jurgita petrauskienė

Vilniaus savivaldybės trečiadienį spręs, ar pritarti iniciatyvai, kad pradinukai sostinės mokyklose galėtų būti nemokamai prižiūrimi po pamokų iki vakaro. Meras Remigijus Šimašius pabrėžia, kad galimybę susimokėti už papildomą laiką, kuomet vaikus mokykloje po pamokų prižiūri pedagogai, turi ne visi. „Taryboje galutinai patvirtinsime naują iniciatyvą, kad visi Vilniaus pradinukai mokykloje saugiai ir patikimai kūrybinėje aplinkoje gali būti iki 18 val.

Trečiadienį Švietimo ir mokslo ministerijoje rengiama spaudos konferencija, skirta pristatyti pirmuosius stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus. Šiuo metu vyksta stojančiųjų pirmojo etapo prašymų nagrinėjimas, pasiūlymų užimti konkrečias studijų vietas jie turėtų sulaukti ketvirtadienį. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) nurodė BNS, kad pirmame etape stojimo prašymus pateikė 27,7 tūkst. stojančiųjų.

Nuo rugsėjo 1-osios startuos Kultūros paso programa pradinių klasių moksleiviams – valstybės skiriama parama vaikams, sudarant galimybę lankyti kultūros ir edukacinius renginius. Kultūros pasas kiekvienam moksleiviui sieks 15 eurų per mokslo metus, šiemet rugsėjo – gruodžio mėnesiais kiekvienas pradinukas turės 5 eurų vertės kultūros pasą. Kultūros bei švietimo ir mokslo ministrės Liana Ruokytė-Jonsson ir Jurgita Petrauskienė penktadienį Vilniuje patvirtino kultūros paso koncepciją.

Su etatiniu apmokėjimo modeliu atlyginimai mokytojams kils apie 20 procentų, o nauja tvarka padės į mokyklas pritraukti jaunų mokytojų, tvirtina švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. „Vidutiniškai atlyginimas turėtų augti 20 procentų, bet tai bus labai individualu, nes mokytojų krūviai labai skirtingi, mokytojų kvalifikacijos, kurio įtakoja atlyginimo dydį, irgi skirtingos“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė J. Petrauskienė.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba šią savaitę ėmėsi svarstyti iniciatyvą, kad pradinukai sostinės mokyklose galėtų būti nemokamai prižiūrimi iki vakaro. Taip vadinamų prailgintų grupių lankymą visiems pradinukams svarstoma finansuoti nuo rugsėjo. Jeigu naujovei būtų pritarta, prailgintose grupėse vaikai galėtų likti iki 18 val., jie čia užsiimtų patinkančia popamokine veikla, atliktų namų darbus arba tiesiog praleistų laiką su savo bendraamžiais saugioje mokyklos aplinkoje.

Kartu su mokslo metais 2017-aisiais startavusi lytinio švietimo programa įsibėgėti dar nespėjo. Parlamentarai ir psichologai dalinasi pedagogų baimėmis, kad jie jaučiasi nepasiruošę šviesti moksleivius, nes šiuo metu Lietuvoje su programa supažindinti tik tūkstantis pedagogų.

Antradienio vakarą ne tik vaikai ir jų tėveliai, bet ir garsūs pramogų pasaulio, švietimo ir mokslo ministerijos atstovai rinkosi į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą stebėti Nerijaus Juškos baleto mokyklos nuostabaus grožio spektaklio „Stichijos“ ir „Šopeniana“. Birželio šventinis savaitgalis minint vaikų gynimo dieną, tėvo dieną vainikuotas įstabaus grožio spektakliais vykusiais Kaune nacionaliniame dramos teatre ir Vilniuje Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.

Antradienį Lietuvos sporto universiteto (LSU) bendruomenė rengia protesto akciją. Akcija-sporto apdovanojimai „Kabinu sportbatį ant vinies“ skirta pareikšti nuomonę „apie sporto ir sporto mokslo žlugdymą, Seimo siūlymą Lietuvos sporto universitetą prijungti prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto“, teigia aukštoji mokykla. Renginyje dalyvaus žinomi sportininkai, sporto federacijų ir organizacijų atstovai, studentai. Protesto akcija vyks prie Lietuvos sporto universiteto Centrinių rūmų.

Seimas svarstys Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) siūlymą nuo kitų metų maždaug 16 proc. didinti mokslininkų atlyginimus. Už tokias pataisas antradienį balsavo 96 Seimo nariai, du susilaikė. Toliau projektą nagrinės Seimo Švietimo ir mokslo komitetas.

Vertinant moksleivių žinias mokyklose per artimiausius dvejus metus turėtų būti įvestas vadinamasis kaupiamasis balas, naujos mokymo formos, sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Šias kryptis mokyklose ministrė nurodė pirmadienį kūrybinėse dirbtuvėse „Mokykla 2030“, kur apie 150 švietimo ekspertų, nuomonių lyderių, savivaldybių, mokytojų asociacijų atstovų, moksleivių diskutavo dėl ateities mokyklos vizijos.

Penktadienį įspėjamąjį dviejų valandų streiką rengiančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungos (LŠDPS) atstovai sako, kad planuojamas etatinis mokytojų darbo apmokėjimas lems ilgesnes darbo valandas už tą patį atlygį. LŠDPS pirmininko pavaduotojas Vytautas Silvanavičius spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė, kad modelio rengėjai manipuliuoja mokytojų darbo krūvį skaičiuodami metinėmis, o ne savaitinėmis darbo valandomis.

Kol dalis tėvų su nekantrumu laukia mokslo metų pabaigos ir planuoja vaikų laisvalaikį vasarai, kiti jau svarsto apie iššūkius naujais mokslo metais. Dar prieš kurį laiką pasirodžiusios idėjos apie ankstesnį vaikų amžių, nuo kurio jie pradėtų lankyti mokyklą bei visos dienos mokykla, kaip reikiant sujaukė tėvams galvas. Viešojoje erdvėje sklando nemažai mitų ir nežinomybės, kas jau priimta, o kas dar tik planuojama.

Vienai pedagogų profsąjungai paskelbus, kad siekiant atidėti etatinio mokytojų darbo apmokėjimo įvedimą kitą savaitę rengiamas įspėjamasis streikas, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, jog tarp mokytojų kurstoma nereikalinga panika. „Visi sprendimai švietime, ką rodo ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių patirtis, yra sėkmingi tada, kada yra remiamasi dialogu, kai jie yra nuosekliai įgyvendinami.

Kuriozas ketvirtokų gamtos pažinimo pratybose – konservatoriai aptiko, kad keturiasdešimt pirmaisiais birželio keturioliktąją į Sibirą žmones galėjo tremti ne tik sovietai, bet ir jie patys. Partijos vadovas šokiruotas Tėvynės sąjungos pavadinimą radęs „Šviesos“ išleistoje ugdomojoje medžiagoje.

Mokytojų bendruomenė sensta – Lietuvoje mažiausiai Europoje ateina dirbti naujų mokytojų, todėl kaita būtina, sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. „Statistika liūdniausia Europoje, Lietuvoje daugiau nei 50 proc. mokytojų amžiaus vidurkis yra daugiau nei 50 metų. Vyriausias Lietuvoje dirbantis mokytojas yra 87 metų“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė J. Petrauskienė.

Metų metus lauktas etatinio apmokėjimo modelis pedagogus, panašu, nelabai džiugina. Mokytojų bendruomenė piktinasi, kad švietimo ir mokslo ministerija modelį pateikė skubotai ir nesirūpina atsakyti į visus jų klausimus, jiems vis dar neaišku, kaip keisis jų užmokestis. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai kartu su Švietimo ir mokslo ministerijos atstovais trečiadienį surengė diskusiją apie etatinį mokytojų apmokėjimą.

Nuo rugsėjo 40-yje mokyklų numatoma išbandyti visos dienos mokyklos koncepciją, pagal kurią mokiniai būtų užimami ne tik pamokų metu. Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, trečiadienį Vyriausybėje savivaldybių atstovams pristačiusi švietimo kokybės skirtumus savivaldybėse, šią koncepciją įvardijo kaip vieną iš sprendimų, kad situacija pasikeistų.

Šiaulių apygardos teismas kalta dėl septynių mėnesių dukters mirties trečiadienį pripažino šiaulietę ir skyrė jai lygtinę pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę. 18-metė Dovilė Kripaitė teismui buvo perduota kaltinant ją nužudymu. Tačiau teismas mano, kad jos veiksmus reikia vertinti kaip neatsargų gyvybės atėmimą. Norėdama atgaivinti vaiką, motina jį papurtė. Ekspertai nustatė, kad 7 mėnesių kūdikis mirė dėl sukrėsto vaiko sindromo.

Šiemet priėmimas į profesinio mokymo įstaigas planuojamas, atsižvelgiant į specialistų poreikio prognozes ir į šalies regionų prioritetines plėtros sritis. Tokiu būdu siekiama subalansuoti ateityje prognozuojamą specialistų paklausą rinkoje ir šiemet planuojamą pasiūlą, skelbia Švietimo ir mokslo ministerija.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) skelbia universitetuose didinanti valstybės finansuojamų vietų skaičių matematikos, fizinių ir gyvybės mokslų srityse. Anot ŠMM, šiemet skirstant valstybės finansavimą studijoms siekta atliepti darbo rinkos poreikius, atsižvelgus į investuotojų, darbdavių, valstybės institucijų pageidavimus. Valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius universitetuose 8 proc. padidintas matematikos ir fizinių, 32 proc. gyvybės, 6 proc.

Auštojo mokslo pertvarka įgavo kūną – galiausiai paaiškėjo, kaip ir kur bus rengiami pedagogai. Šiuo metu Vilniaus universitetas būsimiems pedagogams siūlo dvi bakalauro studijų programas, o Šiaulių universitetas – šešias. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) duomenimis, Vilniuje pedagogų rengimo centru tampa Vilniaus universitetas (VU), turintis daugiausia akademinio potencialo.

Vyriausybė pritarė, kad nuo rugsėjo studijos būtų finansuojamos didesniam skaičiui priimtų pirmakursių nei pernai. „Kaip ir buvome įsipareigoję, šiais metais pradedame įgyvendinti Vyriausybės nuostatą dėl nemokamo bakalauro studijų. Tad valstybės lėšomis galės studijuoti daugiau pirmakursių negu anksčiau – t.y. visi, kurie peržengs stojamojo balo kartelę ir pretenduos į valstybei reikalingas studijų programas“, – pranešime spaudai teigia švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Traukiantis Lietuvos gyventojų skaičiui, sparčiai mažėja moksleivių, bet ne mokyklų, o išlaidos švietimui stebėtinai auga, konstatavo Valstybės kontrolė paėjusių metų pabaigoje. Mokyklos jaučiasi nusivylusios, regėdamos tuštėjančias klases, specialistai siūlo, kaip šią dilemą spręsti, o ministerija užtikrina – sprendimas yra. Koks – neaišku.

 Švietimo ministerija parengė naują mokytojų darbo užmokesčio tvarką.  Pagal ją pedagogams bus mokama ne už išdirbtas valandas, kaip iki šiol, o už etatus. Ministerija tikina, kad ši sistemą mokytojams bus labai naudinga. Profsąjungos piktinasi, kad tai – būdas atsikratyti dalimi mokytojų. Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė TV3 žinioms teigė, kad nauja tvarka leis mokytojams daugiau uždirbti.

Mokinio ugdymas mažoje mokykloje kainuoja brangiau, mokytojui mokinių tenka mažiau, o rezultatai – prastesni, pažymi Valstybės kontrolė (VK). „Kas mus neramina – mažoje mokykloje vieno vaiko ugdymas valstybei kainuoja daugiau nei keturis kartus, bet ji negali pasigirti gerėjančiais pasiekimais“, – Seimo Švietimo ir mokslo komitete trečiadienį sakė VK atstovė Lina Balėnaitė.

Nuo rugsėjo pradedamą įvesti mokytojo etatą sudarys 36 val. per savaitę darbo krūvis, trečdalis jo bus skirta ne pamokų vedimui - tai būtų vadinamosios nekontaktinės valandos. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) informuoja, kad pradedantiems mokytojams numatoma dar mažiau laiko vesti pamokas. „Kitas laikas skiriamas nekontaktinėms valandoms, t. y. su pamokomis susijusioms veikloms, ir papildomoms veikloms mokyklos bendruomenei“, – teigia ŠMM.

Švietimo ir mokslo ministerija ruošiasi tikrinti maistą mokyklose ir darželiuose. „Girdime daug kritiškų mokinių ir jų tėvų pastabų dėl maisto vertingumo ir kokybės. Nesveiko, beverčio maisto tikrai neturėtų būti mokyklų valgyklose, juo labiau ant darželinukų stalo. Jau darželyje ir pradinėje mokykloje vaikai mokomi apie sveiką mitybą, tad ir maitinimas mokyklose neturėtų skirtis nuo to, ko vaikai mokomi“, - ministerijos pranešime sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Paaiškėjus, kokios studijų programos kitąmet nebesulauks stojančiųjų, išsigando ne tik studentai, kritikos pažėrė ir Seimo nariai. Jų teigimu, Švietimo ir mokslo ministerija imasi langų užkalimo politikos. Tačiau akademinė bendruomenė iniciatyvą palaiko ir tikina, kad ji užtikrins ne tik kokybiškesnį aukštąjį mokslą, bet ir mažins emigraciją.

Kovo 2 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje vyko leidėjų, pedagogų, tėvų, moksleivių atstovų pasitarimas, kurio metu diskutuota dėl vadovėlių leidybos tvarkos atnaujinimo. Susitikimo metu aptartos priemonės, kaip gerinti vadovėlių kokybę ir kokios permainos būtinos juos rengiant ir vertinant. Tai ypač svarbu atnaujinant ugdymo turinį: mokymo priemonės turi jį atitikti, turi būti užtikrinta jų įvairovė ir kokybė. „Mokytojai dabar gali rinktis iš gausybės ugdymo priemonių, mokymo šaltinių.

Visuomenė ir ekspertai nutarė – viena idėjų Lietuvai turėtų būti mokytojo profesiją paversti prestižine iki 2025-ųjų, todėl Švietimo ir mokslo ministerija pristatė, kaip ketina pasiekti šį užmojį. Tačiau pedagogai turi savo baimių ir į dalį ministerijos pasiūlymų žiūri skeptiškai. Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) trečiadienį vyko diskusiją, kurioje pristatyta, kaip keisis pedagogų rengimo sistema, kvalifikacijos tobulinimas, darbo sąlygos.

Švietimo ir mokslo ministerijos auditas nustatė pažeidimų keliolikoje profesinių mokyklų, tarp jų – nesuderinta pastatų nuoma ar įdarbinami giminaičiai. „Atlikto audito išvados padėjo suprasti situaciją bendrai, kas daug metų vyko profesinio mokymo įstaigose, kiek šiame sektoriuje buvo aplaidumo.

Atlikus profesinio mokymo programų peržiūrą, daugiau kaip 300 jų išregistruota, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Daugiausia tai seniai parengtos ir nebevykdomos ar nebeaktualios programos. Planuojama, kad jas pakeis naujo turinio, lanksčiai įgyvendinamos modulinės programos. Pasak ministerijos, bent kelios dešimtys atsisakytų programų buvo skirtos jau išnykusių profesijų specialistams rengti, pavyzdžiui, jau nebeaktuali pienininko mokymo programa.

Švietimo bendruomenei išsireikalavus pažadų kelti atlyginimus, nuo jų neatsiliko ir medikai – pažadą taip pat gavo. Dar praėjusių metų spalį buvo susitarta, kad etatiniam mokytojų darbo užmokesčiui įvesti valstybė 2018-2019 metais papildomai skirs 93 mln. eurų. O sistema bus pradedama įvesti nuo 2018 metų rugsėjo, tam biudžeto projekte tam numatyta 20 mln. eurų. Juolab, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė tvirtino, kad iki 2020 metų mokytojų atlyginimas sieks tūkstantį eurų.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studijų prorektorius Kęstutis Šidlauskas sako, kad numatoma tęsti tik nedidelę dalį Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) programų. „Skaičius bus labai nedidelis – ne dėl to, kad mes išbraukėme ar atmetėme daugybę programų, paprasčiausiai mes jas tiesiog kuriame stambesnes.

Trečiadienį į Kauno Žalgirio areną paskraidyti parasparniu, susilituoti mikroschemą, apžiūrėti elektromobilį ir, žinoma, susipažinti su visomis šalies aukštosiomis mokyklomis sugužėjo moksleiviai, jų mokytojai, karjeros konsultantai, atvykę iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių.  Šių metų renginio šūkis „Pasirenk pakeisti pasaulį“ pasirinktas ne atsitiktinai.

Įjungus žalią šviesą universitetų jungimui, po kurio pedagogus ruošęs Lietuvos edukologijos universitetas taps Vytauto Didžiojo universiteto dalimi, pedagogai baiminasi, kas ir kur ruoš pedagogus. Tuo tarpu švietimo ir mokslo ministrė ramina, kad pedagogų rengimo kokybė nesmuks, o specialistų nepritrūks. Po švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės įrašu socialiniame tinkle „Facebook“ įsižiebė diskusija.

Jungiantis universitetams kol kas nėra konkrečių sprendimų dėl Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) nekilnojamojo turto panaudojimo, bet ir nerimas dėl šio turto likimo nepagrįstas, teigia švietimo ir mokslo ministrė. „Kai kur jungiantis dviem mokykloms tiesiog bendrai yra naudojamas turtas, bet akivaizdu, kad turto yra daugiau negu reikia. Kas yra numatyta priimant sprendimą Seime, tai yra investuoti į tą turtą – ką turės įvertinti Vyriausybė – siekiant stiprinti švietimo sistemą.

Seimas šeštadienį pritarė, kad sostinėje įsikūręs Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) bei Kaune esantis Aleksandro Stulginskio universitetas būtų jungiami prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU). Už tai balsavo 64 Seimo nariai, prieš buvo septyni ir susilaikė keturi parlamentarai. Nutarimu siūloma LEU, A.Stulginskio universitetui bei VDU iki kovo pateikti Seimui universitetų reorganizavimo planą ir reorganizavimo sąlygas.

Seimas penktadienį planuoja apsispręsti dėl kelių Kauno universitetų pertvarkos, taip pat Vilniuje įsikūrusio Lietuvos edukologijos universiteto prijungimo prie laikinojoje sostinėje veikiančio Vytauto Didžiojo universiteto. Vienu nutarimu Seimas pritartų, kad Lietuvos edukologijos universitetas ir Aleksandro Stulginskio universitetas būtų prijungiami prie Vytauto Didžiojo universiteto. Šių aukštųjų mokyklų būtų prašoma iki kovo pateikti Seimui reorganizavimo planą ir sąlygas.

Nerami metų pabaiga Lietuvos kolegijų bendruomenėse. Kol Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) rimtai užsiėmusi su universitetų jungimu ir profesinėmis mokyklomis, kolegijos gyvena nežinomybėje. O ši atsirado dar pavasarį, kai ŠMM prakalbo apie viso aukštojo mokslo tinklo pertvarką. Tik ta pertvarka kol kas aplenkė kolegijas, sukėlusi sumaištį po neaiškių ir net keistomis išvadintų garsiųjų jungimo galimybių.

Tarpušvenčiu atostogauja pusė Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės ministrų, taip pat ir pats premjeras. Vyriausybės spaudos tarnyba pranešė, kad gruodžio 27-29 dienomis ministras pirmininkas yra išėjęs kasmetinių atostogų. Jį pavaduoja finansų ministras Vilius Šapoka.

Seimas antradienį ėmėsi siūlymų dėl Vytauto Didžiojo, Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetų sujungimo, taip pat – Lietuvos sporto universiteto prijungimo prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU). Nutarimo projektams pritarta po pateikimo, toliau juos svarstys Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, ir vėliau parlamentas balsuos dėl nutarimų priėmimo.

Žymiausia humanoidė Sofija (angl. Sophia) atvykusi į Lietuvą buvo pakviesta deklaruoti savo gyvenamąją vietą Vilniuje. Sofija priėmė pakvietimą ir Vilnių įvardino vienu geriausių Europos miestų. „Elektromarkt“ vadovas Tomas Čivilis teigė, kad yra siekiama, jog lietuviai būtų vieni pirmųjų turintys galimybę susipažinti su naujausiomis technologijomis, o šiandien ateitis jau čia – Sofija atvyko.

Aukštojo mokslo reforma pastaruosius kelis metus buvo viena iš labiausiai aptarinėjamų sričių. Diskutavo akademinės bendruomenės, diskutavo ir politikai. To pasekoje reforma iš lėto, bet skinasi kelią. Bene labiausiai priešinamasi aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimui ir pertvarkai. Ketvirtadienį Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė bei patarėjas Eugenijus Butkus pristatė aukštojo mokslo reformos laiko juostą - atliktus ir planuojamus darbus.

Po sėkmingų ir nelabai vykusių reformų, aštrių pareiškimų, puikių, o kartais ir protu nesuvokiamų sprendimų Lietuvos Vyriausybė švenčia pirmąjį gimtadienį. Nors darbų būta įvairių, toli gražu ne visos ministerijos sugebėjo parodyti, ką gali, gal todėl ir Vyriausybei rašomas pažymys nėra pats aukščiausias.

Aukšto lygio moksliniams tyrimams Lietuvos universitetų ir mokslo institutų mokslininkams konkurso būdu paskirstyta 35 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų, penktadienį pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Anot jos, finansavimą gaus 60 mokslinių tyrimų projektų, kuriuos tarptautiniai ekspertai pripažino ypač stipriais ir ateityje galinčiais konkuruoti dėl Europos Komisijos dotacijų.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, jog į eismo įvykį, per kurį mirtinai sužalota moteris, patekę Rokiškio rajono mokyklų direktoriai neturėtų toliau vadovauti įstaigoms. „Švietimo įstatyme numatyti reikalavimai dėl nepriekaištingos reputacijos, manau, kad tai turi būti įvertinta. Tikriausiai dabartinis atvejis verčia labai smarkiai tuo abejoti“, – BNS antradienį sakė ministrė, paklausta, ar gali direktoriai toliau eiti pareigas.

Jau dabartiniai dvyliktokai per lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą galės laisviau rinktis autorius, kuriais remdamiesi rašys rašinį. Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė nusprendė, kad rašydami literatūrinį ar samprotaujamąjį rašinį per brandos egzaminą abiturientai neprivalės remtis konkrečiais nurodytais autoriais, bet galės rinktis bet kuriuos autorius iš privalomos ugdymo programos.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) tikrins, ar profesinėse mokyklose nebuvo renkamos neteisėtos rinkliavos. Pasak ministerijos pranešimo, nustačius neteisėtas rinkliavas Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre (KMPMC), bus vertinamos visos profesinio mokymo įstaigos, turinčios viešosios įstaigos statusą, t.y. planuojama patikrinti 2014-2016 metais įstaigose atliktų auditų dokumentus. Viešųjų įstaigų statusą turi 26 iš 70-ies profesinio mokymo įstaigų, pavaldžių ŠMM.