juodoji jūra

Rusija pakeis Ukrainos grūdų eksportą į Afriką, pirmadienį pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas, po to, kai Maskva pasitraukė iš susitarimo, leidžiančio saugiai eksportuoti ukrainietišką produkciją iš Juodosios jūros uostų. „Rusija ir toliau energingai stengsis tiekti Afrikai grūdus, maisto produktus, trąšas ir kitas prekes“, – sakoma V. Putino pareiškime, paskelbtame Kremliaus interneto svetainėje.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva laikosi pozicijos, jog švelninti sankcijas diktatoriams nėra teisinga. Taip jis kalbėjo Klaipėdoje, paklaustas apie Rusijos prašymą švelninti Europos Sąjungos (ES) sankcijas mainais į susitarimą dėl saugaus Ukrainos grūdų eksporto Juodąja jūra. „Mes manome, kad be galo neteisinga švelnint sankcijas diktatoriams“, – penktadienį Klaipėdoje žurnalistams sakė šalies vadovas.

Lietuva atmeta Rusijos prašymą švelninti Europos Sąjungos (ES) sankcijas mainais į susitarimą dėl saugaus Ukrainos grūdų eksporto Juodąja jūra. „Šantažuotojas yra tiek stiprus, kiek mes jam leidžiame tokiu būti“, – LRT ketvirtadienį Briuselyje sakė užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė. „Nemanau, kad turėtume pulti nuolaidžiauti, nes davus pirštą, mums tikriausiai nukąs ir visą ranką“, – pridūrė politikė.

Kviečių kainos tarptautinėje rinkoje trečiadienį smarkiai pakilo, Rusijai, prieš tai pasitraukusiai iš susitarimo dėl ukrainietiškų grūdų eksporto koridoriaus, tą dieną perspėjus, kad krovininiai laivai, plaukiantys į Ukrainos uostus Juodojoje jūroje, bus laikomi galimai gabenančiais karinius krovinius. Čikagos prekių biržoje trečiadienį kviečių ateities sandoriai pabrango apie 8,5 proc. iki 7,28 JAV dolerio už bušelį. Prekybos pradžioje kainos šuolis siekė net 9 procentus.

Pirmadienį eina į pabaigą galiojimas susitarimo, pagal kurį Ukraina gali eksportuoti grūdus per Juodąją jūrą: jis baigs galioti vidurnaktį Stambulo (ir Lietuvos) laiku. Iš derybų Stambule, kur Turkijos ir JT pareigūnai bando įtikinti Rusiją susitarti dėl dar vieno pernai liepą ten pasirašyto susitarimo pratęsimo, kol kas nėra jokių žinių. Per pastaruosius metus pagal Juodosios jūros grūdų iniciatyvą, kuria siekiama sušvelninti pasaulinę maisto krizę, buvo eksportuota daugiau kaip 32 mln.

UNIAN rašo, kad nuo sekmadienio ryto Rusija Juodojoje jūroje padidino budinčių raketnešių, turinčių „Kalibr“ sparnuotųjų raketų, skaičių. Ukrainos duomenimis, Rusijos laivų skaičius padidėjo nuo 9 iki 11 vienetų, tarp kurių yra ir raketnešių, kurių bendra salvė gali sudaryti 12 „Kalibr“ raketų. „Operatyvinė padėtis pasikeitė. Šiuo metu yra 11 laivų Juodojoje jūroje.

Raketų atakų grėsmė iš Juodosios jūros gerokai padidėjo, rašo UNIAN. Kaip skelbia Ukrainos Pietų operatyvinė vadovybė, Rusija į Juodąją jūrą įvedė du raketų nešėjus. To nesustabdė net jūroje siaučianti audra, sako ukrainiečiai. „Nepaisant audringo oro, priešas Juodojoje jūroje įvedė budėjimą dviem antvandeniniams raketų nešėjams, kuriuose įrengta 16 „Kalibr“. Iš viso Juodojoje jūroje yra aštuoni laivai“, – praneša Pietų operatyvinė vadovybė.

Rusijos pajėgos atliko raketų paleidimo įrenginių rotaciją Juodojoje jūroje, rašo UNIAN. Okupantai išlieka pasiruošę smūgiams, bendra „Kalibr“ salvė šiuo metu siekia 16 raketų. „Taigi, vakare, įjungus dar vieną povandeninio laivo raketų paleidimo įrenginį, vienas iš antvandeninių raketų paleidimo įrenginių buvo nugabentas į savo bazę. Taigi nuo 21:00 jūroje yra trys raketų paleidimo įrenginiai – vienas antvandeninis ir du povandeniniai. Iš viso salvę sudaro 16 raketų.

Ukrainos gynybos ministerija patvirtino informaciją apie Ukrainos droną, kuris trečiadienį smogė Rusijos laivui „Ivanui Chursui“. „Kai Rusijos žvalgybos laivas „Ivanas Chursas“ sutiko Ukrainos droną. Tikrai, tobula pora!“ – žinutėje „Twitter“ skelbia ministerija, pasidalindama smūgio vaizdo įrašu. Daugiau informacijos apie operaciją ministerija nepateikė.

Po kruvino rusų raketų smūgio Ukrainos Umanės miestui, Rusija vėl padidino savo laivų Juodojoje jūroje grupuotę, rašo UNIAN. Anot Ukrainos Pietų operatyvinės vadovybės, dabar Juodojoje jūroje yra 17 Rusijos laivų, jie manevruoja netoli Krymo pusiasalio ir Rusijos pakrantės.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas Bukarešte vykstančioje Krymo platformos saugumo konferencijoje su įvairių šalių atstovais aptarė galimus sprendimus dėl Rusijos vykdomos laivybos Juodojoje jūroje blokados, ketvirtadienį pranešė ministerija. Rusija balandį pagrasino nutraukti svarbų susitarimą su Ukraina dėl grūdų, jei toliau bus kliūčių Maskvos trąšų eksportui.

Sekmadienio ryto duomenimis, Juodojoje jūroje yra du sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjai, rašo UNIAN. Anot Ukrainos karinių jūrų pajėgų, bendra salvė siekia iki aštuonių raketų. Ukrainos duomenimis, iš viso Juodosios jūros vandenyse kovinę prievolę vykdo 10 priešo laivų. „Azovo jūroje – du priešo laivai, Viduržemio jūroje – iki septynių priešo laivų, įskaitant tris sparnuotųjų raketų „Kalibr“ nešėjus, iš viso salvė iki 20 raketų“, – cituojamas pranešimas.

Kovo 24-ąją Juodojoje jūroje, netoli Rusijos okupuoto Krymo pusiasalio pasirodė Didžiosios Britanijos karališkųjų oro pajėgų žvalgybinis lėktuvas „Boeing RC-135W Rivet Joint“, kurį lydėjo du naikintuvai „Eurofighter Typhoon“. Straipsnio rašymo metu britų kariuomenės orlaiviai apsisuko virš Rumunijos teritorijos ir grįžta atgal link Krymo pusiasalio.

Rusijos laivynas Juodojoje jūroje tam tikra prasme atsidūrė spąstuose, rašo „Ukrinform“. Anot Ukrainos Pietų operatyvinės vadovybės atstovės Natalijos Humeniuk, Azovo jūra nėra pakankamai gili, kad rusų laivai, sutelkti Juodojoje jūroje, galėtų plaukti kur nori. „Priimti tarptautiniai teisės aktai ir sankcijos neleis jiems išplaukti iš Juodosios jūros per Bosforo sąsiaurį.

Rusijos pajėgos į Juodąją jūrą atplukdė dar du raketų paleidimo įrenginius, rašo UNIAN. Dėl to raketų smūgių grėsmė Ukrainai išlieka didelė. „Laivų grupuotė Juodojoje jūroje beveik padvigubėjo ir dabar ją sudaro 12 laivų. Taip pat padidintas raketų nešėjų skaičius. Budi du antvandeniniai laivai, kuriuose gali būti įrengta iki 16 „Kalibr“, – cituojama Ukrainos Pietų operatyvinė vadovybė. Rusija ne kartą yra apšaudžiusi Ukrainą „Kalibr“ raketomis.

Rusijos gynybos ministerija penktadienį pranešė, kad apdovanojo pilotus, dalyvavusius šią savaitę įvykusiame incidente, dėl kurio virš Juodosios jūros sudužo amerikiečių dronas. Vašingtonas ketvirtadienį paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje, jo teigimu, matyti, kaip Rusijos kariniai lėktuvai numuša droną, tačiau Maskva tvirtina, kad orlaivis buvo numuštas jam praradus kontrolę.

JAV atsiuntė į Juodosios jūros oro erdvę dar vieną bepilotį, kurio skridimo trajektoriją galima stebėti „Flight Radar“ sistemoje. Šis įvykis susilaukė didelio susidomėjimo visame pasaulyje, nes vos prieš kelia dienas Rusija numušė amerikiečių bepilotį „MQ-9 Reaper“, tariamai dėl oro erdvės pažeidimo. JAV gynybos departamentas ketvirtadienį paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas incidentas su Rusijos kariniais lėktuvais ir amerikiečių dronu „MQ-9 Reaper“ virš Juodosios jūros.

Po rusų naikintuvo „susidūrimo“ su amerikiečių bepiločiu žvalgybiniu lėktuvu „MQ-9 Reaper“ JAV politikai kėlė klausimą, ar „Su-27“ pilotas sąmoningai pažeidė orlaivį. Atsakymą į šį klausimą pateikė Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, kuris paskelbė apdovanosiantis JAV bepilotį numušusius pilotus. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu apdovanojo naikintuvo „Su-27“ pilotus, kurie kliudė amerikiečių žvalgybinį lėktuvą „MQ-9 Reaper“ neutralioje zonoje virš Juodosios jūros.

JAV ketvirtadienį paskelbė žemėlapį, kuriame nurodė, kurioje maždaug vietoje buvo numuštas amerikiečių dronas MQ-9, rašo CNN. JAV karinės oro pajėgos socialiniuose tinkluose pasidalijo žemėlapiu, kuriame pavaizduotos apytikslės vietos, kuriose amerikiečių dronas susidūrė su Rusijos naikintuvu ir kur nukrito.

Rusijos naikintuvui virš Juodosios jūros atakavus JAV bepilotį, JAV iškvietė Rusijos ambasadorių, praneša „Sky news“. Tuo pačiu metu Kremlius pateikė savo versiją ir pareiškė, kad JAV drono nekliudė.

Juodojoje jūroje padaugėjo Rusijos laivų, o tai gali reikšti, kad okupantai ieško naujos taktikos, kuri padėtų veiksmingiau rengti raketų smūgius, sako Ukrainos Pietų karinės operatyvinės vadovybės atstovė Natalija Humeniuk. Apie tai ji pranešė pirmadienį, rašo „Ukrinform“. „Atidžiai stebime įvykių raidą, kaip priešas koncentruoja ir naudoja savo ginklus. Pastebime, kad padidėjo raketų paleidimo įrenginių skaičius. Jie padidino bendrą grupuotę.

Rusija padidino laivų, galinčių nešti raketas, skaičių Juodojoje jūroje, rašo „Kanal 24“. Anot Ukrainos pietų pajėgų atstovės spaudai Natalijos Humeniuk, tai gali reikšti, kad Rusija per Kalėdas ketina apšaudyti Ukrainą. Jos duomenimis, šiuo metu rusai yra pasiruošę 20 „Kalibr“ raketų, Juodojoje jūroje yra 11 Rusijos laivų, tarp jų – trys raketnešiai. N. Humeniuk vertinimu, tai gali reikšti, kad rusai per šventes gali surengti dar vieną raketų ataką.

Ukraina atkovojo beveik visą pietinę Mykolajivo sritį, esančią izoliuotame pusiasalyje prie Juodosios jūros, kur tebevyksta kovos, antradienį pranešė srities karinės administracijos vadovas. Kyjivo kariai stumia Rusijos pajėgas iš Ukrainos pietuose esančių Mykolajivo bei Chersono sričių ir neseniai atgavo Chersono miestą, kuris buvo vienintelis Maskvos pajėgų nuo vasario užimtas Ukrainos sričių centras. „Atkuriame visišką srities kontrolę.

Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace’as savo ataskaitoje parlamentui atskleidė Juodojoje jūroje rugsėjo pabaigoje įvykusį incidentą: Rusijos naikintuvas paleido raketą virš britų žvalgybinio lėktuvo. Jungtinės Karalystės gynybos ministras patvirtino, kad jo institucija pasidalijo informacija apie incidentą su šalimis sąjungininkėmis ir buvo nuspręsta toliau tęsti patruliavimą Juodojoje jūroje, tačiau nuo šiol žvalgybinį lėktuvą „RC-135 Rivet Joint“ lydi ir naikintuvas.

Sulaukusios priešlaivinės ginkluotės, Ukrainos ginkluotosios pajėgos sugebėjo atstumti rusų karinio laivyno pajėgas atgal link Krymo, tačiau jos vis tiek gali atakuoti Ukrainos teritoriją sparnuotomis raketomis iš Juodosios jūros. Apie tai interviu Ukrainos leidiniui „Obozrevatel“ kalbėjo buvęs Ukrainos karinio jūrų laivyno štabo viršininko pavaduotojas Andrijus Ryženka. Kiek anksčiau britų karinė žvalgyba tvirtino, kad Rusijos Juodosios jūros laivyno veiksmingumas vis dar ribotas.

Po pastarųjų smūgių prieš jos karinius objektus okupuotame Kryme Rusijos vadovybė praranda pasitikėjimą pusiasalio saugumu ir imasi pertvarkyti savo pajėgas, teigiama naujausioje JAV karo studijų instituto (ISW) analizėje. Anot instituto analitikų, rugpjūčio 17 dieną Rusijos viceadmirolas Viktoras Sokolovas pakeitė admirolą Igorį Osipovą Juodosios jūros laivyno vado pareigose.

Ieškodama ginklų kruvinam karui Ukrainoje, Rusija gali juos nelegaliai importuoti prisidengdama komerciniais laivais iš Sirijos, mat karinių laivų Turkija nepraleidžia per Bosforo sąsiaurį, skelbia verslo naujienų agentūra „Bloomberg“. „Bloomberg“ remiasi jūrų transporto sekimo duomenimis bei pašnekovais Europos žvalgyboje. Liepos pabaigoje per Bosforo sąsiaurį iš Sirijos į Rusiją praplaukė JAV sankcionuotas prekybinis laivas.

Istorikas, Vilniaus universiteto dėstytojas Tomas Čelkis sako, kad senosios sienos ir teritorijos, kurios dabar vėl atgyja politiniuose debatuose ir karo lauke, anuomet buvo kur kas mažiau apibrėžtos, o teritorijų vertę lėmė ne žemė, o žmonės. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) Vytauto laikais buvo nuo jūros iki jūros, bet suvokti valstybės mastą bei jos valdymo modelį nebuvo lengva net pačiam didžiajam kunigaikščiui.

Ukraina skelbia, kad Rusijos Federacija Juodojoje jūroje laiko parengusi 16 sparnuotųjų raketų „Kalibr“, 14 karo laivų su kateriais, jūroje budi trys dideli Rusijos pajėgų desantiniai laivai. „Priešo laivyno laivų grupes sudaro 14 karo laivų ir katerių. Jų manevravimo vieta lieka raketoms saugiose zonose.

Juodosios jūros laivyno divizijos vado kontradmirolo Olego Krivorogo sūnus Valerijus Krivorogas žuvo kreiseryne „Moskva“, remdamasi „Telegram“ kanalu „Agentūra“, rašo theins.ru. Informaciją apie tai „Agentūra“ teigia gavusi iš trijų skirtingų šaltinių. 37-erių O. Krivorogo sūnus tarnavo kreiseryje ir turėjo kapitono leitenanto laipsnį. Nuo 2019 m. jis vadovavo laivyno štabo paramos centro karių priėmimo ir paskirstymo kuopai.

Rusija Juodojoje jūroje laiko laivus, aprūpintus iš viso 24 raketomis „Kalibr“, rašo UNIAN. Tokią informaciją pateikė pietų operacinės vadovybės spaudos tarnyba. „Šiaurės vakarinėje Juodosios jūros dalyje esančią priešo laivyno laivų formaciją šiuo metu sudaro du antvandeniniai ir du povandeniniai laivai, iš viso aprūpinti 24 „Kalibr“, taip pat 2 priešlaivinėmis raketomis“, – nurodoma pranešime.

Gyvačių sala atliko labai svarbų vaidmenį Rusijos taktikoje ir Juodosios jūros užėmimo bei blokavimo strategijoje, sako apžvalgininkas Aleksandras Kovalenka. Gyvačių sala yra taktiškai svarbioje vietoje, iš kurios galima kontroliuoti laivybos kelius. Apie tai A. Kovalenka kalbėjo „Laisvė“ eteryje, rašo UNIAN. Anot jo, ukrainiečiams pamušus rusų kreiserį „Moskva“, Gyvačių sala buvo naudojama formuoti priešlėktuvinės gynybos sistemą.

Juodojoje jūroje yra penki Rusijos laivai su 40 raketų, todėl raketų smūgių grėsmę pietiniuose Ukrainos regionuose išlieka, rašo „Ukrinform“. „Priešo pajėgų grupė šiaurės vakarinėje Juodosios jūros dalyje penkiuose raketiniuose laivuose turi 40 sparnuotųjų raketų. Raketų smūgių pavojus pietiniuose regionuose išlieka“, – cituojamas Pietų operatyvinės vadovybės pranešimas.

Ukraina antradienį pripažino, kad smogė naftos gręžimo platformai Juodojoje jūroje, ir pareiškė, kad Rusijos kariai ją naudoja kaip karinį objektą. Pirmadienį įvykdyta ataka buvo pirmasis smūgis Krymo energetikos infrastruktūrai Juodojoje jūroje nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24-ąją. Jis buvo nukreiptas į platformą su keturiais bokštais maždaug už 70 km nuo Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį sveikino povandeninio vamzdyno link milžiniško Sakarijos gamtinių dujų telkinio Juodojoje jūroje tiesimo pradžią. Dujotiekis pradėtas kloti nuo Filyos uosto, esančio maždaug už 400 kilometrų į rytus nuo Stambulo. Turkijos lyderis pabrėžė, jog iš Sakarijos dujų telkinio, kuris buvo aptiktas 2020-ųjų rugpjūtį ir kuriame glūdi daugiau nei 405 mlrd. kubinių metrų dujų, ateinančiais metais galima būtų išgauti 10 mln. kubų.

Ukrainos karinis jūrų laivynas pranešė atstūmęs Rusijos Juodosios jūros laivyną daugiau nei 100 km nuo Ukrainos krantų. Pasak JAV Karo studijų instituto (ISW), tai greičiausiai sumažins Rusijos blokados spaudimą pietiniams Ukrainos uostams. Institutas rėmėsi Ukrainos karinio jūrų laivyno ir Didžiosios Britanijos žvalgybos pranešimais, kad Rusijos karinis jūrų laivynas buvo priverstas pakeisti taktiką Juodojoje jūroje.

Ukrainos operatyvinė grupė „Pietūs“ perspėja apie didėjančią raketų smūgių iš jūros tikimybę. Pranešama, kad Rusijos fregata „Admiral Makarov“ iš Sevastopolio persikėlė į desantinių ir raketinių laivų grupę Juodojoje jūroje. „Odesos regione padėtis stabili ir kontroliuojama.

Rusijos karinės jūrų pajėgas šeštadienį pradėjo dideles pratybas Juodojoje jūroje, nors Maskva atmetė „isterišką“ JAV perspėjimą, kad Rusijos puolimas prieš Ukrainą gali prasidėti artimiausiomis dienomis. „Daugiau kaip 30 Juodosios jūros laivyno laivų išplaukė į jūrą iš Sevastopolio ir Novorosijsko pagal mokymų planą“, – sakoma šeštadienį ryte paskelbtame Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

Rusija antradienį pareiškė stebinti prancūzų karo laivą, plaukiojantį netoli šalies sienų Juodojoje jūroje, tarp Maskvos ir Vakarų valstybių augant įtampai dėl Ukrainos. Rusų Juodosios jūros laivyno pajėgos „pradėjo stebėti“ keliose misijose dalyvaujančios Prancūzijos fregatos „Auvergne“ veiksmus, jai įplaukus į Juodąją jūrą, nurodoma Gynybos ministerijos pareiškime, kurį citavo Rusijos naujienų agentūros. Savo pareiškimo ministerija nedetalizavo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarai „eskaluoja“ konfliktą Ukrainoje rengdami pratybas Juodojoje jūroje ir siųsdami bombonešius šalia Rusijos sienų, JAV kaltinant Maskvą karių telkimu netoli Ukrainos. „(Mūsų) Vakarų partneriai eskaluoja situaciją tiekdami Kijevui letalinius modernius ginklus ir vykdydami provokuojančius karinius manevrus Juodojoje jūroje“, – sakė V. Putinas Užsienio reikalų ministerijoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį padėkojo NATO už paramą ir dalyvavimą Juodosios jūros regione, bet pabrėžė, kad dabartinėmis aplinkybėmis to nebepakanka. Tokius komentarus jis išsakė per savo vizitą Jungtinėse Valstijose, informavo televizija „Ukraina 24“. „Žmonės Ukrainoje mato šią paramą. Tai svarbu, nes jie jaučia, kad jie nėra vieni ir kad mūsų partneriai bus su mumis, jei Rusijos Federacija toliau eskaluos padėtį“, – sakė prezidentas.

Juodosios jūros laivynas yra vienas didžiausių ir grėsmingiausių Rusijoje. Manoma, kad jį sudaro 47 laivai, septyni povandeniai laivai ir apie 25 000 karių – daugiausia jūrų pėstininkų. Šiuo metu penki šių laivų dalyvauja pratybose Juodojoje jūroje, kol Maskva perspėja Vašingtoną nesiartinti „jų pačių labui“. „Vyšnij Voločiok“ yra 900 tonų, 73 metrų korvetė su moderniausia raketine sistema.

Dar du dideli Rusijos karinio jūrų laivyno desantiniai laivai – „Kaliningrad“ ir „Koroliov“ – šeštadienį per Turkijos Bosforo sąsiaurį įplaukė į Juodąją jūrą, pranešė kelios Stambulo interneto svetainės.  Pasak jų, šie Rusijos Baltijos laivyno laivai plaukia į Sevastopolį aneksuotame Kryme.

Maskva iki spalio pabaigos ribos užsienio karinių ir valstybinių laivų navigaciją tam tikrose Juodosios jūros dalyse, penktadienį pranešė rusų žiniasklaida, o šį žingsnį netrukus pasmerkė Ukraina, Europos Sąjunga ir NATO. Pastarosiomis savaitėmis tarp Rusijos ir Ukrainos bei jos sąjungininkų Vakaruose dar labiau išaugo įtampa, atsinaujinus kautynėms tarp ukrainiečių kariuomenės ir prorusiškų separatistų Rytų Ukrainoje.

Prie Turkijos krantų sekmadienį nuskendus krovininiam laivui „Arvin“ žuvo du jūrininkai, dar šeši įgulos nariai buvo išgelbėti, o likusių keturių tebeieško gelbėtojai, pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministerija. Pasak jo atstovo Oleho Nikolenkos, 10 iš 12 įgulos narių yra Ukrainos piliečiai. Informacijos apie aukų ir išgelbėtųjų pilietybę kol kas nepaskelbta. „Laivas „Arvin“ su 10 ukrainiečių ir 2 užsieniečiais nuskendo prie Turkijos krantų. Šeši žmonės buvo išgelbėti, du žuvo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį skaitydamas metinį pranešimą parlamente pranešė, kad šalyje pradedamos statyti dvi karinės bazės, siekiant apginti Juodosios jūros regioną. „Pradedame statyti dvi valstybines Ukrainos karinių jūrų pajėgų bazes, siekdami apginti Juodosios jūros regioną“, – pareiškė prezidentas. „Kuriame ukrainiečių kariuomenę, galėsiančią apginti Ukrainą sausumoje, vandenyje, ore ir kibernetinėje erdvėje.

Juodojoje jūroje netoli Rumunijos krantų sekmadienį gelbėtojai vykdė operaciją, mėgindami išgelbėti 14,6 tūkst. avių iš apvirtusio krovininio laivo. Į Saudo Arabijos vykęs laivas „Queen Hind“ apvirto dėl nežinomų priežasčių netrukus po to, kai išplaukė iš Rumunijos Midijos uosto. Apvirtus laivui, buvo išgelbėta įgula iš 20 sirų ir vieno libaniečio, taip pat trisdešimt dvi avys, iš kurių dvi buvo ištrauktos iš vandens, pranešė gelbėjimo tarnybos atstovė spaudai Ana-Maria Stoica.

Virš Juodosios jūros, kur vyksta NATO mokymai, Rusijos naikintuvas Su-27, penktadienį perėmė prie šalies sienos artėjusį JAV žvalgybos orlaivį „P-8A Poseidon“, penktadienį pranešė rusų Gynybos ministerija. „Rusijos oro erdvės kontrolės priemonių virš Juodosios jūros buvo aptiktas prie Rusijos sienos artėjęs taikinys. Taikiniui perimti į orą pakilo budinčių pajėgų naikintuvas Su-27“, – informavo ministerija.

Juodosios jūros dugne rastos beveik prieš 2400 metų naudoto nepažeisto Senovės Graikijos prekybinio laivo liekanos, kurios yra seniausios žinomos pasaulyje, antradienį pranešė mokslininkai. Tai tik vienas iš 60 laivų, kurių liekanas rado Jūrų archeologijos projekte dalyvaujantys mokslininkai Juodojoje jūroje. Tarp radinių yra romėnų ir XVII amžiaus kazokų laivų liekanų. Tyrimai buvo atliekami trejus metus, naudojantis specialiai dideliam gyliui pritaikyta nuotolinio valdymo kamerų sistema.