karas

Netoli Donecko esančiame Chasiv Jare mieste okupantų paleista raketa pražudė 15 žmonių. Dar 24 yra sužeisti griuvus daliai daugiabučio namo, kurį okupantai apšaudė. Tuo metu šalies vadovybė sekmadienį paragino vietos gyventojus palikti Chersoną, kur ruošiama kontrataka. Sekmadienis yra 136-oji karo Ukrainoje diena.

Vadinamasis nepripažintos Donecko liaudies respublikos (DLR) teismas mirties bausme nuteisė „Azovo“ bataliono kovotojus Konstantiną Nikitenko (šaukinys Fox) ir jo kolegą Nikolajų (šaukinys Frostas). Tai paskelbė Rusijos propagandistas Dmitrijus Stešinas, Ukrainos naujienų agentūra UNIAN skelbia Telegram kanale. Nebuvo jokio „oficialaus“ paskelbimo apie „nuosprendžius“ „Azovo“ kovotojams iš separatistų.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, kad Rusija baigė pasirengimą priemonėms prieš Lietuvą ir Europos Sąjungą, reaguodama į tranzito į Kaliningradą blokavimą ir artimiausiomis dienomis jas pritaikys. „Mes nelauksime be galo. Dar kartą perspėjame, kad jei situacija artimiausiomis dienomis nesistabilizuos, tai Rusija imsis griežtų priemonių prieš Lietuvą ir Europos Sąjungą, kurių pasirengimas jau baigtas.

Ukrainos žvalgyba praneša pastebėjusi, kad okupuotame ir rusų beveik visiškai sunaikintame Ukrainos Rytuose esančiame Mariupolio mieste vagiami automobiliai ir kitos transporto priemonės. Okupuotame Mariupolyje rusai ir jų bendrininkai masiškai vagia automobilius, skelbia kyivindependent.com. Apie tai, kad Mariupolyje sparčiai daugėja automobilių vagysčių, pranešė Ukrainos Gynybos ministerijos Žvalgybos direktoratas.

Ukrainos sociologai nerimauja: beveik 10 procentų iš kelių milijonų nuo karo pabėgusių ukrainiečių neketina grįžti į tėvynę, dar tiek pat – dvejoja. Tokius rezultatus balandį parodė sociologinio Razumkovo centro atlikta apklausa. Ukrainos pasienio tarnybos duomenimis, gegužės viduryje po Rusijos atakos šalį paliko apie penki milijonai žmonių, o grįžo beveik du milijonai žmonių.

Vokietija galės paspartinti priešlėktuvinių kovos mašinų „Gepard“ tiekimą Ukrainai – „Spiegel“. Dabar jau niekas neturėtų sutrukdyti Ukrainai perduoti 30 vienetų „Gepard“ kovos mašinų. „Spiegel“ teigimu, po kelių savaičių pastangų Vokietijos vyriausybės kanceliarija kartu su Norvegijos gynybos ministerija surado gamintoją, galintį pagaminti papildomos amunicijos. Amunicijos tiekimas „Gepard“ anksčiau buvo laikomas problema, nes rinkoje buvo prieinama nepakankamai šaudmenų šioms kovos mašinoms.

Vieni gyventojai laukia Rusijos, o-kiti tiki Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis ir nenori palikti savo namų. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bataliono paramedikė ir Kijevo miesto tarybos deputatė Alina Michailova pasakojo, kodėl kai kurie žmonės atsisako evakuotis iš karštųjų Ukrainos taškų. Ji papasakojo ir apie specifinę šoko būseną, kai nuolat apšaudomų miestų gyventojai kartais nenori vykti į saugius regionus arba netgi nustoja saugotis patys ir saugoti kitus.

Šiuo metu apie 30 proc. Charkivo srities teritorijos lieka laikinai užimta rusų ir ten esantys žmonės laukia išlaisvinimo, tai pasakojo Charkivo srities karinės administracijos pirmininkas Olegas Sinegubovas, skelbia Ukrainos naujienų agentūra UNIAN. „Kaip rodo gyventojų evakuacija iš laikinai okupuotų teritorijų, mūsiškiai labai laukia išvadavimo. Šiose teritorijose išlikti darosi vis sunkiau. Pavyzdžiui, Balakleya miestas, kuriame okupantai įvedė labai griežtą tvarką, suvaržymus.

Vienas bepiločio drono „Bayraktar“ pranašumų yra tai, kad jis gali grįžti į bazę net ir patyręs didelę žalą. Ukrainos gynėjai žavisi „Bayraktar TB2“ žvalgybinių ir smogiamųjų bepiločių orlaivių kokybe ir tuo, kaip jie gali „atlaikyti“ smūgį. Tai interviu „The Times“ sakė vienas iš „Bayraktar TB2“ operatorių, Ukrainos karinės žvalgybos vyresnysis karininkas su šaukiniu „Odesa“, skelbia naujienų agentūra UNIAN.

Ukrainos žvalgyba gavo dar vieną Vladimiro Putino abejingumo savo kariuomenei įrodymą. Esą dabar, taupant pinigus, pradėtos klasifikuoti karo metu patirtos traumos, o okupantų karo vadai klastoja duomenis, kiek žmonių dalyvauja puolime, tam, kad gautų daugiau pinigų.

Rusijos karo Ukrainoje kontekste dar 2014 metais Kazachstanas padidino baudžiamąją atsakomybę už separatizmą. Ir tai esą padaryta neatsitiktinai, o siekiant užkirsti kelią galimai Kremliaus agresijai. Rusija svajoja užimti tris regionus Kazachstano šiaurėje, o apie tai žino ir gyventojai, ir šalies prezidentas Kasimas Tokajevas, 24 kanalo eteryje pareiškė Strateginių studijų ir saugumo instituto vienas steigėjų ir vadovų, Ukrainos žmogaus teisių aktyvistas Pavelas Lisyansky.

Buvęs Rusijos prezidentas ir Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad dabar su Rusija elgiamasi kaip su Sovietų Sąjunga. Esą vertinant sankcijų apimtį, santykiai tapo kur kas „rimtesni". Jis geopolitiką palygino su vaikų kiemo muštynėmis. Jis pareiškė, kad po invazijos į Ukrainą su Rusija „iš tikrųjų pradėta skaitytis“, kaip ir su SSRS, o tam tikrais aspektais dar rimčiau.

Greitkelyje Minskas – Bobruiskas, kuris naudojamas pasiekti Ukrainos Šiaurę, pastebėta vilkikų kolona su simboliu „V“. Vienas sunkvežimis nuvažiavo į griovį. Baltarusijoje iš Minsko Bobruisko link judėjo Rusijos kariuomenės karinių sunkvežimių KamAZ kolona. Stebėjimo grupės „Belarusian Gayun“ duomenimis, koloną sudaro 10 automobilių.

Okupantų užimtame Mariupolyje daugėja išlikusių asmeninių transporto priemonių vagysčių. Automobiliai vagiami ir iš atvirų teritorijų ar stovėjimo aikštelių, ir iš uždarų garažų. Apie tai pranešė Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgyba. Pastebima, kad vagysčių pasitaiko ir iš atvirų teritorijų ar automobilių stovėjimo aikštelių, ir iš uždarų garažų kooperatyvų.

Užsitęsusio karo perspektyva atskleidė Europos lyderių ir ekspertų susiskaldymą. Jie vieningai remia Kijevą, tačiau nuomonės skiriasi dėl tikslų: padėti Ukrainai laimėti arba siekti ankstyvų paliaubų, net ir nuolaidų Kremliui kaina. Rusija į mūšį metė milžiniškas pajėgas ir sugebėjo įsiveržti į Donbasą. Pasak Ukrainos valdžios, Rusijos kariams kai kuriose srityse pavyko įgauti ir reikšmingą jėgos pranašumą.

Vasario 27 d., praėjus kelioms dienoms po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, Rusijos pajėgos pradėjo operaciją, siekdamos užgrobti Čornobajevkos oro uostą netoli Chersono Juodosios jūros pakrantėje, rašo „Foreign Affairs“.  Chersonas buvo pirmasis Ukrainos miestas, kurį rusams pavyko užimti, jis yra netoli Krymo, todėl Černobajevkos aerodromas buvo svarbus kitam puolimo etapui. Tačiau viskas klostėsi ne pagal planą.

Nuo vasario 24 iki liepos 9 dienos Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino apie 37 200 Rusijos karių, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Šis skaičius yra 300 didesnis nei praėjusią dieną.

Penktadienį per apšaudymus Donecko srityje žuvo penki civiliai, dar aštuoni sužeisti.  Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Donecko srities karinės administracijos pirmininkas Pavelas Kirilenko. „Liepos 8 dieną rusai Donecko srityje nužudė penkis civilius: keturis Severske ir vieną Semigorje. Dar aštuoni žmonės buvo sužeisti“, – sakė jis. P. Kirilenko taip pat pažymėjo, kad dabar neįmanoma nustatyti tikslaus aukų skaičiaus Mariupolyje.

Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė išsiųsiančios Ukrainai daugiau salvinės raketų ugnies sistemų HIMARS ir naujų, taikliau šaudyti leidžiančių artilerijos sviedinių, sustiprinsiančių Kyjivo kariuomenės pajėgumus smogti įsiveržusių Rusijos pajėgų ginklų sandėliams ir tiekimo grandinėms. Į naują 400 mln. dolerių (393 mln. eurų) vertės ginkluotės paketą įtrauktos keturios HIMARS mašinos ir iš jų leidžiamos raketos.

Rusijos agresija prieš Ukrainą sukėlė pasaulinę maisto krizę, dėl kurios daugiau nei 323 milijonai žmonių visame pasaulyje susiduria su maisto trūkumu, o dar apie 1,2 milijardo patiria sunkumų dėl aukštų maisto produktų kainų, energijos ir sumažėjusių pajamų. Tai pasakė Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis Josepas Borrellas, sakydamas kalbą G20 užsienio reikalų ministrų susitikime Balyje, pranešama Europos išorės veiksmų tarnybos svetainėje.

Rusija intensyviai bombarduoja Ukrainos Rytus, tuo pat metu Ukraina ruošiasi galimai atakai iš Šiaurės, nuo Baltarusijos, kur pastaruoju metu stebimi aktyvus pasiruošimas galimai karinei agresijai. Ukrainos Šiaurėje šiuo metu yra užminuojamos pavojingos teritorijos, taip pat Kyjive civiliai mokomi, kaip elgtis dar vienos atakos atveju. 136-oji karo Ukrainoje diena. Rusijos kariai ir toliau ugnimi atakuoja visą fronto liniją ir veržiasi į vakarus nuo Lysyčansko.

Rusų okupantai ir vėl apšaudė Charkivą – šįkart raketos pražudė keturis taikius gyventojus, o dar 9 – smarkiai sužeidė. Raketos krito ir Donbaso miestuose, kur atakų metų žuvo dar vienas žmogus. Vėl prakalbo ir Putinas. Be to, Balyje vyskta Didžiojo dvidešimtuko susitikimas, kur Rusijos užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas sulaukė pažeminimo – Vakarų lyderiai atsisakė su juo fotografuotis, o Blinkenas ir susitikti.

Pajūrio gyventojus ir pliažuose besikaitinančius svečius nemenkai išgąsdino virš Klaipėdos ir Palangos vienas paskui kitą skraidę du kariniai naikintuvai bei krovininis orlaivis. Išgirdę triukšmą bei pamatę kai vienas naikintuvo šaudo šilumininius užtaisus žmonės pamanė, kad prasidėjo karas. Daugybė žmonių puolė filmuoti veiksmą danguje ir aiškintis, ką daryti, bėgti slėptis ar nekreipti dėmesio.

Palaidoti gyvi po namo griuvėsiais savo lovoje. Tokia neeiline istorija dalijasi ukrainiečių pora, į kurios namą naktį pataikė ir jį į šipulius sugriovė Rusijos raketa „Iskander“. Tokia sunkioji ginkluotė paprastai naudojama norint smogti į karinius taikinius, bet rusai ją paleido į gyvenamuosius namus. Viename Charkivo rajonų – vieta, kur pataikė rusiška raketa „Iskander“, ji visiškai sunaikino gyvenamąjį namą. Būtent tuo momentu pirmame aukšte savo kambaryje buvo vyras ir žmona.

Našlė, kurios vyrą rusą karį žiauriai nužudė jo bendražygiai čečėnai, prisijungė prie savo tautiečių bataliono, besitraukiančio kovoti už Ukrainą. Po to, kai Vladimiro Putino čečėnų sargybiniui Ramzanui Kadyrovui ištikimi kariai įvykdė egzekuciją jos vyrui, našlė prisijungė prie „Laisvė Rusijai“ legiono, kurio gretas sudaro perbėgėliai, nepatenkinti tirono kariniais veiksmais.

Ukraina laimėjo barščių karą su Rusija. Rusija ilgą laiką bandė savintis tradicinio ukrainietiško patiekalo kilmę, tačiau tarptautinė organizacija UNESCO kartą ir visiems laikams išsprendė ginčą. Barščiai – ukrainietiški. Tamsiai raudoni barščiai, šakelė krapų ir šaukštas riebios grietinės… Ukrainiečiai nuo šiol gali džiaugtis tuo, kad tradiciniai barščiai pripažinti ukrainietišku patiekalu.

Ukrainoje žuvo buvęs brazilų modelis ir elitinė snaiperė, kai per bombardavimą užsidegė bunkeris, kuriame ji tuo metu buvo.  Apie buvusio modelio Thalitos do Valle mirtį pranešė jos gedinti šeima. Moteris žuvo kovodama su Rusijos okupantais Ukrainos rytuose esančiame Charkovo mieste. Žuvo kilus gaisrui bunkeryje Patvirtinta, kad buvęs brazilų modelis ir elitinė snaiperė Ukrainoje mirė uždususi, kai bunkeris, kuriame ji slėpėsi, užsidegė per bombardavimą, rašoma themirror.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį pareiškė, kad „nebėgios“ paskui Jungtines Valstijas siekdamas derybų, jo kolegai Antony Blinkenui atsisakius su juo susitikti G-20 ministrų susitikime Indonezijoje. „Ne mes atsisakome kontaktų, o Jungtinės Valstijos, – sakė S. Lavrovas žurnalistams Balio saloje. – Mes niekam nebėgiojame iš paskos, prašydami susitikti.

Sulaukęs klausimo apie Rusijos karą Ukrainoje Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas jį ignoravo ir pabėgo. Tai nutiko Balyje vykstančiame G20 šalių užsienio reikalų ministrų susitikimo metu, rašo UNIAN. S. Lavrovui pozuojant fotografams, vienas iš jų kelis kartus garsiai pakartojo klausimą „Kodėl pradėjote karą?“ Rusijos užsienio reikalų ministras, vos išgirdęs riksmą, ėmė kažką kalbėti, o netrukus greitai nuėjo nuo fotografų.

Dauguma lyderių G20 šalių užsienio reikalų ministrų susitikime atsisakė fotografuotis su Rusijos atstovu Sergejumi Lavrovu. Vis dėlto jis aiškina, kad pats nekvietė nieko nusifotografuoti kartu. Apie tai, kaip rašo UNIAN, pirmoji pranešė Japonijos agentūra „Kyodo“. Paprastai susitikimų metu lyderiai pozuoja tradicinei nuotraukai. Tačiau šiemet fotosesija neįvyko.

Pirmą kartą nuo invazijos pradžios apie teritorines pergales Ukrainoje nepaskelbusi Rusija praneša, kad daro kovos veiksmų pertrauką. Esą kariams reikia pailsėti ir susitaisyti techniką. Tačiau jau artimiausios valandos parodys, ko verti šie rusų žodžiai. Okupantų desperacija skverbiasi ir dar giliau: Dūma skubos tvarka priėmė įstatymus, kurie įpareigoja verslus tiekti prekes ginkluotosioms pajėgoms, o darbuotojus – dirbti viršvalandžius.

Naujosios Zelandijos ministrė pirmininkė Jacinda Ardern ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinių Tautų Saugumo Taryba nesugebėjo sureaguoti į Rusijos įsiveržimą į Ukrainą, o Maskvą pavadino „moraliai bankrutavusia“. J. Ardern, kuri jau seniai pasisako prieš penkių JT Saugumo Tarybos nuolatinių narių – Jungtinės Karalystės, Kinijos, Prancūzijos, Rusijos ir Jungtinių Valstijų – veto teisę, pakartojo raginimą reformuoti šią instituciją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Ukraina jau pradeda jausti vakarietiškos ginkluotės veikimą fronte, nes galinga ir tiksli artilerija leidžia atakuoti rusų logistines grandines. Apie tai jis užsiminė savo vakarinėje kalboje, kuria pasidalijo socialiniuose tinkluose.  Savo kalbą prezidentas V. Zelenskis pradėjo informacija, kad Rusijos artilerija pataikė į Charkivo Pedagoginį universitetą, kur sunaikino pagrindinį pastatą, auditorijas, muziejų ir biblioteką.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad karo su Rusija trukmė iš esmės labai priklauso nuo Vakarų spaudimo Rusijai, kad ji būtų priversta galvoti apie taiką. Tai jis pareiškė spaudos konferencijoje su Airijos premjeru Michaeliu Martinu, praneša Radio Svoboda Ukraina.  „Tai visai ne konfliktas ir jau ne karinis konfliktas. Tai atviras teroristinis aktas iš Rusijos Federacijos pusės.

Kaliningrado pavadinimas šiomis dienomis kaitina ne vieną diskusiją. Rusija skundžiasi ir meluoja, o pasaulis atsargiai vaikšto aplink. Regionas, regis, Rusijai labai svarbus, nors šias vokiškas žemės rusai valdo vos daugiau nei 60 metų. Istorikai sako, krašto istorija skaudi ir sunki, ir dabar ten yra likęs tik šešėlis to, kas anksčiau buvo klestintis regionas.

NATO lyderiams susirinkus Madride, kur pagrindinis ir svarbiausias aptarimo objektas buvo Rusijos invazija Ukrainoje, o rusų pajėgos po truputį griaužiasi tolyn, rašo Radio Free Europe/Radio Liberty.  Nematydamas karo pabaigos, transatlantinis aljansas siekia sukurti ilgalaikę pagalbos Ukrainai ir sankcijų Rusijai strategiją.

Maratas Gabidullinas yra pirmasis kovotojas iš privačios Rusijos sukarintos bendrovės „Wagner“, kuris sulaužė tabu ir viešai prabilo apie šią slaptą organizaciją. Savo ketverius samdinio metus kovojant Rytų Ukrainoje ir Sirijoje jis atpasakoja memuaruose „Toje pačioje upėje du kartus“. Ši knyga ką tik išleista prancūzų kalba. Vyras sutiko duoti interviu rfi.fr ir teigia nebijantis į jį, matyt, nutaikytų neapykantos peilių.

Rusų kariai taip girtauja, kad kaip prevencinė priemonė buvo įvestas draudimas parduoti alkoholinius gėrimus (įskaitant alų) Rusijos Federacijos kariškiams Mykhailivsko ir Rozdol bendruomenių teritorijose, skelbia UNIAN.ua Dėl masinio Rusijos kariškių girtavimo laikinai okupuotose Zaporožės srities teritorijose bandoma uždrausti jiems prekiauti alkoholiu. Tai pranešė Gynybos ministerijos Vyriausiasis žvalgybos direktoratas.

Ilgametis Vladimiro Putino sąjungininkas ir Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas garsėja savo aštriais ir kartais nelogiškais pasisakymais, šį kartą jis išsiliejo savo „Telegram“ paskyroje, kur paskelbė žinią apie tai, kad bet koks karinis tribunolas prieš Rusija yra „nesamonė“, rašo The Guardian.

Birželio pabaigoje rusų įsibrovėliai paliko strategiškai svarbią Gyvačių salą Juodojoje jūroje. Rusijos gynybos ministerija greitą rusų atsitraukimą pavadino „geros valios žingsniu“. Vyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnijus paaiškino, kad „okupantai paliko salą, neatlaikę mūsų artilerijos ugnies, raketų ir oro smūgių“, rašo „Forbes“. Salą rusai užėmė vasario 24 d. ir būdami saloje jie  patyrė daug nuostolių.

„Tikrasis įgūdis yra iš anksto pastebėti ženklus ir įsitikinti, kad neverčiate savo vyrų daryti ko nors pavojingo. Jis stabtelėjo. „Pavojingo jums“. Iš Ukrainos sklindant vis daugiau pasakojimų apie rusų karius, kurie daro nusikaltimus, atsisako vykdyti įsakymus ir net perbėga į kitą pusę, prisiminiau tą afganą, Sovietų Sąjungos bjauraus karo Afganistane veteraną ir tai, kaip su juo kalbėjausi, rašo knygų apie Rusiją ir jos režimą autorius Markas Galeotti.

Rusijos prezidento pradėtas karas prieš Ukrainą atneša didelių nuostolių pačiai Rusijos Federacijai. Manoma, kad šiomis dienomis Putinas pasirašė naują dekretą dėl pasirengimo mobilizacijai. Tik šios mobilizacijos metu niekas nebus išsiųstas į karą. Užduotys čia kitokios, sako „FreeDom“ žurnalistai.  Kaip pažymi karo ekspertas Olegas Ždanovas, Rusijos Federacijai trūksta darbo išteklių, įrangos ir komponentų jos remontui.

Briuselyje 30 NATO narių pasirašė Švedijos ir Suomijos stojimo į bloką protokolus. O kol Aljansas stiprina gretas, Europos šalių lyderiai Šveicarijoje diskutuoja apie Ukrainos atstatymą. Aiškėja, kiek jis gali kainuoti – suma siekia mažiausiai 750 milijardų dolerių. Beje, dar 10 milijonų neatidėliotiniems darbams Ukrainai žada ir Lietuva. Ukrainos atstovai sako, kad atstatyti miestus reikia iš konfiskuoto rusų oligarchų turto.

Ukrainos atstatymo konferencijoje Šveicarijos mieste Lugane antradienį susitikusios Kyjivo sąjungininkės turėtų priimti deklaraciją, kurioje būtų išdėstyti karo nuniokotos šalies atstatymo principai ir prioritetai, atsieisiantys mažiausiai 750 mlrd. JAV dolerių (727,47 mlrd. eurų) . Dešimčių šalių, tarptautinių organizacijų ir verslo įmonių vadovai nuo pirmadienio dalyvauja susitikime pietiniame Lugano mieste, vykstančiame sugriežtinto saugumo sąlygomis.

Ukraina neatidėjo reformų, kol bus pasiekta pergalė prieš visa niokojantį karą pradėjusią Rusiją, bet paspartino jų vykdymą, siekdama atstatyti dar geresnę Ukrainą, sakė Lugane vykstančioje Ukrainos reformų konferencijoje dalyvaujanti premjerė Ingrida Šimonytė, pažymėjusi, jog dabar Ukrainos draugų ir partnerių eilė įrodyti, jog nuo diskusijų galime greitai pereiti prie bendrų darbų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį paskelbė pergalę Ukrainos rytinėje Luhansko srityje, kitą dieną po ukrainiečių pasitraukimo iš paskutinės savo tvirtovės šioje teritorijoje. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu per televizijos transliuotą susitikimą raportavo V. Putinui, kad šalies pajėgos perėmė kontrolę visoje Luhansko srities teritorijoje. Ši sritis kartu su kaimynine Donecko sritimis sudaro rytinį Donbaso regioną, kurį Maskva siekia visą užimti.

Ukraina patvirtino – kartu su kritusiu Lysyčansku Rusijos rankose atsidūrė visa Luhansko sritis. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ukrainiečius bando guosti – esą daugiau modernių ginklų gavę šalies kariai prarastas teritorijas dar susigrąžins. Savo ruožtu strateginę pergalę Luhanske iškovojęs Vladimiras Putinas sustoti neketina – savo gynybos ministrui įsakė puolimą tęsti.

Lietuvos gyventojų, manančių, kad karas Ukrainoje truks ilgiau nei metus, per kelis mėnesius išaugo triskart, sankcijas Rusijai palaiko beveik du trečdaliai gyventojų, rodo pirmadienį paskelbtas „Kantar“ atliktas „Karo barometras“. Rinkos tyrimų bendrovės birželio 1-9 dienomis vykdytoje apklausoje 77 proc. respondentų laikėsi nuomonės, jog Rusijos karinė invazija truks ilgiau, nei metus. Kovą, praėjus maždaug mėnesiui po invazijos, taip manė 29 proc. proc. apklaustųjų.

Pentagonas patvirtino, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos fronte labai efektyviai pradėjo naudoti daugkartinius raketų paleidimo įrenginius HIMARS, skelbia washingtonpost.com Pagrindinis Ukrainos arsenalo ginklas važiavo jokiame žemėlapyje nepažymėtu gruntiniu keliu, palei saulėgrąžų lauką, kol kariuomenės sargybiniai jį pastatė tarp medžių – šakos jį apsaugojo nuo rusų dronų, kurie neabejotinai jį medžioja.