išmokos

Medikai, pedagogai ir pareigūnai pasipiktinę. Net jei koronavirusu užsikrėtė darbe, nereiškia, kad gaus 100 procentų siekiančią profesinės ligos išmoką. Štai, pavyzdžiui, medikai tokią išmoką gauna, tik jei užsikrečia nuo sergančio paciento, bet ne, jei, pavyzdžiui, nuo kolegos. Šių profesijų atstovai sako, kad tokio skirstymo apskritai neturėtų būti, mat dabar neįmanoma atsekti, kas nuo ko užsikrečia. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žada profesinės ligos išmokos skyrimą paprastinti.

Dabar mokama 260 eurų išmoka, kurią kas mėnesį gali gauti nuo koronaviruso ir karantino nukentėję savarankiškai dirbantys asmenys, yra nepakankama. Todėl jau vasarį bus įvesta nauja išmoka šiems gyventojams. Tiesa, kol kas neaišku, kokio dydžio bus naujos išmokos. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė naują išmoką dirbantiems savarankiškai pažadėjo nuotoliniame susitikime su Seimo Darbo frakcijos nariais.

Pernai į prastovas išleistiems ir po karantino iš jų grįžusiems darbuotojams valstybė išmokės 820 mln. eurų subsidijų. Didžioji jų dalis – 630 mln. eurų – bus išmokėta darbuotojams, grįžusiems iš prastovų, o dar 190 mln. eurų – buvusiems prastovose per karantiną. Subsidijos buvo mokamos, kad įmonės išsaugotų darbo vietas. Šiemet joms numatyta kur kas mažiau – 180 mln. eurų.

Didesnė minimali alga, į prieškrizinį lygį sugrąžintos biudžetininkų algos, lankstesnis darbas kūdikių susilaukusiems tėvams, nemokamas maitinimas pradinukams – tokius ir kitus darbus per šią kadenciją planuoja įgyvendinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.  Portalui tv3.lt iš patikimų šaltinių pavyko gauti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtus preliminarius pasiūlymus, kaip jos kuruojamoje srityje įgyvendinti dabartinės Vyriausybės programą.

Didesnės išmokos susirgus, netekus darbo ar numirus, kitoks jų indeksavimas, valstybinių pensijų peržiūra ir besidubliuojančių išmokų atsisakymas, tačiau ir didesnės įmokos. Tai tik keli pakeitimai, kuriuos jau šiemet ketina pradėti įgyvendinti Ingridos Šimonytės ministrų kabinetas. Portalui tv3.lt iš patikimų šaltinių pavyko gauti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtus pasiūlymus, kaip jos kuruojamoje srityje įgyvendinti dabartinės Vyriausybės programą.

Nyderlandų premjero Marko Rutte vyriausybė penktadienį atsistatydino dėl vaiko išmokų skandalo, kai tūkstančiai tėvų buvo klaidingai apkaltinti sukčiavimu, pranešė vietos žiniasklaida. M. Rutte kabinetas nusprendė trauktis likus vos dviem mėnesiams iki kitų rinkimų. Atskirą pranešimą apie vyriausybės atsistatydinimą premjeras turėtų padaryti 14 val. 15 min. vietos ( 15 val. 15 min. Lietuvos) laiku, skelbia šalies žiniasklaida.

Lietuvos verslo paramos agentūrai (LVPA) ir „Invegai“ kitos savaitės pradžioje planuojant pradėti priimti nuo krizės nukentėjusių įmonių paraiškas naujoms subsidijoms, Vyriausybė penktadienį posėdyje turėtų spręsti dėl 150 mln. eurų subsidijų mokėjimo tvarkos.  Trečiadienį šis klausimas nesvarstytas, nes dar nebuvo gautas Europos Komisijos (EK) suderinimas dėl pakoreguoto apyvartos kritimo termino.

Dėl koronaviruso krizės mokama darbo paieškos išmoka ir toliau bus įskaičiuojama į žmogaus gaunamas pajamas. Tai gali sumažinti įvairias socialines pašalpas, pavyzdžiui, būsto šildymo, vandens išlaidų kompensacijas, arba žmogus gali visai jų negauti.   Tai reiškia, kad jeigu žmogus prašys socialinės paramos, bus vertinamos visos jo pajamos, įskaitant ir valstybės jam mokamą darbo paieškos išmoką. Tokia pat tvarka galiojo ir iki šių metų.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas dar kartą nepritarė valstiečių siūlymui ir toliau mokėti subsidijas už prastovas Baltarusijai priklausančios Druskininkų sanatorijos „Belorus“, kuriai pritaikytos Europos Sąjungos (ES) sankcijos, darbuotojams.

Svarstantiems apie šeimos pagausėjimą šiemet teks gerokai pagalvoti, kuris laikas tam bus pats naudingiausias. Nuo to, kada bus priimti ir įsigalios jau rengiami įstatymai, priklausys, kokio dydžio ir kiek laiko vaiko priežiūros išmokas gaus mamos, tėčiai ar seneliai. Specialistai siūlo radikaliai keisti dabartinę išmokų tvarką. Pavyzdžiui, mokėti skirtingą sumą pinigų neatsižvelgiant į sukauptą stažą, kaip reikalaujama dabar, arba iš viso – visiems skirti fiksuoto dydžio išmoką.

2020 metai įsimins ne tik kaip pandeminiai metai. Praėjusiais metais siautusios gamtos stichijos sukėlė tris kartus daugiau įvykių nei 2019-asiais: vasarą nuo ledukų krušos kentėjo žmonių automobiliai, vėjas plėšė stogus, lietūs užpylė namų rūsius. Draudikams teko išmokėti dvigubai daugiau žalų nei užpernai. Ypač vėjuotas, audringas ir daugiausia nuostolių atnešęs buvo pernai metų birželis.

Pandemijai skaudžiai palietus darbo rinką, dalis įmonių bankrotus skelbia pačios ar yra likviduojamos, nes tapo nemokiomis. Abiem atvejais darbuotojai lieka su daugybe neatsakytų klausimų: ar atgaus jiems priklausantį darbo užmokestį, kokios išmokos priklauso, kur reikia kreiptis.  Garantijos bankrutuojant darbdaviui priklauso darbuotojams, kurių darbdaviams iškelta bankroto byla ar įmonė yra likviduojama, nes tapo nemoki.

Daugiausiai darbuotojų į prastovas pernai buvo išleidęs maitinimo tinklas „Delano” ir elektronikos gamintoja „PKC Group Lithuania“, o didžiausią valstybės finansinę paramą už juos gavo sanatorijos „Eglė“ ir „Belorus“ bei „Delano“, pranešė Užimtumo tarnyba.  Ji BNS patikslino, kad abi sanatorijos gavo po 1,1 mln. eurų, o „Delano“ – 804,5 tūkst. eurų subsidijų.  Didžiausią valstybės finansinę paramą, be to, gavo „Amber Food” (776,2 tūkst.

Vyriausybei paskelbus karantiną, dalis savarankiškai dirbančių asmenų buvo priversti nutraukti arba iš dalies apriboti savo veiklą. Nuo pandemijos nukentėję savarankiškai dirbantys asmenys gali gauti fiksuoto dydžio išmoką, atidėti „Sodros“ įmokų mokėjimą, jie taip pat laikinai atleisti nuo PSD mokėjimo, gali gauti ligos išmokas nesergančio vaiko priežiūrai, dalis jų turi teisę į nedarbo išmokas.

Nuo šių metų pradžios buvo indeksuotos pensijos, perskaičiuotos kai kurios kitos išmokos. Planuojama, kad jau nuo šios savaitės gyventojai gaus jas į bankų sąskaitas, galės pasiimti patys ar sulaukti namuose.

Nuo išmokų žmogui gimus ar mirus, atlyginimų ar mokesčių – pradėjus šiuos metus įsigalioja daugybė naujovių, nuo kurių priklausys daugelio gyventojų pajamos ir išlaidos. Tikėtina, kad pinigų į rankas šiemet nemažai lietuvių gaus daugiau. Kita vertus, kai kurios išlaidos privers labiau patuštinti kišenes. Naujienų portalas tv3.lt primena svarbiausius pokyčius, susijusius su atlyginimais, pensijomis, kitomis išmokomis, taip pat mokesčiais ir būtinomis išlaidomis.

Pandemijai  tęsiantis darbdaviai, darbuotojai, nepasiturintys gyventojai, būtinybei atsiradus mažus ar negalią turinčius vaikus namuose prižiūrintys tėvai ir kitais metais galės naudotis valstybės pagalbos priemonėmis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokios valstybės paramos nuo pandemijos nukentėję šalies gyventojai sulauks kitąmet. „Vos pradėjusi darbą naujoji Vyriausybė iš karto ieškojo galimybių ir išteklių paremti pandemijos paliestus žmones.

Nuo sausio padidės nedarbo išmoka, apdraustieji gaus didesnes ligos išmokas, mažės socialinio draudimo įmokų „lubos“. „Sodra“ primena, kokių pokyčių 2021 metais sulauks dirbantieji.  Dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) augimo kitais metais augs nedarbo išmokos. Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – kintama ir pastovioji, kurios dydis priklauso nuo MMA. Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios MMA.

Pandemijai tebesitęsiant, kitų metų pradžioje ir toliau galios karantino apribojimai.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokiais atvejais išduodamas nedarbingumo pažymėjimas nesergančio vaiko priežiūrai ir kada skiriama didesnė ligos išmoka susirgus COVID-19 vykdant profesinę veiklą.

Ekonomikos profesorius Romas Lazutka siūlo reformuoti vaiko priežiūros išmokas ir steigti universalią išmoką šeimoms už vaikų priežiūrą. Ji, profesoriaus siūlymu, kiekvienam tėvui ar motinai būtų mokama vienoda iš valstybės biudžeto, iki vaikui sueis treji metai. Taip pat išmoka nepriklausytų nuo tėvų užimtumo ar uždarbio. Tokias rekomendacijas Vilniaus universiteto ekonomikos profesorius R. Lazutka antradienį teikia valdžios atstovams.

Gruodį mokamos pensijos visus gavėjus pasiekė iki Kalėdų, o nuo sausio „Sodra“ pradės mokėti vidutiniškai 38 eurais didesnes senatvės pensijas. Didesnių sumų sulauks ir netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijų bei šalpos išmokų gavėjai. Gyventojai, gaunantys išankstines senatvės pensijas ir šalpos išmokas, padidėjimą pajus nuo vasario, kadangi šios išmokos mokamos už praėjusį, o ne už einamąjį mėnesį, rašoma „Sodros“ pranešime spaudai.

Jeigu netekote darbo ir pajamų, tapo sunku išlaikyti šeimą, galite pasinaudoti valstybės teikiama parama: darbo paieškos išmoka, nedarbo socialinio draudimo išmoka, ilgalaikio darbo išmoka ar pinigine socialine parama nepasiturintiems. DARBO PAIEŠKOS IŠMOKA. Į darbo paieškos išmoką gali pretenduoti asmenys, kurie neteko darbo ne anksčiau kaip 3 mėn. iki ekstremalios situacijos ar karantino paskelbimo.

Kiekvienam gimusiam vaikui ar įvaikintam vaikui, neatsižvelgiant į tai, ar jam gimus vienkartinė išmoka jau buvo išmokėta, būtų skiriama 250 bazinių socialinių išmokų dydžio (10 tūkst. eurų) vienkartinė išmoka. Tokia pat išmoka būtų skiriama ir vaikui, kuriam globa nustatyta šeimoje ar šeimynoje, iki jam sukaks pusantrų metų, jeigu ši išmoka nebuvo išmokėta jam gimus ar pirmą kartą nustačius globą.

Trečiadienį Seimas patvirtino kitų metų „Sodros“ biudžetą, o kartu ir indeksavimo koeficientą, kuriuo nuo 2021 m. bus padidintos senatvės ir kitos pensijos. Vis dėlto vieniems gyventojams pensijos augs dešimt kartų sparčiau nei kitiems. Kita vertus, pinigų naujos vienišų asmenų išmokoms nėra numatyta. Už biudžeto projektą balsavo 114 Seimo nariai, balsavusių prieš nebuvo, o 11 susilaikė.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė iš esmės teigiamai vertina Seimo patvirtintą 2021 metų biudžetą. Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis perspėja, kad biudžete numatyta parama verslui gali būti nepakankama. „Krizinis pandeminio karo biudžetas.

Trečiadienį Seimas sprendžia, ar galutinai pritarti patobulintiems Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) fondo ir Valstybinio socialinio draudimo („Sodros“) fondo kitų metų rodiklių ir su jais susijusiems įstatymų projektams. „Sodros“ biudžete siūloma patvirtinti apie 5,13 mlrd. eurų sieksiančias kitų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamas ir 4,99 mlrd. eurų išlaidas.

Seimo valdantieji ir opozicija siūlo kiek sumažinti Vyriausybės pasiūlytas maksimalias subsidijas už darbuotojų prastovas per karantiną.   Maksimalią subsidiją siūloma sumažinti nuo Ministrų kabineto numatytų dviejų minimalių mėnesio algų (1284 eurų) iki pusantros MMA (963 eurų).    Tokiai pataisai trečiadienį pritarė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas.  Jo pirmininko konservatoriaus Mindaugo Lingės teigimu, tokį sprendimą lėmė finansinės valstybės galimybės.

Seimas antradienį priėmė 2021 metų biudžetą. BNS žurnalistų komanda įvertino, kaip naujas šalies iždas pakeis skirtingų žmonių pajamas. Pensininkai Dėl pensijų indeksavimo senatvės pensijos didės 9,58 procento. Tiek pat didės ir išankstinės pensijos, netekto darbingumo pensijos, našlių ir našlaičių pensijos. Skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2021 metais pasieks 440 eurus, o vidutinė pensija 413 eurus  –  atitinkamai 40 ir 36 eurais daugiau nei šiemet.

Seime į priekį juda buvusių valdančiųjų inicijuotas siūlymas kitąmet nuo 60 iki 70 eurų didinti universalią vaiko išmoką. Seimas antradienį apsvarstęs bendru sutarimu pritarė tokiai išmokų vaikams įstatymo pataisai. Dar liko vienas balsavimas dėl pataisos priėmimo. Pakoregavus universalios vaiko išmokos koeficientą, vaiko pinigai kitąmet augtų dešimčia eurų – iki 70 eurų už vaiką. Vaiko išmoka nustatoma pagal bazinės socialinės išmokos (BSI) dydį.

Antradienį posėdyje Seimas priėmė 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, kuriame įtvirtinta, kiek, kokioms reikmėms bus skirta lėšų ir kiek mokėsime mokesčių. Už biudžeto projektą balsavo 77 Seimo nariai, prieš buvo 2, o susilaikė 49. „Šiandien Seime priimtas 2021 m. biudžetas nėra tradicinis.

Nedarbingumo išmokas už kelis prižiūrimus nuotoliniu būdu besimokančius mažamečius vaikus galės gauti ir abu tėvai, išmokos bus numatytos ir už namuose likusius darželinukus, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Jeigu yra du-trys vaikai šeimoje ir tikrai sudėtinga vienam šeimos nariui pasirūpinti vaikais – apie tai kaip tik diskutuojame. Manome, kad tikrai turėtu būti galima nedarbingumą pasiimti ir abiem tėvams.

2020 metais įvesti mokesčiai ir valstybės siūlomos subsidijos sukėlė nemažai painiavos, todėl portalas Autoplius.lt apžvelgė ir susistemino pagrindines su automobilių pirkimu, pardavimu ir registravimu susijusias naujoves.  Pagrindinės temos – tai taršos mokestis ir galimybė gauti subsidiją utilizuojant seną, arba perkant naują automobilį.  Pradėkime nuo subsidijų.

Net menkiausios užuominos apie vaiko pinigus audrina visuomenę. Garbinami juos didinti žadantys politikai, o minintys galimus sistemos pokyčius – linčiuojami. Būtent tokioje nepavydėtinoje situacijoje kadencijos pradžioje atidūrė valdantieji, užsiminę apie norą keisti universalių išmokų vaikams mokėjimą. Ir nors politikai ramina, kad 2021-iesiems vaiko pinigai suplanuoti ir pinigų biudžete jiems yra, atsakyti, kokia šių išmokų ateitis, – sudėtinga.

Seime prieš galutinai priimant kitų metų valstybės biudžetą ir jį lydinčius kitus teisės aktus, registruotas pasiūlymas vaikus prižiūrintiems tėvams, kurie negali dirbti nuotoliniu būdu, mokėti ligos išmokas. Penktadienį tokį pasiūlymą keičiamam Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisoms registravo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai Seime atstovaujantys parlamentarai Linas Kukuraitis ir Tomas Tomilinas.

Ketvirtadienį vakare Seimas po antrojo svarstymo pritarė atnaujintam kitų metų valstybės biudžeto projektui, taip pat kitiems įstatymų projektams dėl mokesčių ir išmokų kitais metais. Tačiau žadėtoms naujosios vienišų asmenų išmokoms lėšų juose nenumatyta.

Trečiadienį kartu su naujausiu kitų metų valstybės biudžeto projektu Vyriausybė tvirtina ir daugelį kitų įstatymų pataisų. Jose numatyta, kad palyginti su dabartinėmis, gerokai išaugs darbdaviams mokamos subsidijos į prastovas išleistų darbuotojų algoms kompensuoti. Taip pat kiek pasikeis išmokos tiems, kas darbo neteko dėl karantino. Jų negaus ilgalaikiai bedarbiai ir studentai. Šiuo metu subsidijos siekia 70 proc. arba 90 proc.

Kaip tarė, taip padarė – Seimo narys Antanas Guoga Seime ieško paramos savo žadėtam įstatymui, kuriuo už kiekvieną gimusį vaiką Lietuvoje šeimai būtų mokama po 10 tūkst. eurų. Savo ruožtu ekonomikos profesorius Romas Lazutka A. Guogos idėją tiesiai šviesiai vadina idiotiška. Dar lapkritį Darbo partijos frakcijos narys A. Guoga piktinosi neišgirdęs konkrečių premjerės Ingridos Šimonytės pasiūlymų, kaip Vyriausybė planuoja skatinti gimstamumą Lietuvoje.

Naujajai centro-dešiniųjų Vyriausybei žadant našlių pensijas keisti vienišų žmonių pensijomis, paskirtoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad iki 30 eurų siekianti išmoka gali būti pradėta mokėti nuo 2021-ųjų liepos.  Pasak Monikos Navickienės, dabar biudžete ieškoma lėšų. Jeigu jų nebus rasta, išmoka bus nukelta į 2022 metus.  Ji teigė, kad nauja pensija 2021 metais galėtų siekti maždaug 28 eurus – tokia dabar yra vidutinė našlio pensija.

Gerais darbais ir ūkiškumu pagarsėjęs Panevėžio klebonas paskelbė karą prie bažnyčios elgetaujantiems varguoliams. Vietoj to, pasiūlė jiems karštos sriubos ir maisto davinį. Bet ne visoms elgetoms tai patinka. Pasirodo didžioji dalis su ištiesta ranka ant laiptų klūpi toli gražu ne dėl tuščio pilvo, jiems reikia pinigų velnio lašams pirkti.

Kadenciją baigiantis premjeras Saulius Skvernelis pripažino kad jo Vyriausybės paskirta 200 eurų darbo paieškos išmoka nebuvo tinkama priemonė. Ši išmoka mokama iki šių metų pabaigos, siekiant paremti per koronaviruso krizę darbo netekusius žmones.

Pirmadienį Seime oficialiai registruota paskirtosios premjerės Ingridos Šimonytės būsimos Vyriausybės programa. Be kita ko, joje numatyta keisti dabartinę našlių pensijų sistemą, tačiau taip pat atsisakyti kai kurių lengvatų. „Mažinsime pajamų nelygybę ir skurdą, numatydami atitinkamas kompleksines mokestines ir finansines priemones.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokia valstybės parama dar gali pasinaudoti darbuotojai, darbdaviai, dirbantys savarankiškai, šeimos, auginančios vaikus, senjorai ir nepasiturintys žmonės iki 2020 metų pabaigos. Dalis pagalbos priemonių, skirtų sumažinti COVID-19 pasekmes šalies gyventojams, galios ir kitais metais, tačiau dalies jų galiojimas jau artėja į pabaigą, rašo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Gruodį „Sodra“ baigs mokėti 200 eurų dydžio vienkartines išmokas senatvės ir kitų socialinio draudimo pensijų bei šalpos išmokų gavėjams. Nuo rugpjūčio išmokų sulaukė beveik 900 tūkstančių gyventojų. 200 eurų išmokai gauti nereikia atskiro prašymo, tačiau gyventojai, kurie išeina į pensiją gruodžio mėnesį, turėtų nedelsdami kreiptis dėl pensijos skyrimo. Didžiąją dalį gavėjų, turinčių teisę gauti vienkartinę 200 eurų išmoką, valstybės parama pasiekė iki rugpjūčio pabaigos.

Vyriausybė trečiadienį toliau svarstys dėl naujų subsidijų nuo karantino apribojimų nukentėjusiems verslams. Ekonomikos ir inovacijų ministerija Vyriausybės pasitarime siūlo pritarti kriterijams, kuriuos atitinkančios įmonės galės pretenduoti į paramą, bei dėl karantino ribojamų veiklų sąrašui.

Gruodžio mėnesį beveik visas išmokas ir pensijas gyventojams planuojama išmokėti iki Kalėdų, o kai kurie gavėjai šį mėnesį gaus netgi po dvi išmokas, praneša „Sodra“. Įprastai pirmiausia pradedamos mokėti pensijos. Pirmieji gavėjai banko sąskaitose jas ras jau kitą savaitę – gruodžio 9–12 dienomis. Gyventojai, kurie pensijas įprastai gauna vėliau – antroje mėnesio pusėje, bei tie, kuriems pensijos pristatomos į namus – jų sulauks iki Kalėdų.

Nors dėl COVID-19 pandemijos ir karantino augo išlaidos kai kurioms išmokoms, „Sodra“ toliau laiku vykdo visus savo įsipareigojimus. Lapkričio išmokos pasiekė gyventojus nevėluodamos. Lėšų pensijoms, nedarbo, ligos ir kitoms išmokoms nepritrūks taip pat ir ateityje. „Sodros“ biudžetas yra tvarus, sukauptų lėšų pakanka pensijoms, ligos, nedarbo ir kitoms išmokoms mokėti.

Rugsėjį pritarusi planui nuo gruodžio skirti 100 eurų išmokas švietimo įstaigų darbuotojų atostogoms, darbą baigianti Vyriausybė galutinai atsisakė šios idėjos. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad ministro Algirdo Monkevičiaus iniciatyva, kuriai iš esmės rugsėjį pritarė Vyriausybė, nukelta dėl karantino ribojimų ir dėl to, jog analogiška priemone nespėjo pasinaudoti medikai.

Telšiuose gimusi, filosofiją ir mokesčių administravimą studijavusi Monika Navickienė įvardijama kaip Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė į socialinės apsaugos ir darbo ministres. Koks jos požiūris į aktualiausias šios srities problemas ir galimus sprendimus? 39 metų politikė buvo išrinkta Seimo nare antrą kartą iš eilės – parlamente ji dirbo Socialinių reikalų ir darbo komitete, tad šiais reikalais, panašu, yra pasidomėjusi.

„Sodra“ jau moka specialias vienkartines ir periodines išmokas smulkiesiems ūkininkams, tačiau dėl šių išmokų prašymus kol kas pateikė tik kiek daugiau nei trečdalis pretendentų jas gauti, o terminas ribotas – liko mažiau nei mėnuo prašymui pateikti. „Sodrai“ prašymus mokėti išmoką yra pateikę apie 33 tūkst. smulkiųjų ūkininkų, nors, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, pretendentų ją gauti yra per 80 tūkst.