karas

Po Rusijos smūgio sausakimšam prekybos centrui Kremenčuko mieste, Ukraina toliau skaičiuoja aukas. Jau aišku, kad mirė mažiausiai 18 gyventojų, dar bent 60 – sužeisti, 36 žmonės laikomi dingusiais. Ukrainos prezidentas šią ataką atvirai vadina terorizmo aktu, o Rusiją – didžiausia teroristine organizacija pasaulyje. Savo ruožtu Rusija vėl purtosi atsakomybės – esą pataikė visai ne į prekybos centrą, o į ukrainiečių amunicijos sandėlį, nuo kurio ir užsidegė neva neveikiantis prekybos centras.

Dėl Rusijos invazijos Ukrainoje namus buvo priversti palikti daugiau kaip 6,2 mln. žmonių, kurie liko šalies viduje, antradienį pranešė Jungtinės Tautos. Nuo karo pradžios iš Ukrainos pabėgo dar 5,26 mln. žmonių ir registravosi kaip pabėgėliai kitose Europos valstybėse. Birželio 23 dienos duomenimis, Ukrainoje buvo apie 6,275 mln.

„OnlyFans“ įkvėpta ukrainiečių moterų grupė pardavinėja nuogų moterų nuotraukas, kad surinktų lėšų Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Ji teigia, kad per tris mėnesius surinko daugiau kaip 700 000 JAV dolerių (apie 662 126 euro). Nastasija Nasko sako, kad šią idėją sugalvojo atsitiktinai.

Dėl Rusijos karinės agresijos Ukrainoje Lietuvoje nepaprastoji padėtis pratęsta iki rugsėjo vidurio. Už atitinkamą Seimo nutarimo projektą antradienį balsavo 80 parlamentarų, prieš buvo septyni, susilaikė 28 politikai. Prieš nepaprastosios padėties pratęsimą kalbėję Seimo nariai tvirtino nesuprantantys, kodėl šio režimo reikia visoje šalyje. Jų teigimu, užtektų jo pasienyje. Socialdemokratas Algirdas Sysas teigė nematąs argumentų, kodėl visoje šalyje reikia nepaprastosios padėties.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį paragino į viršūnių susitikimą Madride atvykstančius Aljanso lyderius toliau remti Rusijos puolamą Ukrainą. „Nepaprastai svarbu, kad būtume pasirengę toliau teikti paramą, nes Ukraina dabar patiria tokį žiaurumą, kokio Europoje nematėme nuo Antrojo pasaulinio karo“, – prieš viršūnių susitikimą pabrėžė J. Stoltenbergas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Rusija turėtų būti pripažinta „terorizmą remiančia valstybe“ po raketų smūgio žmonių pilnam prekybos centrui Kremenčuko mieste, nusinešusiam mažiausiai 18 žmonių gyvybių. „Tik visiškai pamišę teroristai, kuriems ne vieta pasaulyje, gali smogti raketomis civiliams objektams... Rusija privalo būti pripažinta terorizmą remiančia valstybe“, – per platformą „Telegram“ parašė V. Zelenskis.

Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai, per savo susitikimą Vokietijoje aptarę reikalus su kylančių ekonomikų lyderiais, antradienį pasmerkė Rusijos „neteisėtą ir nepateisinamą“ invaziją į Ukrainą. „Prie mūsų, Didžiojo septyneto lyderių... prisidėjo Argentinos, Indijos, Indonezijos, Senegalo ir Pietų Afrikos, taip pat Ukrainos lyderiai“, – sakoma susitikimo baigiamojo pareiškimo galutiniame juodraštyje.

Prancūzijos „Compagnie Generale des Etablissements Michelin“, viena didžiausių pasaulyje automobilių padangų gamintojų, sustabdžiusi veiklą Rusijoje, galutinai iš šios šalies pasitrauks iki šių metų pabaigos, perduodama verslą vietos investuotojams. Pagrindine sprendimo atsisakyti veiklos Rusijoje priežastimi „Michelin“ nurodė tiekimo grandinės problemas.

Rusijos karinės pajėgos pagrobė laikinai rusų okupuoto Ukrainos Chersono miesto merą Ihorį Kolichajevą, feisbuke pranešė jo patarėja Galina Lijaševskaja. Ji daugiau detalių neatskleidė. Chersono miesto taryba pridūrė, kad šiuo metu nieko nežinoma apie mero buvimo vietą.

Pirmadienį Rusijos karinės pajėgos atakavo civilių žmonių pilną prekybos centrą Ukrainoje, pražudydamos 18 žmonių. Tačiau antradienio rytą Rusijos Gynybos ministerija skelbia, kad už sprogimą prekybos centre kalta esą visai ne Rusija, o „Vakarų amunicija“. Birželio 27 d., 15.50 val., Rusijos karinės pajėgos paleido Kh-22 raketas į prekybos centrą Kremenčuko mieste. Skaičiuojama, kad atakos metu ten buvo apie 1000 civilių. Gaisro plotas pastate siekė 10 300 kvadratinių metrų.

Įsivaizduokit siaubo sceną Kremliuje: Vladimiras Putinas sušaukia savo artimiausios aplinkos narius. „Vyrai, mums šakės, – ištaria Rusijos lyderis papilkusiu kaip pelenai veidu. „Kas atsitiko, šefe?“ – paklausia paprastai melancholiškai nusiteikęs Nikolajus Patruševas, ištempdamas kaklą, kad pamatytų popieriaus lapus, laikomus drebančiose Rusijos lyderio rankose. „Ši kalba, – atsako V. Putinas. – Patys pažiūrėkit – dabar mūsų dainelė sudainuota.

Konfliktų tarp Rusijos Federacijos ir Kazachstano bei Lietuvos eskalavimas neprives prie antrojo ir trečiojo fronto atsivėrimo, nes „antroji pasaulio armija“ net nepajėgia užimti Donbaso, tvirtina rusų žurnalistas ir rašytojas, Kremliaus kritikas Viktoras Šenderovičius. Anot jo, invaziją į Ukrainą Kremlius pradėjo kaip bausmę „satelitinei šaliai“ už nepaklusnumą. Tačiau Maskva nesugeba pasiekti jokių pergalių mūšio lauke, Ukrainos televizijos „Ukraina 24“ eteryje sakė V. Šenderovičius.

Naktį iš pirmadienio į antradienį Rusijos karinės pajėgos smarkiai apšaudė Mykolajivo sritį. Tarp žuvusiųjų – ir šešerių metų mergaitė. Kaip praneša Mykolajivo srities administracijos vadovas Vitalijus Kimas, apšaudžius srities miestą Očakovą, trys žmonės žuvo, šeši buvo sužeisti. Tarp žuvusiųjų buvo šešerių metų mergaitė, o dėl apšaudymo nukentėjęs trijų mėnesių kūdikis atsidūrė komoje, skelbia UNIAN. Anot V. Kimo, rusai į Mykolajivą paleido apie 11 raketų, dalį jų numušė Ukrainos oro gynyba.

Ukrainos operatyvinė vadovybė „Pietūs“ skelbia, kad Ukrainos gynėjai sėkmingai veržiasi Chersono ir Zaporižios kryptimis. Chersono srityje, pasak OV „Pietūs“ atstovės Natalijos Humeniuk, Rusijos kariai pasitelkia oro antskrydžius ir artilerijos ugnimi bando atkovoti savo pozicijas. „Praėjusį ataskaitinį laikotarpį buvo [surengti] keturi aviacijos skrydžiai ir bandymai atnaujinti pozicijas prie Potiomkino.

Europos Komisijos (EK) nuolaidos sankcijoms dalies prekių tranzitui per Lietuvą tarp Rusijos ir Kaliningrado sukeltų papildomų teisinių problemų, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. G. Landsbergis antradienį LRT radijui teigė, kad Lietuva negalės vetuoti šio papildomo EK išaiškinimo.

Ukraina gavo papildomą 65 mlrd. jenų (maždaug 500 mln. JAV dolerių) Japonijos lengvatinę paskolą pagal birželio pradžioje Ukrainos finansų ministerijos ir Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūros (JICA) pasirašytą finansavimo sutartį. Ukrainos finansų ministerija pažymi, jog paskola suteikiama lengvatinėmis sąlygomis: grąžinimo laikotarpis – 30 metų, įskaitant 10 metų lengvatinį laikotarpį, o metinės palūkanos – 1 procentas.

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius teigė, kad civilizuotas pasaulis į Rusijos raketų atakas prieš prekybos centrą Kremenčuke turėtų reaguoti griežtesnėmis sankcijomis Rusijai. Ministras mano, kad nusikaltėliai bus patraukti atsakomybėn, tačiau kol kas pasaulio lyderiai turėtų nustoti skambinti Rusijos diktatoriui. „Dar vienas baisus Rusijos karo nusikaltimas – raketų ataka į prekybos centrą Kremenčuke.

Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai pasmerkė kaip „karo nusikaltimą“ Rusijos pirmadienį surengtą mažiausiai 18 žmonių gyvybių pareikalavusį raketos smūgį vidurio Ukrainoje, kurio taikiniu tapo gausiai lankomas parduotuvių centras. Vokietijoje susitikę lyderiai pažadėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir kiti su šiuo incidentu Kremenčuko mieste susiję asmenys bus patraukti atsakomybėn.

Kurortų įmonės šiuo metu samdo darbuotojus į neužpildytas personalo vietas ir nors ukrainiečiai darbo jėgos trūkumo neišsprendė, bet rinką pagyvino, sako darbdaviai. Neringos ir Palangos verslininkai viešbučiuose, kavinėse bei restoranuose ir kitų paslaugų teikimui vis dar ieško darbo jėgos, nes sezonas labiausiai įsibėgėja nuo Joninių. Dalį vietų užpildo į šalį atvykę pabėgėliai iš Ukrainos.

Buvęs JAV specialusis įgaliotinis Ukrainai Kurtas Volkeris prognozuoja, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos, įvaldžiusios galingą Vakarų teikiamą ginkluotę, netrukus galės išlaisvinti teritorijas aplink tris didelius miestus: Mykolajivą, Chersoną ir Charkivą. „Kai jie gaus mūsų geriausią įrangą ir pradės ją naudoti, jie galės geriau strategiškai veikti ir atgauti tam tikras teritorijas“, – „Ukrinform“ sakė K. Volkeris.

Ukraina paragino surengti skubų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį dėl Rusijos smūgių civiliniams taikiniams, pranešė organizacija. Posėdis numatytas antradienį 19 val. Grinvičo (22 val. Lietuvos) laiku. Susitikime daugiausiai dėmesio bus skirta pirmadienį surengtam raketų smūgiui prekybos centrui vidurio Ukrainos Kremenčuko mieste, sakė Albanijos, kuri rotacine tvarka pirmininkauja Saugumo Tarybai, misijos atstovas.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius įsitikinęs, kad Vakarai nusprendė „palaužti“ Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, ir yra įsitikinęs, kad Vakarų lyderiams pavyks jį pribaigti. O. Arestovyčius prisiminė, kaip šią savaitę Didžiojo septyneto lyderiai šaipėsi iš surežisuotos 2009-ųjų V. Putino nuotraukos ant arklio, kalbėdami, kad galbūt ir jiems reikėtų apsinuoginti iki pusės bendrai nuotraukai, kaip tai nuotraukose mėgsta daryti V. Putinas.

Naujausiais duomenimis, žuvo mažiausiai 18 žmonių ir buvo sužeista dar 59, kai Rusijos karinės pajėgos pirmadienio popietę atakavo prekybos centrą Kremenčuko miestelyje, Poltavos srityje, centrinėje Ukrainoje. Rusijos atakos prieš Kremenčuko prekybos centrą aukų skaičius išaugo iki 18, antradienio rytą paskelbė Poltavos srities administracijos vadovas Dmytro Luninas.  Pasak jo, įvykio vietoje vis dar dirba gelbėtojai. Birželio 27 d., 15.50 val.

Su Lenkija besiribojančios Lvivo srities administracijos atstovas vietos žiniasklaidai patvirtino, kad ruošiamasi puolimui iš Baltarusijos teritorijos. Skelbiama, kad yra įrenginėjami inžineriniai ir gynybiniai tinklai, bendradarbiaujama su kaimynine Volynės sritimi, kuri yra pasienyje su Baltarusija. Tuo pat metu virš Lenkijos teritorijos, paleis sieną su Ukraina ir Baltarusija ratus suka NATO žvalgybiniai lėktuvai, rodo „Flighradar24“ duomenys.

Ukrainos atsakas į pirmadienio rusų raketų ataką prieš Kremenčuko prekybos centrą bus „ilgas, kruopštus ir skoningas“, sako Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius, rašo UNIAN. Apie tai jis kalbėjo „Feygin live“. O. Arestovyčiaus nuomone, karas Ukrainoje šiuo metu eina eskalacijos keliu. „Aišku, kad atsakysime ir atsakysime ilgai, kruopščiai ir skoningai. Ir jie mums atsakys... Karas eina eskalacijos keliu.

Svarbi žinia NATO viršūnių susitikimo išvakarėse. Aljansas planuoja beveik aštuonis kartus didinti greitojo reagavimo pajėgas Europos Rytuose. O Didžiojo septyneto lyderiai tariasi, kaip dar labiau paspausti Rusiją dėl karo Ukrainoje. Antrą derybų dieną Vokietijos kancleris pradėjo pareiškimu, kad reikia visomis išgalėmis remti Ukrainą, bet ir išvengti Rusijos ir NATO konflikto.

Dėl Kaliningrado tranzito klausimo Lietuva gali atsidurti aklavietėje. Premjerė patvirtino, kad iš Europos Komisijos gavo dokumentą, kuris Lietuvai atrodo nenaudingas – kelia problemų. Nors ir pateikė savo pastabas, dabar Vyriausybė sako galinti tik laukti, ką nuspręs Briuselio biurokratai. Palaikymą Lietuvai išreiškė ir į Vilnių atvykęs vienas įtakingiausių Jungtinių Valstijų senatorių Richardas Durbinas.

Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai pirmadienį išreiškė „rimtą susirūpinimą“ dėl Rusijos planų artimiausiais mėnesiais perduoti Baltarusijai raketų, galinčių nešti branduolines kovines galvutes. „Raginame Rusiją elgtis atsakingai ir santūriai“, – sakoma didžiausių industrializuotų pasaulio valstybių lyderių pareiškime. „Šiuo atžvilgiu reiškiame rimtą susirūpinimą po Rusijos pranešimo, kad ji gali perduoti Baltarusijai raketų su branduoliniais pajėgumais“, – pabrėžiama pareiškime.

Didžiojo septyneto (G-7) šalys ir toliau didins spaudimą Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, pirmadienį pažadėjo grupės viršūnių susitikimo šeimininkas Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. „Kaip G-7 narės vieningai palaikome Ukrainą ir toliau ją remsime. Dėl to visi turime priimti sunkius, bet būtinus sprendimus“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė O. Scholzas, dėkodamas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui už jo kreipimąsi į pasaulio lyderius vaizdo ryšiu.

Rusijos karinė agresija Ukrainoje tęsiasi ir grėsmė Lietuvai nemažėja, teikdama nutarimą dėl nepaprastosios padėties pratęsimo iki rugsėjo vidurio sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Deja, ir šiuo metu grėsmė visuomenės rimčiai išlieka ir nemažėja, Rusijos karinė agresija Ukrainoje tęsiasi, jos daromi nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai ir mastas tik didėja.

Kreipdamasis į šiuo metu vykstantį Didžiojo septyneto (G-7) susitikimą, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jų paprašė priešlėktuvinių gynybos sistemų. Kartu Ukrainos lyderis prašė daugiau sankcijų Rusijai, saugumo Ukrainai garantijų bei padėti sprendžiant blokuojamų grūdų eksporto klausimą, „Reuters“ cituoja Europos pareigūną, sutikusį kalbėti su anonimiškumo sąlyga.

Nemažai įtampos pastaruoju metu kelia Rusijos Kaliningrado eksklavas – nuo likusios šalies atskirta, tačiau strategiškai reikšminga teritorija Baltijos pakrantėje, kuri netrukus gali būti įtraukta į Kremliaus karą. Rusija aršiai sureagavo į Lietuvos draudimą savo teritorija į Kaliningradą gabenti sankcionuotas prekes. Tačiau Lietuva teigia tik besilaikanti Europos Sąjungos (ES) įvestų sankcijų, kurias Europos blokas palaiko.

Kanadoje įsigaliojo parlamento priimtos Specialiųjų ekonominių priemonių įstatymo pataisos, kuriomis suteikiama teisė vyriausybei konfiskuoti sankcionuotą Rusijos turtą ir panaudoti jį Ukrainai paremti.

Jungtinės Valstijos pirmadienį paskelbė naujų Didžiojo septyneto (G-7) sankcijų Rusijos gynybos pramonei, turinčių susilpninti Kremliaus gebėjimą tęsti invaziją Ukrainoje. „G-7 lyderiai suderins ir išplės tikslines sankcijas, kad dar labiau suvaržytų Rusijos prieigą“ prie vakarietiškų technologijų, galinčių sustiprinti Rusijos ginkluotės pramonę, nurodė Baltieji rūmai. Be to, JAV „agresyviai taikysis į Rusijos gynybos tiekimo grandinesa.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketina paskelbti apie pažangių raketų „žemė–oras“ sistemų, taip pat papildomų paramos artilerijai perdavimą Ukrainai, besistengiančiai atremti jau keturis mėnesius besitęsiančią Rusijos invaziją, naujienų agentūra AP pirmadienį citavo vieną informuotą šaltinį. JAV ketina nupirkti Ukrainai Norvegijoje sukurtų vidutinio ir ilgo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemų NASAMS, sakė šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Viacheslavas karo Ukrainoje metu prarado savo mamą, savo „YouTube“ paskyroje įkeltame vaizdo įraše rašo „Unicef“. Du sviediniai nukrito netoli jų namų Donecko regione. „Sviedinys nukrito vos keli žingsniai nuo mūsų. Kai atmerkiau savo akis, pamačiau savo mamą, gulinčią ant šono. Paskutiniai jos žodžiai buvo: „Man viskas gerai“. Aš paverčiau ją link savęs ir...“, – pradėjo verkti Viacheslavas. Vieninteliai giminaičiai, likę Viacheslavui, yra jo dvi jaunesnės sesutės ir du jaunesni broliai.

Ukrainos gynėjai padarė didelių nuostolių Rusijos karinėms pajėgoms Rytų Ukrainoje prie Verchnokamjankų ir privertė juos trauktis, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. „Donecko kryptimi priešas, remiamas artilerijos, bando blokuoti Lysyčansko miestą iš pietų. Apšaudo civilinę ir karinę infrastruktūrą Lysyčansko, Volčejarovkos, Loskutovkos ir Verchnokamjankų gyvenviečių srityse.

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepasiekė savo „strateginių tikslų“ kare prieš Ukrainą. „Kalbant apie Putino strateginius tikslus, jis jau patyrė nesėkmę. Jo strateginis tikslas buvo nutraukti Ukrainos suverenitetą ir nepriklausomybę, nušluoti ją nuo žemėlapio, įtraukti į Rusiją. Tai nepavyko“, – CNN sakė A. Blinkenas.

Oficialus Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano atstovas Ibrahimas Kalinas pareiškė, kad Rusijai, nepaisydama Vakarų prašymų, neketina palaikyti dėl karo įvestų sankcijų Rusijai. „Mes negalime to padaryti, nes tai pirmiausia paveiks mūsų ekonomiką. Kita vertus, mes užimame tarpininko vaidmenį, nes viskas vyksta per Turkiją“, – sakė jis interviu televizijos kanalui „Haberturk“. „Mes sankcijų netaikome ir jose nedalyvausime. Turime ginti savo interesus.

Penktą mėnesį vykstant Rusijos invazijai į nepriklausomos Ukrainos teritoriją, vadovauti karui paskirtas Rusijos generolas pulkininkas Genadijus Židko, skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW). ISW savo naujausioje analizėje teigia, kad Rusijos invazijai į Ukrainą vadovauja būtent Vyriausiojo karinio-politinio direktorato vadovas generolas pulkininkas Genadijus Židko, o ne Pietų karinės apygardos vadas Aleksandras Dvornikovas.

Pirmą kartą nuo 1918 m. Rusija neįvykdė savo įsipareigojimų kreditoriams, taip pasiekdama defoltą, skelbia „Bloomberg“. Ties defolto riba Rusija dėl jai įvestų sankcijų balansavo kelis mėnesius. „Bloomberg“ teigimu, Rusijos pranešimas apie įsipareigojimų skolininkams nevykdymą buvo Vakarų sankcijų kulminacija, kuri užkirto kelią Rusijai atsiskaityti su užsienio kreditoriais. Dar gegužės 27 d. pasibaigė terminas Rusijai sumokėti kreditoriams apie 100 mln. JAV dolerių (980 000 mln.

Rusija apšaudė Luhansko srityje esantį Lysyčanską. Pranešama, kad rusų raketa pataikė į minią, kuri pylėsi vandenį iš cisternos. Žuvo bent aštuoni žmonės, dar mažiausiai 42 buvo sužeisti. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:55 | Arestovyčius: Ukraina atsakys į prekybos centro smūgį Ukrainos atsakas į pirmadienio rusų raketų ataką prieš Kremenčuko prekybos centrą bus „ilgas, kruopštus ir skoningas“, sako Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius, rašo UNIAN.

Pranešta, kad Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu Ukrainoje aplankė Rusijos karinius dalinius, pranešė „Reuters“, remdamasi gynybos ministerijos teigimu. „Rusijos dalinių vadavietėse generolas S. Šoigu išklausė vadų pastebėjimus apie esamą padėtį ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų veiksmus pagrindinėse operacijų srityse“, – sakoma ministerijos pranešime.

Rusijos okupantai sekmadienio rytą Kyjivą suderbino 14 paleistų raketų. Kiek vėliau paaiškėjo, kad Rusijos raketos pataikė į gyvenamąjį pastatą ir vaikų darželio kompleksą Kyjivo centre, žuvo vienas žmogus, o dar penki buvo sužeisti, skelbia „Reuters“.  Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenko socialiniame tinkle paskelbė, kad viena iš sužeistųjų per raketos smūgį į daugiabutį buvo Rusijos pilietė. „Rusai šaudo rusus“, – tviteryje parašė jis.

„The Kyiv Independent“ rašo, kad sekmadienį paleistos rusų raketos pataikė ir į vaikų darželį.  Ukrainos kultūros ministras Oleksandras Tkačenka teigimu, okupantų išpuolio metu Ševčenkos rajone buvo apgadintas ne tik 9 aukštų gyvenamsis namas, bet ir netoliese esantis vaikų darželis. Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenko teigė, kad jei okupantų raketa būtų paleista įprastą darbo dieną, visi vaikai būtų žuvę. Laimei, tąkart vaikų žaidimų aikštelėje nebuvo.

Šeštadienį Rusijos karinės pajėgos oficialiai perėmė Rytų Ukrainos miesto Sjevjerodonecko kontrolę. Tačiau šiam žingsniui prireikė net dviejų mėnesių. Būtent tiek laiko praėjo nuo to, kai Rusija pradėjo ataką prieš miestą ir nepaisant milžiniškos artilerijos galios ilgą laiką nesugebėjo palaužti ryžtingo Ukrainos pasipriešinimo bei nutraukti tiekimo linijų, kurios nedideliais kiekiais aprūpino miesto gynėjus ginklais ir amunicija.

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pareiškė matantys „galimybę pakeisti karo eigą“ Ukrainoje, nors Londonas perspėjo nebandyti „sureguliuoti“ padėties dabar.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pranešė, kad Rusija nusprendė Baltarusijai perduoti taktinių raketų kompleksus, todėl, ministro teigimu, NATO turėtų priimti naujus sprendimus. A. Anušauskas teigė, kad vertėtų pradėti kalbėti apie tai, ar kaip atsako į Rusijos veiksmus dislokuoti Lietuvoje smogiamosios aviacijos junginius. „Nuolat Vakarų valstybes šantažuojantis Putinas nepamiršo ir karinio šantažo atnaujinimo.

JAV prezidentas Joe Bidenas sekmadienį Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui pareiškė, kad Vakarai turi išlikti vieningi Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje. „Turime laikytis kartu“, – sakė J. Bidenas O. Scholzui per derybas, surengtas prieš Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą Vokietijos Alpėse. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikėjosi, kad „NATO ir G-7 kaip nors suskils, bet mes nesusiskaldėme ir nesiruošiame to daryti“, kalbėjo J. Bidenas.