jurgita petrauskienė

Europos Komisija palankiai įvertino Lietuvos pastangas ir darbų kryptį švietimo srityje

Profesinio mokymo sistema kasmet į darbo rinką išleidžia po 30 tūkst. specialistų, tačiau verslas nuolat kartoja, kad jiems trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Pirmą kartą švietimo ir mokslo ministerijos parengta profesinio mokymo būklės apžvalga atskleidžia, kad šiam mokymui trūksta kokybės, didelis darbo rinkos ir regionų poreikių neatitikimas, finansavimo efektyvumo trūkumas, programų dubliavimas. Profesiniame mokyme yra 1118 programų, pagal jas rengiama 558 įvairių kvalifikacijų.

Pirmadienį švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė bei šešių profesinių sąjungų atstovai pasirašė švietimo šakos kolektyvinę sutartį. Per sutarties pasirašymo ceremoniją premjeras Saulius Skvernelis pabrėžė, kad šis dokumentas apima abipusius įsipareigojimus kelti švietimo kokybę. „Tai tikrai nėra tušti žodžiai, kad švietimas yra prioritetas“, – sakė Vyriausybės vadovas.

Pirmadienį Vyriausybės ir dalies profesinių sąjungų atstovai pasirašys švietimo šakos kolektyvinę sutartį. Pasirašyti sutartį atsisakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas. Anot jo, pasirašius dokumentą grėsmių mokytojams kils daugiau negu bus iš to naudos. „Švietimo ir mokslo ministrė manipuliuoja viešąja nuomone teigdama, jog šakos kolektyvine sutartimi įvykdomas pagrindinis mokytojų reikalavimas – etatinio darbo apmokėjimo įvedimas.

Naująja Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktore penktadienį išrinkta Nora Pileičikienė, pastaruoju metu vadovavusi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Studijų departamento Studijų kokybės skyriui. Konkurse į profesinio mokymo centro vadovus N. Pileičikienė išrinkta iš keturių pretendentų, jos kandidatūrą prieš skyrimą į pareigas dar turi patikrinti Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), pranešė ministerija.

Aukštųjų mokyklų tinklo pertvarką numatoma įgyvendinti etapais, sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Antradienį per Vyriausybės pasitarimą aptarus ministerijos siūlymus dėl pertvarkos, ministrė žurnalistams sakė, kad, pavyzdžiui, visų Kauno universitetų sujungimas būtų vykdomas „tolimoje perspektyvoje“. „Yra teiktas Vyriausybės siūlymas dėl akademinio pasaulio Kaune sujungimo į vieną universitetą.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pristatytą tolesnį universitetų tinklo reorganizavimo planą iki šiol pertvarkai skeptiškos aukštosios mokyklos sutinka nevienareikšmiai: dalis pertvarkai anksčiau prieštaravusių universitetų poziciją švelnina, kiti siūlomų pokyčių atžvilgiu išlieka kategoriškai kritiški. Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) nesutinka su planu jį padalinti tarp Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bei Vilniaus universiteto (VU) ir kartoja, kad nori jungtis tik su VDU.

Pedagogų padėtis Lietuvoje vis dar yra pirmose viešų diskusijų gretose. Nors jų darbo reikšme, reikalingumu ir atsakomybe neabejojame, deramo dėmesio dauguma šalies mokytojų nesulaukia dėl atitinkamų atlyginimų prasme. O kur dar profesijos įvaizdžio klausimas. Visi švietimo sistemos dalyviai atsakingi ir prisideda kurdami pedagogų įvaizdį, autoritetą. Tad ir informacija, kuri skleidžiama mokyklose prisideda prie nuomonės formavimo.

Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras rinko neteisėtas rinkliavas – vien šiemet iš stojusiųjų pažeisdamas galiojančius teisės aktus galėjo surinkti apie 0,5 mln. eurų skirtingų rinkliavų, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Tai ministerija nustatė išanalizavusi mokinių skundus dėl priėmimo procedūros, kai su mokiniais yra sudaromos papildomo mokėjimo sutartys mokymo programoje nenumatytoms paslaugoms ir priemonėms įsigyti.

Šiemet abiturientai pirmą kartą šalia baigiamųjų egzaminų galėjo rinktis ir kelis mėnesius daromą brandos darbą: ji atlikti pasirinko 248 abiturientai, kiek daugiau nei procentas nuo visų paskutinius metus mokykloje skaičiuojančių moksleivių.

Išsiskyrus požiūriams dėl svarstomos kolektyvinės sutarties nuostatų Švietimo ir mokslo ministerija bei švietimo profsąjungų atstovai kitą savaitę žada rinktis į dar vieną derybų raundą. Jei ir kitą savaitę nepavyktų rasti sutarimo, profsąjungų atstovai užsimena apie streiko galimybę. „Aptarėme kolektyvinės sutarties punktus, apsikeitėme argumentais, siūlymais, susitarėme kitą savaitę kartu su socialiniais partneriais susitikti dar vienam susitikimui dėl sutarties pasirašymo.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetui pasiūlius pratęsti priėmimą į profesines mokyklas, Švietimo ir mokslo ministerija nutarė išlygą padaryti tik tiems stojantiesiems, kurie per bendrąjį priėmimą sulaukė kvietimo mokytis vienuoliktoje profesinės mokyklos klasėje, bet nepasirašė sutarties. Ministerijos skaičiavimu, tokių asmenų yra apie šimtą.

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) galutinai sutarė dėl jungimosi, Kaune formuos naują mokytojų rengimo centrą, ketvirtadienį pranešta per spaudos konferenciją Seime. „2015 metais prasidėjęs procesas turėtų įgauti juridinę formą ir vakarykštės dienos sutarimai reiškia, kad VDU ir Edukologijos universitetas susijungia ir Edukologijos universitetas tampa akademija“, – sakė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas valstietis Eugenijus Jovaiša.

Pristatydama naujų mokslo metų naujienas, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pabrėžia visos švietimo bendruomenės susitelkimo svarbą įgyvendinant pokyčius ir siekiant geresnės mokyklos kiekvienam jos nariui. Pasak ministrės, geriausių rezultatų keičiant ir atnaujinant bendrojo ugdymo planus ir turinį bus pasiekta tik visai bendruomenei veikiant kartu. „Analizuojant švietimo būklę akivaizdu, kad bendrojo ugdymo sistemoje pokyčiai būtini.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, kad planuojamos pataisos, kurios ribotų galimybes daug kartų mokytis profesinėse mokyklose. Spaudos konferencijoje trečiadienį ministrė teigė, kad šiemet per pirmąjį bendrojo priėmimo į profesines mokyklas etapą prašymus pateikė beveik 20 tūkst. asmenų, tačiau daugiau kaip 27 proc. stojančiųjų jau yra įgiję specialybę.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė nekeičia pozicijos, kad Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro vadovė Laimutė Anužienė turi būti atleista. Tikimasi, kad šis klausimas bus svarstomas rugsėjį. „Visi nusižengimai, kokius fiksavo Švietimo ir mokslo ministerijos auditas, yra pateikti audito ataskaitoje, bet kaip minėjau, tyrimai dar vyksta, todėl tikrai negalėčiau detaliai pasakyti, kas dar gali paaiškėti ir išlįsti.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė trečiadienį susitinka su Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro vadove Laimute Anužiene. Kaip BNS sakė ministrės patarėja Gabrielė Vasiliauskaitė, priėmimo paprašė pati L.Anužienė. Ministerija, kaip viena iš profesinės mokyklos dalininkių, yra išsakiusi nuomonę, kad dėl centre nustatytų pažeidimų L.Anužienė turi būti atleista, tačiau moteris ilgą laiką sirgo ir dalininkai laukė jos paaiškinų.

 Per artimiausius metus bus siekiama nuosekliai peržiūrėti abiturientų brandos vertinimo sistemą, numatant, kad ji būtų grindžiama ne vien brandos egzaminais, sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, kad stojančiųjų į aukštąsias mokyklas pasirinkimai rodo mažėjantį pasitikėjimą regioniniais universitetais. „Šiek tiek smunka pasitikėjimas regioniniais universitetais“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė J.Petrauskienė. Anot jos, regioninių universitetų stiprinimas yra Vyriausybės prioritetas. Šiemet prašymus studijuoti universitetuose ir kolegijose pateikė šiek tiek daugiau nei 28 tūkst.

Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete vyko Lietuvos delegacijos, vyksiančios į Europos jaunimo vasaros olimpinį festivalį Dėre (Vengrija) palydos. Šeštadienio rytą iš Kauno oro uosto į Vieną išskris jaunieji lengvaatlečiai, krepšininkai, gimnastai, tenisininkai, dziudo imtynininkai, baidarių – kanojų irkluotojai. Iš Austrijos sportininkai autobusu pasieks Dėrą, kur prie jų prisijungs šiuo metu Slovėnijoje ir Belgijoje varžyboms besirengiančios plaukikų ir dviratininkų rinktinės.

Šiauliuose įsikūrusi privati Šiaurės Lietuvos kolegija šią vasarą stabdo studentų priėmimą, o studijų nebevykdys nuo 2020 metų. Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pasirašė tai numatantį įsakymą. Šiais metais nuo 2001 metų veikianti kolegija nebepriims pirmakursių studentų, o 2020 metų data nustatyta, kad ankstesniais metais įstoję žmonės pabaigtų studijas, sako įstaigos direktorius Mykolas Dromantas.

Klausimas, kiek liks universitetų, nėra svarbiausias siekiant mokslo kokybės, nors būtent jis susilaukia daugiausiai dėmesio viešojoje erdvėje, sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. „Nors viešojoje erdvėje daugiausi dėmesio susilaukia klausimas, kiek liks universitetų, ne jis yra svarbiausias kalbant paie mokslo kokybę.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė nutarimo projektui, kuriuo pradedama universitetų tinklo pertvarka. Už Vyriausybės teikiamą nutarimo projektą po pateikimo balsavo 89 Seimo nariai, aštuoni susilaikė. Projektą toliau svarstys Švietimo ir mokslo komitetas, o į plenarinių posėdžių salę svarstymui jis turėtų grįžti birželio 27 dieną.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė antradienį Seimo pirmininko pristatytą Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) viziją dėl jungimosi sako vertinanti kaip reikalingą diskusiją. „Mes kviečiame didesnei diskusijai Kaune ir norime pasižiūrėti, kiek toli galime nueiti, realizuojant Vyriausybės pateiktą siūlymą“, – BNS paklausta, kaip vertina Vyriausybės siūlymui prieštaraujančią iniciatyvą sakė ministrė.

Planą, kaip pertvarkyti aukštąsias mokyklas, Seimas turėtų svarstyti pavasario sesijoje, BNS sakė Seimo pirmininko atstovė Dalia Vencevičienė. Anot jos, Vyriausybės pateiktas planas Seime registruotas penktadienį, parlamentarai pirmiausia turi susipažinti su juo, o tada planas bus svarstomas. „Planą numatoma svarstyti šioje sesijoje“, – sakė D.Vencevičienė. Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė viliasi, jog pokyčiai aukštajame moksle startuos 2018 metais.

Universitetų rektoriai turėtų bendradarbiauti rengiant aukštojo mokslo reformą, o ne raginti universitetų bendruomenes jai priešintis, penktadienį Lietuvos universitetų rektoriams pareiškė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. „Labai prašau bendradarbiavimo, nes ne vienas universitetas, rektoriai yra kaip lyderiai pakvietę savo bendruomenes priešintis reformai, rengti peticijas. Aš vargiai ar tai galėčiau pavadinti bendradarbiavimo forma.

Lietuvos universitetų rektoriai penktadienį į rektorių konferencijos posėdį kviečia švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę, su ja aptars planuojamą aukštųjų mokyklų pertvarką. Kaip BNS sakė Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentas VDU rektorius Juozas Augutis, su ministre susitikti rektoriai norėjo dar iki Vyriausybėje priimant aukštųjų mokyklų pertvarkos planą.

Švietimo reformos dėmesiui pastaruoju metu itin pakrypus į aukštąsias mokyklas, antradienį Švietimo ir mokslo ministerija surengė aukštųjų mokyklų bendruomenių susitikimą-diskusiją, į kurią atvyko ir aukščiausia šalies valdžia. Šį kartą pakviesti aukštųjų mokyklų Senatų atstovai.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė antradienį su aukštųjų mokyklų atstovais aptars planuojamą mokslo ir studijų institucijų pertvarką. Ministerija pranešė, kad vieša konsultacija popietę vyks Vilniuje, Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje. Premjero sudaryta darbo grupė pasiūlė, kad Vilniuje ir Kaune veiktų po plačios aprėpties universitetą, du technologijų universitetai būtų Vilniuje ir Klaipėdoje.

Kaune įsikūrusio Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė Laimutė Anužienė sudarė autorinių sutarčių pati su savimi ir papildomai išsimokėjo apvalią sumą. Papildomų išmokų gavo ir įstaigoje dirbantys jos šeimos nariai. Tai paaiškėjo Švietimo ir mokslo ministerijos atlikto audito metu. „Centro direktorė šioje įstaigoje nebegali dirbti toliau. Tokia veikla teršia įstaigos vardą ir menkina pasitikėjimą visa švietimo sistema“, - sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Parlamente svarstoma idėja pradinėse ir pagrindinėse mokyklose įvesti privalomą etnologijos mokymą. Etninės kultūros specialistai skambina pavojaus varpais, kad šis dalykas baigiamas išstumti iš aukštųjų mokyklų. „Galiu pasakyti iš savo patirties – padėtis yra tragiška. Matau dažnai vaikus, kurie atvažiuoja, domisi etnokultūriniais klausimais, jie išvis nieko nežino apie tai. Ten, kur nėra entuziasto mokytojo, išvis nieko nežino.

Vyriausybė stabdo Seime registruotas pataisas dėl ankstesnės pedagogų pensijos – žada tokią galimybę analizuoti, plačiau peržiūrėdama pedagogų apmokėjimo tvarką.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) imasi tirti buvusios Švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės galimą interesų konfliktą skiriant patalpas mokymo centrui, kuriame vėliau pati įsidarbino. VTEK taip pat nusprendė tirti Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro (KMPMC) direktorės Laimutės Anužienės interesus.

Noras už svetimus pinigus važinėtis itin prabangiais džipais skandina ne tik Kildišienę. Štai Kauno profesinės mokyklos direktorė už mokesčių mokėtojų pinigus nusipirko dar brangesnį džipą nei Karbauskio bičiulė - už tarnybinį visureigį pedagogė paklojo 60 tūkstančių eurų. Aiškėja, kad važinėti prabangiai direktorei galėjo padėti buvusi švietimo ministrė Audronė Pitrėnienė, šiuo metu dirbanti būtent toje pačioje mokykloje. 225 arklio galių dyzelinis variklis.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas (ŠMK) trečiadienį pritarė nutarimo projektui, kuriuo Seimas paremtų Vytauto Didžiojo ir Lietuvos edukologijos universitetų susijungimą, nors Vyriausybė prašo palaukti, kol darbo grupė parengs aukštojo mokslo tinklo pertvarkos planą. Trečiadienį komiteto posėdyje už nutarimo projektą „Dėl pritarimo Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos edukologijos universiteto reorganizavimo sujungimo būdu“ balsavo septyni komiteto nariai, trys susilaikė.

Vis dažniau pasigirsta kalbos ir teiginiai, kad ši Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva yra populistinė, norint parodyti savo darbą. Tokias kalbas stiprina aiškaus plano visuomenei nepateikimas. Be to, šis siūlymas bendruomenę padalino į dvi barikadų puses. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga rengė švietimo darbuotojų, moksleivių, tėvų apklausą dėl Švietimo ir mokslo ministerijos užmojų didinti mokymosi dienų skaičių. Jau dabar kalbama, kad rezultatai nepatiks ministerijai.

Rengiamas etatinio mokytojų atlyginimų modelio įvedimas brangiai kainuos ir šiam pokyčiui reikiamų lėšų rasti nebus paprasta, sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. „Mes daug išleidžiame į sienas, daug išleidžiame įvairiems infrastruktūrinius dalykus. Ir tie pinigai nepasiekia mokytojo, tie pinigai nepasiekia vaiko. Todėl mes peržiūrime visą struktūrinių fondų paramą. Etatinis mokytojų apmokėjimas kainuos ir daug kainuos.

  Planuojamas įvesti etatinis mokytojų darbo apmokėjimas neskirtas išsaugoti mažas mokyklas, sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.   Seimo Švietimo ir mokslo komitete trečiadienį diskutuojant apie mokytojų algų didinimą, ministrė taip pat sakė, kad norint pakelti atlyginimus, reikia kompleksinių sprendimų: kartu su etatiniu darbo užmokesčiu turi būti kuriamos jungtinės mokyklos, keičiamas mokyklų finansavimo modelis.

Rengiant mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarką premjero sudaryta darbo grupė atstovaus valstybės, o ne atskirų universitetų interesams, sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. „Yra skirtingi interesai ir tai yra natūralu, kad vienus interesus turi institucijų vadovai, kitus interesus turi akademinė bendruomenė ar regionų valdžia.

Naujoji valdžia socialinės atskirties mažinimui kuria visos dienos mokyklos koncepciją – norima sudaryti sąlygas moksleiviams, ypač regionuose, ir po pamokų likti mokykloje, čia paruošti pamokas, lankyti būrelius. „Tai yra daugelyje šalių įgyvendinta koncepcija, ir pas mus šia tema diskutuojama.

Kitais metais manimalus stojimo balas į universitetus galėtų didėti, sako ministrė Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, kad kitais metais minimalus stojimo balas į universitetus galėtų didėti iki keturių. „Šiai dienai ateina visi ir priimame visus. Pirmas žingsnis, kurį teko priimti, diskutuojant su universitetų rektorių konferencija, su kolegijų direktorių konferencija, tai stojimo kartelės kėlimas.

Vyriausybė nuo ateinančio rudens planuoja ilginti mokslo metus mokiniams. Preliminariame plane, kaip turėtų būti įgyvendinama Vyriausybės programa, nurodoma, kad 2017 metų antrąjį ketvirtį turėtų būti sprendimai dėl mokymosi dienų skaičiaus per mokslo metus padidinimo. „Tokį siūlymą ketiname įtvirtinti šių metų antrą ketvirtį, o įsigaliojimas prasidės šiemet ar nuo 2018 metų – dar negalėčiau tiksliai pasakyti“, – BNS sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Daugiau lėšų skirti neformaliojo švietimo krepšeliui būtų galima tik peržiūrėjus biudžetą, sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. „Buvo prašoma daugiau lėšų skirti neformaliojo ugdymo krepšeliui, bet tvirtinant biudžetą tų lėšų nebuvo rasta. Ar galima grįžti prie šio klausimo, ar bus biudžeto peržiūra – vėlgi ir jūsų pačių svarbi iniciatyva. Mes manome, kad krepšelis neformaliam švietimui tikrai yra pasiteisinusi priemonė ir ją reikėtų tęsti.

Reikia ieškoti būdų, kaip į regionus pritraukti jaunus specialistus, tačiau prievarta dirbti į regionus tikrai niekas neveš, apie idėją jaunus specialistus įpareigoti atidirbti už valstybės lėšomis baigtas studijas sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. „Tikrai tokios pozicijos nėra, kad galima šiais laikais galvoti, kad kažkas prievarta bus kažkur vežamas. Bet nereikia ignoruoti, kad problema pritraukti jaunus žmones į regionus yra, ir reikia ieškoti būdų.

Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius Juozas Augutis sako, kad aukštesnė kartelė stojantiesiems daugiausiai sunkumų turėtų sukelti Mykolo Romerio, Aleksandro Stulginskio, Lietuvos sporto universitetams.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) ir pedagogų profesinės sąjungos kol kas neranda sutarimo, už kokius darbus, atliekamus po pamokų, mokėti pedagogams. Ministerijoje šią savaitę aptartos alternatyvos, kaip galėtų atrodyti etatinis mokytojų darbo apmokėjimas, kurį planuojama įvesti vėliausiai nuo 2018 metų sausio.

Gruodžio viduryje Vilniaus miesto savivaldybė išplatino pranešimą, kad keičiamas priėmimas į sostinės mokyklas, o prašymai ateinantiems mokslo metams pradedami registruoti nuo kitų metų kovo 1 dienos. Naujos tvarkos projektą artimiausiu metu turi patvirtinti savivaldybės taryba. Portalas tv3.lt domėjosi, kokie esminiai naujos tvarkos pokyčiai palies labiausiai ir ar baigsis tėvelių minimi neoficialūs susitarimai dėl priėmimo su mokyklų atstovais.

Pasikeitus valdžiai, judinamos visos sritys, tad pokyčių ir informacijos laukia ir ypatingai jauniems piliečiams svarbi švietimo ir mokslo sritis. Į darbus kimbanti naujoji švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė TV3 studijoje šiandien kalba apie mokyklas, universitetus, darželius ir švietimo srities darbuotojus. Pirmadienį Švietimo ir mokslo ministerija kartu su profsąjungomis prakalbo apie iki kovo mėnesio žadamą parengti mokytojų etatinio apmokėjimo modelį.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, kad mokykloms reikia naujovių, bet ministerija nediktuos, kaip mokytojai turi ugdyti vaikus - pedagogai turėtų mokytis iš sėkmingai dirbančių kolegų. Ji žada, kad nebus kategoriškų sprendimų dėl ankstesnio priešmokyklinio ir pradinio ugdymo, nors valstiečiai rinkimų programoje pasisakė, kad vaikai mokyklą turi pradėti lankyti anksčiau.