karantinas

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) aiškinasi situaciją dėl galimo savivaliavimo Šalčininkuose skiepijant nuo COVID-19. „Šiandien SAM pasiekus informacijai apie galimus vakcinavimo nuo COVID-19 pažeidimus Šalčininkų rajono savivaldybėje, imtasi priemonių, norint kuo greičiau išsiaiškinti situaciją“, – pranešė ministerija.

Pirmoji atnaujintų eismo ribojimų diena paženklinta žmonių pykčiu keliuose, ypač greta sostinės. Panevėžio link į sodybas ar kitais tikslais važiavę žmonės strigo poros kilometrų spūstyse, nors didžioji dauguma turėjo dokumentus, leidžiančius išvykti. Vairuotojai grūmoja valdžiai už esą perteklinius draudimus. Ši atkerta, kad žmonės nesuvokia padėties rimtumo dėl plintančių koronaviruso atmainų.

Lietuvos muziejai skaičiuoja pirmuosius lankytojus po to, kai praėjusią savaitę po kelių mėnesių pertraukos jie ir vėl pravėrė duris visuomenei. Muziejų atstovai sako, kad žmonės pasiilgę tokio laisvalaikio, kuris leistų atitrūkti nuo karantino realybės. „Mums sekasi taip, kaip ir tikėjomės, savaitgalį turėjome nemažai lankytojų, o paprastos dienos šiek tiek skurdesnės“, – BNS sakė Vytauto Didžiojo karo muziejaus vadovė Rita Malinauskienė.

Su pandemija ir karantino sąlygomis jau gyvename daugiau nei metus, tačiau visuomenę lydi daug nežinios tiek dėl plintančių naujų viruso atmainų, tiek kiek ilgai apskritai teks gyventi ribojimų ir draudimų sąlygomis. Kaip pažymėjo gydytojas infektologas prof. Vytautas Usonis, koronavirusų šeimos virusų aktyvumui yra būdingas sezoniškumas – didžiausias jų plitimas yra rudens ir žiemos mėnesiais.

Per 2020 metus Lietuvoje nustatyti 3412 valstybei priešiškos ar nedraugiškos informacinės veiklos atvejai ir įvykdyta 10 priešiškų informacinių operacijų – 18 proc. daugiau nei 2019 metais, skelbia Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas.

Šeštadienį Lietuvoje sugrąžinamas gyventojų judėjimo ribojimas. Jis tęsis iki baigsis šventinis Velykų savaitgalis. Taip pat šalyje dar mėnesiui pratęstas karantinas. Tiesa, premjerė Ingrida Šimonytė ramina, kad jis tęsis tokiomis pat sąlygomis ir nėra sugriežtintas. Vyriausybė šią savaitę nutarė pratęsti karantiną iki balandžio pabaigos, o gyventojų judėjimo ribojimą grąžinti iki balandžio 5 dienos 24 val.

Vyriausybė Lietuvoje griežtina karantiną. Nuo kovo 27 d. iki Velykų pabaigos, balandžio 6-osios bus draudžiama be pateisinamos priežasties kirsti savivaldybių ribas. Prie įvažiavimų į savivaldybes patikros postuose vėl tvarką prižiūrės policijos pareigūnai. Nuo šeštadienio taip pat startuoja privalomas darbuotojų testavimas nuo COVID-19.  Palangoje patruliuojantys pareigūnai tikrina, iš kokių savivaldybių į miestą atvažiavo žmonės.

Penktadienį Vyriausybė Velykų laikotarpiui atnaujino judėjimo apribojimus šalyse. Judėjimas galimas tik kai kuriose žiedinėse savivaldybėse. Kitu atveju bus reikalauja pateisinamos priežasties, kodėl norima įvažiuoti į kitą savivaldybę. Policija, užtikrindama LRV sprendimų vykdymą, organizuoja stacionarius ar mobilius kontrolės postus visų šalies savivaldybių centrų prieigose, kuriuose bus kontroliuojamos įvažiuojančios/išvažiuojančios į miestus/iš miestų transporto priemonės.

Karantinas pratęstas dar mėnesiui. Tačiau ne visų „juodųjų“ – labiausiai sergančių – savivaldybių merai sutinka, kad ilgesnis visuotinis karantinas reikš geriau valdomą situaciją. Anaiptol, kai kurių savivaldybių vadovų teigimu, gyventojai nebesistengia laikytis apribojimų, mat nuo jų pavargo. Penktadienį ministrų kabinetas karantiną pratęsė iki balandžio pabaigos, o judėjimo ribojimus visoje Lietuvoje – iki balandžio 6 dienos imtinai.

Pasak Generalinio policijos komisaro Renato Požėlos, gyventojai turėtų būti pasiruošę sustiprintai kontrolei prie visų savivaldybių prieigų. Jo teigimu, daugiausia dėmesio bus skiriama kurortinėms vietovėms, asmenys gali būti tikrinami ir savivaldybės viduje. Vyriausybė iki balandžio pabaigos pratęsė karantiną, o iki balandžio 5 dienos 24 val. pratęsė judėjimo ribojimus. Judėjimo ribojimai įsigalioja nuo šeštadienio, kovo 27 dienos.

Dar mėnesiui pratęsusi karantiną penktadienį Vyriausybė iki balandžio 7 d. vėl grąžino ir judėjimo tarp savivaldybių ribojimus. Nors šalies premjerė siūlė „mažiau bruzdesio“ per Velykas ir priešventiniu laikotarpiu, kiti stebėjosi, kodėl grįžtama prie jau išsisėmusių priemonių ir tik bandoma gyventojų kantrybė. Premjerė Ingrida Šimonytė paragino žmones per Velykas likti namuose, likti ten, kur gyvenama, ir taip šiek tiek sumažinti bruzdesio ir judėjimo.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad britiškoji atmaina yra paplitusi visoje Lietuvoje, kovidinių lovų užimtumas Vilniaus regione yra itin didelis, o jei nebus imtasi priemonių, britiškoji atmaina taps dominuojančia Lietuvoje po kelių savaičių. Ministro teigimu, pradėjo augti simptomiškai besitiriančių žmonių skaičius, o tokios situacijos nematėme nuo gruodžio mėnesio.

Vyriausybei atnaujinus judėjimo ribojimus visoje Lietuvoje, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad per Velykas gyventojai kelyje bus kontroliuojami taip, kaip per Kalėdas. Vyriausybė iki balandžio pabaigos pratęsė karantiną, o iki balandžio 6 dienos 24 val. pratęsė judėjimo ribojimus. „Atrodys taip, kaip atrodė per Kalėdas ir per savaitgalius atrodė.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ragina gyventojus per Velykas susilaikyti nuo judėjimo ir šeimos narių lankymo. Jos teigimu, apribojant gyventojų judėjimą gali pavykti lokalizuoti viruso mutacijų plitimą. Vyriausybė penktadienį pratęsė karantiną iki balandžio pabaigos, o judėjimo ribojimus iki balandžio 6 dienos imtinai. „Pirma žinia yra ta, jog Vyriausybė ragina per Velykas likti namuose, likti ten, kur gyvename, ir šiek tiek sumažinti bruzdesio ir judėjimo.

Vyriausybė nusprendė, kokie darbuotojai galės dirbti tik iš anksto pasitikrinę, ar neserga koronavirusu. Privalomai, prieš pradedami darbą, testuotis turės, pavyzdžiui, grožio specialistai ir maitinimo įstaigų darbuotojai. Pedagogai ir medikai turės tikrintis periodiškai. Vyriausybės nutarime rašoma, kad siekiant užtikrinti visuomenės saugumą bei užkirsti kelią galimų koronaviruso protrūkių atsiradimui, labai svarbu nustatyti visus užsikrėtusius šiuo virusu.

Karantinas pratęsiamas iki balandžio pabaigos. Taip pat gyventojų judėjimas per Velykas bus apribotas, nes judėjimo ribojimai visje Lietuvoje pratęsti iki balandžio 6 dienos imtinai. Karantinas Lietuvoje galioja iki balandžio 30 d. 24 val., judėjimo ribojimas galios iki balandžio 6 d. 24 val. Tokius sprendimus penktadienio posėdyje priėmė ministrų kabinetas.

Ministrų kabinetas penktadienio rytą ketina spręsti, kaip keisis karantino režimas. Nors ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nesiėmė įvardinti konkrečių pamainų, ji užsiminė apie galimybę įvesti lokalius karantinus. Trečiadienį ministrų kabinetui nesiėmus spręsti tolimesnio karantino režimo, premjerė I. Šimonytė patikino, kad prie šio klausimo bus grįžta penktadienį ryte.

BNS pateikia svarbiausių ketvirtadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Koronaviruso situacija: * Per parą nustatyti 769 nauji COVID-19 atvejai, mirė keturi žmonės. Naujų atvejų rodiklis per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 279 ir yra aukščiausias nuo vasario vidurio. Lietuva pagal naujus užsikrėtimus koronavirusu atvejus yra 21-oje vietoje Europos Sąjungoje, pagal mirtingumą išlieka 14-ta. Vyriausybė penktadienio rytą žada svarstyti galimą karantino griežtinimą.

Kol Venecijoje oranžinės spalvos laivelyje tyliai plaukioje pakrantės sargyba, prieš žmonių akis atsiveria įstabus vaizdas – iš vandens sinchroniškai išnyra du delfinai. Būtent jų pakrantės sargyba kartu su gamtos specialistais ir ieškojo. Delfinai pasirodė viename iš pagrindinių Venecijos kanalų, esančių netoli Šventojo Morkaus aikštės. Kanalu plaukia vos keletas valčių ir laivelių. Tai – neįprastas vaizdas, mat dažniausiai valčių su turistais čia knibždėte knibžda.

Preliminariais iš savivaldybių gautais duomenimis, kovo 25 d. klasėse mokėsi 59 tūkst. pradinukų, tūkstančiu daugiau nei savaitės pradžioje. Duris atvėrė mokyklos visose 45 savivaldybėse, kuriose susirgimų skaičius yra mažesnis ir į mokyklas galima grįžti greičiau. Į mokyklas atėjo ir 97 proc. Pasvalio rajono pradinukų - pirmadienį ši savivaldybė buvo vienintelė iš 45, kurioje mokymas buvo tęsiamas tik nuotoliniu būdu.

Tolimesnius sprendimus dėl to, kaip galėtų keisti karantinas, premjerė Ingrida Šimonytė kartu su ministrų kabinetu žada priimti penktadienį ryte. Tiesa, ministrė pirmininkė nesiima įvardinti, apie kokius pakeitimus eina kalba, tačiau neslepia, kad sprendimai gali būti susiję ir su Pietų Afrikos koronaviruso atmainos paplitimu Lietuvoje. Ketvirtadienį Seime I. Šimonytė sulaukė žurnalistų klausimų apie tolimesnius planus dėl karantino režimo.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pripažįsta, kad pasibaigus Covid-19 pandemijai Lietuva susidurs su kitų – širdies ir kraujagyslių ar onkologinių – ligų iššūkiu, mat šioms problemoms šiuo metu tenka skirti mažiau dėmesio. Ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą valstietis Dainius Kepenis premjerės I. Šimonytės teiravosi, kodėl per pirmąsias 100 savo darbo dienų Vyriausybė nepasirūpino sveiko gyvenimo būdo ir natūralaus imuniteto skatinimu.

Vis augant koronaviruso atvejų skaičiui Lietuvoje, visų akys nukreiptos į Vilnių – čia situacija viena blogiausių. Vilniečius taip pat neramina ir kalbos apie galimą lokalaus karantino įvedimą. Tačiau ar ši priemonė atneštų realios naudos? Apie tai tv3.lt portalo laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo profesorius Saulius Čaplinskas ir Kauno klinikų vadovas Renaldas Jurkevičius.

Koronaviruso situacija Lietuvoje vėl prastėja. Fiksuojamas per parą nustatomų koronaviruso atvejų augimas, o Vyriausybė jau kalba, kad karantino atlaisvinimų geriausiu atveju galima tikėtis tik po Velykų. Socialinėje erdvėje vis dažniau kalbama, kad nuo suvaržyto gyvenimo žmonės jau pavargo, todėl ribojimai – nebeveikia. Ketvirtadienį buvęs premjeras Saulius Skvernelis savo „Facebook“ paskyroje išplatino viešą kreipimąsį į dabartinę Vyriausybės vadovę Ingridą Šimonytę.

Vyriausybė ketvirtadienį tarsis dėl tolesnių karantino priemonių. „Ministrai renkasi į neformalų pasitarimą, kuriame diskutuos dėl tolesnių karantino priemonių“, – BNS sakė premjerės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė. Trečiadienį ministrai prieš kassavaitinį posėdį taip pat rinkosi į neformalų pasitarimą dėl koronaviruso situacijos, tačiau sprendimų dėl karantino režimo pakeitimų nepriėmė.

Kitą mėnesį, kaip žadama, Lietuvą turėtų pasiekti ketvirtoji – „Johnson & Johnson“ gamintojo – vakcina nuo COVID-19. Nors kai kurie ją jau lygina su kitais skiepais ir svarsto dėl pastarosios vakcinos pakankamo efektyvumo, kiti pabrėžia jos privalumus.

Karantinas Lietuvoje geriausiu atveju galėtų švelnėti tik po Velykų. Tokią žinią paskelbusi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė aiškina, kad sergamumo rodikliai Lietuvoje toliau prastėja. Gyventojai gali sulauktii ne palengvinimų, o naujų ribojimų – padėtis ypač sudėtinga pietryčių Lietuvoje. Esą Vilnius gali būti vienas pirmųjų miestų, kur karantinas bus griežtinamas.

Nei užtverti keliai, nei ištuštėję oro uostai, nei šimtai atšauktų traukinių ir autobusų reisų nesustabdė lietuvių – per karantiną jie atrado galimybę keliauti Baltijos jūra, rašoma pranešime spaudai. Statistikos departamento duomenys rodo, kad per pandemiją dalis tautiečių, negalėdami kitais būdais išvykti iš šalies ar į ją sugrįžti, rinkosi Klaipėdos jūrų uostą. Šiame uoste keleivių per karantiną ne tik nesumažėjo, priešingai – jų skaičius išaugo.

Sveikatos apsaugos ministerija siūlo praplėsti skiepijimo nuo Covid-19 prioritetines grupes. Jos papildytos švietimo darbuotojais, abiturientais, treneriais, sveikatos mokslų studentais. Vyriausybė trečiadienio posėdyje aptarė, kad vakcinavimo nuo Covid-19 prioritetas būtų teikiamas asmenims, kurie dirba švietimo įstaigose. Tai ne tik pedagogai, bet ir mokyklų darbuotojai, kurie valo patalpas, teikia maistą ir kt.

Ministrų kabinetas trečiadienio posėdyje nesiėmė keisti karantino reikalavimų. Šie klausimai į darbotvarkę, tikėtina, grįš kitą savaitę, kuomet bus sprendžiama dėl karantino pratęsimo. Ministrės pirmininkės patarėja Živilė Gudlevičienė trečiadienį LRT radijui sakė, kad Vyriausybė trečiadienį turėtų svarstyti lokalių karantinų įvedimą, nes epidemiologinė situacija šalyje negerėja. Vis dėlto šis klausimas į posėdžio darbotvarkę neįtrauktas. Karantinas Lietuvoje galioja iki kovo 31 dienos.

Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus teigimu, kol kas dar nėra atsakymų, dėl kokių tiksliai priežasčių sostinė jau patenka į juodąją koronaviruso zoną. Jo nuomone, kol kas didžiausia problema yra vakcinos trūkumas ir per maži gaunami jos kiekiai, lyginant su kitais didžiaisiais miestais. Trečiadienį spaudos konferencijos metu, R. Šimašius teigė negalintis atsakyti į klausimą, kodėl COVID-19 situacija Vilniuje taip staigiai pasiekė kritinį tašką.

Premjerės Ingridos Šimonytės patarėja Živilė Gudlevičienė teigia, kad daugėjant užsikrėtimų, Vyriausybė trečiadienį ketina svarstyti lokalių karantinų įvedimą. „Iš tiesų, visuomenė yra pavargusi ir vėl galvoti apie griežtą karantiną, tai irgi, sakykime, yra šiek tiek rizikinga. Labiausiai tikėtina, tie vietiniai karantinai, būtent izoliuojant ir atsekant kontaktus.

Situacija sostinėje dėl COVID-19 toliau kaista – trečiadienį jau ne tik Vilniaus rajonas, bet ir miestas iš „raudonosios“ C žengė į „juodąją“ D koronaviruso plitimo zoną. Šiuo metu čia naujų atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų per 14 d., siekia 516, o teigiamų tyrimų procentų dalis – 8,6. Duomenų mokslininkai jau nuo savaitgalio skambino pavojaus varpais, kad situacija Vilniaus regione visą mėnesį stabiliai blogėjo ir tik laiko klausimas, kada taps labai bloga.

Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) nepajėgiant kontroliuoti koronaviruso plitimo židinių, Vyriausybė neturi kitos išeities kaip tik sugriežtinti karantino priemones, sako Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro direktorius Laimonas Griškevičius. „Vyriausybė neturi priemonių mesti pastangų kontroliuoti židinius. Šito mechanizmo veikiančio Lietuvoje nėra.

Antradienį pranešta apie Lietuvoje nustatytą iš Pietų Afrikos Respublikos kilusią koronaviruso atmainą. Taip pat neramina ir koronaviruso atvejų šalyje šuolis. Prasidėjus kalboms apie galimus karantino griežtinimus, dalis ekspertų siūlo pradėti nuo gerais rezultatais nestebinančio Vilniaus. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo Sveikatos ekspertų tarybos narys, duomenų analitikas Vaidotas Zemlys-Balevičius.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pripažįsta, kad Lietuvoje nerimą kelia dvi aptiktos Pietų Afrikos Covid-19 mutacijos. Jos teigimu, Vyriausybei teks spręsti, kokių pakeitimų imtis dėl karantino, tačiau galimų priemonių ministrė dar neįvardina. Antradienį paaiškėjo, kad Lietuvoje aptiktos dvi Pietų Afrikos Covid-19 mutacijos. „Žvelgiant į tą situaciją, kurią šiandien matome, ir tas mutacijas, kurios šiandien yra pastebimos mūsų šalyje, tai tikrai nėra taip jau ramu.

Duomenų mokslininkas, premjerės Ingridos Šimonytės sudarytos Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos narys Vaidotas Zemlys-Balevičius sako, kad duomenys rodo, kad šiuo metu problema yra Vilnius, kuris Lietuvos rodiklius tempia žemyn. „Šios dienos skaičiai nedžiugina, bet žiūrint į duomenis matosi, kad problema deja yra Vilnius. Jame gyvena 20 proc.Lietuvos populiacijos, bet šiandien atvejų Vilniuje yra 40 proc.nuo visų atvejų Lietuvoje.

Seimas galutinai pritarė, kad dalis darbuotojų karantino metu valstybės arba darbdavio lėšomis privalėtų testuotis dėl Covid-19. Testuotis nesutikę darbuotojai privalės dirbti nuotoliniu būdu arba bus nušalinti nuo darbo. Kiek anksčiau Vyriausybė pritarė Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisoms, kuriomis, Seimui pritarus, daliai darbuotojų būtų įtvirtinama prievolė testuotis dėl Covid-19. Antraip darbuotojai būtų nušalinami nuo darbo arba privalėtų dirbti nuotoliniu būdu.

Pristatydamas naujausią epidemiologinę situaciją Sveikatos ekspertų tarybos narys, LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas pateikė tris galimus epidemiologinius scenarijus Lietuvai dėl koronaviruso plitimo. Vienas jų visai realus, tačiau kitas galėtų nukelti į gruodžio mėnesio situaciją. Kaip po ekspertų tarybos susitikimo su prezidentu konstatavo specialistas, gyvename tuo metu, kai prasideda lenktynės su laiku, mat optimistinis scenarijus kol kas neatrodo labai realus.

Visi aplink sunerimę dėl koronaviruso, todėl visai nenuostabu, kad žmonės patiria daug streso. Toks stresas organizmą gali veikti įvairiai. Kai kuriems pasireiškia reguliarus galvos skausmas, o kitiems ryte labai sunku atsikelti ši lovos.

„Dviejų greičių Lietuva“ – šis apibūdinimas labiausiai tinka dabartinėms koronaviruso plitimo tendencijoms šalyje apibūdinti. Duomenų mokslininkas konstatuoja, kad ateinančios savaitės nulems, teks susidurti su trečiąja banga ar toliau gyvensime svyruojant sergamumui. Apie tai, kad artimiausiomis savaitėmis laukia išbandymas, užsiminė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Didieji prekybos centrai remia valdžią prie sienos ir prašo visoms viduje esančioms parduotuvėms leisti atsidaryti jau nuo pirmadienio. Asociacija tikina, kad verslas nebeturi resursų laukti dar ilgiau. Prekybos centrai demonstruoja, kokių saugumo priemonių imasi pirkėjų srautams reguliuoti – prie įėjimų žmonių kiekį skaičiuoja sensoriai, bendrose erdvėse pirkėjai turi judėti dviem kryptimis.

Majamio gatvėse – minios jaunimo. Daugelis jų – be kaukių, niekas nesilaiko socialinio atstumo. Jaunuoliai atsipalaidavę – nors jau sutemę – neretas dėvi tik maudymosi kostiumėlius. Jeigu ne pandemija – tai būtų visiškai įprastas vaizdas tokiam metui – juk prasidėjo pavasario atostogos. Tačiau įprasti jaunimo vakarojimai šiemet ilgai netruko – susibūrimą greitai nutraukia policijos sirenos. Komendanto valanda įvesta tik šį šeštadienį – taip valdžia siekia suvaldyti pramogautojus.

Pradinukai į klases jau sugrįžo, kitas žingsnis – abiturientai. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė patikina, kad visi Lietuvos abiturientai į klases grįš vienu metu. Toks sprendimas priimtas, kad visų sąlygos pasiruošti egzaminams būtų vienodos. Be to, ministrė neatmeta galimybės abiturientus skiepyti nuo koronaviruso. Lietuvos abiturientai nerimauja, kaip jiems reikės pasiruošti valstybiniams brandos egzaminams nuotoliniu būdu.

Pasaulio šalys su koronaviruso pandemija kovoja skirtingai. Tai lemia, kad atotrūkis tarp skirtingų valstybių ir jų verslo sektorių didėja. Pasak ekonomisto, Europos Sąjunga (ES) ir Lietuvos ekonomika atsigaus tik kitais metais. „Luminor“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, šiemet ekonominis pavasaris Europoje kol kas atidedamas, o atotrūkis tarp skirtingų pasaulio valstybių vis labiau auga. „Krizės pradžia visoms šalims buvo vienoda, o išėjimas iš jos bus skirtingas.

Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos narys, „Euromonitor International“ duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys–Balevičius įvertino epidemiologinę situaciją šalyje. Pasak jo, labiausiai neramina Vilniaus miesto ir rajono ženklus pablogėjimas, šios dvi savivaldybės stipriai priartėjo prie blogiausio D scenarijaus.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad kitą savaitę Vyriausybei teks apsispręsti, kokiomis sąlygomis pratęsti karantiną balandžio mėnesiui. Premjerei nerimą kelia kai kuriose savivaldybėse sparčiai plintanti britiškoji Covid-19 atmaina. „Dėl atvėrimų ir kitų klausimų aš tikrai dabar labai nieko nekomentuosiu. Tuos sprendimus, matyt, bus galima komentuoti trečiadienį.

Nuo pirmadienio 45 savivaldybėse į klases grįžta pradinių klasių moksleiviai. Šios mokyklos privalės užtikrinti visus saugumo reikalavimus – valdyti srautus, laikytis saugaus atstumo, aprūpinti būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis ir kt.

Net atlaisvinus judėjimą tarp kai kurių savivaldybių, jau daugiau kaip metus uždaryti poilsio centrai, pernai dirbę vos kelis mėnesius, nededa vilčių iki Velykų atverti durų. Didelių lūkesčių neturi ir karantino metu veikiantys viešbučiai. Jų teigimu, svečių prisikviesti nakvynei – praktiškai neįmanoma. Kai kurie apgyvendinimo sektoriaus verslininkai neslepia – veikti apribotu pajėgumu – tai dar nuostolingiau nei nuostolingai egzistuoti.