karas

Ukrainos žvalgyba paviešino perimtą rusų kario pokalbį, kuriame jis pripažino, kad Ukrainos kariuomenė apsupo karinius dalinius, rašo UNIAN. Pokalbio metu rusų okupantas pripažino, kad išsigelbėti nepavyks, todėl nedelsdamas atsisveikino su savo žmona.  „Mus apsupo, meile. Netrukus mes susimausime. Aš skambinu tik tam, kad atsisveikinčiau. Ar girdi ką nors? Tik niekam neprasitark. Trumpai tariant, susimovėm“, – drebančiu balsu kalbėjo rusų karys.

Nuo Rusijos pradėtos karinės invazijos Ukrainos teritorijoje pradžios iš viso mūšio lauke žuvo arba buvo sužeista 59 tūkst. 610 rusų karių, „Ukrinform“. Be to, pranešama, kad per pastarąją parą Ukrainos gynėjai pajėgos nukovė 530 rusų karių.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nepavyks įbauginti Jungtinių Valstijų ir NATO, taip pat perspėjo, kad Vakarų karinis Aljansas gintų „kiekvieną centimetrą“ savo teritorijos, jei būtų užpultas. „Amerika ir jos sąjungininkės nesileis bauginamos, – Baltuosiuose rūmuose kalbėjo J. Bidenas. – [V. Putinui] nepavyks mūsų išgąsdinti.

Spalio mėnesį Ukrainos karo fronte gali prasidėti nauja eskalacijos banga, rašo UNIAN, remdamasi Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus Oleksijaus Danilovo teigimu. Pasak O. Danilovo, eskalacija karo fronte greitu metu prasidės dėl vykdomos mobilizacijos Rusijoje, tačiau jis pabrėžė, kad Ukrainos kariuomenė yra pasirengusi atremti okupantų puolimą. „Rusija mums bandys padaryti maksimalią žalą.

Šeštadienį patvirtinta, kad Ukrainos kariuomenė sėkmingai įžengė į Lymano miestą, čia iškelta šalies vėliava. Svarbiausi įvykiai Ukrainoje: 19.58 | R. Kadyrovas siūlo Rusijai Ukrainoje panaudoti nedidelio galingumo branduolinius ginklus Rusija turėtų apsvarstyti galimybę Ukrainoje panaudoti nedidelio galingumo branduolinius ginklus, pareiškė Čečėnijos respublikos lyderis Ramzanas Kadyrovas po to, kai Maskvos pajėgos šeštadienį buvo išstumtos iš svarbaus miesto Ukrainos rytinėje dalyje.

Atkovotose Charkivo srities teritorijose Ukrainos kariai vos spėja „medžioti“ nespėjusius pabėgti okupantus. TV3 Žinių bendradarbių Ukrainoje užfiksuotas Ševčenkovo kaime sučiuptas rusų karys prieš filmavimo kamerą ir atgailavęs, ir atviravęs, kodėl sutiko važiuoti į karą Ukrainoje, ir kaip buvo paliktas likimo valiai vadinamųjų „savų“. Išlaisvintose Charkivo srities teritorijose ukrainiečiai masiškai šukuoja apleistus pastatus, miškus ir ieško ten besislapstančių ir užsilikusių okupantų.

Europos Sąjunga penktadienį pristatė griežtesnius reikalavimus dėl vizų išdavimo rusams, sudarysiančius sudėtingų, o kai kuriems net neįmanomų kliūčių jiems atvykti į bloką. Išimtys numatytos tik norintiesiems atvykti dėl humanitarinių priežasčių.

JAV Kongresas penktadienį patvirtino 12,3 milijardo dolerių pagalbą Ukrainai, skelbia „The Guardian“. Į paketą, kuris buvo patvirtintas praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas aneksavo keturis Rusijos neteisėtai okupuotus Ukrainos regionus, apima 3 milijardus dolerių ginklams, atsargoms ir atlyginimams Ukrainos kariuomenei, o prezidentas Joe Bidenas įgalioja Pentagoną perleisti 3,7 milijardo dolerių vertės ginklus ir kitą amuniciją Ukrainai Tai...

Rusijos diktatorius Putinas visam pasauliui skelbia apie keturių Ukrainos teritorijų aneksiją. Ta proga Kremliuje jis surengė tikrą parodomąjį cirką, kurio metu daugiau nei pusę valandos šlovino Rusiją ir keikė vakarus. O prieš absurdišką šventę jis surengė tikras skerdynes Zaporižios srityje – raketomis apšaudė civilių automobilių koloną, pražudė daugiau nei dvi dešimtis niekuo dėtų žmonių.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas penktadienį „absurdišku“ ir „piktinančiu“ pavadino Rusijos prezidento Vladimiro Putino teiginį apie dujotiekių „Nord Stream“ nuotėkius sukėlusį tariamą Vakarų sabotažą.

Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai penktadienį pareiškė paramą Ukrainos priėmimui į NATO „kuo greičiau“. Taip jie sureagavo į Rusijos invazijai besipriešinančios Ukrainos prašymą paspartinta procedūra nagrinėti klausimą dėl šalies stojimo į Aljansą.

JK gynybos štabo viršininkas sako, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas mobilizacijai atskleidė didėjantį spaudimą Kremliui, skelbia „Skynews“. Admirolas seras Tony Radakinas pridūrė, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos rodo „didėjančio silpnumo ir netvirtumo“ ženklus kare Ukrainoje. „Yra spaudimo taškų. Rusijos ginkluotosiose pajėgose yra tam tikras trapumas“, – sakė jis žurnalistams Vašingtone. Tačiau staigaus Rusijos žlugimo mūšio lauke jis nenumatė.

Didžiojo septyneto (G-7) šalių užsienio reikalų ministrai penktadienį pareiškė, kad niekada nepripažins Rusijos įvykdytos dar keturių okupuotų Ukrainos regionų aneksijos ir fiktyvių „referendumų“. Rusijos prezidento Vladimiro Putino pastangos aneksuoti Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios regionus „yra naujas žemiausias Rusijos įžūlaus tarptautinės teisės nepaisymo taškas“, sakoma ministrų pareiškime.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje dar kartą patvirtino paramą karo niokojamai Ukrainai.  Pasak NATO vadovo, agresorė šiandieną suteikė daugiau priežasčių svarstyti Ukrainą kaip NATO dalį, kalbėdamas apie anksčiau šiandieną Rusijoje oficialiai aneksuotas neteisėtai okupotas Ukrainos dalis.  J. Stoltenbergas pažymėjo, kad NATO niekada nepripažins agresoriaus aneksuotų teritorijų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paskelbė, kad pateikė NATO dokumentus paskubintam stojimui į aljansą. Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova „filosofiškai“ pakomentavo šią žinią.  Apie tai ji rašė „Telegrame“. „Zelenskio biuras pranešė, kad Ukraina skubiai kreipiasi į NATO. Šiandien kiekvienas pasirinko savo kelią. Kruvini mėsininkai, žudantys moteris ir vaikus, į NATO šiukšlyną. O mes esame ateityje.

Latvijos užsienio reikalų ministerija penktadienį iškvietė Rusijos ambasadorių, šiai šaliai įvykdžius Ukrainos Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios regionų neteisėtą aneksiją. Apie tai savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Latvijos diplomatijos vadovas Edgaras Rinkevičius. „Atsižvelgiant į neteisėtus Rusijos Federacijos veiksmus, paskelbus apie kelių Ukrainos regionų okupaciją ir aneksiją, 17 val.

Aneksuodamas Ukrainos teritorijas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „peržengė dar vieną raudoną liniją“, tai palaidojo taikaus konflikto sureguliavimo viltis, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) penktadienį pasmerkė Rusijos vykdomą Ukrainos Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios regionų neteisėtą aneksiją. Pareiškimą ministerija išplatino netrukus po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė sutartis dėl „regiono priėmimo į Rusiją“ su keturiais šiems okupuotiems regionams Maskvos primestais vadovais.

Lietuvos ir dar 12 Europos Sąjungos (ES) valstybių parlamentų užsienio reikalų komitetų pirmininkai pasmerkė fiktyvius Rusijos „referendumus“ okupuotose Ukrainos teritorijose. Pareiškimą penktadienį paskelbė Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos, Ispanijos, Rumunijos, Prancūzijos, Slovakijos, Vokietijos, Suomijos, Danijos ir Nyderlandų parlamentinių komitetų vadovai, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Europos Sąjunga penktadienį pasmerkė „siaubingą Rusijos išpuolį“ prieš civilinę humanitarinę vilkstinę pietų Ukrainoje, pareiškė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. „ES kuo griežčiausiai smerkia šį pasibaisėtiną išpuolį. Atsakingi asmenys bus patraukti atsakomybėn“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė J. Borrellis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, Rusijos pajėgos penktadienio rytą apšaudė civilius Zaporižioje, nes niršta dėl savo nesėkmių fronte. Ukrainos lyderis įspėjo Rusiją, kad ši atsakys už išpuolį, kuris nusinešė mažiausiai 25 civilių gyvybes. „Teroristinė valstybė šaudo raketomis į civilius Zaporižios, Mykolajivo, Dniepropetrovsko srityse, Ukrainos regionams smogia iš daugybės raketų paleidimo įrenginių ir bepiločių orlaivių.

Estijos Užsienio reikalų ministerija pasiūlė įvesti „lojalumo deklaraciją“ rusams, kai jie gauna šalies pilietybę arba pratęsia leidimą gyventi šalyje. Tai per spaudos konferenciją penktadienį pranešė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu. Pagal jo siūlymą Rusijos Federacijos piliečių būtų klausiama apie jų požiūrį į karą Ukrainoje. „Manau, kad dabartinėje situacijoje yra visiškai tikslinga prašyti, kad žmonės iš tikrųjų pateiktų lojalumo deklaraciją.

Visą spalio mėnesį mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ tinkle ir toliau galios specialūs tarifai skambučiams ir žinutėms į Ukrainą, rašoma pranešime spaudai. Minutės kaina – 0,05 Eur, SMS žinutės – 0,10 Eur. Specialūs tarifai yra taikomi „Tele2“ privatiems ir verslo klientams, taip pat išankstinio mokėjimo paslaugos „Pildyk“ vartotojams. „Vykstant karui Ukrainoje bene svarbiausia mūsų užduotis – užtikrinti susisiekimą su šioje šalyje esančiais ar ten vykstančiais žmonėmis.

Penktadienio rytą Rusijos pajėgos apšaudė pietų Ukrainos esančios Zaporižios miesto pakraštį. Pranešama, kad išpuolio aukomis tapo civiliai gyventojai. Kol kas žinoma apie mažiausiai 25 žuvusius žmones. „Priešas pradėjo raketų ataką srities centro pakraštyje. Pirminiais duomenimis, yra aukų. Įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos“, – „Telegram“ pranešė Zaporižios srities administracijos vadas Oleksandras Staruchas.

Atsargos generolas, buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas mano, kad mažai tikėtina, jog Rusija imsis panaudoti taktinius branduolinius ginklus, nes tai būtų Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo aplinkos savižudybė. Jis pakomentavo savo ankstesnį pareiškimą, kad reaguodamos į Rusijos branduolinio ginklo panaudojimą, JAV gali sunaikinti Rusijos Juodosios jūros laivyną.

JAV Karo studijų institutas (ISW) teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kaip aukščiausiasis vadas kare, tikėtina, tiesiogiai bendradarbiauja su karo lauke esančiais karininkais, kuriems reikia pastiprinimo, nes prarado pasitikėjimą savo Gynybos ministerija.

Ukrainos atsargos pulkininkas Olehas Ždanovas dalijasi įžvalgomis, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iki lapkričio 15 dienos veikiausiai baigs pagrindinį karo etapą ir pradės derybas su Ukraina. Jis priduria, kad Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos viršūnių susitikime V. Putinui galėjo būti suteiktas sąlyginis terminas karui Ukrainoje užbaigti.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) penktadienį su Lenkijos įmone pasirašys sutartį dėl Ukrainai skirtų dronų kamikadzių įsigijimo. Kaip teigia KAM, už Lietuvos piliečių suaukotus pinigus iš Lenkijos įmonės „WB Group“ bus įsigyjamos dronų sistemos „Warmate“, jos bus perduotos Ukrainai. Viceministras Vilius Semeška yra sakęs, jog iš Lenkijos bus nupirkti du pilni komplektai, sudarantys paleidimo sistemą ir 37 vienetus skraidančių šaudmenų, vadinamųjų dronų kamikadzių.

Remiantis nauja Levados centro apklausa, Rusijos piliečių susirūpinimas Ukraina pasiekė aukščiausią lygį. Dabar 56 proc. gyventojų nerimauja dėl įvykių Ukrainoje, palyginti su 37 proc. praėjusį mėnesį, skelbia „Skynews“. Levados centras yra Rusijos nevyriausybinė apklausų ir tyrimų organizacija. Paramos Rusijos ginkluotosioms pajėgoms lygis šiek tiek sumažėjo – nuo 76 proc. iki 72 proc. Tačiau tik 44 proc. mano, kad karinės galimybės turėtų būti tęsiamos, o 48 proc.

Ukrainos atsargos pulkininkas Olehas Ždanovas sako, kad tikėtina, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas persvarstys naujo puolimo prieš Kyjivą idėją ir gali siųsti savo karius per Baltarusiją, skelbia UNIAN.  „Putinas vis dar nepakeitė savo strateginių planų šiai karinei kampanijai – visiškam Ukrainos okupavimui. Jis tikisi įgyvendinti savo idėją per masinę mobilizaciją“, – sakė jis. Kartu O. Ždanovas pažymėjo, kad situacija labai pasikeitė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad Rusija negaus Ukrainos teritorijos, kurią siekia aneksuoti.  Apie tai jis kalbėjo vakariniame pranešime.  „Rusija negaus naujos Ukrainos teritorijos. Rusija prisidės prie katastrofos, kurią ji atnešė į okupuotą mūsų šalies teritoriją.

Putinas ruošia sau gimtadienio dovaną, Maskvoje stato sceną ir jau rytoj skelbs apie užgrobtų Ukrainos teritorijų prijungimą prie Rusijos. Savo paties liaudies bijantis Putinas jau apstatė savo rūmus ir visą Raudonąją aikštę tvoromis, o kol neuždarė šalies sienų – rusai skuba sprukti nuo karo. Tiesa, kartvelai jau protestuoja – ragina valdžią neįleisti rusų, mat kada nors Putinas ir juos sugalvos išvaduoti nuo namų ar gyvenimo.

Užsienio reikalų ministerija lietuviams, esantiems Rusijoje, rekomenduoja išvykti iš šios šalies, o tiems, kurie ten dar tik keliaus – išvis nevažiuoti. Kol kas dar neaišku ir ką valdžia nuspręs dėl lietuvių kilmės Rusijos piliečių Kaliningrade, kurie norės nuo mobilizacijos bėgti būtent į Lietuvą. Seimo opozicija, nors ir bando kritikuoti valdančiuosius dėl jų reakcijos ir veiksmų, labiau primena cirką – išsikvietę ant kilimo ministrę Bilotaitę, patys ateiti į posėdžių salę patingėjo.

Ketvirtadienį Ukrainos žvalgyba paskelbė labai rimtai vertinanti Rusijos grasinimus panaudoti taktinį branduolinį ginklą.  Apie tai kalbėjo Vyriausiosios žvalgybos direktorato atstovas Vadimas Skibickis, skelbia NEXTA.  Jis sako, kad Rusija galėtų smogti palei fronto liniją, kur yra daug technikos ir personalo, taip pat ir komandų postuose. „Kad to išvengtume, Ukrainai reikia priešraketinių sistemų“, – sakė V. Skibickis.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas patvirtino, kad penktadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašys susitarimus dėl okupuotų Ukrainos teritorijų įtraukimo į Rusijos Federaciją. Jis taip pat teigė, kad rugsėjo 30-ąją, penktadienį, Kremlius šaukia operatyvinį Rusijos saugumo tarybos posėdį.

„Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ pirmininkė Erika Švenčionienė toliau neatsižada prorusiškų teiginių bei dalyvauja susitikimuose su Kremliaus atstovais. Vieno renginio metu ji netgi išreiškė padėką rusų kariams, kurie Ukrainoje žudo žmones.

Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas patikino, kad puolimo iš Baltarusijos atveju okupantai sulauks tokio atsakymo iš Ukrainos, kokio nesitikėjo. „Suprantame, kad Putinas kasdien daro spaudimą Lukašenkai, kad jis pradėtų ginkluotą agresiją iš Baltarusijos pusės. Mes viską žinome. Šia tema buvo net neseniai įvykęs susitikimas Sočyje“, – interviu kanalui „Current Time (Nastojaščeje Vremia)“ sakė O. Danilovas.

Europos žvalgybos agentūros pirmadienį ir antradienį pastebėjo Rusijos karinio jūrų laivyno pagalbinius laivus netoli nuotėkio „Nord Stream“ dujotiekyje, kurį, panašu, sukėlė povandeniniai sprogimai. Apie tai CNN rašo remdamasi dviem Vakarų žvalgybos atstovais ir kitu su šia problema susipažinusiu šaltiniu. Šie ir kiti šaltiniai teigia, kad neaišku, ar laivai turėjo ką nors bendro su šiais sprogimais, tačiau tai vienas iš daugelio veiksnių, kuriuos tyrėjai išnagrinės.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Rusijos okupantus, norinčius gyventi, pasiduoti į Ukrainos karių nelaisvę, bėgti ar kovoti su diktatūros režimu savo šalyje. „Kalbant apie situaciją fronte, mums viskas aišku, todėl kartoju dar kartą. Tiems, kurie supranta tik rusiškai. Jei norite gyventi, bėkite. Jei norite gyventi, pasiduokite. Jei norite gyventi, kovokite SAVO gatvėse už SAVO laisvę. Iš jūsų ir taip jau paėmė viską.

Europos Komisijos parengtame aštuntojo sankcijų Rusijai paketo projekte numatyti draudimai importuoti kai kuriuos rusiškus plieno ir juvelyrikos gaminius, taip pat apriboti kai kurių maisto produktų eksportą į Rusijos Federaciją. Apie parengtą planą skelbia „Politico“, remdamasi leidinio žinioje buvusiu Europos Komisijos dokumentu.

Ketvirtadienį Mykolajive griaudėjo sprogimai. Pranešta, kad okupantai atakavo miestą kasetiniais ginklais. Miesto meras Aleksandras Senkevičius skelbė, kad apšaudyta viešojo transporto stotelė, neišvengta aukų. Vėliau pranešta, kad apšaudymo metu žuvo trys žmonės, dar virš 10 – sužeisti.

Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas skelbia, Ukraina reaguos į Baltarusiją naujų atakų iš jos teritorijos atveju.  Apie tai jis kalbėjo interviu „Current Time“.  „Suprantame, kad Putinas kasdien daro spaudimą Lukašenkai pradėti ginkluotą Baltarusijos agresiją. Mes viską žinome. Šia tema buvo net neseniai įvykęs susitikimas Sočyje.

Sakartvelo opozicijos šalininkai trečiadienį protestavo prieš „nekontroliuojamą“ migraciją iš Rusijos, beveik padvigubėjusią nuo tada, kai rusų prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie mobilizaciją karui Ukrainoje. Mojuodami Sakartvelo ir Ukrainos vėliavomis, dešimtys protestuotojų susirinko prie Kazbegio pasienio kontrolės punkto. Šioje vietoje Rusijos piliečiai sieną masiškai kerta nuo praėjusios savaitės, kai buvo paskelbta dalinė mobilizacija.

Ukrainos prorusiškų separatistų kontroliuojamo Luhansko regiono lyderis Leonidas Pasečnikas po čia surengto pseudoreferendumo trečiadienį oficialiai paprašė Rusijos prezidento Vladimiro Putino aneksuoti šią teritoriją. Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais ir laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį pareiškė, kad referendumai dėl aneksijos, kuriuos prokremliška valdžia šią savaitę surengė keturiuose Rusijos kontroliuojamuose Ukrainos regionuose, apsunkina pastangas ieškoti diplomatinio sprendimo karui. Šie R. T. Erdogano komentarai buvo jo biuro pareiškime, paskelbtame po trečiadienį įvykusio pokalbio telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Ukrainos valdžia teigia atpažinusi penkis Rusijos karius, kurie tariamai šaudė į civilius automobilius Kyjivo srityje pirmosiomis karo dienomis, skelbia „The Guardian“. Ukrainos tyrėjų surinktoje vaizdo medžiagoje matyti, kad Rusijos daliniai šaudo į civilius automobilius keliuose prie pat Hostomelio, miesto į šiaurės vakarus nuo Ukrainos sostinės Kyjivo. Viename iš klipų automobilis užsidega, kai jį apšaudė priešais esančiame miške dislokuoti kariai.

Maskvos statytiniai okupuotose teritorijose prašo Putino aneksuoti Ukrainos regionus. O ukrainiečiai iš jų bėga ir pasakoja, kaip iš tiesų vyko balsavimas – grasinant ginklu ir masiškai falsifikuojant rezultatus. Ukrainiečiai skelbia ir apie nedideles pergales mūšio lauke. Deja, rusai, jei jiems pavyks sutelkti ženklų karo naujokų skaičių, gali išties apsunkinti situaciją fronte.

Viena Baltarusijos opozicijos lyderių Sviatlana Cichanouskaja trečiadienį pareiškė, kad autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka įvykdytų „politinę savižudybę“, jei įtrauktų šalies kariuomenę į kaimyninėje Ukrainoje Rusijos sukeltą karą.

Maskva neišduos užsienio pasų karui Ukrainoje mobilizuojamiems rusams, trečiadienį pranešė valstybės informacinis portalas, tvyrant nuogąstavimams, kad bus ribojamas išvykimas iš šalies, iš kurios jau pabėgo dešimtys tūkstančių žmonių. „Jei pilietis šaukiamas į karinę tarnybą arba gavo šaukimo [į kariuomenę] laišką, jam bus atsisakyta išduoti pasą“, – skelbiama svetainėje.