jolita žvirblytė

Dėžėmis dokumentų kopijas į Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos lėšas administruojančias agentūras gabenusiems paramos gavėjams trūko kantrybė. Verslininkai valstybinėms institucijoms pateikė šūsnį pasiūlymų, kaip pagreitinti ir liberalizuoti ES pinigų panaudojimą finansuojant verslo projektus.

Nekilnojamojo turto užsienyje pardavėjai sako, kad, nepaisant dabartinės ekonomikos situacijos, netrūksta ieškančiųjų antrųjų namų užsienio kurortuose. Keičiasi tik lėšų, kuriomis jie perka, prigimtis - skolintus pinigus keičia savi. Teigiama, kad nekilnojamojo turto (NT) objektai tiek Lietuvoje, tiek užsienio kurortuose, kur lietuviai dar ekonomikos pakilimo metu pirko būstus, dabar yra atpigę beveik vienodai - vidutiniškai 30 procentų.

Mažėjant perkamajai galiai, šalies buitinės ir kompiuterinės technikos parduotuvės „kraustosi“ į virtualią erdvę. Norimą kompiuterio ar net televizoriaus modelį šiuo metu lengviau apžiūrėti ir nusipirkti internetu nei prekybos salone. Logistikos specialistai sako, kad prekybos buitine technika įmonės šiemet neskuba savo lentynose pateikti naujų prekių, nors sandėliuose jų yra užtektinai. Papildyti lentynas labiausiai trukdo įsisukusi skolų spiralė.

 Šiuo metu per ekonomistų diskusijas apie krizę ir jos pasekmes bei galimų sprendimų priėmimą dažnai susirūpinus klausiama, kodėl Lietuva nesiskolina iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF). Per šią savaitę įvykusią Ekonomistų klubo apskrito stalo diskusiją buvo kalbėta apie ekonominės ir finansinės šalies krizės priežastis, savitumus ir galimus socialinius padarinius.

Energetikos ekspertai atkreipia dėmesį, kad Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymas pasaulinės krizės laikotarpiu, pingant kurui, padės išvengti didelio elektros kainų šoko. Tačiau atidžiau pažvelgus į elektros kainos struktūrą, matyti ir daugiau galimybių kitąmet ją mažinti. Žinodami, kad pagal stojimo į Europos Sąjungą (ES) įsipareigojimus IAE turės būti uždaryta paskutinę šių metų dieną, gyventojai ir pramonės atstovai vis daugiau nerimauja.

Nors eksportas ir importas pernai vis dar didėjo ir galutiniai užsienio prekybos rezultatai tebėra augantys, ekspertai pastebi - paskutiniaisiais metų mėnesiais pradėjusi mažėti tarptautinė prekyba rodo, kad šalies eksportuotojai jau susidūrė su nemenkais iššūkiais. Tik faktai Statistikos departamentas pranešė, kad, negalutiniais muitinės deklaracijų ir Intrastato ataskaitų duomenimis, 2008 metais eksportuota 55,5 mlrd. litų, importuota 72,6 mlrd. litų vertės prekių.

Kai banko klientas susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, ieško naujo darbo, jam pakanka atidėti paskolą keliems mėnesiams, rašoma dienraštyje „Lietuvos žinios“. Verkšlenantys klientai minkština bankininkų širdis - finansinių sunkumų užkluptiems skolininkams suteikiamos kelių mėnesių įmokų mokėjimo „atostogos“, o jų „nenusipelnusių“, t. y. nemokių klientų nekilnojamajam turtui perimti bankai kuria specialias įmones.

Visų elektros vartotojų lėšomis subsidijuojami šilumininkai, o atsinaujinančius energijos šaltinius naudojančios jėgainės lieka posūnių ir podukrų vietoje. Siekiant pažaboti elektros įmonių apetitą (kurį malšinti joms ketverius metus leido palankus Elektros energetikos įstatymas) rengiamos įstatymo pataisos. Iki šiol dirbtinai kėlusių savo valdomo turto vertę elektros perdavimo ir skirstymo įmonių prašymai branginti elektrą nebebus tenkinami neįsitikinus pagrįstumu.

Nors šalies valdžia džiaugiasi, kad Lietuvoje ką tik padidintas degalų akcizas nėra aukščiausias Europoje, tačiau degalai mūsų šalyje yra brangiausi iš visų Baltijos valstybių, tik šiek tiek pigesni nei Didžiojoje Britanijoje, kur taikomas akcizas yra daug didesnis.

Vakar užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas su asocijuotų verslo organizacijų atstovais aptarė Lietuvos ekonominės diplomatijos kryptis ir plėtros perspektyvas.

Per 2008 metus mokesčių mokėtojai įsiskolino valstybei daugiau kaip 1 mlrd. litų. Tačiau nedaug kas turi galimybę atsidėti mokesčių mokėjimą. Be to, toks bandymas gali tapti tiesiog turto išpardavimu. Atsidūrusieji prie bankroto ribos į prarają paskui save nusitempia ir valstybei nesumokėtų mokesčių milijonus. Tad abi pusės turėtų būti suinteresuotos atidėti mokestinę nepriemoką ir suteikti mokesčių mokėtojui galimybę atsistoti ant kojų. Finansų ministerija ir VMI šios galimybės neneigia.

Siekdamos apsisaugoti nuo augančios klientų nemokumo rizikos, lizingo bendrovės sugriežtino pirkimo išsimokėtinai sąlygas taip pat maksimaliai, kaip dar neseniai jas buvo sušvelninusios. Dar prieš metus bet kuris pirkėjas buvo viliojamas neribotomis galimybėmis įsigyti išsimokėtinai visas prekes ir paslaugas - nuo automobilių ir turistinių kelionių į egzotiškus kraštus iki keliasdešimt litų kainuojančio kiniško virdulio.

Visi šalies gyventojai ir įmonės, kurie naudojasi elektros energija, moka „duoklę“ centralizuotai šilumą tiekiančioms įmonėms paremti. Šiemet šiai paramai sukaupti visi mokame po 6,58 ct už kiekvieną sunaudotą elektros kilovatvalandę. Iš surinktų milžiniškų lėšų per 300 mln. litų valdžia šiemet skirs kaip paramą „Vilniaus energijai“, „Kauno energijai“ ir kitoms šilumos tiekimo įmonėms subsidijuoti. Nors pusė šalies elektros vartotojų niekada nesinaudojo šiluma iš centrinio vamzdžio.

Centralizuotos šilumos tiekėjai vėl rengiasi didinti šilumos kainas vartotojams. Daugiabučių namų gyventojai tampa įkaitais, nes negali nei derėtis dėl nepakeliamai brangaus šildymo, nei jo atsisakyti. Katastrofa virsta net mėginimai ieškoti alternatyvaus šilumos tiekimo būdo: šiuo metu brangiausiai sostinėje už šilumą moka tų daugiabučių gyventojai, kurie naudojasi mažomis katilinėmis.

Kur dėti kablelį šiame sakinyje finansų krizės metu? To LŽ klausė finansų ekspertų, kuriuos šis paprastas teiginys privertė ne tik šyptelti, bet ir atsakingai pažiūrėti į skyrybos ženklų prasmę. Ir galima, ir negalima. Finansų maklerio įmonės „Finhill“ analizės ir valdymo departamento vadovas Marius Buivydas LŽ sakė, kad šiuo metu dėti kablelį galima ir po žodžio „investuoti“, ir po „negalima“, tačiau yra viena sąlyga - svarbu, į kokią rinką bus investuojama.

Kompiuterius perkantiems gyventojams iki 2009 metų pabaigos turėjusi galioti pajamų mokesčio (GPM) lengvata naikinama. Tad žmonės, kurie planavo artimiausiu metu įsigyti pirmąjį savo kompiuterį, skuba tai padaryti per paskutines gruodžio dienas. Šios technikos prekybos vietos šluote šluojamos. Gyventojai, įsigiję ne daugiau kaip 4 tūkst. litų kainuojantį kompiuterį su programine įranga, vieną kartą galėjo susigrąžinti iki 24 proc. (ankstesniais metais - 27 proc. ir 31 proc.

Artėjant šv. Kalėdoms šalies prekybos centruose nekantriausieji jau perka dirbtines eglutes. Tačiau pirkėjų antplūdžio nėra. Prekybininkai viliasi šiemet jų sulaukti vėliau, galbūt prieš pat Kūčių vakarą. Kitą savaitę gyvų eglučių jau bus galima įsigyti ir iš lauko prekeivių, o šį savaitgalį jų verta ieškoti tik didžiuosiuose prekybos centruose. Prekybininkai pastebi, kad pirmieji kalėdinėmis puošmenomis susidomi vadinamieji stambūs klientai, puošiantys komercines patalpas.

Žvejų kaimelis, piratų krantas, Persijos įlankos Venecija, Artimųjų Rytų mados sostinė, begalinė prabanga, vaizduotę audrinantys architektūros projektai, tradicinė arabiška egzotika, naftos, aukso ir perlų miestas - visa tai it magnetas traukia keliautojus iš viso pasaulio. Šiame Jungtinių Arabų emyrate populiaru rengti ir tarptautinius verslo susitikimus.

Šalies kaimuose žmonės dar visai neseniai patys galėjo pasirinkti, ar jie nori naudotis šiukšles išvežančių komunalininkų paslaugomis, bet šiandien jau visi be išimties gauna sąskaitas už atliekų išvežimą iš konteinerių. Net tie, kurie konteinerių neturi.

Mūsų šalyje savo kapitalą investuojantys užsieniečiai, pasak ekspertų, valdžios ketinimus įveikti krizę sutiks sveikinimais. Be aplodismentų. Sveikinimai - krizinės situacijos sprendimams, tyla - dėl likusio neaiškumo. Asociacijos „Investor‘s Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė LŽ sakė, kad iki šiol Lietuva turėjo patį patraukliausią pelno mokesčio tarifą. „Jį pakėlus tikriausiai pelno kaip sąvokos išvis nebeliks“, - šmaikščiai konstatavo ji.

Jeigu naujoji valdžia įgyvendins ketinimus naikinti visas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas ir padidins jo tarifą iki 20 proc., Lietuva pritaikys vieną didžiausių Europoje mokesčių tarifų apgyvendinimo paslaugoms, o šis verslas bus pasmerktas žlugti, rašo „Lietuvos žinios“. Šiuo metu galioja 5 proc. apgyvendinimo paslaugų PVM tarifas. Tačiau nauja Vyriausybė jau nuo kitų metų ketina suvienodinti mokesčius nustatydama bendrą 20 proc. tarifą.

Kol šalies biudžete vis dar žiojėja 2,6 mlrd. litų skylė ir vis dar nėra surastas reikiamas lopas, šalies ekspertai siūlo apkarpyti išlaidas ir taip sutaupyti 4 mlrd. litų. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidento Remigijaus Šimašiaus teigimu, šiuo metu be visų blogų naujienų yra ir viena gera. „Atėjo proga po aštuonerių metų pertraukos rimtai pažiūrėti į labai smarkiai išaugintas valstybės išlaidas ir pasiekti daugiau ar mažiau priimtiną variantą.

Toks brangus kaip šiandien JAV doleris Lietuvoje paskutinįkart buvo daugiau kaip prieš dvejus metus. Gera žinia aplankė santaupų doleriais turėtojus, pabudo ir smulkūs investuotojai.

Siekiant užtikrinti alternatyvius energijos tiekimo šaltinius ir sumažinti Lietuvos priklausomybę nuo vienintelio gamtinių dujų tiekėjo, įsteigta planuojamo Lietuvoje statyti suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalo valdymo įmonė, rašo „Lietuvos žinios“. Vakar Ūkio ministerija ir koncerno „Achemos grupė“ trąšų gamybos bendrovė „Achema“ įsteigė UAB „Gamtinių dujų terminalas“. Steigimo sutartį Ūkio ministerijoje pasirašė ministras Vytas Navickas ir AB „Achema“ generalinis direktorius Jo...

Laikmetis parodė, kad optimistiškai suprojektuotas gyvenimas kainuoja labai didelius pinigus, todėl taupymas šalyje pereina į valstybinį lygmenį. Tai interviu LŽ kalbėjo finansų ministras Rimantas Šadžius. Kokias šalies ekonomikos plėtros tendencijas pastebėjote įgyvendinant šių metų valstybės biudžetą? Pirmą kartą po gana ilgo laiko per aštuonis metų mėnesius nesurinkome prognozuotos mokesčių sumos - pritrūko šiek tiek daugiau kaip 1 proc. valstybės biudžeto pajamų.

Šiuo metu pasaulyje statomos keturios naujos atominės elektrinės, iš jų arčiausiai Lietuvos - Suomijoje. Suomijos Olkiluoto saloje šalia dviejų jau esančių atominių rektorių statomas trečias. Jis bus ne tik moderniausias, bet ir galingiausias visoje planetoje. Olkiluoto projektas unikalus tuo, kad kartu rengiama ir aktyviųjų atliekų kapvietė.

Išsinuomoti biurui patalpas šiuo metu vieni juokai - belieka paskambinti telefono numeriu, nurodytu ant patinkančio komercinių patalpų pastato fasado. Nuo biurų patalpų stygiaus iki pertekliaus buvo tik vienas žingsnis.

Nekilnojamojo turto (NT) objekto registravimo kaina šiuo metu priklauso nuo jo vertės - kuo pigesnis turtas, tuo mažesni jo įregistravimo įkainiai. Šią logiką norima sulaužyti ir nepriklausomai nuo turto objekto vertės jų savininkai už registravimą mokėtų tą pačią sumą. Todėl vieniems tai pabrangtų beveik 5 kartus, o kitiems - atpigtų iki 80 kartų.

Rugpjūtį pradėjo veikti keli nauji internetiniai aukcionai, kuriuose derantis galima įsigyti ne tik naujų daiktų, bet ir nekilnojamojo turto. Pasaulio patirtis rodo, kad tokio verslo plėtra nežada didelio pelno. Entuziastingi naujų internetinių aukcionų valdytojai šiuo metu skaičiuoja savo nuostolius, tačiau tiki elektroninio verslo ateitimi.

Pasibaigus vasarai turizmo organizatoriai negali pasidžiaugti tokiais plėtros rezultatais, kokie buvo pernai. Šiemet neuždirbta didelių pelnų, sumažėjo klientų, kurie taupydami pinigus visai atsisakė kelionių arba jas organizavosi patys. Užpraeitos vasaros gerai pamokyti, šiemet išvykstamojo turizmo organizatoriai buvo pasiruošę atlaikyti didesnį norinčių išvykti pailsėti į tolimuosius kraštus turistų skaičių, tačiau jų pastangų neprireikė.

Gamintojai mėsos produktų šiemet pardavė mažiau negu pernai. Tam įtakos turėjo žaliavos stygius ir sumažėjęs vartojimas. Su dar didesniu nerimu laukiama šildymo sezono, dėl kurio padidės įmonių išlaidos ir dar labiau sumažės vartotojų perkamoji galia, rašo pirmadienio „Lietuvos žinios“. „Mėsos produktų gamintojams daugiausia įtakos turėjo energijos išteklių ir žaliavų brangimas. Dėl to kilo ir produkcijos kainos.

Augimo įkalnėje stabtelėjus šalies ekonomikai, vieni ekspertai siūlo liberalizuoti darbo santykius ir mažinti minimalią algą, kiti - ją diferencijuoti pagal darbuotojų amžių ir taip kovoti su šešėline ekonomika. Profesinės sąjungos neduoda ramybės valdžiai reikalaudamos kuo greičiau vėl didinti minimalią mėnesio algą.

Atsiskaitymai už prekes ir paslaugas tarp įmonių aštrėja. Dėl lėšų stygiaus dažniau delsiama apmokėti sąskaitas ir atsiskaityti su kreditoriais. Todėl skolų išieškojimo rinkoje šiuo metu darbo yra daug. Nors patekti į juoduosius skolininkų sąrašus nenori nė vienas verslininkas, tačiau dėl ekonominės situacijos net ir pačius sąžiningiausius jų gali užgriūti didelė skolų našta.

Maisto ir buities prekėms parduotuvėse siekiant neregėtas aukštumas vis daugiau šalies gyventojų prekybos lentynose ieško prekių su nuolaida. O į naujai atidaromas parduotuves, ta proga siūlančias apsipirkti gerokai pigiau, pirkėjai važiuoja net keliasdešimt kilometrų. Praėjusią savaitę Vilniaus Fabijoniškių mikrorajone buvo atidaryta nauja RIMI tinklo parduotuvė. Jos atidarymo proga kasdien vartojamų maisto produktų bei buities prekių buvo galima įsigyti net iki 50 proc. pigiau.

Apie tai, kokiomis nuotaikomis pasaulio finansų nestabilumo akivaizdoje ir Lietuvos ekonomikos augimo sulėtėjimo periodu gyvena šalies bankai, LŽ kalbasi su Lietuvos bankų asociacijos prezidentu Stasiu Kropu. Bankai svariai prisidėjo ir prisideda prie ekonomikos augimo palaikymo, tačiau nereikėtų tikėtis, kad jie galėtų atlikti gelbėtojo vaidmenį.

Beveik neabejojama, kad kylant temperatūros termometro stulpeliui, darbuotojų darbo našumas leidžiasi žemyn. Laimei, dauguma darbdavių tai supranta ir kartu su savo samdiniais gyvena atostogų nuotaikomis, rašo pirmadienio „Lietuvos žinios“ (LŽ). Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas LŽ pripažino, kad atostogų nuotaikų dvelkimas darbo aplinkoje nėra blogas reiškinys vasaros metu.

Vyriausybė nusprendė užlopyti įstatymo spragas ir nebeleisti sodų bendrijose statyti kotedžų bei didesnių gyvenamųjų namų. Aplinkos ministerijos specialistų nuomone, pastaraisiais metais suintensyvėjusi gyvenamųjų namų, įskaitant ir daugiabučius, statyba mėgėjiškų sodų teritorijose - žemės ūkio paskirties žemėje - iš esmės neatitinka sodo teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų. Sodų sklypai tapo patrauklia statybų vieta, nes statant juose nereikia rengti detaliųjų planų.

Sumenkus gyventojų perkamajai galiai, kelionių organizatoriams tampa sudėtinga parduoti poilsio keliones net perpus sumažinus jų kainą. Atostogas užsienio kurortuose įperka vis mažiau lietuvių. Teigiama, kad pigios paskutinės minutės kelionės bus siūlomos neilgai, o kelionių skaičius mažės.

Norinčiam prisijungti prie elektros tinklų, gyventojui šiuo metu kainuoja keliasdešimt, o kartais ir šimtus tūkstančių litų. Tokia brangi naujų vartotojų prijungimo prie elektros tinklų tvarka iki šiol galiojo ir žmonėms, niekada namuose neturėjusiems elektros. Spręsti problemos imtasi, tačiau šviesa elektros nemačiusiuose namuose įsižiebs dar negreit.

Gyventojai jau žino, kad prasidėjus naujam šildymo sezonui juos pasieks didesnės sąskaitos už šilumą. Visoje Lietuvoje ji brangs vidutiniškai 40 procentų. Tai šalies gyventojus varo į neviltį, o verslininkus - vis toliau į bankrotą. Kol neprasidėjo šaltasis sezonas ir žmonės negavo pirmų „karštų“ sąskaitų už šildymą, daugelis LŽ kalbintų verslininkų sutartinai sakė: „Stengiamės apie tai negalvoti. Šiuo metu turime daug kitų problemų.

Verslininkų nuomone, kylančias kuro kainas galėtų pažaboti importo rinkos liberalizavimas arba kainų reguliavimas „Mažeikių naftos“ įmonei. Nors Lietuva ir turi naftos perdirbimo įmonę, šalies gyventojai ir verslininkai tuo džiaugtis negali – vidutinė degalų kaina šalyje yra gana didelė, palyginti su kitomis ES valstybėmis ir net šalimis kaimynėmis. Kylančios degalų kainos didina ir vis augančias prekių bei paslaugų kainas.

Užsienyje pametę ar parduotuvėje palikę banko kortelę skubame ją užblokuoti, nors ir žinome, kad kuriam laikui galime likti be pinigų - manome, jog neturime pasirinkimo. Tačiau prie vienos einamosios sąskaitos gali būti „pririštos“ kelios mokėjimo korteles, pavyzdžiui, bankų išduotos papildomai kaip prekybos centrų nuolaidų kortelės. Esame pripratę, kad kai atsiskaitome Lietuvos parduotuvėse mokėjimo kortelėmis, atgal jas mums į rankas pardavėjai įbruka kartu su čekiu.

Dar visai neseniai šalies darbdaviai suko galvas, kur rasti darbuotojų statybų poreikiui patenkinti. Tiek, kiek reikia, nebuvo ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Milžiniško nedarbo šalyje Kinijoje nesunkiai atsirado kvalifikuotos darbo jėgos. Bet, regis, tie žmonės jau ir Lietuvoje pasmerkti nedarbui, rašo „Lietuvos žinios“. Apsukrūs mūsų šalies darbdaviai pigiai nusipirktą kvalifikuotą Kinijos darbo jėgą įsigudrino perparduoti.

Šiuo metu šalies universitetuose - egzaminų sesija. Ji iš studentų reikalauja ne tik daug nervų, bet ir plėšia paskutinius pinigus. Konspektams kopijuoti, darbams spausdinti ir įrišti akademinis jaunimas atiduoda ne tik stipendijas, bet ir skolintus pinigus. Kopijavimo, spausdinimo, darbų įrišimo paslaugų kainos šalyje yra įvairios: vienur galima nespalvotą kopiją pasidaryti vos už 6 centrus, o kai kurie kopijavimo paslaugų teikėjai nuplėšia net 20 centų.

Gamtinių dujų kainos kyla visoje Europoje. Jų didėjimą skatina pastaruosius kelis mėnesius tarptautinėse rinkose itin sparčiai brangusi nafta. Lietuviai jau seniau moka didžiausią kainą. Pramonės įmonėms parduodamų dujų kainos šuoliuoja dar didesniais žingsniais nei gyventojams. Europa už dujas moka brangiau nei jos kainuoja Amerikoje, o Rusijoje dujų kainos yra pačios mažiausios. Taigi pasaulyje už dujas daugiausia moka Europa, o Europoje rusiškas dujas brangiausiai perka Lietuva.

Šalyje susiklosčiusią ekonominę situaciją jau spėta pavadinti iššūkių laikotarpiu. Didėjantis įmonių bankrotų skaičius rodo, kad šalies verslas nėra pasirengęs išlikti esant ekstremaliai situacijai. Įmonių bankroto priežasčių išskiriama nemažai. Tai ir didėjanti konkurencija, ir apyvartinių lėšų trūkumas, ir neišvengiama būtinybė skirti lėšų naujoms technologijoms diegti, ir Azijos šalių produkcijos įtaka, ir nesugebėjimas prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų.

Nors politikai viešai suokia, kad šalį išgelbės sugrįžę emigrantai, tačiau šiems nejuokais pradėjus krautis lagaminus namo, Lietuvos verslininkai sunerimo. Anot darbdavių, šalį „gelbėti“ sugrįžta prasčiausi ir labiausiai išpuikę specialistai arba verslo konkurentai.

Pernai bendram krovinių vežimo mastui didėti šalyje daugiausia įtakos turėjo kelių transportas - išaugo smulkių transporto įmonių ir krovininių transporto priemonių skaičius. Tačiau lėtėjant šalies ekonomikai ši rinka, anot ekspertų, tapo labiau pažeidžiama. Padidėjus vežėjų skaičiui ir pradėjus lėtėti bendram šalies ūkiui, ypač nekilnojamojo turto sektoriui, sėkmingas tokio verslo plėtojimas tapo sudėtingesnis.

Pastebima, kad silpstant šalies ekonomikai vis daugiau verslininkų ryžtasi parduoti dar pačiame darbo ir apyvartos didėjimo įkarštyje esančias įmones. Pirkėjų irgi netrūksta. Įmones įsigyja ne tik optimistiškai nusiteikę vietos verslininkai, bet ir svetimšaliai, - taip į Lietuvą ateina užsienio investicijos, rašo „Lietuvos žinios“. Tiems, kurie nori pirkti verslą, šiuo metu pasiūlymų netrūksta. O pasirinkimas išties įspūdingas.