juodoji jūra

Rusijos karinis jūrų laivynas ir be prancūziškų „Mistral“ tipo laivų-lėktuvnėšių krante neužsibūna. Vien per dešimties dienų laikotarpį, nuo balandžio 20 iki 30 d., Rusijos laivai keturis kartus plaukė į Baltijos jūrą, taip bandydami stabdyti strateginį energetikos projektą – tarp Lietuvos ir Švedijos tiesiamą išskirtinės reikšmės „NordBalt“ elektros kabelio jungtį. Rusijos kariniai laivai kabelį tiesiantiems laivams atvirai grasino, reikalaudami pasišalinti iš darbų vietos.

Europos valstybių sienos bėgant laikui nuolat keitėsi. Lietuva valdant kunigaikščiams Algirdui ir Vytautui turėjo didžiausią teritoriją istorijoje – pietuose mūsų sienos driekėsi iki Juodosios jūros. Vėliau LDK gyvenusios tautos sukūrė savo nacionalines valstybes, pavyzdžiui, XX amžiuje žemėlapyje atsirado Baltarusija ir Ukraina.  Daugiau nei 3 minučių vaizdo įrašas pristato Europos valstybių sienų kaitą per tūkstantį metų.

JAV karo laivas penktadienį kirto Turkijos Bosforo sąsiaurį ir įplaukė į Juodąją jūrą, tvyrant įtampai dėl Ukrainos Krymo regiono. Pakrančių apsaugos laivas lydėjo „USS Truxtun“, eskadrinį minininką su valdomomis raketomis, matė AFP fotografas. Ketvirtadienį paskelbtame JAV karinio jūrų laivyno pareiškime sakoma, kad minėtas laivas plaukia į Juodąją jūrą dalyvauti karinėse pratybose su Bulgarijos ir Rumunijos kariniais jūrų laivynais.

Rusijos geografijos draugijos narys Jurijus Burlakas padarė tai, ko kažin nesugebėtų net aukščiausio lygio sportininkai – prieš kelis metus pažeidęs nugaros smegenis, jis ryžosi perplaukti Juodąją jūrą, tam, kad praneštų apie artėjančias Sočio žiemos olimpines žaidynes, rašo news.ru. Tam, kad sustiprėtų nugaros raumenys, gydytojai patarė plaukioti, tačiau ne tokius atstumas. Rusas kartu su savo daktaru Jevgenijumi Suprunu leidosi į nepamirštamą žygį.

49 dienos, 30 uostų, 2000 jūrmylių, 30 studentų – toks iššūkis laukia lietuvių ekspedicijos, susiruošusios į kelionę laivu aplink Juodąją jūrą. Liepos 25 dieną vykusioje spaudos konferencijoje pristatyta Lietuvos studentų verslumo ekspedicija laivu aplink Juodąją jūrą. Į pirmąją Lietuvos istorijoje kelionę laivu aplink Juodąją jūrą atrinkta 30 geriausių studentų, kurie vystys verslo ryšius su Turkijos, Bulgarijos, Rumunijos, Ukrainos, Rusijos ir Gruzijos verslininkais.

Žemaitukų mylėtojas Vaidotas Digaitis, dalyvavęs garsiajame raitelių žygyje iki Juodosios jūros, užsispyrė žirgais apkeliauti Baltijos jūrą. Tik šįkart – vienas. Nors šiuo metu per Švediją jojantis žemaitis savo maršrutą jau įpusėjo, dar nežino, kada grįš namo, mat Šiaurėje joti gerokai sudėtingiau nei Europoje. „Dabar mano tikslas – eiti iki poliarinio rato, pasiekus jį keliauti į Suomiją ir patraukti į Sankt Peterburgą. Būtent dabar, manau, prasideda sunkumai“, – telefonu sakė keliautojas.

Po apsilankymo apleistoje dukvietėje, likusioje po Černobylio atominės katastrofos, „Land Rover“ pratęsė pažintį su Ukraina, o kitu komandos sustojimu tapo grėsmingai atrodanti buvusios Tarybų Sąjungos povandeninių laivų bazė.     Kalnuose šalia Krymo pakrantėje esančio Balakvavos uostamiesčio paslėpta bazė buvo statoma devynerius metus, o bendras jos plotas siekia net 1,421 kvadratinius metrus.

Panašu, kad į žiemos gniaužtus pakliuvo visa Europa – nuo Stambulo iki Didžiosio Britanijos. Neregėti šalčiai, daugybė sniego ir užšalusi jūra. Tiesa, žiema nebūtinai reiškia tik siaubingą, viską sukaustantį šaltį. Žiema tarsi dailininke sukuria įspūdingus vaizdus, kuriuos fotografai įamžina visoje Europoje. Rytų Europoje prie Rumunijos krantų užšalo Juodoji jūra. Daugybė Serbijos ir Bosnijos gyventojų liko atskirti nuo pasaulio po to, kaip kai kuriuos regionus užvertė sniegu.

Po žygių žirgais iki Juodosios jūros bei Krokuvos, lietuviai priimti į „The Long Riders“ gildiją. Lietuva tapo keturiasdešimt ketvirta šalimi – nare seniausioje pasaulio keliautojų žigais asociacijoje. Tai pirmas atvejis gildijos istorijoje, kai vienu metu jos nariais tapo net devyni raiteliai.

Pietų Ukrainos Chersono mieste sekmadienį prasidės automobilių ralis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėmis. Lietuvos garbės konsulo Viktoro Popovo inicijuotas ir Lietuvos ambasados remiamas automobilių ralis „Nuo Juodosios iki Baltijos jūros“ tęsis 23 dienas. Ralio tikslas – priminti bendrą Lietuvos ir Ukrainos istoriją Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpiu ir paskatinti istorinį turizmą Lietuvoje, teigiama Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Bulgarijoje ne tik salos vadinamos šventųjų vardais. Taip pat čia yra net kurortas (tarp Varnos ir Auksinių kopų, iki abiejų – po maždaug 10 km ), pavadintas šventųjų Konstantino ir Elenos garbei. 1897 metais Varnos valdžia nusprendė pradėti naujo kurorto, kaip balneologijos centro, statybą. Turtingi varniečiai suskubo pradėti ten vilų vasaros poilsiui statybas. Kurorto gimimo diena laikoma 1908 metai.

Europą krečiant nepaprastiems karščiams kyla ir vandens temperatūra – netoli Bulgarijos krantų Juodosios jūros vandenys jau sušilo iki 31 laipsnio. Tad milžiniškų karščių išvargintiems poilsiautojams nepavyksta atsikvėpti net ir vandenyje. Meteorologai perspėja, jog vandens temperatūra turėtų dar pakilti. Paprastai vidutinė vandens temperatūra Bulgarijos pakrantėse siekia 25 laipsnius. Rekordinė vandens ir oro temperatūra fiksuojama ir Krymo kurortuose.