kaina

„Opel“ hibridinis modelis „Ampera“ Europos rinkoje pasirodys paskutiniame kitų metų ketvirtyje. Tačiau šią savaitę „Opel“ atstovai jau išviešino šio automobilio kainą. Kaip remdamiesi šaltiniais „GM“ viduje teigia „The Wall Street Journal“ analitikai, hibridinis „Opel Ampera“ Europoje turėtų kainuoti 42 900 eurų. Tokio pačio automobilio dvynys, kuris kaip „Chevrolet“ bus pardavinėjamas JAV, kainuoja gerokai pigiau- 41 tūkst. JAV dolerių.

„Blackberry“ išmaniųjų telefonų gamintoja Kanados bendrovė RIM pranešė, kad jos planšetinio kompiuterio „Blackberry PlayBook“ pigiausias modelis kainuos mažiau nei 500 JAV dolerių. Tokia kainodara sudarys tiesioginę konkurenciją bendrovės „Apple“ planšetiniam kompiuteriui „iPad“, kurio pigiausias modelis JAV pardavinėjamas už 499 dolerius, praneša „TechEye.

Seimo Jungtinės (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcijos seniūnas Algis Čaplikas siūlo įpareigoti prekybininkus skelbti, kurią galutinės būtiniausių maisto produktų kainos dalį sudaro mokesčiai. Tai numatantis Kainų įstatymo papildymo projektas Seime įregistruotas pirmadienį, jo nuostatas siūloma įgyvendinti per 60 dienų nuo įstatymo įsigaliojimo. „Projekto tikslas – informuoti pirkėjus apie mokesčių naštą būtiniausiems maisto produktams.

Praha garsėja auksine gatvele. Kaunas — auksiniu, pusę miljono kainavusiu tualetu. Kelmė nuo šiol galėtų didžiuotis auksine „Ąžuoliuko“ darželio — mokyklos tvora, įkainota ketvirčiu milijono. Deja, garsės tik tvoros kaina. Nes žiūrėti nėra į ką. Naujoji darželio tvora, pasak kai kurių pedagogų, geriau tiktų zoologijos sodui, o ne ugdymo įstaigai. Darželis — ne zoologijos sodas ir ne daržas Kelmės miesto centrinės dalies sutvarkymui iš Europos sąjungos fondų skirti beveik trys milijonai litų.

Ispanijoje cigarečių pakelis kainuoja 3–4 eurus. Tačiau įvertinus priešlaikinės mirties tikimybę, kaina šoktelėja iki 107 eurų vyrams ir 75 eurų moterims. Tokius skaičiavimus atlikę mokslininkai tvirtina, kad suvokimas, kokia yra tikroji rūkymo kaina, padės kovoti su šiuo įpročiu. Nors skaičiai gali šiek tiek skirtis, Ispanijoje gauti rezultatai siunčia signalą viso pasaulio rūkaliams, rašo LiveScience.com.

Lietuvoje gaminami pieno produktai šį rudenį gerokai pabrango ir toliau išlieka vieni brangesnių Europoje. Žemės ūkio bendrovių grupės „Agrowill Group“ generalinis direktorius Algirdas Pereckas sako, kad pieno produktų kaina kyla ne tik dėl antkainių, bet ir dėl aukštos produkto gamybos savikainos, kurią lemia neefektyviai dirbantys Lietuvos pieno produkcijos gamintojai ir šių gamintojų dydis. „Lietuviškos produkcijos savikaina yra labai didelė dėl kelių priežasčių.

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovaujama Vyriausybė mano, kad energetikams Lietuvoje trūksta pelno. Didingi užmojai Premjero, TS-LKD lyderio Andriaus Kubiliaus vadovaujamas ministrų kabinetas, kaip jau skelbė žiniasklaida,  sutarė iš Elektros energetikos įstatymo išbraukti sąlygą, kad elektros sektoriaus įmonės negalėtų turėti daugiau nei 5 procentų pelno maržą. Dabar galiojantį įstatymą, kuriame numatyta, kad elektros įmonių pelnas negali viršyti 5 proc.

Statistikos departamento pajamų ir gyventojų sąlygų tyrimo duomenimis skurdo rizikos lygis Lietuvoje 2009 m. buvo 29,4 proc. Palyginus su 2008 m. jis padidėjo 2,2 proc. Nedžiugina ir 2010 m. tendencijos. Pagrindinių maisto produktų kainos, kurios labai juntamai veikia bet kokio namų ūkio išlaidas 2010 m. taip pat pakilo. Jos šiuo metu siekia apie 70 proc. vidutinių europinių kainų, vidutiniam darbo užmokesčiui esant tris keturis kartus mažesniam.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas žada, kad bus siekiama įtvirtinti Elektros energijos įstatymo pataisą, pagal kurią, didėjant elektros energiją tiekiančių įmonių pelnui, įmonės privalės mažinti paslaugų tarifus. Energetikos ministerija siūlo atsisakyti Elektros energetikos įstatyme esančios ne didesnės kaip 5 proc.

Seimo Darbo partijos frakcijos narys Kęstutis Daukšys siūlo keisti cigarečių kainodaros modelį. Pagal jo Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotą Akcizų įstatymo pataisą, gamintojas turės įvertinti visų ūkio subjektų indėlius cigarečių kainodaroje ir pagal tai bus nustatoma galutinė mažmeninė cigarečių kaina, rašoma ant banderolių.

Daugiau nei prieš savaitę Lietuvoje pradėta prekiauti naujausios kartos „iPhone 4“. Nors telefonais prekiaujančio „Omnitel“ salono atstovų teigimu, prietaisas nėra skirtas vien prabangos ar technologijų gurmanams, jo duomenys iš tiesų įspūdingi. „iPhone 4“ veikia „FaceTime“ vaizdo skambučių paslauga, integruota „AppleRetina“ technologija – mobiliesiems telefonams sukurtas didžiausios raiškos ekranas, kuriame ypač ryškus tekstas, nuotraukos ir vaizdo įrašai.

„Nissan“ jau pradėjo serijinę savo elektromobilio „LEAF“ gamybą. Pardavimai Europoje ir JAV prasidės gruodį, o dalyje Europos rinkų įsigyti šį automobilį bus galima jau 2011 pradžioje. Pradžioje automobilis bus gaminamas „Nissan“ gamykloje Opamos mieste. Šioje gamykloje nuo konvejerio iki šiol riedėjo „Juke“ ir „Cube“ modeliai.

Australų juvelyras Kolinas Burnas meta iššūkį konservatyviai juvelyrai ir teigia keliąs ją į naują lygmenį su tauriųjų metalų vibratoriais, inkrustuotais brangakmeniais. Azijoje įvykusioje seksualinių reikmenų parodoje „Sexpo“ jis pristatė dešimties meilės žaisliukų seriją ir susilaukė milžiniško lankytojų, bei žiniasklaidos dėmesio.

Didžioji dalis Lietuvos ūkininkų neskuba parduoti grūdų derliaus. Dar prieš dvi savaites buvusios nenormaliai aukštos grūdų kainos pastaruoju metu, pastebima, kiek nukrito. Tačiau, kaip teigia Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Romas Majauskas, tai yra vienas iš grūdų rinkos stabilizavimosi ženklų. „Rudeninis bumas praėjo ir vadinamosios spekuliacinės kainos, manau, nusistovėjo. Dabar Lietuvoje ekstra kviečių kainos trupučiuką pakrito. Pašariniai kviečiai praktiškai liko kaip ir buvo.

Valio, politikai rado raktą į geresnį gyvenimą! Reikia tik sureguliuoti prekybininkų uždėtus antkainius maistui, ir problemų neliks. Keista, kaip čia netikėtai ištiko nušvitimas, kodėl jie anksčiau nerado tokios elementarios tiesos.

100 tūkstančių litų. Tiek Ūkio ministerija teigia paklojusi švedo Dago Deterio konsultacinei bendrovei „Detter&Co“, neva padėjusiai rengti skandalingai žlugusį „Visuomio“ modelį. Kur laikoma ta vertinga išgirtojo ekonomisto strategija? Pasirodo, jokios studijos nėra, mokėta už žodinius patarimus.

Į diskusiją dėl maisto kainų vis nuožmiau veržiasi politikai. Nenuostabu: artėja rinkimai, o maistas – svarbi prekė. Bet pažiūrėjus atidžiau, pamatytume, kad politikai kalba ne apie kainų, o apie „antkainių“ reguliavimą. Kitaip tariant, politikai rūpinasi ne tuo, kad prekių kainos būtų mažos, bet kad pardavėjai neuždirbtų per daug. Siekiant pateisinti tokį išskirtinį dėmesį, mažmeninė prekyba yra kaltinama konkurencijos trūkumu, karteliniais susitarimais ir apskritai sąmokslu.

Anot apklausos, „3 proc. žmonių Lietuvoje mano, kad vėjo energijos turėtų būti gaminama žymiai daugiau, dar 20 proc. pasisako už šiek tiek didesnį šios atsinaujinančios energijos rūšies naudojimą. 8 proc. gyventojų mano, kad vėjo energijos kiekis turėtų išlikti toks pats." Taip pat sakoma, kad „Lietuvoje vis dar gajūs mitai apie vėjo elektrines ir kitą atsinaujinančių rūšių energiją, kurie paremti žmonių baimėmis ar nežinojimu, vienas jų - likusios neteisingos nuostatos dėl kainos.

Brangiausias bilietas į 2012 metų Londono olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją kainuos 2012 (apie 7900 litų), o pigiausias – 20,12 (apie 80 litų) svaro. Prekyba bilietais į olimpinių žaidynių arenas bus pradėta kitų metų kovo mėnesį. Iš viso prekyboje bus 8,8 mln. bilietų. Žaidynių organizatoriai užtikrino, kad du trečdaliai bilietų nebus brangesni nei 50 svarų. Pigiausi bilietai kainuos 20 svarų.

Atrodo, kainų didėjimui mūsų šalyje nėra galo. Pagrindinių maisto produktų kainos, palyginti su praeitais metais, pakilo apie 20 procentų, o kai kurių – net 50 procentų ir daugiau. Brangsta pieno produktai, daržovės, duona, praktiškai viskas. Kodėl taip yra? Kokios šio nuolatinio maisto produktų brangimo priežastys? Į šiuos ir kitus susijusius klausimus pabandėme atsakyti šioje Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo apskritojo stalo diskusijoje.

Nuo kitų metų ketinama keisti Registrų centro paslaugų įkainių tarifus: taip bandoma įkainius pagrįsti realiomis sąnaudomis. Tuo metu nekilnojamo turto atstovai įsitikinę, kad dėl to Registrų centro paslaugos tik brangs. „Šiuo metu įkainiai yra tiesio nubraižyti pieštuku. Jeigu paklaustumėt už ką dabar moka žmonės Registrų centrui aš iš tiesų negalėčiau pasakyti“, – LTV naujienų tarnybai teigė Teisingumo viceministras T. Vaitkevičius.

Bendrovės „Samsung“ TV verslo vadovas Yoon Boo Keunas pareiškė, kad erdvinio vaizdo televizoriai, šį efektą kuriantys be specialių akinių, taps masiški po 5 , o gal ir 10 metų, skelbia „The Wall Stret Journal“. Nors jau sukurtos 3D vaizdą be akinių formuojančių ekranų technologijos, pasak Yoon Boo Keuno, jos vis dar pernelyg sudėtingos ir brangios, kad tiktų masinei gamybai. Tokie 3D vaizdo televizoriai bus gaminami, tačiau įsigyti juos galės tik nedaugelis, mano jis.

Retkarčiais mus pasiekia naujienos, kad štai dar vienas milijardierius nusipirko bilietą kelionei į kosmosą. Tuomet tik pavydžiai pasvarstome, kaip būtų įdomu atsidurti jo vietoje. Alexanderis MacDonaldas, dirbantis tyrėju-ekonomistu viename iš NASA tyrimų centrų Silicio slėnyje (JAV), yra įsitikinęs, kad per savo gyvenimą turės galimybę atsidurti tokio milijardieriaus vietoje. „Aš noriu turėti galimybę keliauti į kosmosą, tačiau nenoriu būti astronautu.

,,Pasaulinės cukraus kainos dėl sausmečio Brazilijoje ir potvynių Centrinėje Amerikoje, Pakistane, kai kuriuose Indijos ir Australijos rajonuose rugsėjį pakilo iki maksimalaus lygio",- sakoma Tarptautinės cukraus organizacijos (ISO) pranešime. Nuo rugsėjo pradžios iki 28 d. geltonojo cukraus kainos šoktelėjo nuo 19,78 iki 25,15 JAV cento už svarą (453,6 g) (nuo 436 iki 554,46 JAV dol. už toną). Tokiu būdu, per mėnesį kainos išaugo beveik 19 proc. Baltojo cukraus kainos kilo lėčiau.

Šią savaitę Prezidentė išsakė mintį, kad maisto kainų antkainiai galėtų būti reguliuojami pagal Civilinį kodeksą. Deja, sunku suprasti, kuria Civilinio kodekso nuostata Prezidentė vadovavosi, tačiau iš esmės Civilinis kodeksas yra skirtas reguliuoti privačius teisinius santykius, o ne viešosios teisės, kuria vadovaujasi valstybės institucijos, klausimus. Civilinio kodekso 6.313 str. 1 d. nustato, kad parduodamo daikto kaina yra nustatoma pinigais šalių susitarimu.

17-07: Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) nepritaria maisto kainų reguliavimui IR primena, kad maisto kainų reguliavimas yra akivaizdus planinės ekonomikos reliktas, nepasiekiantis teigiamų pokyčių ir pirmiausia žalingas vartotojams. Maisto kainų reguliavimas tiesiogiai prieštarauja ūkinės veiklos laisvei, kaip tai suvokiama liberalioje visuomenėje ir garantuojama Konstitucijoje.

Premjeras Andrius Kubilius teigia pritariąs siūlymui viešinti prekybininkų būtiniausiems maisto produktams taikomus antkainius. Tai reglamentuojantį Kainų įstatymo papildymo projektą trečiadienį Seime įregistravo parlamentaras Saulius Stoma. „Panašią idėją mes jau prieš porą metų esame svarstę ir tikrai manau, kad tai būtų visai nebloga idėja“, – ketvirtadienio rytą „Žinių radijuje“ sakė Premjeras. Jis siūlė įvertinti, kaip tai galėtų būti realizuota.

Miestuose po truputį įsibėgėja šildymo sezonas. Šilumos jau sulaukė vaikų darželiai, ligoninės, kai kur – ir mokyklos. Tačiau ne visi gyventojai savo butuose laukia šilumos. Kai kam šildymo sezonas primena baubą, ištuštinsiantį pinigines, mat daugelyje savivaldybių šiluma kainuos brangiau nei pernai. Nuo pirmadienio didieji Lietuvos miestai vienas po kito paskelbė pradedantys šildymo sezoną.

Pasakymas, kad Lietuvoje medicinos paslaugos privalomąjį sveikatos draudimą turintiems asmenims yra nemokamos, ne vienam sukelia šypseną. Dažnas savo kailiu yra pastebėjęs gydytojų paslaugumo ir atidumo pokyčius, vos užsiminus apie norą „atsidėkoti“. Ypač dažnai dėkingumo jausmas aplanko moteris, į gydymo įtaigas atvykstančias gimdyti, o interneto platybėse gausu komentarų ir patarimų kam, kiek ir kada reiktų mokėti. Balsas.lt pasidomėjo, ar įmanoma Lietuvoje pagimdyti nemokamai.

Transporto priemonių savininkų džiaugsmui, beveik savaitę Lietuvoje kai kuriose degalinėse benzinas ir dyzelinas kainavo 30–40 ct/l pigiau negu kitose. Tai šiemet pastebima jau nebe pirmą kartą.

Premjerui Andriui Kubiliui skėsčiojant rankomis, kad maisto kainoms augti nemato objektyvių priežasčių, grupė Seimo narių inicijavo Kainų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma nustatyti maisto produktų antkainius. Projekte numatyta, kad maisto produktais vidaus rinkoje prekiaujančios įmonės negali imti jokio kito mokesčio, išskyrus prekybos antkainį. O šis didmeninėje prekyboje negali būti didesnis nei 20 proc., mažmeninėje – nei 25 proc. iš gamintojo įsigyto produkto kainos.

Prieš 10–15 metų Rusijos radikalai piktinosi, kad Baltijos šalims gamtinės dujos parduodamos pigiau nei Vakarų Europai. Tada Lietuvoje pradėta kalbėti apie būtinumą didinti šalies energetinę nepriklausomybę. Praėjo tie metai, o mes vis tebekalbame, nors padėtis pasikeitė – Lietuvai ir kitoms ES šalims, kurios neturi galimybių dujų įsigyti iš kitų šaltinių, Rusija nuolat didina dujų pardavimo kainą. Tačiau dujų atpiginimo galimybių turime ieškoti ir vidaus rinkoje.

Per savaitę Lietuvoje beveik 1 proc. pabrango suskystintos dujos, Latvijoje tiek pat pabrango benzinas, praneša naujienų agentūra „Leta". Tačiau jei lygintume trijų Baltijos valstybių „Statoil" degalinėse parduodamų degalų kainas, tai populiarusis 95 benzinas Lietuvoje yra 9 proc. brangesnis nei Latvijoje ir 7 proc. – nei Estijoje. Brangiausias dyzelinas - Estijoje. Čia jis 2 proc. brangesnis nei Latvijoje ir 7 proc. – nei Lietuvoje. Atitinkamai 15 ir 4 proc.

„Vilniaus vandenys" neatsisako planų 50 proc. didinti šalto vandens kainą Vilniaus mieste. Tuo atveju, jeigu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) neleis padidinti vandens kainos, „Vilniaus vandenų" vadovai įspėja, jog atsisakys įgyvendinti svarbius vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo projektų. „Taip, tie paskaičiavimai buvo atiduoti Kainų komisijai kovo mėnesį.

Vilniaus miesto valdžia padidino automobilių stovėjimo mokesčius taip vadinamojoje mėlynojoje zonoje. Šalia Rotušės, taip pat prie Nacionalinio operos ir baleto teatro bei Šventaragio gatvėje norintiems pastatyti automobilį valanda kainuos 6 Lt, o dvidešimčiai minučių – 2 Lt. Iki šiol minėtose vietose automobilio pastatymas kainavo dvigubai mažiau. Sprendimui padidinti kainas trečiadienį pritarė Vilniaus miesto savivaldybės taryba.

Viešųjų pirkimų tarnyba kartu su Ūkio ministerija sako nustatanti vis daugiau pažeidimų atliekant viešuosius pirkimus „Vilniaus vandenyse“ ir dėl to prašo Kainų komisijos neleisti branginti vandens vilniečiams. Kainų komisija teigia lauksianti tikslių skaičiavimų, kiek pinigų galėjo būti išvaistyta, tačiau jau dabar prasitaria neleisianti, kad vanduo brangtų daugiau nei 20 proc., nors „Vilniaus vandenys“ kainas prašo kelti 1,5 karto.

Būdamas teisingumo ministru neturiu galimybės detaliai sekti visas ekonomines naujienas ir vertinti giluminius jas lemiančius veiksnius. Tačiau maisto kainų pokyčiai pasaulyje ir (dažnai netgi dar labiau) Lietuvoje, skatina išsakyti, kaip matau šią situaciją. Jau ne kartą esu sakęs, kad nesu toks optimistas, kaip daugelis nūdienos analitikų, dėl „recesijos pabaigos“, „dvigubo dugno išvengimo“, „geresnių perspektyvų ekonomikoje“ ar panašiai įvardinamos šviesios ateities.

Nekilnojamojo turto pardavėjai jau kuris laikas trimituoja, kad pastaruoju metu nekilnojamojo turto kainos auga, nors ir nežymiai. Tačiau priešingai, nei tikėjosi rinkos dalyviai ir prognozavo ekspertai, trečiąjį šių metų ketvirtį būstas Lietuvoje vėl pigo, rodo Registrų centro rengiamas Lietuvos būsto kainos indeksas.

Dėl mažų produkcijos ir augančių energetinių išteklių kainų Lietuvoje sodininkystė praranda patrauklumą. Martyno Vidzbelio nuotrauka Pastaraisiais metais nusistovėjusi obuolių kaina šiemet šoktelėjo ne tik dėl šalnų, liūčių ir krušos sunaikinto derliaus, bet ir dėl gamtos stichijų nusiaubtų bei menkiau užderėjusių Lenkijos sodų. Kruša sukapojo obuolius Dar pavasarį sodininkai apgailestavo dėl šaltos žiemos padarytų nuostolių, kurie, jų skaičiavimais, siekė apie 6,5 mln. litų.

Lietuvoje bulvių derlius, kaip ir daugelyje Europos šalių, kai kuriuose regionuose sumažėjo trečdaliu, todėl daržovės brangs. Daugiausiai nuostolių patyrė Suvalkijos, Kėdainių, Šiaulių regionai, praneša Lietuvos radijas. Lietuvos ūkininkai sako, kad šiemet jie turės ir bulvių sandėliavimo problemų, nes nepalankiomis sąlygomis išaugintas bulves sunkiau išlaikyti. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė Zofija Cironkienė sako, kad dėl mažesnio derliaus bulvės turėtų pabrangti.

Lenkijos naftos koncernas „PKN Orlen“ su potencialiais pirkėjais nesutaria dėl jo valdomos Lietuvos naftos bendrovės „Orlen Lietuva“ kainos, skelbia Rusijos interneto portalas vedomosti.ru. Galimos pirkėjos Rusijos bendrovės TNK-BP ir „Surgutneftegaz“ nusprendė kol kas sustabdyti derybas. „PKN Orlen“ pageidauja už Lietuvos bendrovę gauti 2,3 - 2,5 mlrd. JAV dolerių, tačiau siūloma kaina svyruoja tik tarp 1 - 1,5 mlrd. JAV dolerių. Vedomosti.

Nepalankūs orai ir kenkėjai sunaikino iki 20 proc., o kai kur ir trečdalį bulvių derliaus visoje Europoje. Nijolės Petrošiūtės nuotrauka Vos prasidėjus bulviakasiui, lietuviškomis bulvėmis pradėjo domėtis ne tik nuo sausros nukentėjusi Rusija, bet ir liūčių merktos Europos Sąjungos šalys, tad pavasarį vietinių bulvių rinkoje gali nebelikti. Kai kur bulvės visai pražuvo „Pirmiausia kasame bulves tuose laukuose, kurie labiausiai įmirkę. Čia derlius beveik perpus mažesnis.

Už valstybės remiamas paskolas studijuoti pasiryžę studentai nusivylę jų suteikimo sąlygomis. Gal normalu, kad mokėti už mokslą reikia jau dabar, o paskolos bus suteiktos tiktai spalio mėnesį? Ir palūkanų kredito įstaigos reikalauja jau studijų metu, o studentams iš nepasiturinčių šeimų sunku jas mokėti. Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) vadovas Arūnas MARKAS teigia, kad aukštasis mokslas, pabrangęs du kartus, neturtingiems studentams tampa vis sunkiau prieinamas.

Sodininkai sako šiemet skinantys prastą obuolių derlių. Pasak augintojų, dėl to obuoliai brangs, praneša LTV laida „Šiandien“. Sodininkai rodo per žiemą nušalusius vaismedžius. Dalį derliaus suniokojus krušai, sveiko liko tik trečdalis. Verslininkai apgailestauja, kad desertinius obuolius teks pigiau parduoti perdirbėjams. Likusieji skinami ypač atsargiai. Biržiečiui sodininkui kokybiškai nuskinti padeda jo pasididžiavimas – obuolių skynimo kombainas.

Kalbėdami apie vaistų kompensavimo tvarką,valdžios vyrai tikina, jog ją  būtina keisti esą dėl to, kad naujoji tvarka padės kovoje prieš  farmacininkų godumą. Esą vaistų kainos dabar yra per didelės ir pakeitus vaistų kompensavimo tvarką ši problema išsispręs. Tačiau panašu, kad dėl valdžios priimtų sprendimų suplonės ne farmacininkų, o pacientų piniginės.

Parduotuvėse brangsta pagrindiniai maisto produktai: miltai, duona, pienas, kruopos, aliejus, kava. Prekybos centrai iš gamintojų kasdien gauna pasiūlymus peržiūrėti kainas. Deklaruojama brangimo priežastis – sukilusios žaliavos kainos. Užvakar Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje tvirtinama, kad pernelyg didelės maisto produktų kainos ne visuomet yra komerciškai pagrįstos ir siūloma kovoti su piktnaudžiavimu maisto rinkoje.

Mėgstantiems cepelinus, jais mėgautis gali tekti rečiau, nes bulvių kainos auga vos ne kasdien. Prasti orai ir ligos sunaikino iki trečdalio bulvių derliaus visoje Europoje. Pasak ūkininkų, vargu ar lietuviškų bulvių užteks iki pavasario, praneša LTV „Šiandien“. Lietuvos ūkininkai skaičiuoja, kad dėl drėgmės ir rekordinių karščių prarado nuo trečdalio iki pusės bulvių derliaus. Praėjusiais metais iš vieno hektaro būdavo prikasama iki 60 tonų bulvių, o šiemet perpus mažiau.

Paaiškėjo Berlyne vykstančioje buitinės elektronikos parodoje „IFA 2010“ bendrovės „Samsung“ pristatyto planšetinio kompiuterio „Galaxy Tab“ mažmeninė kaina, pranešė „Gizmodo.com“. Šį kompiuterį jau galima iš anksto užsisakyti Vokietijos internetinėje parduotuvėje „Amazon.de“. Čia „Galaxy Tab“ be mobiliojo ryšio operatorių subsidijų kainuoja 799 eurus.

Naujos statybos dviejų-trijų kambarių butas Žirmūnuose su daline apdaila turėtų kainuoti ne daugiau kaip 3 850 litų už kvadratinį metrą, o už senos statybos remontuotiną butą miegamajame Vilniaus rajone turėtume mokėti ne daugiau kaip 1 700 litų už kvadratinį metrą, rašo „Verslo žinios“. Tokias įperkamas, tvarias rinkos kainas nustatė nekilnojamojo turto bendrovė "Re&Solution". Ji sukūrė matematinį modelį, kuris leidžia apskaičiuoti racionalią būstų kainą bet kuriame Lietuvos didmiestyje a...