karas

Ukrainos kariuomenė yra pasirengusi išlaisvinti okupuotą šalies pietų dalį, tačiau šį procesą apsunkina didelių miestų buvimas, kurių Ukrainos ginkluotosios pajėgos nesiruošia apšaudyti. Tai interviu pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 63-iosios mechanizuotosios brigados vado pavaduotojas pulkininkas Vadymas Čornis, skelbia UNIAN.ua „Tikrai, kad čia bus labai sunku. Visų pirma, mūsų miestai yra priekyje, mes ne rusai, mes nesame okupantai, tai mūsų miestai, mes nenorime jų griauti.

Didžiosios Britanijos Karališkųjų oro pajėgų pulko personalas apmokys 10 000 ukrainiečių, neturinčių karinės patirties Jungtinėje Karalystėje, skelbia Ukrninform.net „RAF Gunners yra trijų tarnybų mokymo programos dalis, kurios metu iki 10 000 ukrainiečių, neturinčių ikarinės patirties, atvyks į Jungtinę Karalystę ir dalyvaus intensyviuose kursuose. Tai padės jiems ginti savo šalį nuo Rusijos agresijos.

Pirmaisiais Putino metais valdžią įgijusius silovikus pakeitė beveidžiai saugumo technokratai – tikrieji KGB įpėdiniai, rašo Project Syndicate politologė Nina L. Krushchiova.  1999 m. pabaigoje, kai silpnas Borisas Jelcinas ieškojo įpėdinio tarp saugumo tarnybų, Rusijoje pasklido niūrus pokštas. „Kodėl komunistai geresni už KGB?“ – skambėjo klausimas? „Nes komunistai tave bars, o KGB pakars.“ Tai buvo mažiau pokštas, daugiau įspėjimas, bet dauguma rusų to nesuprato.

Po penkių mėnesių  invazijos į Ukrainą Rusija aktyviai formuoja naujus batalionus ir kuria dar vieną korpusą. Tai pareiškė Gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato atstovas Vadym Skibitsky, praneša „Radio Svoboda“. Kaip pažymėjo pareigūnas, iki liepos pabaigos Rusijos Federacija planuoja suformuoti 16 naujų batalionų. „Įsakymą formuoti tokius batalionus gavo apie 50 Rusijos Federacijos subjektų, skaičius svyruoja – 500-600 žmonių.

Nuomonę apie tai, kokia yra paprasto ruso pasaulėžiūra nepriklausomo projekto tinklalapyje, skirtame tekstų sklaidai apie karą Ukrainoje anglų kalba pasakoja autorius Dmitrijus. Štai, ką jis sako pastebėjęs, rašo wartranslated.com. Toliau pateikiame jo asmeninius pastebėjimus.

Buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministerijos vadovas Volodymyras Ogryzko sako, kad jei nebus Krymo tilto ir bus likviduota karinio jūrų laivyno bazė Sevastopolyje ir kituose Krymo miestuose, grėsmė Ukrainos pietums išnyks, skelbia UNIAN.ua Donbasas ir Krymas pagal tarptautinę teisę yra Ukrainos teritorija. Tai, kad Rusija juos paskelbė savais, nieko nereiškia. Todėl naudoti ginklus Kryme yra leistina.

Pranešama, kad Rusijos kariai, kurie atsisakė tęsti kovą prieš Ukrainą, laikomi nelaisvėje Luhansko srityje. Remiantis žiniasklaidos pranešimais, kuriuose cituojami kariai, jų šeimos nariai ir žmogaus teisių darbuotojai, karius sulaikė jų viršininkai, kai jie bandė pasitraukti iš armijos, skelbia Meduza.io. Numatomas kalinių skaičius svyruoja nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų. Bent kai kurie protestuotojai pranešė, kad yra laikomi Briankos mieste.

Nors rusų turistų Turkijoje šiemet sumažėjo perpus, bet panašu, kad ir tos pusės ten mažai kas laukia. Fašistiniu keliu pasukusios Rusijos piliečiai Turkijoje bijo kalbėti rusiškai, o kitose šalyse juos plūsta, keikia, mėto daiktus ir siunčia velniop. Kelionių organizatoriai netgi prisibijo sodinti į vieną turistinį autobusą lietuvius ar kitų Baltijos šalių gyventojus kartu su rusais. Tačiau rusų mažiau ne tik Turkijoje, bet ir Lietuvoje. „Štai mes pliaže. Mano dukra.

Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Gaidai pranešė apie netikėtą „sprogimą“ okupuotame Lisičanske, dėl kurio ginkluotosios pajėgos sunaikino 50 įsibrovėlių būstinę. Juos ištiko  „infarktas“ iš netikėtumo.  Užpuolikai buvo įsirengę savo būstinę teismo rūmuose, pažymėjo Luhansko srities administracijos vadovas. Apie tai jis parašė savo Facebook puslapyje.

Žvalgyba sužinojo, kaip okupantai užmaskuoja šovinius, skirtus pristatyti į Chersono sritį. Nauji amunicijos sandėliai įrengiami civiliniuose pastatuose – kultūros ir švietimo įstaigose, pažymėjo Ukrainos gynybos ministerija, skelbia UNIAN.ua. Rusai, prisidengdami humanitarine pagalba, pradėjo importuoti amuniciją į Chersono sritį. Apie tai pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Pagrindinis žvalgybos direktoratas.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas teigia, kad Europos Sąjungai (ES) dėl karo Ukrainoje reikia naujos strategijos, mat sankcijos, nutaikytos prieš Rusiją, jo teigimu, nesuveikė, rašo „Sky News“. V. Orbanas, kalbėdamas apie galimą naujos strategijos formą, teigė, kad didžiausias prioritetas turi būti skiriamas bendriems susitarimams tarp valstybių. „Reikalinga nauja strategija, kuri būtų orientuota į taikos derybas, užuot siekiant laimėti karą“, – kalbėjo jis.

Rusija su Ukraina kariauja jau beveik penkis mėnesius, tačiau, kaip praeitą savaitę rusų kariams užėmus paskutinį ukrainiečių valdytą miestą Luhansko srityje – Lysyčianską – Vladimiras Putinas pasakė: „Mes dar nieko rimtai nepradėjome.“ Miesto užėmimas buvo svarbus laimėjimas V. Putino kampanijai, kurios tikslas – visas Ukrainos Donbaso regionas, rašo „The Financial Times“. Tai buvo Rusijai labai reikalinga ir karių nusiteikimą pagerinusi pergalė.

Postą paliekantis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas penktadienį patikino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kad jam pasitraukus iš pareigų Londonas toliau tvirtai rems  Kyjivo kovą su Rusijos agresija.  B. Johnsonas, vienas tvirčiausių Ukrainos rėmėjų penkis mėnesius vykstančiame kare, anksčiau šį mėnesį buvo priverstas atsistatydinti iš Konservatorių partijos pirmininko posto po virtinės skandalų, paskatinusių maištą ministrų kabinete.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Jungtinės Tautos yra atsakingos už tai, kad būtų įgyvendintas Stambule pasiektas susitarimas dėl Rusijos invazijos nutraukto ukrainietiškų grūdų eksporto atblokavimo.  „Rusija gali imtis provokacijų, bandymų diskredituoti Ukrainos ir tarptautines pastangas. Tačiau mes pasitikime Jungtinėmis Tautomis. Dabar jų pareiga garantuoti susitarimo įgyvendinimą“, – sakė prezidentas savo kasdieniame vaizdo kreipimesi.

Jungtinės Valstijos penktadienį paragino Rusiją skubiai atblokuoti grūdų eksportą iš Ukrainos ir išreiškė viltį, kad Stambule sudarytas susitarimas dėl grūdų gabenimo laivais per Juodąją jūrą atnaujinimo yra pakankamai gerai struktūruotas, kad būtų galima stebėti, kaip jo laikomasi.

Skirtinguose Ukrainos regionuose rusų okupantai šeštadienį paleido raketas. Pranešama apie pirmąsias aukas, taip pat sužeistus asmenis. JAV Atstovų rūmų Ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininkas Adamas Smithas pareiškė, kad JAV yra pasiruošusi suteikti Ukrainai „kiek HIMARS sistemų, kiek tik gali“. Apie tai praneša „Radio Svaboda“. Svarbiausi įvykiai, susiję su Ukraina: 23:30| Raketinės atakos prieš Mykolaivą metu nukentėjo 2 žmonės Šeštadienį Rusijos įvykdytos raketinė...

Baltieji Rūmai penktadienį pranešė, kad Ukrainai bus perduota beveik 300 mln. JAV dolerių vertės parama, kuri padės kovoje su Rusijos okupantais, rašo CNN. Pentagono atstovas Johnas Kirby teigė, kad į 270 mln. JAV dolerių vertės paketą įtrauktos vidutinio nuotolio raketų sistemos, taktiniai dronai, kurie bus perduoti Ukrainai. J. Kirby pridūrė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas artimiausiomis savaitėmis taip pat patvirtins papildomus pagalbos paketus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad paliaubos su Rusija, neatsiėmus savo šalies prarastų teritorijų, tik prailgintų karą. Interviu metu su „The Wall Street Journal“ žurnalistais, V. Zelenskis įspėjo, kad jeigu paliaubos būtų pasirašytos, laimėtų tik Maskva, mat Ukraina prarastų savo teritorijas. Be to, pastebima, kad tai tik paaštrintų konfliktą, kadangi vėliau Rusija gali iš naujo apsiginkluoti ir pradėti naują puolimą.

Ukrainos ir Lietuvos institucijos šiuo metu derina procedūras bei dokumentus dėl ukrainiečių vaikų namų „Perlinka“ auklėtinių grįžimo į Ukrainą, Apie tai penktadienį pranešė portalas 15min.lt. Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė portalui patvirtino, kad yra gautas kol kas žodinis Ukrainos institucijų prašymas dėl vaikų grąžinimo į gimtinę. Juos žadama paskirstyti į šeimas. Vaikų grįžimui šįkart neturėtų sutrukdyti teisėsaugos vykdomas tyrimas dėl galimos prekybos vaikais.

Ukrainos kariuomenė atakavo Rusijos karines pajėgas netoli Zaporožės atominės elektrinės. Vyriausiojo Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos direktorato teigimu, šalies kariuomenė paleido raketas į Rusijos kariuomenės pozicijas netoli Zaporožės atominės elektrinės.  Savo ruožtu Ukrainos atstovai išplatino vaizdo įraša, kuriame matyti, kai, smogus raketai, rusų kariai pradeda bėgioti į skirtingas vietas.

Žurnalistams pavyko pakliūti į subombarduotą Mariupolį ir be okupantų priežiūros paklausinėti vietinių žmonių, kaip jie gyvena „prie ruso“ be kanalizacijos, vandens ar pinigų. Optimizmo sugriautame mieste mažai. O iki pamatų Ukrainą griaunantys ir žudantys rusai ir toliau mėgaujasi vakarietišku alumi – tyrimas atskleidė, kad Maskvos parduotuvėse gausu alaus, kurio gamintojai dar karo pradžioje paskelbė negirdysiantys rusų.

Norvegijos Karališkasis jūrų laivynas prie šalies krantų susekė du Rusijos povandeninius laivus, pranešė „Sky News“. Karinio jūrų laivyno atstovas teigė, kad du povandeniniai laivai „Vepr“ ir „Severodvinsk“ buvo pastebėti Šiaurės jūroje, į šiaurės vakarus nuo Bergeno, Norvegijoje. Rusų povandeniniai laivai buvo susekti jiems plaukiant po vandeniu į pietus palei Norvegijos pakrantę.

Ukrainos ekspertai vis dažniau prabylą apie galimą Rusijos pauzę kare. Tokia galimybė labai reali ir tai liudija istorija, teigė karybos apžvalgininkas Egidijus Papečkys. TV3 žinių „Dienos komentare“ karybos apžvalgininkas aiškino, kad bet kokiu atveju karinės įrangos prasme Ukraina turėtų būti ramesnė.

Rusijai, Ukrainai ir Turkijai pasirašius susitarimą dėl grūdų eksporto iš Juodosios jūros uostų, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas tikino, kad tai padės išvengti bado, kuris grėsė milijardams gyventojų, rašo „The Guardian“. Be to, R. T. Erdoganas tvirtino, kad trišalė sutartis taip pat leis sumažinti pasaulinius infliacijos rodiklius.

Tarp Vinycos centre įvykdyto raketinio išpuolio aukų pateko 7 metų berniukas Romanas iš Lvovo. Šiuo metu jo būklė itin sunki, jis evakuotas gydytis į užsienį. Ketvirtadienį, liepos 21 dieną, savo tviterio paskyroje apie tai pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka. Jo paskelbtoje nuotraukoje matyti ligoninės lovoje gulintis vaikas, vardu Romanas. Visas jo veidas apvyniotas tvarsčiais, o iš kūno išvesta daugybė vamzdelių.

Lenkų opozicinė partija „Razem“ („Kartu“) ragina nurašyti su Rusijos invazijos kovojančios Ukrainos skolą užsieniui, pranešė Lenkijos valstybinė naujienų agentūra PAP.

Nepripažįstamų Rytų Ukrainos prorusiškų separatistinių darinių lyderiai penktadienį paskelbė blokavę „Google“ ir apkaltino JAV technologijų milžinę „smurto prieš rusus“ propagavimu. „Priėmėme sprendimą blokuoti „Google“ Donecko liaudies respublikos (DLR) teritorijoje“, – per susirašinėjimo platformą „Telegram“ paskelbė Donecko separatistų lyderis Denisas Pušilinas.

Šią savaitę Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas lankėsi Ukrainoje, kuri jau beveik pusę metų kariauja, gindamasi nuo kaimyninės Rusijos agresijos, rašoma pranešime žiniasklaidai. Prisimindamas šį apsilankymą arkivyskupas išskiria tris labiausiai įsirėžusius dalykus: Ukrainos žmonių ištvermė, stipri dvasia ir maldos galia.

JAV Ukrainai perduotos salvinės raketų ugnies sistemos HIMARS pakeitė žaidimo taisykles fronte Ukrainoje, teigia žurnalas „Forbes“. Leidinio teigimu, Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi keletą savaičių priešo artilerijos „ramybės“, kad galėtų kiek įmanoma labiau apsunkinti padėtį rusų pajėgoms ir pradėti kontrpuolimą Chersono srityje, netoli Charkivo ir Zaporižios.

Rusijos Federacijos vyriausybė penktadienį pareiškė išplečianti savo „nedraugiškų valstybių“ sąrašą. Jį papildė penkios Europos valstybės: Graikija, Danija, Slovėnija, Kroatija ir Slovakija. „Vyriausybė atnaujino užsienio valstybių, kurios imasi nedraugiškų veiksmų prieš Rusijos diplomatines ir konsulines atstovybes užsienyje, sąrašą. Sąraše yra Graikija, Danija, Slovėnija, Kroatija ir Slovakija“, – rašoma vyriausybės pranešima.

Rusijos opozicionierius Garis Kasparovas mano, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galėtų paskelbti Rusijos pergalę kare prieš Ukrainą spalio 7-ąją – per savo 70-ąjį jubiliejų. Kasparovas pažymėjo, kad diktatoriai mėgsta jubiliejus ir visokias „išskirtines“ datas, o būtent spalio 7-ąją V. Putinas minės 70-metį.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas įsitikinęs, kad Rusijos karinės pajėgos, Vakarams Ukrainą aprūpinus raketų sistemomis, pradėjo panikuoti. Jis neabejoja, kad Ukraina atsikovos Rusijos laikinai okupuotas teritorijas, tačiau tai teks daryti tik ginklu, o ne derybų keliu. „Rusijos kariuomenė, kai tik gavome HIMARS (salvinės raketų ugnies sistemos – red. past.), pradėjo panikuoti.

Europos Tarybos vystomasis bankas skyrė beveik 420 tūkst. eurų Lietuvai. Šios lėšos bus skirtos vaikams su negalia iš Ukrainos priimti socialinės globos centre „Vija“. Šių metų gegužę beveik 500 tūkst. eurų Europos Tarybos vystomasis bankas skyrė papildomoms apgyvendinimo vietoms sukurti Pabėgėlių priėmimo centre. „Europos Tarybos vystomasis bankas antrą kartą mums skyrė lėšų – galėsime dar geriau pasirūpinti nuo karo pabėgusiais ukrainiečiais.

Ukrainos atsargos pulkininkas, karo ekspertas Olehas Ždanovas įtaria, kad Kremliaus statytinis, Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas galvoja apie galimą Vladimiro Putino išdavystę ir respublikos atskyrimą nuo Rusijos Federacijos. Taip O. Ždanovas pakomentavo naujausią R. Kadyrovo prašymą V. Putinui Čečėnijoje dislokuoti oro gynybos sistemas.

Per penkis mėnesius nuo savo pačios inicijuoto karo Ukrainoje Rusija neteko pusės savo šnipų Europoje, teigia Didžiosios Britanijos užsienio žvalgybos tarnybos MI6 vadovas Richardas Moore‘as, praneša CNN. Didžiosios Britanijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas mano, kad Rusija prarado gebėjimą šnipinėti Europoje „perpus“ po to, kai iš Europos miestų buvo išsiųsti daugiau nei 400 Rusijos žvalgybos pareigūnų ir sulaikyti keli civiliais apsimetę užsislaptinę šnipai.

Per penkis mėnesius nuo to, kai įsiveržė į nepriklausomą Ukrainą, Rusija patyrė didelių karinio personalo ir įrangos nuostolių. Maskva nebeturi jėgų pasiekti užsibrėžtų tikslų Ukrainoje. Tai teigiama Kanados ginkluotųjų pajėgų analizėje. „Dėl didelių personalo ir įrangos nuostolių Rusija tikriausiai nebeturi karinių pajėgumų įgyvendinti savo ambicijas Ukrainoje“, – teigiama analizėje.

Rusų kariuomenė patiria milžinišką ukrainiečių pasipriešinimą. Teigiama, kad netoli Chersono miesto šiuo metu yra apsupta apie 1–2 tūkst. rusų karių. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:39 | JAV skirs beveik 300 mln. vertės karinę pagalbą Ukrainai Baltieji Rūmai penktadienį pranešė, kad Ukrainai bus perduota beveik 300 mln. JAV dolerių vertės parama, kuri padės kovoje su Rusijos okupantais, rašo CNN. Pentagono atstovas Johnas Kirby teigė, kad į 270 mln.

Ukrainos prezidentas Zelenskis ir jo žmona Olena, viešinti Amerikoje, vėl prašo kuo greičiau Ukrainai tiekti oro gynybos sistemų. Mat rusai raketomis nepaliauja sėti mirties. Charkive okupantai ir vėl nusitaikė į autobusų stoteles ir turgų, pražudė žmonių. O iš Ukrainos pietinės dalies Maskvos propaganda jau rodo siužetus, kaip dalina rusiškus pasus ir postringauja apie grįžimą į Rusiją. Šaltiniai Kremliuje skelbia, esą Rusija jau rugsėjį planuoja aneksuoti užgrobtas teritorijas.

Lietuva jungiasi į Ukrainos bylą prieš Rusiją dėl karo nusikaltimų Tarptautinio Teisingumo Teisme Hagoje. Kaip pranešė Teisingumo ministerija (TM), ketinimus stoti į šią Tarptautinio Teisingumo Teismo bylą išreiškė 43 Europos bei pasaulio valstybės, taip pat ES, kurios smerkia Rusijos vykdomą karinę agresiją ir jos vykdomus tarptautinius nusikaltimus.  Oficialiai Lietuva prie bylos prisijungs penktadienį.

Turkijos užsienio reikalų ministras ketvirtadienį pareiškė „optimistiškai“ vertinantis tikimybę greitai pasiekti susitarimą, kuris išsklaidytų Rusijos būgštavimus ir leistų atnaujinti ukrainietiškų grūdų gabenimą laivais per Juodąją jūrą.  Mevlutas Cavusoglu tai pareiškė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui kiek anksčiau iškėlus netikėtą naują sąlygą grūdų eksportui iš Ukrainos atblokuoti.

Septyni iš dešimties, arba 72 proc. lietuvių teigia jaučiantys karo Ukrainoje poveikį savo gerovei, rodo ketvirtadienį paskelbtas tyrimų bendrovės „Kantar“ Karo barometras. Tyrimo duomenimis, labiausiai karo poveikį gerovei sako jaučiantys Rumunijos (79 proc.) ir Latvijos (76 proc.) gyventojai. Mažiausiai paveikti jaučiasi čekai (58 proc.), austrai (61 proc.), serbai bei vengrai (po 64 proc.).  Lietuvoje reprezentatyvaus tyrimo metu apklausta 600 gyventojų nuo 18 iki 65-erių.

Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainai nesileidžia į taikos derybas su Rusija, nes jai to esą neleidžia JAV.

Europos Sąjunga ketvirtadienį patvirtino naujas sankcijas Rusijai dėl karo Ukrainoje, bloko narėms pritarus virtinei priemonių, įskaitant rusiško aukso importo draudimą ir kai kurių aukštųjų technologijų prekių eksporto griežtesnę kontrolę.

Šveicarijos ir Švedijos inžinerijos milžinė ABB ketvirtadienį paskelbė pasitrauksianti iš Rusijos dėl karo Ukrainoje ir su tuo susijusių tarptautinių sankcijų Maskvai. Grupė apskaičiavo, kad Rusijos rinkai tenka tik 1 ar 2 proc. visos ABB metinės apyvartos, o sprendimas antrojo ketvirčio rezultatams atsieis maždaug 57 mln. JAV dolerių. „ABB nusprendė pasitraukti iš Rusijos rinkos dėl vykstančio karo Ukrainoje ir susijusių tarptautinių sankcijų poveikio“, – sakoma grupės pranešime.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas prakalbo apie galimai artėjantį Rusijos pradėto karo eigos lūžį, prie kurio turėtų privesti sparčiai modernėjanti Ukrainos ginkluotė. „Daug kas priklauso nuo mūsų karių parengimo. Mes pakeisime šio karo eigą. Netrukus bus daug netikėtumų“, – „Telegram“ rašė A. Jermakas.

Lietuvos paštas penktadienį išleidžia Natalijos Vaišnorienės kurtą pašto ženklą, skirtą laivui ,,Sūduvis“, informavo valstybės valdoma bendrovė. Pašto ženklo nominalas – 0,65 euro, tiražas – 25 tūkst. vienetų. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Klaipėdos pašte (H. Manto g. 7). Tai – jau antrasis pašto ženklas Lietuvos jūrinės istorijos tema.

Charkivo karinės administracijos vadas Olehas Synehubovas praneša, kad ketvirtadienį miestas smarkiai apšaudomas. „Rusai puola Charkivą. Gyventojų dėmesiui: būkite slėptuvėse, be reikalo neikite į gatves, neignoruokite pavojaus sirenų!“ – „Telegram“ rašė O. Synehubovas. „Viena tankiausiai apgyvendintų miesto vietovių apšaudoma. Likite slėptuvėse!“ – taip pat „Telegram“ rašė Charkivo meras Igoris Terechovas.

Trečiadienį Rytų Ukrainos mieste Charkive per Rusijos raketos smūgį žuvo 13 metų berniukas, kuris laukė autobuso prie mečetės, pranešė vietos pareigūnai. Po išpuolio paauglio tėvas atsiklaupė laikydamas už rankos žuvusį sunų, kurio uždengtas kūnas gulėjo gatvėje prie sunaikintos autobusų stotelės, skelbia „Reuters“. Pranešama, kad tėvas bemaž dvi valandas prie savo žuvusio sūnaus kūno skaitė maldas. Vienoje iš nuotraukų matyti, kad gedintį vyrą guodžia Ukrainos policijos pareigūnė.

Rusijos ir Ukrainos karas vyksta nuo 2014 metų – nuo tada, kai Rusijos Federacija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą ir įsiveržė į Donbasą. Plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą tęsiasi nuo šių metų vasario 24 dienos. Ir nors Ukrainos ginkluotosios pajėgos rusų kariams priešinasi jau beveik penkis mėnesius, karo Ukrainoje trukmė priklauso nuo daugelio veiksnių.