kaina

Būsto renovacija dviejų kambarių butui sutaupo apie trečdalį šilumos, tai yra apie 300 litų per metus 60 kvadratinių metrų dviejų kambarių butui ir atsiperka per 50 ar daugiau metų. Taip paskaičiavęs šiaulietis Povilas Sabas, inžinierius  mechanikas, 20 metų išdirbęs televizorių gamykloje, tikina, kad tokiu atveju efektyviausia būtų šiltinti butus iš vidaus, tačiau apie tai niekas nekalba.

Domintis nekilnojamojo turto rinka ir ieškant būsto, neretai iš anksto žinoma, kokią sumą už tą būstą išeitų mokėti, kokio tipo būstas reikalingas, kokių ypatybių jis turi turėti, kad tikrai sudomintų pirkėjus. Ieškodami tinkamų būsto pasiūlymų internete, vartotojai dažniausiai renkasi objektus pagal kainą ir vietą. Nekilnojamojo turto portalo Aruodas.

Skelbiama, kad vidutinė sąskaita už vandenį Anglijoje ir Velse nuo šių metų balandžio 1 d. turėtų padidėti 16 svarų sterlingų (65 Lt), informuoja naujienų kanalas „Sky News“. Vandens paslaugų reguliavimo tarnyba (Ofwat) skelbia, kad dabartinė vidutinė metinė sąskaita už tiekiamą vandenį siekia 356 svarus sterlingų (1434 Lt). Ši sąskaita padidės 16 svarų sterlingų, perspėjo priežiūros tarnyba. Jos teigimu, 4,6 proc. padidinimas iš esmės atitiks 2011–2012 m. numatytą infliaciją.

Ketvirtadienį dėl neramumų Artimuosiuose Rytuose ir baimės, kad jie gali sutrikdyti tiekimą, naftos barelio kaina Londono prekyboje išaugo iki aukščiausio lygio per dvejus metus - 104 JAV dolerio.Po pranešimų, kad naftos atsargos praėjusią savaitę padidėjo mažiau nei tikėtasi, JAV lengvosios naftos barelio kaina pakilo virš 85 JAV dolerio ribos. Balandžio mėnesio pristatymo termino ateities sandorių „Brent“ naftos barelio kaina išaugo 30 centų iki 104,08 JAV dolerio.

Ūkio ministras Dainius Kreivys vakar iš prekybininkų išpešė aptakų pažadą: cukrus artimiausiu metu galbūt nebrangs. Bet į pirkėjų ištuštintas lentynas vakar jis jau buvo kraunamas brangtelėjęs, rašo „Lietuvos rytas“. „Siaubas, kas čia dėjosi praėjusią savaitę, – išsprūdo pirkėjų eilių išvargintai sostinės Antakalnio „Iki„ prekybos centro kasininkei. – Žmonės lyg išprotėję pirko cukrų – ir po 100, ir po 60 kilogramų.

Pirmadienį ūkio ministras Dainius Kreivys, susitikęs su didžiųjų Lietuvos prekybos tinklų vadovais,  aptarė pastarųjų dienų cukraus kainų šuolio priežastis. Prekybos tinklai ministrą patikino, kad cukraus Lietuvoje yra ir užteks visiems. „Man labai gaila, kad dėl šios „cukraus panikos“ nukentėjo Lietuvos žmonės.

Pirmadienį JAV lengvosios naftos kaina pakilo virš 89,05 JAV dolerio už barelį ribos, atsigavusi po 2 proc. nuosmukio ankstesnės sesijos metu. Naftos kainas palaiko politinė krizė Egipte ir iki mažiausio lygio per 21 mėnesį sumažėjęs nedarbas Jungtinėse Valstijose.Naftos kainas taip pat palaiko Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narių komentarai.

Dienos prekyboje aukso kaina nusmuko nuo 1 tūkst. 340,45 JAV dolerio antradienio prekybos pabaigoje iki 1 tūkst. 335,73 JAV dolerio už unciją. Balandžio pristatymo termino ateities sandorių JAV aukso kaina sumažėjo 3,80 JAV dolerio iki 1 tūkst. 336,50 JAV dolerio už unciją. Pasaulio akcijų rinkos trečiadienį šoktelėjo iki aukščiausio lygio per 29 mėnesius, nes investuotojai savo dėmesį perkėlė nuo patikimų aktyvų prie daug rizikingesnių.

Dėl prasto derliaus išaugusi daržovių paklausa Rusijoje ir lietuvius verčia labiau atverti pinigines įprastoms mūsų stalui daržovėms įsigyti, juolab kad lietuviškų bulvių, kopūstų, svogūnų, morkų atsargos sparčiai senka.Lietuviškų daržovių kainos itin sparčiai augti pradėjo maždaug apie gruodžio vidurį. Pasak Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininko Vidmanto Kvedaro, šiuo metu situacija nelabai palanki vartotojui.

Brangs­tant ku­rui kai ku­rios Uk­mer­gės tak­si pa­slau­gas tei­kian­čios įmo­nės sa­vo įkai­nius šie­met pa­di­di­no penk­ta­da­liu. Ne­pai­sant to, mū­sų mies­te Iki nau­jų­jų me­tų mies­to ri­bo­se va­žia­vę už 5 li­tus, da­bar įsė­dę į kai ku­rioms įmo­nėms pri­klau­san­tį tak­si au­to­mo­bi­lį pi­ni­gi­nę tu­rė­si­me pra­ver­ti pla­čiau. Pa­si­va­ži­nė­ji­mas mies­te nuo šiol kai­nuo­ja 6 li­tus. Į už­mies­tį ke­lio­nės kai­na skai­čiuo­ja­ma po 1,8 li­to už ki­lo­met­rą.

Dėl gamtos stichijų ir brangstančio transportavimo maisto kainos pasiekė neregėtas aukštumas. Ar grįšime į 2008-ųjų krizę? Jungtinių Tautų maisto ir žemdirbystės organizacija paskelbė, kad mėsos ir cukraus kainos pasaulyje pasiekė aukščiausią ribą nuo 1990 metų, o kviečių, ryžių, kukurūzų ir kitų grūdinių kultūrų kainos perkopė 2008-ųjų maisto krizės, sukėlusios socialinių neramumų daugelyje besivystančių valstybių, lygį.

Visu smarkumu siautėjant krizei ne vienas šalies gyventojas užduoda sau klausimą – ar gilioje ekonominėje duobėje mes esame? Ar dar toli iki tokio trapaus ekonomikos atsigavimo, koks buvo 2007–2008 metais? Įmonių pelningumas neatskleidžia realios padėties Kai kurie optimistiškai nusiteikę ekonomistai tvirtina, kad į šį opų klausimą iš dalies gali atsakyti įmonių pelningumo statistika. Naujausi Statistikos departamento (SD) duomenys išties gali džiuginti.

Australija – bene vienintelė valstybė, kurios nekilnojamojo turto rinkos nesupurtė krizė. Kanados bankas „Scotiabank“ pateikia informaciją apie būklę kitose šalyse. Praėjusiais metais kai kuriose nekilnojamojo turto (NT) rinkose prasidėjo gijimo procesas. Kanadoje, Prancūzijoje, Švedijoje ir Didžiojoje Britanijoje jau buvo fiksuojamas NT kainų augimas, rodantis šių rinkų atsigavimą. Japonijoje, Italijoje ir Airijoje kainos toliau krito.

Pramonės atsigavimą eksporto sąskaita prognozuojantys gamintojai neatmeta, kad po kurio laiko kainos Lietuvoje pasieks Vakarų lygį. Kol kas drastiškai augančias žaliavų kainas Lietuvos gamintojai perkelia ant užsienio vartotojų pečių, tačiau ir tokios galimybės netrukus išseks.

Nors mažmeninės degalų prekybos tinklų atstovai tikina nesibaiminantys prasidedančios akcijos, tačiau bekalbant išsiduoda, kad atidžiai stebi konkurentų veiksmus. Akivaizdu, kad degalų pardavėjai stengsis pirmieji neperžengti psichologiškai sunkaus barjero – už A-95 litrą benzino prašyti 4,5 lito. Manoma, kad pirmieji išdrįsę peržengti šią ribą rizikuos patirti daugiausia nuostolių.

Žemės ūkio mi­nis­te­ri­jos duo­me­ni­mis, vien pir­mą­ją šių me­tų sa­vai­tę bul­vės pa­bran­go treč­da­liu. Ūki­nin­kai sa­ko, kad per mė­ne­sį su­pir­kė­jai kai­nas pa­kė­lė vos ne dvi­gu­bai. Ir di­di­na jas to­liau. Ga­li bū­ti, kad iki pa­va­sa­rio lie­tu­viš­kų bul­vių ne­be­liks, nes jos tie­siog iš­ke­liaus į Ru­si­ją. Ly­gi­nant su 2009-ųjų der­liu­mi, bul­vės bran­go tris kar­tus ir jų su­pir­ki­mo kai­na pa­sie­kė 1,2 li­to.

Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS) jau keletą metų siekia, kad šalyje atsirastų alternatyvus sveikatos sistemos finansavimo šaltinis – papildomas savanoriškas sveikatos draudimas. Vilniaus teritorinei ligonių kasai (VTLK) viešai paskelbus karą priemokoms gydymo įstaigose, LGS siūlymas įgauna dar didesnę prasmę. Organizacijos nuomone, konflikto tarp teritorinių ligonių kasų, gydymo įstaigų ir pacientų išvengti neįmanoma, kol sveikatos sektoriaus finansavimas yra sumažintas.

Sunkmetis Lietuvoje paskatino naujos nišos rinkoje – išparduotuvių – įsitvirtinimą ir suklestėjimą. Prekybininkai senstelėjusias prekes gali vežti ne į sandėlius, bet į išparduotuves, o pirkėjai – pigiau jose apsipirkti. Vartotojų teisių tarnybos perspėja: pasivadinti išparduotuve kol kas gali bet kuri parduotuvė, taigi prieš perkant, reikėtų gerai įsižiūrėti į kainą. Tačiau ateityje išparduotuvių veiklą ketinama reglamentuoti.

Aukso kainos gali viršyti 1 tūkst. 600 JAV dolerių (4,2 tūkts. Lt) už unciją ribą šių metų pabaigoje arba 2012 m. pradžioje, pirmiausia, dėl didelės investicinės paklausos, prognozuoja įtakinga konsultacinė bendrovė „GFMS Ltd“. Penktadienį aukso uncija kainavo 1 tūkst. 370 JAV dolerių (3,6 tūkst. Lt), o gruodžio 7 d. šio tauriojo metalo kaina buvo šoktelėjusi iki istorinių aukštumų, 1 tūkst. 430,95 JAV dolerio (3,76 tūkst. Lt). 2010 metais aukso kainos pašoko 30 proc.

Šiauliuose miesto biudžetinių įstaigų vadovai trimituoja, kad padėtis bloga, o patalpos verslininkams nuomojamos pusvelčiui. Štai Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas  už 600 litų per mėnesį maitinimo paslaugas teikiančiai įmonei išnuomojo patalpas. Šiaulių miesto savivaldybėje maitinimo paslaugas teikianti įmonė už nuomą moka dar kur kas mažiau. Maža to – valdiškų patalpų nuomininkai iškreipia rinką, nes nemoka nekilnojamojo turto mokesčio.

Nuo sausio 1-osios gamtinių dujų kaina buitiniams Lietuvos vartotojams sumažėjo 5 nuošimčiais, nuo 2,04 Lt/m3 iki 1,94 Lt/m3, neskaičiuojant PVM.Tai rodo oficialūs Baltijos šalių energetikos rinkos kainų reguliuotojų duomenys, praneša Premjero spaudos tarnyba. Dujos Latvijoje buitiniams vartotojams šiuo metu yra brangesnės nei Lietuvoje.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino studentų, priimamų 2011 metais į aukštąsias mokyklas, normines universitetinių ir koleginių studijų kainas. Lėšos, kurias už pirmakursių rengimą valstybė skirs aukštosioms mokykloms, liks tokios pačios, kaip ir pernai.

Bergždžias užsiėmimas ieškoti kaltų dėl to, kas atsitiko ir dėsningai tęsis pasaulio ir ypač Lietuvos naftos rinkoje, nes viskas daugmaž aišku: netikėtai prieš šventes šoktelėjus naftos kainai tarptautinėje rinkoje, operatyviai pabrango degalai ir Lietuvoje. Mums tai buvo itin skausminga, idant nuo sausio 1 d. iki Europos Sąjungos nustatyto minimumo teko padidinti dyzelino akcizą.

Iš neoficialių šaltinių VZ.LT tapo žinoma, kad šiemet sausį „Lietuvos dujų“ už iš rusų dujų koncerno „Gazprom“ perkamas dujas mokės daugiau –  už 1.000 kub. metrų teks pakloti 356 USD. „Lietuvos dujų“ atstovai nurodo, kad pernai gruodį dujos kainavo 348 USD. Pernai vasarą  „Lietuvos dujų“ dujas pirko mokėdamos apie 320 USD. Vidutinė kaina Europos vartotojams, pasak „Gazprom“ valdybos pirmininko Aleksejaus Millerio 2010-aisiais siekė 308 USD.

Anot lrt.lt kalbintų sniego valymo paslaugas teikiančių bendrovių atstovų, šiemet darbo pagausėjo kelis, kai kam – ir daugiau kartų. Anot pašnekovų, dabar dirbama ne tik po darbo valandų ir savaitgaliais, bet ištisą parą – plušama net naktį. Nepaisant to, dalis įmonių sako jau nebeaprėpiančios visų jas pasiekiančių užsakymų – tenka dalies jų atsisakyti. Išaugo ir paslaugų kainos, neatmetama, kad jos ateityje dar kils.

Apie dyzelino akcizo didėjimą informuoti Lietuvos gyventojai skuba per kelias iki Naujųjų likusias dienas prisipildyti kuro bakus. Jau aišku, kad nuo 2011-ųjų už dyzelino litrą teks mokėti 10 ar 12 centų daugiau. Tačiau gyventojus ir verslininkus už galvos griebtis verčia ne tik akcizo didinimas, bet ir miglotos pasaulinės naftos rinkos tendencijos. Naftininkai plyšauja esantys priversti kelti naftos produktų kainas visame pasaulyje.

Per didžiąsias žiemos šventes degalinės nuolaidų nežada. Nepaisant to, laukiama tikro antplūdžio, mat padidinus akcizą nuo sausio 1 dienos apie 12 ct/l brangs dyzelinas. Taigi pripildžius 50 litrų baką Naujųjų metų išvakarėse, galima sutaupyti net iki 6 litų. „Ekonomika.lt“ nesėkmingai ieškojo degalinių operatoriaus, galinčio Kalėdų ir Naujųjų metų proga bent lojalius klientus pradžiuginti žemesnėmis degalų kainomis.

Šiuolaikiniai tėvai savo vaikų kalėdinėms dovanoms išleidžia keturis kartus daugiau pinigų negu išleisdavo ankstesnių kartų tėvai. Vos 6 proc. tų tėvų, kuriems dabar yra per 70 metų, išleisdavo po 200 svarų sterlingų (820 litų) ir daugiau  kiekvieno savo vaiko kalėdinei dovanai, kai jie augo. Tuo metu tokias pat sumas šiuolaikiniai tėvai, kuriems yra per 20 metų, išleidžia daug dažniau. Tokių tėvų yra 23 proc.

Nuostabaus grožio hibridinis automobilis „Fisker Karma“ pardavėjų salonuose pasirodys jau kitų metų balandžio mėnesį. Tai jau galutiniai terminai. Pagaliau, nes firmos įkūrėjas Henrikas Fiskeris  kažkada svaičiojo, kad šį automobilį pirkėjai galės įsigyti jau 2009. Panašu, šį kartą skelbiami jau galutiniai terminai. Nes apie gamybos pradžią ir pardavimų kainas išsišnekėjo ne automobilio kūrėjas, o „Fisker“ dileris iš saulėtosios Kalifornijos.

Artėjant sausio 1-ajai, daugumai estų ne šventinės nuotaikos galvoje – juk ne kasdien pinigai keičiasi. Tautinių kronų keitimas į europinę valiutą tampa papildomu rūpesčiu. Vietinė žiniasklaida mirga nuo patarimų, kaip elgtis naujųjų metų išvakarėse ir iškart po naujųjų. Antai SEB banko Komunikacijos skyriaus vadovas Silveris Vohu pataria iš anksto pasirūpinti kronų grynaisiais, kad nebūtų nepatogumų gruodžio 30 ir 31 dienomis.

Seimo narė Agnė Zuokienė, remiantis ES valstybių praktika, siūlo . Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotas pasiūlymas Vartojimo kredito įstatymo projektui, numatantis galimybę riboti vartojimo kredito kainą. Tokį siūlymą pateikė Seimo narė Agnė Zuokienė, remdamasi ES valstybių praktika. „Vartojimo kreditų gavėjams šiuo metu taikomos ypač didelės palūkanos bei įvairūs mokesčiai, kurių dydžio vartojimo kreditų gavėjai tinkamai įvertinti dažnai nesugeba.

Sodininkai sako, kad prieš šventes „tirpsta“ saugyklose sukauptos lietuviškų obuolių atsargos ir net dvigubai išaugusi jų kaina neatbaido pirkėjų. Esą pardavimams vykstant tokiais tempais, lietuviškų obuolių neliks iki pavasario, praneša LTV „Šiandien“. Praėjusių metų žiemos šalčiai sodininkams atnešė milijoninius nuostolius. Dalis vaismedžių iššalo, o ir planuoto derliaus šį rudenį surinkta vos 30–50 procentų.

Įsibėgėjant prekybai kalėdinėmis eglutėmis, jų pardavėjai teigia, kad žaliaskarių gali pritrūkti dėl miškus užklojusio sniego. Nors iki Kalėdų dar gera savaitė, tačiau norinčiųjų nusipirkti svarbiausią švenčių puošmeną jau netrūksta, praneša LTV naujienų tarnyba. „Anksti eglutę renkuosi nedažnai, bet šiemet tai nusprendžiau padaryti, kad būtų geresnė kalėdinė nuotaika“, – teigė Kalėdų medelio pirkti išsiruošęs vyras. Pardavėjai sako, kad daugiausiai pirkėjų ateina piko valandomis.

Artėjant šventėms pats darbymetis ne tik prekybininkams, bet ir šiuo laikotarpio itin paklausiu Kalėdų senelių „verslu“ užsiimančioms įmonėms bei pavieniams asmenims. Nors internete gausu skelbimų apie siūlomas Kalėdų senelių paslaugas, neretai potencialiam klientui tenka išgirsti, kad susivėlino, nes Kalėdų senelio vizitų grafikas jau perpildytas.

Nuo Naujųjų galėsime pasirinkti, kokio dokumento mums labiau reikia – paso ar asmens tapatybės kortelės. Rinksimės veikiausiai ir pagal kainą, mat kortelę ketinama atpiginti, o pasą – branginti. Specialistai nemano, kad tokie pokyčiai sumažins turimų dokumentų kiekį. Šiuo metu dauguma gyventojų renkasi abu asmens dokumentus – pasą ir asmens tapatybės kortelę. Ir tokį pasirinkimą beveik neabejotinai diktuoja praktiškumas – juk gali prireikti ir vieno, ir kito dokumento.

Gruodžio mėnesį vidutinė šilumos kilovatvalandės kaina mažėja 0,13 proc. (palyginus gruodžio mėn. su lapkričio mėn.). Kaina mažėja jau penktą mėnesį iš eilės, praneša Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Gruodžio mėnesį šilumos kainos daugiausia mažėjo: Trakuose - šiluma atpigo 10 proc., Elektrėnuose, Joniškyje – 6 proc., Jonavoje – 5 proc. Šilumos kaina apie 2 proc.

Nuo kitų metų sausio 1 d. žmogus galės pasirinkti, ar jam geriau turėti asmens tapatybės kortelę, ar pasą. Nuo sausio 1 d. kortelės pagaminimas kainuos 30 litų, o paso – 150 litų. Patvirtinus naujus įkainius, už asmens tapatybės kortelės išdavimą skubos tvarka per 1 darbo dieną rinkliava būtų 110 litų vietoj dabar mokamų 160 litų, o per 5 darbo dienas – 70 litų vietoj 120 litų.

Lapkričio pabaigoje 1000 litrų 95 benzino mažmeninėje prekyboje Lietuvoje kainavo 1180,1eurą (įskaitant mokesčius) ir tai yra auksčiausias rodiklis Baltijos šalyse. Latvijoje 1000 litrų benzino kainavo 1103,44 eurus. Tai yra vienas žemiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Estijoje toks pats kiekis benzino kainavo 1122,8 еurus, remdamasi Europos Komisijos duomenimis praneša LETA.

Kaune planuojama sumažinti rinkliavą už išorinės reklamos leidimus, bet už tai įmonės turės reklamuoti mieste vyksiančius renginius. Atsižvelgdama į Lietuvos lauko reklamos agentūrų asociacijos (LLRAA) prašymą Kauno miesto savivaldybės tarybos kolegija pavedė Teisės departamentui parengti tarybos sprendimo projektą, kuriuo būtų sumažinta rinkliava už išorinės reklamos leidimų išdavimą. Mainais reklamos organizatoriai padirbės populiarindami pačius svarbiausius Kauno renginius.

Rusijos milijardieriaus Romano Abramovičiaus vyresniosios dukters Anos ir juristo Nikolajaus Lazarevo vestuvės įvyks pavasarį vienoje iš Karibų jūros salų, skelbia „Lifenews“. Leidinio žiniomis, R. Abramovičius, įsitikinęs, kad dukra myli savo sužadėtinį, panaikino savo salygą ištekinti dukrą tik tada, kai ši baigs mokslus koledže. Į vestuves ketinama pakviesti apie 400 svečių.

Vakar „Respublikos“ žurnalistams pasitaikė proga kartu su Vilniaus miesto savivaldybės atstovais apsilankyti Jono Meko vizualiųjų menų centre ir pamatyti dalį Jurgio Mačiūno „Fluxus“ kolekcijos, kuri Vilniui (ir Lietuvai) jau kainavo milijonus litų. Sako, kadaise meno chuliganas J.Mačiūnas sukėlė sumaištį JAV pašto sistemoje, siuntinėdamas laiškus su paties sukurtais veido grimasas iliustruojančiais pašto ženklais, dabar jis kelia sumaištį Lietuvoje.

Per mėnesį Lietuvoje degalai brango keliasdešimčia centų. Pasak pardavėjų, kainas kelia didmenininkai. Šie tikina, esą sąlygas diktuoja pasaulinės naftos kainos ir JAV ekonomikos neapibrėžtumas, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Vairuotojai keiksnoja kasdien didėjančias degalų kainas, tačiau sako pasirinkimo neturintys ir į visuomeninį transportą persėsti neskuba. „Kainos žiauriai auga. Mano manymu, kainas kiekvienais metais pakelia žiemos sezonas“, – teigia kalbintas vyras.

Daugiabučių gyventojai ieško įvairiausių kelių, kaip mažiau mokėti už butų šildymą ir gyventi šiltai. Yra už šildymą mokančių tik 1 litą. Tačiau daugeliui šiluma kainuoja labai brangiai, todėl vis daugiau žmonių ieško ir suranda pigesnių šildymo būdų . Kosminė kaina už 15 laipsnių šilumos Viename Šiaulių Ežero gatvės bendrabučių, administruojamo UAB „Bendrabutis“, gyvenantis Mindaugas Stankevičius rodo termometrą: 18 laipsnių šilumos.

Šiemet, palyginti su praėjusiais metais, gerokai šoktelėjusios medaus kainos, pasak bitininkų, ko gero dar gali kilti. O Europos Sąjungos šalyse didėjant medaus ir kitų bičių produktų paklausai, kai kurių jų pavasariop esą Lietuvoje gali ir pristigti, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Bitininkai sako, kad šieme t dėl permainingų orų medunešis nebuvo gausus. Dabar medaus kilogramas kainuoja 22 litus ir daugiau. Tai maždaug 5 litais daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Nuo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, kuriai vadovauja Diana Korsakaitė, sprendimo priklausys, ar Lietuvos žmonėms bus įvestas privalomas abonementinis mokestis už elektrą. Bendrovių RST ir VST šviežiai parengti nauji mokėjimo planai už elektrą „Namai“ ir „Namai plius“ minėtos komisijos bus tvirtinami jau kitą savaitę.

Ketvirtadienį visame pasaulyje buvo atkimšti pirmieji šių metų derliaus naujojo božolė vyno buteliai. Lietuvoje jo pardavėjus nustebino klientų troškulys. Kaip rašoma dienraštyje „Lietuvos rytas“, už taurę „Beaujolais Nouveau“ vyno – 7 litai. Už butelį – 40 litų. Taip trečiąjį lapkričio ketvirtadienį jaunojo vyno šventę sutiko kavinė sostinės senamiestyje „Cafe de Paris“. 6 litai už taurę ir 40 litų už butelį – tiek kainuojančiu jaunuoju vynu vaišino ir „Pomodoro“ kavinė.

Dyzelino kaina Jungtinėje Karalystėje pasiekė aukščiausią lygį šiais metais. Prisipilti pilną baką Britanijos gyventojui dabar kainuoja 6,50 svaro sterlingų daugiau nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu, skelbia naujienų kanalas „Sky News“. Labiausiai dyzelino kainos padidėjo Velse ir Šiaurės Airijoje. Organizacijos AA duomenimis, dyzelino kaina pasiekė 123,14 penso už litrą ir viršijo šių metų gegužę pasiektą ankstesnį rekordą – 123,08 penso.

Kaip parodė „Pinigų kartos“ atliktas penkių didžiųjų šalies miestų kainų tyrimas, Panevėžyje – pigiausias benzinas, dujos ir būstas, bet čia daugiau tenka išleisti mokesčiams. Vilniečiai gauna didžiausius vidutinius atlyginimus, tačiau jiems brangiausiai atsieina būstas ir transportas. Kaune ir Klaipėdoje situacija panaši, tik didesnius atlyginimus gaunantys klaipėdiečiai mažiau moka už šildymą ir karštą vandenį.

Dešimtys tūkstančių šalies pirkėjų plūsta į turgus pirkti būtiniausių maisto produktų. Nes tikisi sutaupyti. Juk dar nuo seno vyrauja nuomonė, kad turguje prekės yra pigesnės. Tačiau ši nuostata pasenusi. Dabartinėje Lietuvoje turgus pirkėjo piniginę paplonins daug labiau nei prekybos centrai. Bent jau perkant būtiniausius maisto produktus tai tikrai. Tai paaiškėjo dienraščio „Respublika“ žurnalistams visoje šalyje atlikus tyrimą.