išmokos

Šiemet darbus mokyklose mesti sugalvoję pedagogai susidūrė su neplanuota dilema. Pasirodė, kad valstybei išmokėti išeitines išmokas mokytojams prireiks penkiskart daugiau lėšų, nei numatyta valstybės biudžete. Tiesa, ir pedagogų profsąjungos, ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pedagogus ramina, teigdami, kad lėšų trūkumas jau išspręstas, o išeitinės išmokos bus išmokėtos iki liepos pabaigos. 2017 m. Lietuvos švietimo ir mokslo šakos darbuotojai pasirašė kolektyvinę sutartį.

Pirmąjį mėnesį po karantino nedarbo išmokų gavėjų skaičius vis dar žymiai didesnis, nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tėvams grįžus į darbus, o vaikams – į darželius, pastebimai sumažėjo ligos išmokas dėl ekstremaliosios situacijos gaunančiųjų skaičius. Pasibaigus ugdymo procesui mokyklose, baigtas ligos išmokų mokėjimas tėvams, kurie karantino metu prižiūrėjo pradinukus namuose. Ligos išmokos už nesergančius vaikus nebemokamos ir darželinukų tėvams, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Pandemijos sunkmetis jau grasina ir pensijoms. Nors Lietuvoje pensijos vienos mažiausių visoje Europos Sąjungoje, gali būti, kad kitąmet, kaip žadėta, jos nebedidės. Įstatymas draudžia jas kelti šalį užklupus sunkmečiui. Prezidentas Gitanas Nausėda su ministru Linu Kukuraičiu jau svarsto, kaip bėdą spręsti – pensijas įšaldyti ar taisyti įstatymą ir visgi jas didinti. Tačiau iš kokio katilo paimtų pinigų joms kelti, neaišku. Dėl koronaviruso Lietuvą užklupęs sunkmetis jau grasina ir pensijoms.

Užbaigus pensijų kaupimo reformą, „Sodra“ nuo liepos pradeda mokėti privačiuose pensijų fonduose sukauptų pensijų anuitetus.  Pensijų anuitetus iš „Sodros“ turės įsigyti tie antros pakopos pensijų kaupimo dalyviai, kurie bus sukaupę 10 tūkst. ir daugiau eurų. Ši riba kas penkerius metus bus indeksuojama.

Apie 40 tūkstančių nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusių smulkių ūkininkų gaus 200 eurų išmokas. Laisvosios rinkos instituto ekspertai tokias paramos dalybas vadina priešrinkiminiu pasitaškymu pinigais – esą paramą gaus ir tie ūkininkai, kuriems jos išvis nereikia. Ekologiškas braškes Vilkaviškio rajone Gižų kaime auginantis Evaldas Samuolis džiaugiasi, kad smulkūs ūkininkai galės pretenduoti į 200 eurų išmoką.

Nuo liepos 1 d. keičiasi maksimalių ir minimalių ligos, maksimalių tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo išmokų dydžiai. Išmokos, kaip ir anksčiau, priklausys nuo gyventojų draudžiamųjų pajamų, tačiau paauga kai kurių išmokų „grindys“ ir „lubos“, rašoma pranešime spaudai. Minimalus ir maksimalus kai kurių socialinio draudimo išmokų dydis keičiasi dėl to, kad jis priklauso nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio, o šis yra perskaičiuojamas kiekvieną ketvirtį.

Seimas galiausiai priėmė Užimtumo įstatymo pataisas, kuriomis nutarta skirti vienkartinę arba periodinę 200 eurų išmoką smulkią žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims, jeigu jie Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu atitiks nustatytas sąlygas.

Seimas apsispręs dėl paramos nuo koronaviruso krizės nukentėjusiems smulkiems ūkininkams.   Maždaug 30 tūkst. ūkininkų, kurie neturi pajamų iš darbo santykių arba yra užregistravę bedarbiais, siūloma mokėti vienkartinę 200 eurų išmoką. Už visus tris karantino mėnesius po 200 eurų subsidijas siūloma skirti 9 tūkst. ūkininkų, kurie turi darbą ir gauna pajamų, bet ne daugiau kaip minimalią algą.

Lietuvos kultūros taryba skyrė dar 103 vienkartines kompensacines išmokas savarankiškai dirbantiems kūrėjams, tai yra ketvirtadalis per antrąjį etapą išmokų prašiusių kūrėjų. Antrasis etapas priimant savarankiškai dirbančių kūrėjų, nukentėjusių nuo koronaviruso sukeltos krizės, paraiškas vyko gegužės 28 dieną. Paraiškų priėmimas netruko nė dienos, jis sustabdytas sulaukus 422 prašymų.

Karantinas baigėsi, tačiau paliko savo pėdas daugelio mūsų gyvenimuose. Kas neteko darbo, kam sumažėjo atlyginimas ir tuo pačiu padaugėjo rūpesčių. Kaip išgyventi visiems, o ypač – auginantiems vaikus? Valstybė tėveliams tiesia pagalbos ranką.

Po koronaviruso pandemijos Lietuva į šalį turistus vilios neįprastais būdais. Valdžia užsimojo turistams kompensuoti kas trečią Lietuvoje praleistą naktį – apgyvendinimo paslaugos su maitinimu užsienio svečiams nekainuos. Viešbučių ir restoranų asociacija tikina, kad vien tokių priemonių atgaivinti turizmą nepakanka. O kai kurie ekonomistai skeptiškai vertina ir tokias valdžios akcijas ir ragina nemėtyti šimtų tūkstančių eurų į balą.

Valdantieji jau ruošiasi didesnių pandeminių vaiko pinigų išmokėjimui. Prezidentui Gitanui Nausėdai pasiūlius, Seimas nusprendė liepą vaikams skirti trigubo dydžio išmokas. Tiesa, vyriausybė jau nuogąstauja, kas bus vėliau. Seimas dar pernai įstatymu pasižadėjo vaiko pinigus kitąmet toliau didinti bent 10 eurų. Tačiau, ar bus iš ko? Vaikai džiaugiasi vasariškais orais ir pramogomis, o tėvai jau skaičiuoja, kur išleis papildomus vaiko pinigus.

Prezidentas Gitanas Nausėda padėkomis apdovanojo 18 pavyzdingų tėvų iš visos Lietuvos, daugiausia tų, kurie užaugino būrius savų ir svetimų vaikų. Prezidentas ceremonijos metu pasidalijo istorija, kaip daugiau nei prieš 40-imt metų tėtis jį slaugė po vos tragiškai nesibaigusios dviračio avarijos. Tiesa, medalių „Už nuopelnus Lietuvai“, kokius gauna moterys, vyrai negavo. Mat, pagal galiojančius įstatymus tokius medalius už puoselėjamą šeimos gali gauti tik mamos.

Artėjant rinkimams Seimas trykšta dosnumu. Vaikams jau ruošiamos išmokos po 120 ir 200 eurų. Priešpensinio amžiaus dirbantiesiems, atsidūrusiems prastovose algas žada apmokėti valstybė. Bet tuo gerumas nesibaigia – rudeniui ruošiama ir dar viena kalendorinė šventė – senelių diena, kuriai seimūnai trokšta tokios pačios svarbos kaip ir neseniai minėtai motinos dienai bei savaitgalį artėjančiai tėvo dienai. Sutuoktiniai Neringa ir Romas džiaugiasi šylančiais orais ir augančiomis dukromis.

Seimas ketvirtadienį priėmė pataisas, kuriomis baigiamas ligos išmokų mokėjimas už nesergančius vaikus, kuriuos per karantiną tėvai prižiūrėjo namie. Už pradinių klasių mokinius išmokos nebebus mokamos nuo birželio 8 dienos, nes baigiasi jų mokslo metai, o už darželinukus, priešmokyklinukus ir specialiąsias mokyklas lankančius mokinius su negalia – nuo pataisos įsigaliojimo. Įstatymo pataisa įsigalios kitą dieną po prezidento pasirašymo.

Ketvirtadienį Seimas turėtų galutinai balsuoti už įstatymą, kuriuo būtų padidintos subsidijos prastovose esančių 60 metų ir vyresnių darbuotojų darbo užmokesčiui. Jos kompensuotų vyresnių darbuotojų algas pusmetį po to, kai baigsis karantinas. Už įstatymo projektą balsavo 107 Seimo nariai, prieš buvo 2, o susilaikė – 6. Kad įstatymas įsigaliotų, jį dar turi pasirašyti prezidentas.

Seime toliau skinasi kelią subsidijos priešpensinio amžiaus darbuotojams. 60-mečiams ir vyresniems valdantieji žada dešimtadaliu didesnes subsidijas nei kitiems darbuotojams. Vyriausiems darbuotojams per sunkmetį esą labiausiai gresia atleidimas, tad valdantieji pinigais viliasi suminkštinti darbdavių širdis. Opozicija tai vadina rinkėjų papirkinėjimu ir gresiančios atleidimų bangos vilkinimu iki rinkimų.

Nuo karantino pradžios išmokoms už kūrybines prastovas paskirstyta per 620 tūkst. eurų, pranešė kultūros ministras. Jo duomenimis, šios išmokos skirtos 344 meno kūrėjams. „Paraiškų priėmimas ir tenkinimas vyksta nuolat“, – trečiadienį per Seimo Kultūros komiteto posėdį sakė Mindaugas Kvietkauskas. Vieno mėnesio minimalios algos dydžio – 607 eurų – išmokos už prastovas mokamos tris mėnesius. Pretenduoti į jas gali tik meno kūrėjo statusą turintys asmenys.

Karantino metu įmonės ir įstaigos laikosi visų saugumo reikalavimų. Dalis jų klientus vis dar aptarnauja nuotoliniu būdu. Tačiau švelnėjant karantinui kyla nesusipratimų. Palangiškė gavusi elektroniniu paštu kvietimą apsilankyti Užimtumo tarnyboje taip ir padarė. Tačiau rado užrakintas duris. O Užimtumo tarnyba tvirtina, kad į gautą laišką reikėjo nereaguoti ir konsultuotis nuotoliniu būdu.

Seimui svarstant, ar leisti dirbantiems seneliams per karantiną prižiūrėti anūkus ir gauti nedarbingumo išmoką, tokia galimybe galėtų pasinaudoti dar apie 200 žmonių, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė. Eglės Radišauskienės teigimu, pataisos dėl ligos išmokų seneliams galiotų atgaline data – nuo kovo 16-osios, kai buvo paskelbtas karantinas.

Lietuvos darbo užmokesčio fondas, kurį lemia dirbančiųjų skaičius ir jų vidutinės darbo pajamos, balandį buvo beveik 220 mln. eurų (14 proc.) mažesnis nei prieš koronaviruso krizę vasarį, tačiau sumažėjusias įmonių galimybes darbuotojams mokėti darbo užmokestį iš dalies amortizavo valstybės parama, teigia „Sodros“ direktorė.

Birželio mėnesį dalis senjorų sulauks didesnių pensijų, daugiau gyventojų pasieks nedarbo išmokos, tačiau baigiantis mokslo metams ir nelikus apribojimų veikti ugdymo įstaigoms, ligos išmokų mokėjimas bus baigiamas daugeliui tėvų, kurie iki šiol namuose prižiūrėjo vaikus. Daugelis senjorų, gaunančių pensijas į sąskaitas mokėjimo įstaigose, priklausomai nuo to, kurio banko paslaugomis naudojasi, sulauks lėšų nuo birželio 9 iki 12 dienos.

Ketvirtadienį Seime paskubomis svarstomos Vyriausybės patvirtintos Užimtumo įstatymo pataisos. Jomis keičiama karantino metu nustatyta tvarka, kaip mokamos subsidijos prastovose buvusių darbuotojų darbo užmokesčiui. Po pateikimo už pataisas balsavo 74 Seimo nariai, 2 buvo prieš, o 19 susilaikė. Dabar pataisas svarstys Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o jau kitą savaitę jos turėtų būti priimtos galutinai.

Seimui ketvirtadienį teikiamos pataisos, kuriomis Vyriausybė siūlo mokėti subsidijas darbdaviams, ekstremalios situacijos ar karantino metu išleidžiantiems 60 metų ir vyresnius darbuotojus į prastovas. Valdantieji tikina, kad tai atgrasys verslą nuo senjorų atleidimo, o patys žmonės išvengs skurdo grėsmės. „Mes pritariame viskam, ką mūsų Vyriausybė siūlo“, – paklaustas, ar valdantieji pritars ministrų kabineto siūlymui, atsakė valstiečių frakcijos lyderis Ramūnas Karbauskis.

Karantino metu užsivėrus ugdymo įstaigoms dirbantys tėvai ar globėjai įgijo galimybę prižiūrėti savimi negalinčius pasirūpinti vaikus namie ir gauti ligos išmoką iš „Sodros“. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiūlė įstatymo pataisą, kad dar tęsiantis ekstremaliai situacijai ir karantinui būtų aiškiai nustatoma ligos išmokų mokėjimo pabaiga – išmokos už nesergančių vaikų priežiūrą būtų mokamos tik tais atvejais, kai lieka apribojimų veikti ugdymo įstaigoms.

Vyriausybė trečiadienį pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui dėl papildomų išmokų vaikams, siekiant pagerinti šeimų padėtį per koronaviruso epidemiją ir per didesnį vartojimą paskatinti ekonomiką. Klausimą Vyriausybės posėdyje pristatęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pasiūlė pritarti įstatymo projektui, tačiau tuo pačiu teigė, jog Seimas projektą turėtų tobulinti.

Nuo pirmadienio į mokyklas leidžiama grįžti pradinių klasių ir specialiųjų mokyklų mokiniams. Mokyklos gali rinktis, ar iki ugdymo proceso pabaigos tęs mokymą nuotoliniu būdu, ar leis mokiniams fiziškai sugrįžti į klases. Nuo mokyklų pasirinkimo priklausys namuose pradinukus ir vaikus su negalia iki 21 metų prižiūrinčių tėvų bei globėjų veiksmai – dalis galės grįžti į darbą, dalis tęs nedarbingumą vaiko priežiūrai. Tokia situacija truks iki ugdymo proceso pabaigos.

Seimas pradėjo svarstyti du skirtingus siūlymus, kurie sumažintų finansinę naštą šeimoms su vaikais, kad būtų lengviau išbristi iš krizės po pandemijos. Vienas jų – tai prezidento Gitano Nausėdos siūlymas skirti vienkartinę išmoką šeimoms su vaikais. Kitas – parlamentarių siūloma PVM lengvata kūdikių maisto produktams ir sauskelnėms. Ekonomistai šiuos įstatymo projektus vertina kritiškai, tačiau pabandė įžvelgti, kuris iš jų yra geresnis.

Opozicijos lyderis konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis sako, kad prezidento pasiūlymai dėl darbo mokesčių mažinimo ir papildomų išmokų šeimoms su vaikais turi būti svarstomi peržiūrint biudžetą. „Dar praeitos savaitės susitikime su prezidentu minėjau, kad be nematant viso biudžeto tokį dovanų lietų sunku vertinti. Tikimės, kad prezidentas pareikalaus, kad jo pasiūlymai būtų svarstomi kartu peržiūrint ir biudžetą“, – BNS penktadienį sakė G. Landsbergis.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasiūlė laikinai sumažinti darbo mokesčius ir skirti vienkartines išmokas šeimoms su vaikais, siekiant skatinti ekonomiką krizės metu. Papildomą 500 mln. eurų paketą prezidentas pateikė, kai pasirašė Seimo priimtą įstatymą dėl vienkartinių 200 eurų išmokų pensininkams ir kai kurioms kitoms socialinėms grupėms. G. Nausėda siūlo sumažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą nuo 20 iki 15 proc.

Nedarbo išmokų gavėjų skaičius per metus – balandį, palyginti su pernai balandžiu – išaugo ketvirtadaliu, pranešė „Sodra“. Jiems gegužę bus išmokėta per 26 mln. eurų, kai tuo tarpu pernai tą patį mėnesį išmokos siekė 15 mln. eurų.   Preliminariais duomenimis, nedarbo išmokas už balandį gaus 76 tūkst., prieš metus jas gavo 58,9 tūkst. žmonių.    Balandį „Sodra“ nedarbo išmokas paskyrė per 17 tūkst. naujų bedarbių, juos išmokos pasieks po  gegužės 20-osios.

Visi sprendimai dėl neįgalumo, darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių, kurių galiojimas baigiasi karantino metu, bus automatiškai tęsiami visą karantino laikotarpį ir dar 3 mėnesius pasibaigus karantinui. Tas pats būtų taikoma, jei sprendimo galiojimas baigiasi netrukus po karantino – tai reiškia, kad 3 mėnesius nuo karantino pabaigos datos galios iki tol priimtas sprendimas dėl negalios.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia dar nepriėmęs sprendimo, ar pasirašys įstatymą dėl 200 eurų išmokų pensininkams, socialiai remtiniems bei ieškantiems darbo žmonėms, rašo portalas lrt.lt. Pasak G. Nausėdos, jis pritaria pačiai išmokų idėjai, tačiau nori, kad parama pasiektų daugiau visuomenės grupių, įskaitant šeimas su mažais vaikais, ir kad lėšos būtų išmokėtos anksčiau nei vasaros pabaigoje. Anot prezidento, jis svarsto galimybę parengti savo siūlymus, o Seimo priimtą įstatymą vetuoti.

Seime liko paskutinis balsavimas dėl pensijų anuitetų, kuriuos nuo liepos iš pensijų kaupimo fondų perims „Sodra“, neapmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu (GPM).   Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė tokiai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisai ir dėl jos apsispręs kitą savaitę.

Seimui ketvirtadienį nusprendus pensininkams ir kitų socialinių išmokų gavėjams bei ieškantiems darbo žmonėms rugpjūtį skirti vienkartines 200 eurų išmokas, socialinės apsaugos ir darbo ministras sako, kad pinigų mokėjimas anksčiau yra neįmanomas, nebent būtų peržiūrimi visų išmokų prioritetai. Tačiau tai, anot jo, būtų socialiai neteisinga.

Netylant diskusijoms dėl galimybės išmokėti vienkartinę 200 eurų išmoką pensininkams ir kitiems pašalpų gavėjams anksčiau nei rugpjūtį, „Sodros“ vadovė sako, jog tai padaryti būtų galima tik atsisakius kai kurių kitų įstatymais nustatytų išmokų mokėjimo.  Pasak Jolitos Varanauskienės, papildomam darbui dabar neužtenka resursų, todėl prioritetus turėtų sudėlioti politikai.  „Šį kartą ne pinigų klausimas, turime žmogaus darbo valandų klausimą. Turime tiek valandų ir tiek darbų.

Prezidentūra teigia, kad jos neįtikina valdančiųjų argumentai, jog vienkartinės 200 eurų išmokos pensininkams ir kai kurioms kitoms socialinėms grupėms negalima išmokėti anksčiau nei rugpjūtį dėl techninių priežasčių. „Natūralu, kad kyla klausimas dėl išmokėjiimo laiko. Šokas ekonomikoje vyksta šiuo metu, karantino laikotarpiu, ir būtent to pozityvo ir lėšų ekonomikai įpūsti labiausiai reikia šuo metu.

Ketvirtadienį ypatingos skubos tvarka Seime priimti įstatymų projektai, kuriuos įgyvendinus, šimtams tūkstančių šalies gyventojų būtų skirtos didesnės ar mažesnės išmokos dėl šiuo metu susidariusios padėties. Naujas išmokas gaus ir darbuotojai, ir studentai, dirbantys savarankiškai, taip pat pensininkai.

Kam Seimo nariui pensininkui, uždirbančiam porą tūkstančių eurų, reikalinga dviejų šimtų eurų išmoka gelbėtis nuo koronaviruso krizės? Toks ir daug kitų klausimų virė Seimo salėje svarstant vienkartinės išmokos senjorams planą. Visgi per pirmąjį balsavimą opozicija nedrįso smarkiau pasipriešinti valdantiesiems, nors ir toliau kartoja, kad šie išmokomis tiesiog bando papirkti rinkėjus. Tuo metu valdantieji ir toliau tikina, kad pinigai pensininkus pasieks tik rugpjūtį.

Gegužę pirmosios nedarbo išmokos pasieks tuos bedarbius, kurie dėl epideminės situacijos buvo atleisti ir Užimtumo tarnyboje registravosi balandį. Nedarbo išmokos bus pradėtos mokėti nuo gegužės 20 dienos ir visus jų gavėjus pasieks iki mėnesio pabaigos, rašoma pranešime spaudai. Kitos – ligos, motinystės socialinio draudimo išmokos bei pensijos gyventojams gegužę taip pat mokamos pagal nustatytą grafiką.

Esant galimybei, pensininkai gaus ne šiuo metu žadamas vienkartines, o pakartotines 200 eurų išmokas, teigia Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis. Jis teigia, kad iki šiol tai buvo neįmanoma, mat buvo privaloma kaupti „Sodros“ rezervą. „Galbūt tai jus šokiruos arba opoziciją ypatingai šokiruos – jeigu bus įmanoma, tokia išmoka bus daroma dar sykį ir dar sykį.

Valdantieji antrą kartą per savo kadenciją skelbia akciją „milijardas – milijonui“. Vyriausybė laukia Seimo palaiminimo naujoms išmokoms gyventojams, nukentėjusiems per karantiną: žadama ir vienkartinė šimtų eurų parama pensininkams, ir didesni vaiko pinigai daliai šeimų visą pusmetį, ir didesnės išmokos bedarbiams. Daliai tokio dosnumo ekspertai pritaria. Tačiau paramos planas iš skolintų pinigų papiktino net skurdo mažinimo organizacijas.

Kai kurie ekonomistai sako, kad Vyriausybės planą skirti papildomas išmokas koronaviruso krizės metu gali veikti politiniai interesai artėjant Seimo rinkimams. Taip analitikai komentuoja Vyriausybės sprendimą senyvo amžiaus gyventojams, neįgaliesiems, našliams, našlaičiams rugpjūtį skirti vienkartinę 200 eurų dydžio išmoką.

Politologai įvertino premjero Sauliaus Skvernelio ir Vyriausybės žingsnį, kai trečiadienį nuspręsta skirti vienkartines 200 eurų išmokas senatvės ir šalpos pensijas gaunantiems asmenims. Taip pat žadama netekusiems darbo pusę metų mokėti 200 eurų darbo paieškos išmoką. Tam dar turi pritarti Seimas. Pasak politologų, toks žingsnis kelia daug abejonių, nes pinigai žmones galėtų pasiekti rugpjūtį, kai rudenį Lietuvoje vyks rinkimai į Seimą.

Trečiadienį premjeras Saulius Skvernelis savo „Facebook“ paskyroje paskelbė, kad kartu su profesinių sąjungų atstovais parengė socialinių priemonių paketą, kuris padės darbdaviams atsitiesti greičiau po karantino. „Paketo vertė – kone 1 milijardas eurų. Per įvairias priemones planuojame pasiekti maždaug 1,4 milijono gyventojų. Pagrindinis tikslas – išlaikyti darbo rinkoje maksimalų įmanomą žmonių skaičių. Esamų darbo vietų išsaugojimas ir naujų kūrimas šiandien yra svarbiausia.

Seimas nei mažins darbdavių įmokas į Ilgalaikio darbo išmokų bei Garantinį fondus, nei didins išmokas darbuotojams.  Parlamentarai antradienį nepriėmė svarstyti socialdemokrato Algirdo Syso parengtų Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo pataisų, kuriomis siūlyta šešiomis šimtosiomis punkto – nuo 0,16 proc. iki 0,1 proc. –  į šiuos fondus sumažinti įmokas, kurias moka darbdavys nuo darbuotojams priskaičiuoto atlyginimo.

„Sodra“ balandžio mėnesį nevėluodama išmokėjo pensijas senjorams. Kitos socialinio draudimo išmokos – ligos, vaiko priežiūros bei vaiko išlaikymo, nedarbo – taip pat laiku nukeliavo į gyventojų sąskaitas, rašoma pranešime spaudai. „Nors, atsižvelgiant į karantiną ir ekstremalią situaciją, pensijas į namus pristatančios bendrovės turėjo imtis griežčiausių apsaugos priemonių, didesnių rūpesčių neiškilo. Dėkojame ir senjorams, kad jie, atsiimdami pensiją, saugojosi.

Nėščios moterys ir vaikų jau turinčios šeimos turi teisę gauti įvairias išmokas, kurias moka „Sodra“ ir savivaldybių administracijos. Nėščiosioms ir vaikų tėvams tereikia jomis pasidomėti bei pateikti reikiamus prašymus. „Tėvų darželis“ parengė naudingą suvestinę apie šias išmokas, jų mokėjimo tvarką ir ką reikia padaryti, norint jas gauti.  „Sodros“ mokamos išmokos nėščiosioms ir tėvams: · Nėštumo ir gimdymo atostogos (dekretinės) ir motinystės išmokos.

Dar didesnės ir ilgiau mokamos subsidijos darbo užmokesčiui, negrąžintina finansinė parama dirbantiems individualiai, šimtaprocentinės garantijos verslui, didžiulės papildomos išlaidos valstybiniams pirkimams, pridėtinės vertės mokesčio mažinimas. Dėl šių ir daugelio kitų priemonių trečiadienį bus tariamasi Trišalėje taryboje, kurią sudaro darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai.