jolita žvirblytė

Pernai išperkamosios nuomos rinka šalyje augo beveik dvigubai, tačiau šiemet prognozuojama, kad šis augimas net perpus sumažės. Negelbės net naujos tendencijos - pirkėjų viliojimo pirkti išsimokėtinai akcijos. Šiuo metu siekdami pritraukti labiau taupyti pradėjusius pirkėjus, lizingo paslaugų teikėjai vėl prisiminė galimybę juos suvilioti atsisakant dalies lėšų, gaunamų už prekės pabrangimą.

Lietuviškų trąšų kainas didina pasaulinės tendencijos ir nuolat brangstančios pagrindinės žaliavos. Tačiau pasaulinėse rinkose lietuviškų trąšų kainos dar nesiekia vakarietiškų gaminių kainų, tad jos sėkmingai eksportuojamos, rašo „Lietuvos žinios“ (LŽ). Šiuo metu laukuose jau grūdines kultūras sėjantys ūkininkai LŽ guodėsi, kad netręšti laukų neįmanoma, o trąšų kainos šiemet pakilo.

Stojant gyvenamajai statybai ir didėjant kai kurių komercinių patalpų rinkos rizikai statybininkams teks branginti tirpstančias darbo vietas. Gyvenamojo būsto statybos projektai stoja. Ekspertai nekilnojamojo turto vystytojams siūlo atsigręžti į komercinių patalpų statybų rinką. Kol ši rinka neužpildyta, statybininkai tikina, kad jiems darbo bus ir į užsienį bėgti kol kas nereikės.

Už profesinės rizikos draudimą paslaugų teikėjai tūkstančiais nesišvaisto. Paslaugų verslas slepia nenuspėjamą riziką - niekas nežino, kada įvyks profesinė klaida ir kokie bus klientui padaryti nuostoliai. Tačiau net turtingiausių profesijų atstovai, privalomai drausdami savo riziką, renkasi pigiausius tarifus. Kai kurių profesijų atstovai savo profesinę riziką civilinės atsakomybės draudimu pradėjo drausti jau prieš ketverius metus.

Įspūdis toks, kad profesinės mokyklos rengia specialistus, sportiniais terminais tariant, auksinėmis rankomis ir bronzine galva, kolegijos - sidabrinėmis rankomis ir sidabrinėmis galvomis, o universitetai - auksine galva ir bronzinėmis rankomis. Jeigu besimokantis jaunuolis pereis visas šias tris institucijas, jis turės ir auksinę galvą, ir auksines rankas, sako Vilniaus technikos kolegijos direktorius Algimantas Piliponis.

Susipažinus su kelių Lietuvos bankų eurų pervedimo sistemomis paaiškėjo, kad pradėjus įgyvendinti SEPA projektą didelių pokyčių neatsirado, tik tai, jog lėšos kitas šalis pasiekia keliomis dienomis greičiau, skelbia „Lietuvos žinios“. Dienraštis jau rašė, kad įsigalioja Europos bankinio sektoriaus inicijuotas projektas SEPA ("Single Euro Payment Area"). Jo rengėjai tokiau kuria bendrą mokėjimo eurais erdvę, todėl mokėjimai eurais tarp ES valstybių narių laikomi ne tarptautiniais, o vietiniais.

Tyrimų duomenys rodo, kad "noras būti šeimininku sau - pagrindinė priežastis, skatinanti smulkųjį ir vidutinį verslą", vis dėlto mūsų šalyje šį norą nesunkiai gali numušti nelengvai peržengiamos kliūtys, rašo „Lietuvos žinios“. Faktai Pagal Europos bendrijų statistikos tarnybos (Eurostato) inicijuotą smulkiojo ir vidutinio verslo sąlygų tyrimą, svarbiausia priežastis, paskatinusi Lietuvos verslininkus pradėti verslą - noras būti šeimininku pačiam sau (82,9 proc.). Net 75,7 proc.

Prieš kelis mėnesius aktyviai bankų vykdyta klientų investavimo švietimo programa gali rimtai pakenkti jų įvaizdžiui. Mat aktyviems rinkos dalyviams pradėjus išparduoti turimas akcijas, sujudo ir pasyvūs investuotojai, kurie dėl infliacijos dar visai neseniai vietoj terminuotų indėlių bankuose rinkosi investicinius fondus, rašo „Lietuvos žinios“. Šalyje sklandant investavimo griūties šmėklai vienokiu ar kitokiu būdu į vertybinius popierius neseniai pradėję investuoti gyventojai ėmė aktyviau do...

Vasarą priimtos ir nuo sausio 1-osios įsigaliojusios naujos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, draudžiančios per TV programas reklamuoti alkoholį nuo 6 iki 23 val., žlugdo sporto varžybų tiesiogines transliacijas. Tad politikai greit ieškos galimybių kaip šį draudimą švelninti. Vakar Lietuvos krepšinio sirgaliai galėjo tiesiogiai stebėti "Eurolygos" rungtynes per kabelinės ir palydovinės televizijos kanalą "Viasat Sport 3". Tokią galimybę turėjo maždaug trečdalis šalies gyventojų.

Mažos ir vidutinės įmonės visuotinai pripažįstamos kaip šalies ekonomikos stuburas, o jų plėtra - užimtumo ir konkurencingumo augimo prielaida. Paprasčiausias būdas finansuoti verslo projektus - banko paskola. Tačiau dažnam pradedančiamjam verslininkui bankų sąlygos yra neįveikiamos, teigia „Lietuvos žinios“. Norint gauti banko kreditą reikia užstatyti turimus piniginius indėlius, vertybinius popierius, nekilnojamąjį turtą su žemės sklypais arba įmonės įrangą, produkciją sandėliuose ir kita.

Šalyje stingant kvalifikuotos darbo jėgos darbdavių žvilgsniai vis dažniau krypsta į užsienio šalis. Lietuvoje jau dirba ukrainiečiai, rusai, moldovai, kinai, o greitai į statybas darbuotis atvyks ir būrys turkų.

Tarptautiniai pinigų pervedimai dabar yra lėti ir brangūs. Paprasčiau atsiskaityti negrynaisiais pinigais bus galima tik nuo 2010 metų, rašo „Lietuvos žinios“.Dabar paprastas vietinis pinigų pervedimas šalies bankuose kainuoja nuo 2 iki 3 litų. Tačiau už tarptautinį mokėjimą bankininkai sau pasilieka nuo 40 iki 50 litų.Tarptautiniu dabar laikomas ir pinigų pervedimas iš Lietuvos į Europos Sąjungos šalių bankus, pavyzdžiui, siunčiant juos į Airiją mūsų tautiečiams.