karas

Didžiosios Britanijos karinė žvalgyba mano, kad Rusijos puolimo Ukrainoje tempai per artimiausius kelis mėnesius sulėtės, nes Rusijos kariuomenė, bandydami užimti Donbasą, eikvoja savo išteklius.

Ragindamas pasaulį nepakartoti Antrojo pasaulinio karo istorijos, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir toliau reikalauja paspartinti ginklų tiekimą Ukrainai. „Šiandien, birželio 22 d., yra Gedulo ir karo aukų atminimo diena, kuri turėjo likti amžinai XX amžiaus istorijoje ir niekada nepasikartoti. Tačiau tai kartojasi. Rusija padarė tą patį vasario 24 d., ką naciai padarė birželio 22 d. Tada nuo įsiveržimo ryto iki agresoriaus pralaimėjimo praėjo 1418 dienų.

Intensyvėjant mūšiams tarp Rusijos ir Ukrainos pajėgų, nė vienas miestas Donecko regione nėra saugus gyventojams, praneša vietos valdžia. Šiuo metu regione tęsiasi kovos dėl Sjevjerodonecko ir Lysyčansko, o svarbiausias Ukrainos tikslas yra neleisti rusų pajėgoms žengti į Slavianską ir Kramatorską.

Europos Parlamento (EP) ELP frakcijos vicepirmininkė Rasa Juknevičienė trečiadienį Briuselyje vykstančioje plenarinėje sesijoje paragino ES lyderius nustoti siųsti pesimistines žinutes kovojančiai Ukrainai, kad jos kelias į narystę ES truks dešimtmečius, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Rodykite lyderystę, kad ši šalis kuo greičiau taptų mūsų šeimos dalimi. Susidaro įspūdis, kad ne Ukraina, o kai kurių ES šalių lyderiai nėra pasiruošę Ukrainos narystei.

Rusijos kariai kovo mėnesį nužudė ukrainiečių fotožurnalistą Maksą Leviną, galbūt prieš tai jį kankinę, teigiama trečiadienį paskelbtame žiniasklaidos teisių grupės „Žurnalistai be sienų“ (RSF) tyrime. Tokias išvados padarytos RSF išsiuntus komandą į Ukrainą ištirti M. Levino mirties aplinkybių.

Nauji Maskvos grasinimai Lietuvai. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova gąsdina, kad Rusijos atsakas į draudimą tranzitu į Kaliningradą gabenti sankcionuotas prekes bus ne diplomatinis, o praktinis. Lietuva nusileisti neketina. Prezidentas Gitanas Nausėda netiki, kad Rusija panaudos karines priemones prieš NATO valstybę ir priduria, kad Lietuva yra pasiruošusi viskam.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovyčius pareiškė, kad tikrai žino, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas serga vėžiu, rašo UNIAN. Apie tai jis kalbėjo interviu Ukrainos žurnalistui Dmytro Gordonui. Anot O. Arestovyčiaus, V. Putinas taip pat turi rimtų stuburo ir kitų organų problemų. „Iš 2020 m. tikrai žinau, kad jis serga vėžiu, panašiu į sarkomą. Tai kaulų vėžys, kas nežino...“ – sakė V. Zelenskio patarėjas.

Rusijoje – sprogimai Rostovo srityje, naftos perdirbimo gamykloje – žmonės nufilmavo, kaip į ją įskrieja, įtariama, ukrainiečių dronas. Išskirtiniai vaizdai šiandien pasiekia ir iš Severodonecko – ukrainiečiai parodė, kaip gina miestą, kuris, anot vietos valdžios, tapo tikru pragaru ir šiuo metu yra žiauraus karo epicentras.   Ukrainietė Ivanka ramią lopšinę savo sūnui dainuoja paskutinį kartą. Sūnus karste. Širdį verianti akimirka nufilmuota Lvive.

Vyras, gabenęs Vladimiro Putino branduolinių ginklų kontrolės lagaminėlį, rastas pašautas savo namuose.  Vadimas Ziminas, į pensiją išėjęs Federalinės saugumo tarnybos pulkininkas, buvo atsakingas už lagaminėlį su Rusijos branduolinės kontrolės priemonėmis, kurios visada lydi Kremliaus vadovą. Žinoma, kad jis atliko šį vaidmenį kaip buvusio prezidento Boriso Jelcino padėjėjas.

Estija trečiadienį apkaltino Rusiją savo veiksmais eskaluojant įtampą prieš kitą savaitę vyksiantį NATO viršūnių susitikimą, įskaitant imituojamą raketų ataką ir oro erdvės pažeidimus. Ji taip pat priminė šią savaitę Rusijos išsakytus kaltinimus Lietuvai dėl dalies prekių tranzito geležinkeliais į Kaliningrado sritį draudimo, kurį numato Europos Sąjungos sankcijos. „Šiuo metu Estijai tiesioginės karinės grėsmės nėra.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė, kad Ukraina ir Rusija dar toli nuo karo užbaigimo derybomis, ir pridūrė, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas vis dar klaidingai mano, jog gali diktuoti taikos sąlygas. „Tiesa ta, kad esame toli nuo Ukrainos ir Rusijos derybų, nes Putinas vis dar tiki diktuojamos taikos galimybe“, – sakė O. Scholzas kreipdamasis į Vokietijos įstatymų leidėjus.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad dėl tranzito į Kaliningradą ribojimo širstanti Rusija per pereinamąjį laikotarpį nuo kovo pati į sankcijas žiūrėjo pro pirštus. Vis dėlto jis pabrėžė, kad šią situaciją ketinama aptarti Europos Vadovų Taryboje (EVT), ir tai nebus tik Lietuvos, bet ir visos Bendrijos klausimas. „Man atrodo, kad pati Rusija, na, tiesiog galbūt šiek tiek pro pirštus žiūrėjo į šį sankcijų taikymą, galvojo, kad galbūt kažkaip kažkas, taip sakant, praneš.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas trečiadienį perspėjo apie tarptautinių karinių ryšių plėtojimo pavojų, sakydamas kalbą prieš virtualų viršūnių susitikimą su Rusijos, Indijos, Brazilijos ir Pietų Afrikos lyderiais. Xi Jinpingas per BRICS verslo forumą pabrėžė, kad „krizė dėl Ukrainos yra.

Turkijos krovininis laivas trečiadienį išplaukė iš Rusijos okupuoto Ukrainos Mariupolio uosto po „konstruktyvių“ derybų su Maskva dėl grūdų, pranešė turkų gynybos ministerija. Ministerija nenurodė, ar laivas gabena kviečius. „Susitikimas Maskvoje davė pirmą konkretų rezultatą“, – skelbiama Turkijos ministerijos pranešime. „Praėjus vos kelioms valandoms po ilgai trukusio susitikimo pabaigos, kelias dienas laukęs Turkijos sausų krovinių laivas išplaukė iš Ukrainos uosto“, – nurodoma jame.

Ukraina trečiadienį sakė, kad šalies rytuose esantis pramoninis Sjevjerodonecko miestas virto „pragaru“, Rusijos pajėgoms apsupant du svarbius miestus Donbase, kur Maskva koncentruoja savo karines pastangas. „Keturis mėnesius visos mūsų pozicijos apšaudomos viskuo – noriu tai pabrėžti – iš visų Rusijos kariuomenės turimų ginklų“, – sakoma socialiniuose tinkluose paskelbtame Luhansko srities administracijos vadovo Serhijaus Haidajaus pareiškime.

Rusijos karinės pajėgos kovą miškuose prie Kyjivo šaltakraujiškai nužudė Ukrainos fotožurnalistą Maksimą Leviną ir jį lydėjusį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karį Oleksijų Černyšovą. Apie tai paskelbė tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Reporteriai be sienų“ (RSF), nuodugniai ištyrusi žurnalisto žūties aplinkybes, įskaitant nusikaltimo vietoje rastus įkalčius. Atlikus tyrimą skelbiama, kad, tikėtina, M. Levinas nuėjo į mišką Kyjivo apylinkėse susigrąžinti savo pamestą droną.

Pagrindinis Kremliaus propagandistas Vladimiras Solovjovas vėl ėmėsi mėgstamiausios veiklos – grasinti pasauliui Trečiuoju pasauliniu karu, kuris, jo teigimu, prasidės netrukus.  Savo laidoje per valstybinį „Rossija 1“ kanalą V. Solovjovas pirmiausiai sukritikavo laidos svečius „ekspertus“, sakydamas, kad jų prognozės visada klaidingos. Jo įsitikinimu, būtent Vakarų šalių elgesys Rusijos Federacijos atžvilgiu „provokuoja“ Trečiąjį pasaulinį karą.

Karą Ukrainoje pradėjęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pagrasino dar iki šių metų pabaigos dislokuoti naują Rusijos branduolinę raketą „Šėtonas II“ („Satan II“), kuri Jungtinę Karalystę iš Rusijos pasiektų vos per tris minutes.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą pabrėžė, kad į Ukrainą įsiveržusi Rusija nesustos ties Ukraina, nes visą buvusią Sovietų Sąjungą laiko savo teritorija. „Esame įsitikinę, kad Rusijos Federacija nesustos mūsų, Ukrainos, teritorijoje...“, – spaudos konferencijoje po susitikimo su Liuksemburgo ministru pirmininku Xavieru Bethelu sakė V. Zelenskis. Jo nuomone, Rusija visą buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją mato kaip savo, kaip Rusijos Federacijos teritoriją.

Jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „spaus“ Aliaksandrą Lukašenką pradėti karą prieš Ukrainą, Baltarusijos kariuomenė per mėnesį gali suformuoti smogiamąsias pajėgas ir pradėti aktyvius karo veiksmus, mano Ukrainos atsargos pulkininkas ir karo ekspertas Olehas Ždanovas. „Labai bloga situacija Lukašenkai. Juk [galimas Baltarusijos puolimas] mums nebebus staigmena. Būsime pasiruošę ir neleisime jiems įvažiuoti kolonomis, kovosime prie pat sienos“, – interviu „TSN“ sakė O. Ždanovas.

Praėjusią savaitę vykusiame Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume Kazachstano prezidentas Kasimas-Žomartas Tokajevas atsisakė šokti pagal Rusijos prezidento Vladimiro Putino dainelę ir savo poziciją išsakė jam viešai į akis. „Nepripažįstame nei Taivano, nei Kosovo, nei Pietų Osetijos, nei Abchazijos. Ir, matyt, toks principas bus taikomas ir Luhanskui, ir Doneckui“, – forumo metu sakė K. Tokajevas, skelbia UNIAN.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius įspėjo, kad Ukrainos sostinės Kyjivo gyventojai artimiausiomis dienomis turėtų neignoruoti oro pavojaus sirenų, nes išaugo Rusijos raketų smūgių grėsmė. Kaip O. Arestovyčius sakė Rusijos žmogaus teisių aktyvistui Markui Feiginui, pavojingiausias laikotarpis truks nuo birželio 25 iki 26 dienos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis akcentuoja, kad Europos Sąjunga nedelsdama turėtų patvirtinti septintąjį sankcijų paketą Rusijos Federacijai. „Septintojo Europos Sąjungos sankcijų paketo reikia kuo greičiau. Rusija turi jausti nuolatinį spaudimo karui ir savo agresyviai antieuropietiškai politikai didėjimą“, – savo naujausioje naktinėje kalboje sakė V. Zelenskis.

Rusijos pajėgos trečiadienį po pietų apšaudė Charkivo srityje esantį kaimą. Pranešama, kad rusai atakai naudojo minosvaidžius. Smūgio metu žuvo penkios moterys, stovėjusios kieme prie daugiaaukščio namo įėjimo. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:47 | Vokiečių žurnalistai papuolė į apšaudymą Populiaraus vokiečių leidinio „Bild“ žurnalistų komanda buvo apšaudyta išvažiuojant iš Lysyčansko, praneša „Ukrinform“. Pažymima, kad leidinio komanda nuo pat karo pradžios dirbo Ukrainoje.

Parengiamojoje Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijoje Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ragino Europos Sąjungą (ES) nedvejoti priimti istorinės svarbos sprendimą – suteikti ES šalies kandidatės statusą Ukrainai. „Turime galimybę priimti istorinį sprendimą ir uždegti žalią šviesą Ukrainai. Aiškiai pareikšti, kad Ukrainos ateitis yra ES“, – antradienį Prezidentūros išplatintame pranešime cituojamas šalies vadovas.

Per Rusijos apšaudymą Ukrainos rytinėje Charkivo srityje antradienį žuvo 15 žmonių, įskaitant aštuonerių metų vaiką, pranešė regiono karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas. „Penkiolika žmonių žuvo ir 16 buvo sužeisti. Tokie siaubingi Rusijos dieninio apšaudymo Charkivo srityje padariniai“, – savo „Telegram“ kanale pranešė O. Synjehubovas. Jis nurodė, kad žmonės žuvo ir buvo sužeisti per keturis atskirus incidentus.

Turkijoje kitą savaitę rengiamos Rusijos, Ukrainos ir Jungtinių Tautų pareigūnų derybos, kuriomis siekiama atnaujinti sustabdytą grūdų eksportą per Juodąją jūrą, antradienį pranešė vietos žiniasklaida. Prieš susitikimą Stambule Turkijos gynybos pareigūnų delegacija šią savaitę lankysis Maskvoje, pranešė šaltiniai Turkijos prezidentūroje. Juos citavo televizijos NTV ir „CNN Turk“. Ukrainos uostuose yra įstrigę milijonai tonų kviečių ir kitų grūdų.

Ukraina antradienį pripažino, kad smogė naftos gręžimo platformai Juodojoje jūroje, ir pareiškė, kad Rusijos kariai ją naudoja kaip karinį objektą. Pirmadienį įvykdyta ataka buvo pirmasis smūgis Krymo energetikos infrastruktūrai Juodojoje jūroje nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24-ąją. Jis buvo nukreiptas į platformą su keturiais bokštais maždaug už 70 km nuo Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio.

Lietuvai grasinančios Rusijos propagandininkai Ukrainoje jau vaikšto Severodonecko gatvėmis. O Putino kariai jiems demonstruoja, kaip šluoja miestą nuo žemės paviršiaus. Deja, Rusija, sukaupusi žudikų rezervą, dabar stiprina puolimą Donbase, šluoja kaimus ir miestelius. Namus praradusiems Ukrainos vaikams pagalbą žada Nobelio taikos premijos laureatas, rusų žurnalistas Dmitrijus Muratovas. Jis aukcione pardavė savo Nobelio premijos medalį už rekordinę sumą – beveik 100 mln. eurų.

Ukraina antradienį pranešė, kad „pagaliau“ dislokavo pažangią Vokietijos artilerijos sistemą, sulaukusi seniai prašytos ilgojo nuotolio ir tikslaus nutaikymo ginklų siuntos. „Panzerhaubitze 2000“ pagaliau tapo Ukrainos artilerijos 155 mm haubicų arsenalo dalimi“, – socialiniame tinkle parašė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas. Jis taip pat padėkojo Vokietijos kolegei Christine Lambrecht.

Ukrainoje keturis rusų minosvaidžio smūgius patyręs karys pasakojo jautęs, kaip jo kūną apleido jėgos, kai jį vežė į ligoninę.  30-metis Džošas Griffithsas kartu su trimis kitais užsienio kovotojais vykdė žvalgybos misiją, kai jo patrulį pastebėjo tylūs rusų dronai. Po kelių akimirkų keturios atskiros minosvaidžių atakos iš eilės buvo nukreiptos į juos.

Ukraina antradienį apkaltino Rusijos energetikos milžinę „Gazprom“ neteisėtai sumažinus gamtinių dujų tiekimą Europos šalims, todėl Bendrijos valstybės buvo priverstos imtis veiksmų, kad kompensuotų energijos trūkumą. „Gazprom“ apribojo dujų tiekimą Europai dėl išgalvotų ir neteisėtų priežasčių, teisindamasi, kad „Nord Stream 1“ neveikia visu pajėgumu“, – sakė Ukrainos valstybinės energetikos bendrovės „Naftogaz“ vadovas Jurijus Vitrenka.

Lietuvoje įvestą nepaprastąją padėtį dėl Rusijos karo prieš Ukrainą siūloma pratęsti iki rugsėjo 15 dienos imtinai. Vyriausybė trečiadienį svarstys Vidaus reikalų ministerijos parengtą nutarimo projektą dėl nepaprastosios padėties įvedimo visoje Lietuvos teritorijoje nuo birželio 30 dienos iki rugsėjo 15 dienos 24 valandos. Galutinį sprendimą dėl to turės priimti Seimas. Nepaprastoji padėtis visoje Lietuvoje įvesta vasario 24 dieną Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą.

Iš Ukrainos į Lietuvą atvyksta jau šeštas traukinys, kuriuo gabenamas aliejus ir grūdai, BNS pranešė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG). LTG komunikacijos partnerė Kotryna Dzikaraitė sako, kad krovinio apimtis turėtų paaiškėti traukiniui priartėjus prie Lietuvos.  „Šiuo metu iš Ukrainos Lietuvos link vyksta traukinys su grūdų ir aliejaus kroviniu. Tikslesnes detales galėsime pasakyti, kai traukinys bus netoli Lietuvos“, – antradienį BNS sakė K. Dzikaraitė.

JAV generalinis prokuroras Merrickas Garlandas antradienį vieši Ukrainoje, kad aptartų baudžiamąjį persekiojimą asmenų, susijusių su karo nusikaltimais šioje valstybėje, į kurią vasario pabaigoje įsiveržė Rusija, pranešė vienas Teisingumo departamento pareigūnas.

Švedija tapo dar viena šalimi, kurios Energetikos agentūra paskelbė pirmojo lygio „ankstyvąjį perspėjimą“, nerimaudama, kad dėl karo Ukrainoje sumažėjęs energijos importas iš Rusijos paveiks dujų tiekimus. Įspėjimas taikomas vakarų Švedijai, o panašų pareiškimą pirmadienį jau padarė Danija. „Švedija ir Danija turi bendrą dujų rinką ir bendrą balansavimo zoną, todėl Danijos tiekimo situacija yra labai svarbi Švedijai“, – teigiama agentūros pranešime.

Liuksemburgo ministras pirmininkas Xavier Bettelis antradienį lankydamasis Ukrainoje pavadino karo nuniokotą Kyjivo priemiestį Borodianką „beprasmiško žiaurumo ir smurto“ simboliu. X. Bettelis surengė vizitą į Ukrainą po Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir Italijos premjero Mario Draghi apsilankymo šioje šalyje praėjusią savaitę.

Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos sekretorius ir Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pirmininkas Nikolajus Patruševas pareiškė tiesioginį grasinimą Lietuvai dėl sprendimo drausti krovinių tranzitą per Lietuvą į Kaliningradą. „Maskva netrukus reaguos į Vilniaus sprendimą paskelbti Kaliningrado srities transporto blokadą, tai rimtai paveiks Lietuvos gyventojus“, – pareiškė antradienį iš Maskvos į Kaliningradą atvykęs N. Patruševas.

Sociologinė ukrainiečių apklausa atskleidė, kad dviejų valstybių vadovams ukrainiečiai jaučia beveik 100 proc. palaikymą. Daugiausiai šalies gyventojų sulaukė Lenkijos ir Didžiosios Britanijos lyderiai. Kaip rodo sociologinės grupės „Reitingas“ atlikta Ukrainos gyventojų apklausa, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas yra užsienio lyderiai, kuriems Ukrainos gyventojai skiria daugiausiai palaikymo – daugiau nei 90 proc. (74–76 proc.

Baltijos šalių lyderiai prašo papildomos Europos Sąjungos paramos Ukrainos karo pabėgėliams išlaikyti. Kaip antradienį informavo Lietuvos Prezidentūra, Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda su Estijos Ministre Pirmininke Kaja Kallas ir Latvijos Ministru Pirmininku Krišjaniu tokį prašymą pateikė Europos Tarybos pirmininkui Charles‘ui Micheliui, Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen bei ES Tarybai pirmininkaujančios Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui.

Kilus sujudimui dėl dalies prekių gabenimo į Kaliningradą draudimo, Rusija reagavo audringai. Lietuva savo ruožtu sako tik taikanti Europos Sąjungos (ES) priimtas sankcijas. Politikos apžvalgininkams ir daliai politikų nesuprantama, kodėl taip pyksta Rusija, nes embargas taikomas tik plienui ir betonui, o ir įsivežti šias prekes galima kitais keliais. Tiesa, situacija gana nemaloni, nes Kaliningradas, pasak specialistų, jautri vieta tiek rusams, tiek mums.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) atskleidė Ukrainos valdžioje veikusius Rusijos agentus, tarp kurių buvo ministrų kabineto ir Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų pareigūnai. Per kelių etapų specialiąją operaciją Kyjive buvo sulaikytas ministrų kabineto sekretoriato skyriaus vadovas ir vieno iš Prekybos ir pramonės rūmų direktoratų vadovas.

Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pasiuntė žinutę Lietuvai, grasindama, kad jos laukia pasekmės dėl sprendimo uždrausti krovinių tranzitą per Lietuvą į Kaliningradą. Lietuva turi suprasti, kad Vilniaus veiksmų dėl tranzito į Kaliningradą apibūdinimas kaip priešiškas reiškia, kad dabar nėra laiko pokalbiams, antradienį sakė M. Zacharova. „Tikiuosi, kad Lietuvos atstovai turi kažkokio profesionalumo, vertindami situaciją, liekanų.

Ištikimiausia Kremliaus propagandistė Margarita Simonian tvirtina, kad rusai tikisi, jog Ukrainą ir pasaulį dėl grūdų blokados užklups badas. To, jos teigimu, reikia tam, kad Vakarai persigalvotų dėl sankcijų Rusijai. Praėjusią savaitę kalbėdama Rusijos organizuojamame Sankt Peterburgo ekonomikos forume, propagandinio Rusijos kanalo RT vadovė M. Simonian sakė: „Žinote, yra toks labai ciniškas juokelis, net ne juokelis, o šauksmas Maskvoje, jau kelis kartus girdėjau iš skirtingų žmonių.

Legendinė Ukrainos felčerė Julija Pajevskaja, geriau žinoma slapyvardžiu Taira, pirmą kartą po to, kai buvo paleista iš rusų nelaisvės, prabilo apie savo gyvenimo sąlygas ten. J. Pajevskaja į rusų karių rankas pakliuvo gelbėdama karių ir civilių gyvybes Mariupolyje. Vos paleista iš nelaisvės J. Pajevskaja savo „Facebook“ paskyroje parašė, kad kalinimo sąlygos jai labiausiai priminė koncentracijos stovyklą. Moteris teigia, kad nelaisvėje numetė daug svorio ir dabar sveria 50 kg.

Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius pataria Charkivo – antro pagal dydį Ukrainos miesto – gyventojams palikti miestą ir išsivežti vaikus, nes Charkivo apšaudymas „truks ilgai“. Pasak O. Arestovyčiaus, rusų karių grupė Belgorodo srityje pasienyje su Ukraina pasiekė operatyvinės parengties stadiją ir jis gali būti panaudota Charkivo puolimui sustiprinti.

27 Europos Sąjungos valstybės narės šią savaitę ketina Ukrainai oficialiai suteikti kandidatės statusą. Pirmadienį vykusiame ES ambasadorių susitikime niekas nepasisakė prieš tokį sprendimą, remdamasis savo šaltiniais skelbia „Bloomberg“.  Bendrija taip pat ketina paremti Europos Komisijos nuomonę dėl kandidatės statuso suteikimo Moldovai, taip pat Gruzijai, jei ji pirmiausia įvykdys konkrečias papildomas sąlygas, teigia anonimais likti pageidavę šaltiniai.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas pažymi, kad Rusijos grasinimai ryžtingai susidoroti su Lietuva dar kartą įrodo, jog imperijos apetitai neapsiriboja Ukraina. Pasak M. Podoliako, Maskva supranta tik jėgos kalbą ir privalo žinoti kiekvieno tolesnio žingsnio kainą. „Rusijos grasinimai ryžtingomis represijomis Lietuvai dar kartą įrodo, kad imperijos apetitai neapsiriboja Ukraina.

Ukrainoje į nelaisvę paimti du JAV piliečiai, kovoję Kyjivo pusėje, „kėlė pavojų“ Rusijos kariams ir turėtų būti „patraukti atsakomybėn už šiuos nusikaltimus“, pirmadienį interviu televizijai NBC pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Pasak televizijos, Kremlius per šį interviu pirmą kartą komentavo JAV kariuomenės veteranų Alexander'o Drueke'o ir Andy Huynho bylas. „Jie yra samdiniai, dalyvavę neteisėtoje veikloje Ukrainos teritorijoje.