karas

JAV Centrinės žvalgybos valdybos vadas Williamas Burnsas tvirtina, kad, net jei Rusijoje bus mobilizuota 300 tūkst. žmonių, jų visų išmesti į frontą kaip patrankų mėsą nepavyks. Ir vis tik, jo teigimu, karių trūkumas yra tik viena iš Rusijos kariuomenės problemų. Ten taip pat trūksta parengimo ir reikalingos įrangos.

Kai kurie Rusijos šviežiai mobilizuoti kariai jau pateko į Ukrainos karių nelaisvę. Vienas tokių karo belaisvių kreipėsi į kitus savo tautiečius, kad šie geriau nekeltų kojos į Ukrainą. „Aš, Aleksejus Vladimirovčius Baškovas, gimęs 1977 metais, į tarnybą Sovietų kariuomenėje paimtas Maskvos karinės prievolės tarnyboje, 2022 m. rugsėjo 21 d.“ – „Twitter“ išplitusiame vaizdo įraše kalba vienas į nelaisvę paimtas ką tik mobilizuotas rusų karys.

Ukrainos gynėjai švenčia dar vieną reikšmingą pergalę – jiems pavyko atkovoti Charkivo srities Kupjansko-Uzlovos gyvenvietę. Apie tai skelbia Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiasis žvalgybos direktoratas. Teritorijos išlaisvinimą patvirtino ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, kartu pasidalindamas vaizdo įrašu, kur Ukrainos karys vietos Rusijos vėliavos gyvenvietėje iškelia Ukrainos dvispalvę. „Kupjanskas-Uzlova vėl po Ukrainos vėliava. Galiausiai galime patvirtinti šį įvykį.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad JAV neprieštarauja tam, jog Ukraina panaudotų suteiktą Vakarų ginkluotę teritorijoms, kuriose Rusijos Federacija organizavo „referendumus“, susigrąžinti. A. Blinkenas tai pareiškė per bendrą spaudos konferenciją su Indijos užsienio reikalų ministru Subramanyamu Jaishankaru.

Jungtinės Tautos antradienį dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą dėl Ukrainos teritorinio vientisumo, kai keliose karo draskomos šalies dalyse promaskvietiška valdžia paskelbė pergalę balsavimuose dėl aneksijos, kuriuos tarptautinė bendruomenė pasmerkė kaip fiktyvius.

Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba netrukus paskelbs veiksmų planą savo piliečiams, jei Rusija Ukrainoje sugalvotų surengti branduolinę ataką, skelbia tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas. „Kalbame apie taktinius [branduolinius] ginklus. Jeigu jie bus panaudoti, nuo šiandien yra tam tikros procedūros. Sukūrėme instrukcijas, kurias artimiausiomis dienomis stengsimės kuo labiau paviešinti", – „Laisvosios Europos radijui/Laisvės radijui“ sakė O. Danilovas.

Kyjivas negalės derėtis su Rusija po Maskvos organizuotų „referendumų“ dėl keturių okupuotų Ukrainos regionų aneksijos, antradienį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai sakė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Tai, kad Rusija šiuos pseudoreferendumus pripažįsta „normaliais“, įgyvendina vadinamąjį Krymo scenarijų ir vėl bando aneksuoti Ukrainos teritorijų, reiškia, kad nėra apie ką kalbėti su dabartiniu Rusijos prezidentu“, – sakė V. Zelenskis vaizdo pareiškime.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis mano, kad incidentas dėl dujų nuotėkio Rusijos dujotiekiuose „Nord Stream“ ir „Nord Stream 2“ gali reikšti, kad Rusija ruošiasi eskaluoti karą su Ukraina.

„The Times“ šaltiniai britų gynyboje skelbia, kad Rusija greičiausiai susprogdino „Nord Stream“ dujotiekį povandeniniu dronu. Pasak šaltinio, įtariama Rusijos sabotažo ataka prieš „Nord Stream“ dujotiekį buvo „tikriausiai iš anksto apgalvota ir suplanuota“, naudojant sprogstamąjį užtaisą, numestą į jūrą likus kelioms savaitėms iki jo susprogdinimo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis JT Saugumo Tarybos posėdyje pareiškė, kad jei Rusija pripažins pseudoreferendumų rezultatus, tuomet jis ir Putinas nebeturės apie ką kalbėti. „Rusija jau niekina JT Chartiją. Rusija jau laužo bet kokias šio pasaulio taisykles. Taigi tik laiko klausimas, kada ji sunaikins šią paskutinę dar galinčią veikti tarptautinę instituciją. Dabar kviečiu imtis veiksmų.

Okupuotoms Ukrainos Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritims Maskvos primesta valdžia antradienį jau skelbė pergalę pseudoreferendumuose dėl prisijungimo prie Rusijos: už aneksiją esą pasisakė 87–98 proc. balsavusiųjų. Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais ir laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas. Vakarų šalys pareiškė niekuomet nepripažinsiančios šių „referendumų“ rezultatų.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pirmadienį sunaikino 5 okupantų valdymo punktus, iki 15 priešo personalo ir įrangos koncentracijos zonų, 2 oro gynybos pozicijas ir 3 amunicijos sandėlius. Kaip pranešė „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas apie tai paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“. Generalinio štabo teigimu, nuo rugsėjo 27 d. 18 val.

Dėl Rusijoje prasidėjusios mobilizacijos Latvijos vyriausybė antradienį nusprendė keliose su Rusija besiribojančiose savivaldybėse paskelbti nepaprastąją padėtį ir uždaryti vieną iš sienos perėjimo punktų. Nepaprastoji padėtis paskelbta Alūksnės, Balvų ir Ludzos savivaldybėse, taip pat sienos kirtimo punktuose; ji galios nuo rugsėjo 28 dienos iki gruodžio 26 dienos.

Okupuotose Ukrainos teritorijose baigiasi okupantų rengtas cirkas – pseudoreferendumai – ir aiškėja, kad paskelbęs teritorijas Rusijos dalimi, Putinas veikiausiai vers ten esančius ukrainiečius eiti į frontą ir kariauti po Rusijos vėliava. O Rusijoje moterys lieja ašaras ir skuba ištekėti už vyrų, siunčiamų į karą, ir taip tikisi kompensacijų po jų mirties.

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ duomenimis, praėjusią savaitę į Europos Sąjungą atvyko beveik 66 000 Rusijos piliečių, skelbia „Sky news“. Kazachstanas anksčiau pranešė, kad nuo mobilizacijos paskelbimo į šalį atvyko 98 000 rusų. Rusų, vykstančių į ES, skaičius per savaitę išaugo 30 proc., daugiausiai rusai vyksta į Suomiją ir Estiją.

„Facebook“ teigia aptikęs ir sustabdęs besiplečiantį netikrų paskyrų tinklą, skleidžiantį Rusijos propagandą apie invaziją į Ukrainą visoje Vakarų Europoje, praneša AP. „Meta“ teigia, kad tinklas sukūrė daugiau nei 60 svetainių, kurios imitavo teisėtus naujienų šaltinius. Daugiau nei 1600 netikrų „Facebook“ paskyrų buvo panaudota propagandos sklaidai Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Ukrainoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad jo šalis šiemet turėtų nuimti rekordinį grūdų derlių – apie pusantro šimto milijono tonų. „Preliminarus [2022 metų grūdų derliaus] įvertis jau siekia 150 mln. tonų, įskaitant apie 100 mln. tonų kviečių. Tai bus rekordas Rusijos istorijoje“, – sakė V. Putinas per televiziją transliuotame pasitarime žemės ūkio temomis. „Jau prikulta 138,7 mln. tonų grūdų“, – pridūrė prezidentas.

Kremlius antradienį perspėjo, kad Rusijos kontroliuojamuose Ukrainos regionuose vykstantys balsavimai „dėl prisijungimo prie Rusijos“ turės pasekmių saugumui, o Maskvos pareigūnai neseniai pagrasino panaudoti branduolinį ginklą. „Teisinė situacija iš esmės pasikeis tarptautinės teisės požiūriu, o tai turės pasekmių ir šių teritorijų saugumui“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Iki šiol ištikimai Kremliaus dainelę savo lūpomis dainavę Vladimirui Putinui atsidavę propagandistai Margarita Simonian ir Vladimiras Solovjovas vienos iš savo laidų metu ėmė demonstratyviai piktintis, kodėl Rusijoje mobilizuojami vyresni nei 35-erių vyrai.

Buvęs Ukrainos Užsienio žvalgybos tarnybos vadovas generolas Mykola Malomužas mano, kad, grasindamas branduoliniu karu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas balansuos iki peržengdamas ribą, laukdamas kitų šalių reakcijos į jo grasinimus.  Pasak M. Malomužo, V. Putinui svarbia „branduoliniam klubui“ priklausančių valstybių – JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Kinijos, Indijos, Pakistano, Šiaurės Korėjos, Izraelio – reakcija.

Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato atstovas Andrijus Jusovas teigia, kad mobilizuoti rusai skambina direktorato sukurta karštąja telefono linija, ir teiraujasi, kaip pasiduoti ukrainiečių nelaisvei. „Šiuo metu labai daug skambina naujai mobilizuoti rusai ar net tie, kurie dar nebuvo mobilizuoti.

Po Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimų panaudoti branduolinį ginklą, JAV kol kas nemato jokių ženklų, kad Maskva ruošiasi griebtis tokio žingsnio. „Kalbant apie įrodymus ar (branduolinio ginklo panaudojimo) galimybę, kol kas jų nematėme. Tačiau į šias grėsmes žiūrime labai rimtai.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas perspėjo Rusiją dėl grasinimų panaudoti branduolinį ginklą. NATO vadovas sako, kad dėl to Rusija turėtų rimtų pasekmių, buvusiam Rusijos prezidentui pagrasinus Vakarams „branduoline apokalipse“. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 23:56 | Rusijos propaganda skelbia paskutinius pseudoreferendumo rezultatus Rusijos propagandinė žiniasklaida skelbia, kad pseudoreferendume Donecke 99,23 proc.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato karštoji linija sulaukia rusų, patekusių į karinės mobilizacijos sąrašą, skambučių, kurie klausia, kaip būtų galima pasiduoti, rašo UNIAN, remdamasi ministerijos atstovo Andrijaus Jusovo pastebėjimu. „Į karštąją liniją skambina daugybė mobilizuotų rusų ar netgi tie, kurie dar net nebuvo įtraukti į [karinės tarnybos sudėtį].

Sibire 25-erių rusas paleido šūvius į karinį komisarą bandydamas išgelbėti bendraamžius nuo mobilizacijos ir karo Ukrainoje. Rusijos regionuose dėl mobilizacijos atmosfera vis labiau kaista: dega kariniai komisariatai, o Dagestano gyventojai nesiliauja protestavę, nes suvokia, kad Putino mobilizacija virsta tikru etniniu valymu. Pavyzdžiui, okupuotame Kryme Putino pakalikai į karą siunčia daugiausia Krymo totorius, o ne rusus. Tuo metu Putinas Sočyje priima Lukašenką.

Estijos užsienio reikalų ministerija dėl Rusijos karinių veiksmų pataria nevykti į šią šalį, nebent tai būtina, ir visiškai vengti kelionių į jos regionus, besiribojančius su Ukraina. Tokią rekomendaciją pirmadienį paskelbė Estijos URM spaudos tarnyba. Ministerija prašo laikinai Rusijoje esančių Estijos piliečių įvertinti poreikį likti toje šalyje ir, esant galimybei, grįžti į Estiją.

Rusijos FSB saugumo tarnyba pirmadienį pranešė, kad sulaikė rytiniame Vladivostoko mieste dirbusį Japonijos diplomatą, kuris esą vykdė su šnipinėjimu susijusią veiklą, ir paskelbė jį nepageidaujamu asmeniu, pranešė vietos naujienų agentūros. „Japonijos diplomatas buvo sulaikytas, kai už pinigus gavo slaptos informacijos apie Rusijos bendradarbiavimą su kita Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalimi“, – sakoma FSB pareiškime.

Jungtinės Karalystės vyriausybė pirmadienį paskelbė sankcijas 92 asmenims ir subjektams, Rusijos režimui surengus pseudoreferendumus rusų kontroliuojamose Ukrainos teritorijose, o Maskvai pažėrus daugiau grasinimų Vakarams. „Fiktyvūs referendumai, rengiami prirėmus ginklą, negali būti nei laisvi, nei sąžiningi, ir mes niekada nepripažinsime jų rezultatų“, – pareiškime teigė užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly.

Pietiniame Dagestano regione Rusijos policija savaitgalį sulaikė daugiau kaip 100 žmonių, protestavusių prieš dalinę karių mobilizaciją, pranešė nevyriausybinė organizacija „OVD-Info“. Nepriklausomos Rusijos žiniasklaidos skaičiavimais, atliktais išanalizavus internete paskelbtus pranešimus apie mirtį, per Kremliaus puolimą Ukrainoje žuvo daugiau vyrų iš Dagestano – neturtingos Šiaurės Kaukazo respublikos, kurioje gyventojų daugumą sudaro musulmonai, – nei bet kurios kitos Rusijos dalies.

Rusijai pradėjus mobilizaciją, o ukrainiečiams sparčiai atsiiminėjant vieną miestelį po kito vėl aštriai iškyla ginklų tiekimo Ukrainai klausimas. Šiomis dienomis jis aktyviai diskutuojamas ir Lietuvoje, mat yra žinių, kad ukrainiečiai paprašė labai konkrečių ginklų, o Lietuva nežinia ar gali juos atiduoti.

Kremlius pirmadienį pripažino, kad mobilizuojant rezervistus kariniams veiksmams Ukrainoje buvo padaryta klaidų, ir teigė, kad sprendimas uždaryti Rusijos sienas nebuvo priimtas. „Iš tiesų yra atvejų, kai (mobilizacijos) dekretas buvo pažeistas. Kai kuriuose regionuose gubernatoriai aktyviai dirba, kad ištaisytų padėtį“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Dekreto „nesilaikymo atvejų mažėja.

Visapusiškas Rusijos karas prieš Ukrainą pasaulio ekonomikai gali kainuoti 2,8 trln. JAV dolerių, jei jis tęstųsi iki 2023-ųjų pabaigos, skelbia leidinys „The Wall Street Journal“, remdamasis ekspertų apklausomis. WSJ pažymi, jog dėl Rusijos išpuolio prieš Ukrainą šoktelėjo energijos kainos, ypač Europoje, krito namų ūkių pajamos, smuko verslo pasitikėjimas. Dėl karo sutriko tiekimo grandinės, dalyje pasaulio pradėjo stigti maisto produktų ir kitų būtiniausių prekių.

Suomija pirmadienį paskelbė, kad praėjęs savaitgalis buvo rekordinis šiais metais kalbant apie į šalį atvykstančius rusus. Rekordinį į Suomiją atvykstančių rusų skaičiaus padidėjimą nulėmė Maskvos paskelbta dalinė mobilizacija. „Praėjusį savaitgalį eismas prie rytinės sienos buvo intensyviausias šiais metais“, – naujienų agentūrai AFP sakė Mertas Sasioglu iš Suomijos sienos apsaugos tarnybos. Tarnyba pranešė, kad šeštadienį kirtę sausumos sieną į Suomiją atvyko kone 8,6 tūkst.

Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, praėjo jau 214 dienų. Nors agresorė karo baigti neplanuoja, sparčiai blogėjanti finansinė šalies situacija rodo kitaip. Ekonomistas įvardija pagrindines priežastis, kodėl Rusijai finansuoti karą Ukrainoje gali tapti nebeįmanoma. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino įrašu, kuriame trumpai aptarė finansinę Rusijos padėtį.

Ukrainos atsargos pulkininkas Olehas Ždanovas tvirtina iš savo šaltinių gaunantis informaciją, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori baigti karą iki lapkričio 15 d., tikėdamasis Ukrainos kapituliacijos. Apie tai O. Ždanovas kalbėjo komentuodamas šiuo metu Rusijoje vykdomą mobilizaciją savo „Youtube“ kanale. „Rusija negali surinkti milijono žmonių mobilizacijai per trumpiausią įmanomą laiką. Mano skaičiavimais, tai truks iki pavasario.

Rusijoje prasidėjus dalinei moblizacijai, Valstybės gynimo taryba (VGT) pirmadienį tarsiasi dėl tolesnės paramos Ukrainai, toliau besipriešinančiai Maskvos invazijai. Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys po susitikimo sakė, kad dėl dalinės mobilizacijos Rusijoje saugumo situacija regione prastėja, bet karinės grėsmės lygis Lietuvoje išlieka nepakitęs. Taip jis kalbėjo po pirmadienį surengto Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio.

Sekmadienio popietę Rusijos Federacijai priklausančiame Dagestane, besiribojančiame su Gruzija, kilo protestai prieš Vladimiro Putino paskelbtą mobilizaciją. Dagestano Endirėjaus kaimo gyventojai užblokavo federalinį kelią Chasavjurtas-Machačkala. „Meduza“ skelbia, kad kaime, kur gyvena apie 8 000 žmonių, mobilizacijos šaukimai buvo įteikti 110 žmonių, taigi vietos gyventojai sukilo, surengdami protestą ir užblokuodami federalinį kelią, kad pro jį negalėtų patekti pareigūnai.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad Rusijos vadovybė ką tik mobilizuotus karius be parengimo siunčia tiesiai į frontą, taip siekdama aprūpinti nuostolius patyrusius dalinius. „Rusijos okupacinių pajėgų vadovybė be apmokymų siunčia mobilizuotus naujokus tiesiai į frontą aprūpinti nuostolius patyrusius dalinius“, – skelbiama generalinio štabo suvestinėje.

Pabėgėlių antplūdžiui iš Ukrainos reikia ruoštis, tačiau patalpų savivaldybėse stokojama, o likusios yra apleistos, nešildomos ir reikalauja remonto, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius. „Kol kas tokio naujo srauto nematome, bet matome valstybės pastangas, stebime situaciją Ukrainoje ir Rusijos veiksmus“, – LRT radijui pirmadienį sakė savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

JAV Karo studijų institutas skelbia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas net nesistengė paruošti Rusijos gyventojų karui ir mobilizacijai. Todėl dabar stebime visišką mobilizacijos nesėkmę, o pati mobilizacija, pasak analitikų, neturės reikšmingos įtakos karo eigai nei šiais, nei kitais metais. Naujausioje JAV karo studijų instituto (ISW) analizėje rašoma, kad aukšti Rusijos pareigūnai ir Kremliaus atstovai tyčiojosi iš idėjos, kad Rusija įsiverš į Ukrainą iki pat invazijos pradžios.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis tvirtina, kad po pseudoreferendumų, kuriuos Rusija rengia, norėdama į Rusijos Federacijos sudėtį įtraukti okupuotas Ukrainos teritorijas, jokios derybos su Vladimiru Putinu nebebus įmanomos. Praėjusią savaitę Rusija pradėjo referendumus okupuotose Ukrainos teritorijose – Zaporižios ir Chersono srityse bei apsišaukėliškose Luhansko ir Donecko „liaudies respublikose“. Jų rezultatai turėtų būti paskelbti rugsėjo 27–28 dienomis.

Rusijos atstovas okupuotame Kryme Sergejus Aksionovas pareiškė, kad taip vadinamieji „referendumai“, kurių metu Rusija eilinį sykį bandys aneksuoti dalį Ukrainos teritorijos, taps „negrįžtamumo tašku“ ir tikino, jog tuomet „viskas pasikeis“. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 22:57 | Rusų moralė palaužta: skambina ir klausia, kaip pasiduoti Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato karštoji linija sulaukia rusų, patekusių į karinės mobilizacijos sąrašą, sk...

Rusijoje prasidėjus dalinei moblizacijai, Valstybės gynimo taryba (VGT) pirmadienį tarsis dėl tolesnės paramos Ukrainai, toliau besipriešinančiai Maskvos invazijai. Tarybai pirmininkaujančio prezidento Gitano Nausėdos atstovas spaudai Ridas Jasiulionis BNS sakė, kad per posėdį bus aptarta „saugumo situacija regione, paramos Ukrainai priemonės“. Apie VGT posėdį šalies vadovas vadovas praėjusią savaitę paskelbė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pranešus apie dalinę mobilizaciją jo šalyje.

Pirmą kartą Ukrainos kare Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ima suvokti, kad gali pralaimėti. Pirmosios nesėkmės aplink Kijevą buvo pavadintos taktiniu atsitraukimu ir palydėtos sėkmėmis pietuose ir rytuose. Dabar yra kitaip. Ukrainiečiai drąsiai atsiiminėja vieną miestą po kito Charkivo srityje, eina link Donbaso. Visiems kyla klausimas, kas toliau? Apie tai rašo „Foreign Affairs“. Ukrainos puolimas ir greitas Charkivo regiono atsiėmimas sugriovė Rusijos nenugalimumo iliuziją.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis teigė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino grindžiamas režimas kiekvieną dieną silpnėja. Dėl šios priežasties, pasak jo, galima tikėtis, kad netolimoje ateityje karo fronte laukia nauja eskalacijos banga. „Rusijos meška sužeista, deja, netolimoje ateityje iš Rusijos galima tikėtis smurto proveržio ir agresijos.

Prasidėjus rudeniui ir iškritus lietui, tankams tenka važiuoti per purvą, o tai apsunkina Ukrainos kariuomenės pastangas iki žiemos, kol žemė nebus pakankamai įšalusi, atsiimti dar daugiau prarastų šalies teritorijų, kurias okupavo Rusijos kariuomenė, rašo „The Guardian“, remdamasi Vašingtone įsikūrusios grupės pastebėjimais. Teigiama, kad Ukrainos ir Rusijos kariuomenėms laikas tiksi, o artėjanti žiema tik apsunkins vykstančias kovas karo fronte.

Ukrainos kariuomenės medikė, „Azovstal“ gynėja Marjana Mamonova, kuri prieš kelias dienas buvo išvaduota iš Rusijos nelaisvės, pagimdė naujagimę. Šią informaciją „Telegram“ tinkle paliudijo Rivnės miesto vadovas Oleksandras Tretjakas.  O. Tretjako teigimu, gimusios mergaitės svoris – 3 250 gramų, o ūgis siekia 57 centimetrus. Remiantis Lenkijos žiniasklaida „TVP World“, vaikelio ir M. Mamovos sveikatos būklė yra gera.

Ukrainos oro pajėgų 25-oji oro desanto brigada numušė Rusijos lėktuvą Su-25 ir daugiafunkcinį naikintuvą Su-30, rašo „Ukrinform“. Remiantis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pranešimu, oro erdvę, už kurią atsako Ukraina, kontroliuoja šalies priešlėktuvinės gynybos daliniai. Per pastarąją dieną Ukrainos ginkluotosios pajėgos nukovė 400 rusų karių ir sunaikino keturis Rusijos lėktuvus.

Šeštadienį 33 skirtinguose Rusijos miestuose buvo suimti 798 žmonės, protestuojantys prieš Kremliaus vadovo Vladimiro Putino paskelbtą mobilizaciją, siekiant įtraukti dar daugiau asmenų į karinę invaziją Ukrainoje, rašo „The Guardian“, remdamasi nepriklausoma analizės grupe OVD-Info. Teigiama, kad nuo mobilizacijos paskelbimo buvo suimta daugiau kaip 2 tūkst. protestuotojų.