą, skelbia Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Pirmieji trys brūkšninio kodo skaičiai nurodo konkrečią šalį. Atkreipiame dėmesį, kad skaitmenys 482 yra Ukrainos kodas. Visada patartina atkreipti dėmesį ir į prekės pakuotę ar etiketę – prekės kilmės informacija nustatyta tvarka paprastai pateikiama tekstine išraiška.

Suomija ir Danija prisijungs prie kitų Europos šalių, kurios griežtina dėl įsiveržimo į Ukrainą Maskvai paskelbtas sankcijas, ir uždarys savo oro erdvę Rusijos orlaiviams, sekmadienį paskelbė šalių vyriausybės. Suomija, kuri turi 1,3 tūkst. kilometrų sieną su Rusija, „rengiasi uždaryti savo oro erdvę Rusijos orlaiviams“, tviteryje parašė susisiekimo ministras Timo Harakka. Kada ši priemonė įsigalios, jis nenurodė.

Sekmadienis – ketvirtoji karo Ukrainoje diena. Rusija tęsia dar ketvirtadienį pradėtą karą, naktį iš šeštadienio į sekmadienį tęsėsi Kijevo puolimas. Naktį apšaudyta radioaktyviųjų atliekų laidojimo aikštelė, sprogo dujotiekis. Ryte rusų pajėgos veržėsi į Charkovą, užėmė netoli Krymo esantį miestą. Ukraina skaičiuoja, kad Rusija per karą jau neteko daugiau nei 4 tūkst. karių. Rusija pirmą kartą pripažino, kad Ukrainoje žuvo ir jos kariai.

Sunku pasakyti, kas labiau išgąsdino senyvą moterį: kurtinamas oro pavojaus sirenų kauksmas ar bauginanti skuba, su kuria Ukrainos karys nurodė visus bėgti slėptis. „Visi! Tuojau pat! Dabar!“, – šaukė karys, sunkiais batais trypdamas gatvę nuklojusias sprogusių granatų nuolaužas. Už jo stirksojo apdegęs Ukrainos karinio sunkvežimio skeletas, kliudytas, kai vežė ginkluotę į susirėmimų vietą šiauriniame Kijeve.

Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė ir Kanada šeštadienį susitarė dėl virtinės naujų sankcijų Maskvai, išskaitant kai kurių bankų atribojimą nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, stiprindamos atsaką į Rusijos pradėtą įsiveržimą į Ukrainą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį paprašė Baltarusijos autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos užtikrinti „Rusijos pajėgų išvedimą“ iš Baltarusijos, pranešė Eliziejaus rūmai. Prezidentas sakė paprašęs A. Lukašenkos „pareikalauti kuo anksčiau išvesti Rusijos pajėgas iš jo teritorijos“, taip pat paraginęs jį bendradarbiauti su tarptautine bendrija, kad Ukrainos žmonėms būtų galima teikti humanitarinę pagalbą, sakoma pranešime.

Ukraina kovos su agresoriumi tiek, kiek reikės išsivaduoti, sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak jo, tai yra visos Ukrainos tautos karas prieš agresorių, įsiveržusį į šalį ir žudantį ne tik kariškius, bet ir beginklius civilius. Šalies vadovo teigimu, ukrainiečiai duoda garbingą atkirtį priešui. Prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Ukraina kovos su agresoriumi tiek, kiek reikės, kad išlaisvintų šalį, skelbia UNIAN.net.

Trečiąją Rusijos sukelto karo Ukrainoje dieną, šeštadienio vakarą, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda dalyvauja specialioje spaudos konferencijoje. „Šiandien Ukraina yra priešakinėje fronto linijoje kovodama už mus visus“, – sakė G. Nausėda. Pirmiausia ji kovoja už savo laisvę ir savo teisę kurti savo ateitį, sakė prezidentas, visgi, kartu jis pabrėžė, kad kovojama ir už kitas Europos valstybes.

Fazila ir jos sesuo pabėgo iš Afganistano po Talibano perėmimo ir dabar yra įstrigusios Ukrainoje.  Afganai, kurie pabėgo nuo chaoso ir kovų po to, kai rugpjūtį Talibanas užėmė Kabulą, pasakojo apie savo šoką, kai prasidėjo karas Ukrainoje. „Situacija Afganistane, kai valdžią perėmė Talibanas, buvo geresnė nei tai, ką matau čia, Ukrainoje. Dabar vėl pabėgame, bet šį kartą nežinomam likimui", – sako 36 metų buvęs Afganistano kariškis Haidaras Seddiqi, rašo BBC.

Ukrainos sostinė Kijevas, miestas, kuriame įprastas gyvenimas dabar slepiasi giliai po žeme. Slėptuvėje galima pamatyti įvairaus amžiaus žmonių, mažesni vaikai paprastai slėptis ateina su žaisliukais. Vienas tokių vaikų – penkerių metų berniukas, kuris tvirtai laiko pliušinį kiškutį, laukdamas ir slėpdamasis požeminėje pastogėje. Žmonės į požemį eina slėptis po perspėjimu apie artėjančius sprogdinimus, skelbia BBC.

Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė, kad pasaulis neturėtų pasitikėti informacija, kurią Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo biuras perduoda apie derybas su Ukraina po įsiveržimo į šalį. „Noriu paprašyti visų CNN žiūrovų, visų pasaulio žmonių vieno labai paprasto dalyko: prašau, nepasitikėk Putinu. Netikėk Putinu. Ir, du, nebijokite Putino", – sakė Porošenka interviu CNN iš Kijevo.

Po kelias dienas trukusių kovų šeštadienį tebevyko mūšis dėl strateginio tilto Chersone, pietų Ukrainoje, o netoliese esančiame Nikolajeve aidėjo įspėjamieji šūviai. Apšaudymo smūgių garsas Chersono apylinkėse, į šiaurę nuo Krymo pusiasalio, buvo girdimas nuo ryto, tiltą apgaubė dūmai, nes aplink jį užsidegė žolė.  Apšaudymas tęsėsi ir buvo matyti šarvuočiai ant tilto, judantys link Ukrainos pusės, nors nebuvo įmanoma patvirtinti, kam jie priklauso.

Ukrainoje vykstant Rusijos pradėtam karui, gyventojai aktyviai įsitraukia ne tik į ginkluotą, bet ir į taikų pasipriešinimą. Nufilmuotoje medžiagoje matyti, kaip liudininkė, nupasakojanti matomus vaizdus ukrainietiškai, rodo, filmuoja, kaip neginkluoti žmonės bando stabdyti tanką. Vienas vyras į tanką įsiremia rankomis, galiausiai atsiklaupia prieš jį. Visą vaizdo įrašą galite pamatyti teksto viršuje.

Rusijos invazija į Ukrainą gali pranašauti naują Šaltąjį karą Europoje, kur palei naują „geležinę uždangą“ du iki dantų ginkluoti blokai laikytų vienas į kitą nukreiptus branduolinius ginklus, sako politikai ir ekspertai.

Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip keliu važiavęs ukrainietis sustoja prie rusų karių.  Kaip girdėti įraše, ukrainietis karių paklausia, kas jiems nutiko. Pasirodo, kad jiems baigėsi kuras. Išgirdęs atsakymą vyras toliau klausia: „Gal jus partempti atgal į Rusiją?“. Išgirdę tokį komentarą kariai nusijuokė.

Lietuviams ėmus aktyviai aukoti ukrainiečiams, gali atsirasti norinčių iš to pasipelnyti. Buvo pervadintas į kalėjimą siunčiamo Antano Kandroto puslapis „Knygnešys gyvai“ ir sukurti dar bent keli puslapiai, kuriuose skatinama aukoti nežinomoms organizacijoms. Specialistai įspėja savo pinigų nepervesti nepatikimoms organizacijoms ir pataria, į ką atkreipti dėmesį aukojant.

Ukrainos sostinė Kijevas naktį iš penktadienio į šeštadienį patyrė dideles Rusijos ginkluotųjų pajėgų atakas, tačiau šeštadienį miestas pabudo laisvas. Per atakas visame mieste buvo sužeisti 5 žmonės, iš jų du vaikai. Mieste buvo smarkiai apgadintas gyvenamasis namas, nes į jį pataikė sviedinys arba raketa. Pats pastatas yra nelabai toli Kijevo tarptautinio oro uosto. Laimei, niekas nežuvo.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad Lietuvoje pastebimas žmonių susidomėjimas grynaisiais pinigais, tačiau ji teigia, kad sklinda ir melagingų pranešimų siejant grynųjų pinigų kiekį su Vakarų valstybių siekiu atjungti Rusiją nuo SWIFT tarpbankinių atsiskaitymų sistemos. Ji paragino netikėti šia informacija, nes tai nesąmonė ir melas.  Vyriausybės vadovė paragino netikėti pranešimais, kad atjungus Rusija nuo SWIFT pritrūks grynųjų pinigų, nes tai yra nesąmonė.

Vladimirui Putinui beatodairiškai atakuojant Ukrainą, Kijevo metro, kur žmonės slepiasi nuo Rusijos ginkluotųjų pajėgų atakų, 23-ejų metų moteris, padedama policijos pareigūnų, pagimdė mergytę ir pavadino ją Mios vardu. Už širdies griebiančiomis nuotraukomis socialiniame tinkle pasidalijo Ukrainos politikė Hanna Hopko, patikinusi, kad tai daro su mamos leidimu.  „Mia gimė šiąnakt streso kupinoje aplinkoje bombarduojant Kijevą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Twitter platformoje išplatino savo kreipimąsi vaikščiodamas Kijevo gatvėmis. Sostinė atlaikė sudėtingą naktį iš penktadienio į šeštadienį. Prezidentas prie savo vaizdo įrašo prirašė „Netikėkite gandais“, bandydamas paneigti kalbas, neva jis siūlo ginkluotosioms pajėgoms pasiduoti Rusijai.  „Internete labai daug melagingos informacijos, kad aš kviečiu ginkluotąsias pajėgas nuleisti ginklus arba kad prasidėjo evakuacija.

Ukraina sekmadienį toliau kovoja dėl savo šalies saugumo ir nepriklausomybės, mūšiai vyksta visoje šalyje, kurie ateinant nakčiai intensyvėjo. Rusijos kariuomenei duotas įsakymas išplėsti puolimą Ukrainoje „visomis kryptimis“. Nors Rusija atakuoja ir daugelį Ukrainos vietų, tačiau sostinės Kijevo išlaikymas – vienas svarbiausių Ukrainos tikslų.

Šeštadienio naktį pasirodė informacija, kad Rusija gali likti ne tik be žinomiausių automobilių markių, bet ir be „Apple“ produkcijos. Į bendrovės generalinį direktorių jau kreipėsi Ukraina. Kaip praneša „The Guardian“, Ukraina prašo atjungti Rusiją nuo „App Store“ ir „Apple“ produkcijos.  Ukrainos vicepremjeras Mykhailo Federov paskelbė penktadienį išsiuntęs laišką „Apple“ generaliniam direktoriui su prašymu atjungti Rusiją nuo šio prekinio ženklo produkcijos.

Bulgarija uždarė savo oro erdvę visiems Rusijos lėktuvams, pranešė Bulgarijos „Radio Horizont“. Anot radijo stoties, Bulgarija uždraudė į jos oro erdvę įskristi Rusijoje išduotas licencijas turintiems lėktuvams. Pažymima, jog šis draudimas taip pat taikomas oro erdvei virš Juodosios jūros dalies, kuri yra Bulgarijos teritoriniai vandenys. „Radio Horizon“ skelbia, kad šalies valdžios institucijų sprendimas įsigaliojo nuo vasario 26-osios nulio valandų vietos laiku.

Tiesioginio eterio metu Izraelio televizijoje, tikėtina, ukrainietis vyras pasipiktino, kad apie karą Ukrainoje tik kalbama ir nieko nedaroma. Vyras pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais, išsitraukė į vėzdą panašų daiktą ir sakė, kad su juo daužys rusus. „Ko jūs čia kalbat, vyručiai. Reikia gelbėti Ukrainą, o jūs čia tik pezate. Užteks plepėt“, – sakė pasipiktinęs vyras.

Buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas kritikuoja valstybes nares, kurios blokavo griežtesnes sankcijas. Buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį pareiškė, kad kai kurios ES vyriausybės „prisidarė sau gėdos“, atsisakydamos įvesti griežčiausias įmanomas sankcijas Rusijai, net prezidentui Vladimirui Putinui bombarduojant Kijevą.

Kalbinti lietuviai pasakoja, kad žinios apie karą Ukrainoje ne vieną pravirkdė, sukėlė dar didesnį nerimą. Vieni esą baiminasi dėl Lietuvos ateities, kiti gaili žūvančių ir kenčiančių Ukrainos žmonių. Kai kurie visai atviri – ašaroti pradeda vos prabudę. Psichologai sako, kad baimė, nerimas – normalūs jausmai, tačiau ragina žmones jiems nepasiduoti. Esą svarbiausia – turėti rutiną ir jos laikytis bei pasakoja, kaip nuraminti dabar išgyvenančius vaikus.

Naujas sankcijai Rusijai įvedė Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga bei kitos šalys. Vakarų lyderiai tvirtina, kad bendras atsakas Rusiją izoliuos nuo pasaulio finansų rinkos, o ekonomiką esą parklupdys ant kelių. Tiesa, Kremlius jų tikrąjį poveikį pajus dar tikrai negreit. Ukrainoje liejantis kraujui, Europos Sąjunga taip ir nesutiko pritarti ir pačioms griežčiausioms siūlytoms sankcijoms – atjungti Rusiją nuo SWIFT bankinių mokėjimų sistemos.

Penktadienį tiesioginiame eteryje ukrainietė BBC reporterė apsipylė ašaromis, sužinojusi, kad jos šeimos namas buvo subombarduotas. Tiesioginiame eteryje prie „BBC World“ laidų vedėjos Karin Giannone prisijungė jos kolegė Olga Malčevska. Moteris visai neseniai buvo sužinojusi, kad daugiabutis, kuriame ji anksčiau gyveno su savo šeima, buvo susprogdintas rusų karių, rašo mirror.co.uk.

Lietuvos pareigūnai pasienyje pasitinka sausuma atvykstančius, tačiau pasiekti Lietuvą – sudėtinga užduotis. Šiuo metu ištrūkti iš karo gniaužtų bando 28 Lietuvoje gyventi norintys vaikų namų globotiniai. Vis daugiau Lietuvos gyventojų aukoja pinigus Ukrainos kariuomenei, „Blue/Yellow“ organizacija jau surinko 2 milijonus eurų. Lietuvos pasienyje prie Lenkijos dirbantys pareigūnai pasitinka ukrainiečius – siūlo pagalbą.

Vladimiras Putinas yra nepakeitęs savo ambicijų ir jis eis iki galo, jis nori atstatyti imperiją, teigė buvęs VSD vadovas Povilas Malakauskas. TV3 žinių „Dienos“ komentare P. Malakauskas atskleidė, kad V. Putinas sieks pilnos Ukrainos okupacijos ir jos prijungimo prie Rusijos. Tęsiasi sunkūs mūšiai dėl Ukrainos miestų, skelbiama, kad pagrindinis rusų taikinys – Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Brutalūs vaizdai Ukrainoje gali stipriai paveikti emocinę sveikatą – karas sėja baimę, nerimą ir paniką. Emocinės pagalbos specialistai pataria, kaip išlaikyti šaltą protą neramumų akivaizdoje. Pirmosiomis karo dienomis kol kas nepadaugėjo emocinės pagalbos skambučių, tačiau specialistai spėja, kad situacija keisis. Numatoma, kad karo grėsmė gerokai padidins Lietuvos gyventojų nerimą.

Rusijos kariuomenė Kijevą pasiekė per parą, o ar iš abiejų pusių matydama rusų kariuomenę Lietuva saugi? Mūsų karininkai džiūgauja, kad į Lietuvą pastarosiomis dienomis su savo ginklais plūsta sąjungininkai – atgrasyti Kremlių nuo pagundos išbandyti NATO budrumą. Kariuomenės vadovybė ir politikai tikina darantys viską, ką gali, tačiau pripažįsta, kad šiandieninius darbus reikėjo atlikti bent dešimtmečiu anksčiau.